Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) V. V. V. ir V. O. V., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-27 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. V. V. ir V. O. V. ieškinį dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų panaikinimo pareikštą atsakovui UAB „AMESTĖ“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo esmė.

6. Laikosi pozicijos, jog ieškovų ieškinio atveju taikytinas vienas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto žyminis mokestis, nes ieškiniu pareikštas vienas savarankiškas, o ne keli ieškinio reikalavimai. Faktas, kad ginčijami sprendimai buvo priimti viename susirinkime, kad ieškovai susirinkimą ginčija kaip neteisėtą, negalėjusį priimti jokių sprendimų, savaime sudaro vieną (teisinį ir faktinį) pagrindą panaikinti susirinkimo sprendimus, reiškia tų reikalavimų bendrumą (vieno reikalavimo sudedamąsias dalis).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

8.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. primokėti žyminį mokestį, yra teisėta.

9. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Siekdamas užtikrinti CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą, teismas privalo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 138 straipsnio nuostatas, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti.

10. Byloje neretai reiškiama keletas reikalavimų, todėl, sprendžiant klausimą dėl pareigos sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį tinkamo įvykdymo, būtina nustatyti reiškiamų reikalavimų pobūdį ir skaičių. Ieškovai pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimą pripažinti negaliojančiais atsakovo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, šaukto 2020-04-22, 2020-04-27 protokolu įformintus sprendimus darbotvarkės klausimais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5. Apeliantai laikosi pozicijos, jog susirinkimo protokole atskirais punktais (darbotvarkės klausimais) įforminti sprendimai pagal jų turinį, priėmimo procesą, ieškinyje nurodomą jais padarytų įstatymų pažeidimų ir teisinių santykių pobūdį sudaro vieną sprendimą (yra vieno sprendimo sudedamosios dalys). Ieškinyje nurodyta, jog ieškovai 2020-04-21 UAB „Amestė“ pateikė raštu prieštaravimus dėl susirinkimo organizavimo sąlygų (leidžiant tik balsuoti raštu) ir nurodė, kad bendrovės nurodytomis sąlygomis susirinkimas negali vykti tiek dėl to, kad konkrečiu atveju tokios susirinkimo pravedimo sąlygos pažeidžia ieškovų kaip akcininkų teises, tiek dėl to, kad pažeidžiami imperatyvūs įstatymo reikalavimai dėl susirinkimo formos. Teigė, jog susirinkimas turėjo būti atšauktas (neįvykti) ir sušauktas iš naujo, suteikiant galimybę dalyvauti nuotoliniu būdu, arba datą derinant prie Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino sąlygų, t. y. šaukiant po karantino panaikinimo ar jo sąlygų sušvelninimo – leidžiančių susibūrimus.

11. Sutiktina su apeliantų atskirajame skunde nurodyta pozicija, jog ginčijami sprendimai buvo priimti viename susirinkime. Ieškovai susirinkimą ginčija kaip neteisėtą, negalėjusį priimti sprendimų, ir tai savaime sudaro vieną (teisinį ir faktinį) pagrindą panaikinti susirinkimo sprendimus, o tai reiškia tų reikalavimų bendrumą (vieno reikalavimo sudedamąsias dalis). Kaip matyti iš 2020-05-22 ieškinio reikalavimų pobūdžio, kiekvienas jų negali būti atskiras ginčo dalykas (reikalavimas), grindžiamas savarankišku faktiniu pagrindu. Jei teismas nuspręstų, kad susirinkimas vyko neteisėtai, bet naikintų tik tokius sprendimus, dėl kurių pareikštas reikalavimas, tai reikštų, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo teisinį ginčą. Tik dalies tokio susirinkimo sprendimų ginčijimas tokiu atveju reikštų teismo pareigą peržengti ieškinio ribas ir pasisakyti dėl visų teisinių pasekmių pripažinimo niekinėmis (pripažinti visus bendrovės tokio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus niekiniais) (CK 1.78 str. 5 d., CPK 265 str.). Restitucijos ar kitokių pripažinto neteisėto veiksmo teisinių pasekmių panaikinimas nėra savarankiškas reikalavimas (CPK 85 str. 3 d.). Vadinasi, susirinkimo protokole atskirais punktais (darbotvarkės klausimais) įforminti sprendimai pagal jų turinį, priėmimo procesą, ieškinyje nurodomą jais padarytų įstatymų pažeidimų ir teisinių santykių pobūdį sudaro vieną sprendimą (yra vieno sprendimo sudedamosios dalys), todėl žyminio mokesčio taikymo prasme tokio susirinkimo sprendimo, susidedančio iš atskirų sudedamųjų dalių, ginčijimas reiškia vieną savarankišką ieškinio reikalavimą, o ne kelis, toks reikalavimas apmokestintinas vienu žyminiu mokesčiu, nurodytu CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

12. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies nuostatas žyminis mokestis mokamas už kiekvieną ieškinį (o ne ieškinyje pareikštą reikalavimą). Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma. Taigi neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto, t. y. neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto priteisimo ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009). Ieškovų V. V. V. ir V. O. V. ieškinyje yra pareikštas neturtinis bendrą pagrindą turintis iš kelių dalių sudarytas reikalavimas. Už visus viename ieškinyje pareikštus neturtinius reikalavimus paprastai yra mokamas vienas paprastasis žyminis mokestis, numatytas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2017-03-24 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, 18 punktą, Lietuvos apeliacinio teismo 2020-06-11 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-434-516/2020, 44 punktą). Pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka nurodytos teismų praktikos.

13. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms ir teisiniams argumentams, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo išvadą, jog ieškovai privalo sumokėti žyminį mokestį už kiekvieną skundžiamo susirinkimo metu priimtą klausimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra pagrindas patenkinti apeliantų atskirąjį skundą, panaikinti skundžiamąją pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Patenkinti apeliantų V. V. V. ir V. O. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-27 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. V. V. ir V. O. V. ieškinį dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų panaikinimo pareikštą atsakovui UAB „AMESTĖ”.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-27 nutartį ir ieškovų V. V. V. ir V. O. V. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.