Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-18 · Civilinė byla Nr. 2S-744-933/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-18
Bylos Nr.
2S-744-933/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14296-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irmantas Šulcas
Ieškovas
N. S.
Atsakovas
A. M. R. A. E.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-744-933/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14296-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.10.7 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje 2-214-869/2019 pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui A. M. R. A. E. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. esmė

1. Ieškovė N. S. ieškiniu prašė: nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo kiekvienam šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymą mėnesinėmis periodinėmis po 350 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (t. 1, b. l. 1–7).

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-10 nutartimi ieškovės ieškinio dalį dėl santuokos nutraukimo ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, reikalavimų išsprendimo, t. y. dėl turto padalijimo, įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, šalių tarpusavio išlaikymo bei pavardžių po santuokos nutraukimo paliko nenagrinėtu (t. 3, b. l. 153–155).

3. Ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutartį apskundė 2019-01-02 atskiruoju skundu (t. 3, b. l. 159–164), tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-04 nutartimi ieškovės atskirąjį skundą atsisakė priimti (t. 3, b. l. 165–166).

4. Teisme 2019-01-15 gautas ieškovės prašymas pripažinti, kad terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutarties ji praleido dėl svarbių priežasčių bei praleistą terminą atnaujinti (t. 3, b. l. 186–187).

5. Ieškovė 2019-01-15 atskiruoju skundu apskundė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-04 nutartį (t. 4, b. l. 1–3).

Žemesnės instancijos teismas

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-18 nutartimi nustatė ieškovei terminą 2019-01-15 paduoto atskirojo skundo ir 2019-01-15 paduoto prašymo atnaujinti praleistą terminą trūkumams pašalinti, kadangi ieškovė iš esmės pareiškė du savo esme priešingus prašymus (t. 4, b. l. 15–17).

Šalies argumentai

7. Ieškovė 2019-01-23 pareiškimu atsisakė nuo prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutarties paduoti (t. 4, b. l. 19–21).

Žemesnės instancijos teismas

8. Vilniaus apygardos teismas 2019-02-21 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-04 nutartį paliko nepakeistą (t. 4, b. l. 32–35).

Šalies argumentai

9. Ieškovė 2019-03-06 padavė prašymą dėl termino atnaujinimo, kuriame prašė pripažinti, kad ieškovė terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutarties paduoti praleido dėl svarbių priežasčių ir praleistą terminą atnaujinti. Nurodė, kad ieškovė apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutartį sužinojo 2018-12-28, kuomet susipažino su civiline byla teisme. Nei ieškovė, nei ieškovės atstovė anksčiau aptartos nutarties negavo. Apie į Elektroninių paslaugų portalą (EPP sistemą) įkeltą dokumentą ieškovės atstovė nebuvo informuota nei elektroniniu paštu, nei trumpąja mobiliojo ryšio žinute. Nuo gruodžio mėnesio vidurio ne tik intensyviai dirbo, bet ir daug laiko skyrė vaikų šventiniams renginiams (t. 4, b. l. 37–38).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-14 nutartimi ieškovės prašymo atnaujinti terminą teikti atskirąjį skundą netenkino.

Šalies argumentai

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės prašyme nurodomos aplinkybės bei motyvai jau buvo nurodyti 2019-01-15 pateiktame atskirajame skunde, kuriuo buvo prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-04 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutarties panaikinimo priimti. Atskirasis skundas buvo išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, kuris konstatavo, jog ieškovės 2019-01-03 atskirasis skundas buvo paduotas praleidus terminą bei nepateikus prašymo šį terminą atnaujinti. Kadangi aplinkybės nustatytos įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, tai jomis vadovavosi ir sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutartis, kuria dalis ieškinio reikalavimų buvo palikti nenagrinėtais, ieškovės atstovei buvo išsiųsta 2018-12-11 per elektroninių paslaugų portalą. Toks procesinių dokumentų išsiuntimo būdas atitiko teisės aktų reikalavimus. Tą konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas. Nors nagrinėjama civilinė byla neelektroninė, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutartis buvo pasirašyta teisėjos elektroniniu parašu, dėl ko ieškovei bei jos atstovei nebuvo kliūčių susipažinti su nutartimi bei jos turiniu. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog ieškovės atstovė su skundžiama nutartimi susipažino 2018-12-14. Aptartą aplinkybę patvirtina teismų informacinės sistemos duomenys. Kadangi ieškovės atstovė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutartimi faktiškai susipažino 2018-12-14, tai ieškovė turėjo visas galimybes laiku paduoti atskirąjį skundą. Apylinkės teismas konstatavo, jog prašyme išdėstytos aplinkybės nepripažintinos svarbiomis bei sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutarties paduoti (t. 4, b. l. 44–47).

III. Atskirojo skundo argumentai

12. Ieškovė N. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-14 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą ir atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutarties panaikinimo priimti. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais.

12.1. Skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas. Ieškovė teisėjai Renatai Jocienei nušalinimą reiškė 2019-01-24, bet teisėja nenusišalino ir nebuvo nušalinta. Ieškovė 2019-03-14 vykusiame teismo posėdyje išreiškė nepasitikėjimą teisėja ir paaiškino, kad nereiškia nušalinimo tik dėl to, kad nušalinimas būtų reiškiamas tais pačiais pagrindais, kurie buvo nurodyti 2019-01-24 pareiškime, ir nors tie pagrindai neišnyko, tai gali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Civilinė byla pagal ieškovės ieškinį teisėjai Renatai Jocienei buvo paskirta 2018 m. lapkričio mėnesį, po to kai bylos nagrinėjimą iš esmės pradėjusi teisėja Zoja Monid mirė. Teisėjai Renatai Jocienei ieškovė reiškė nušalinimą po to, kai susipažinus su tos pačios teisėjos 2018-12-10 nutartimi palikti ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo nenagrinėtą, paaiškėjo, kad teisėja iš esmės pažeidė materialines ir procesines teisės normas dėl proceso eigos, atėmė iš ieškovės galimybę santuoką nutraukti ir tuo pačiu užkirto kelią ieškovei sudaryti naują santuoką. Ieškovė iš 2019-01-04 nutarties sužinojo, kad ieškovės atskirąjį skundą dėl 2018-12-10 nutarties teisėja Renata Jocienė atsisakė priimti dėl praleisto termino. Ieškovė ne tik apskundė 2019-01-04 nutartį, bet ir padavė prašymą atnaujinti procesinį terminą atskirajam skundui dėl 2018-12-10 nutarties paduoti, tačiau teisėja Renata Jocienė 2019-01-18 nutartimi neleido ieškovei naudotis abiem teisių gynimo būdais. Ieškovė pasirinko atskirojo skundo teikimą. Vilniaus apygardos teismas 2019-02-21 nutartimi ieškovės atskirojo skundo netenkino. Ieškovė 2019-03-06 pakartotinai padavė teismui prašymą atnaujinti terminą pateikti atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutarties. Skundžiama 2019-03-14 nutartimi teismas ieškovės prašymą atmetė, taip pat argumentavo, kad ieškovė, pateikdama atskirąjį skundą dėl 2018-12-10 nutarties, neprašė termino atnaujinti. Tokiu būdu teisėja Renata Jocienė, esant paduotiems tiek ieškovės atskirajam skundui, tiek ir prašymui dėl termino atnaujinimo, turėdama procesinę teisę kaip teisėja pasirinkti ar terminą atnaujinti, ar priimti sprendimą dėl skundo, 2019-01-18 nutartimi privertė ieškovę atsisakyti vieno iš jos teisių gynimo būdų ir skundžiamoje nutartyje tokią aplinkybę panaudojo prieš ieškovę.

12.2. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė teismui, pagal kurią bylos nagrinėjimo metu pasikeitus teisėjų sudėčiai, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, o po to ji turi būti pradėta nagrinėti nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta. Teisėja Renata Jocienė bylos nagrinėti nuo pradžios nepradėjo, nors dalyvaujančiųjų asmenų atitinkamo sutikimo ji nebuvo gavusi. Bylos nagrinėjimo pradžia sutampa su ieškinio priėmimu. Ieškinys priimtas 2016-04-22. Teisėja Zoja Monid, perėmusi bylą iš teisėjos Audronės Bugelevičienės, 2018-04-10 buvo priėmusi nutartį, įpareigojančią ieškovę pateikti duomenis iš civilinės metrikacijos įstaigos tvarkomo santuokų registro apie tai, kad ieškovės ir atsakovo santuoka į jį yra įtraukta. Ieškovė, vykdydama nutartį, 2018 m. birželio mėn. parengiamojo posėdžio metu pateikė teismui civilinės metrikacijos įstaigos atsakymą apie tai, kad į registrą neįtraukiamos užsienio valstybėse sudarytos užsieniečių santuokos bei pateikė pažymą iš Gyventojų registro, kurioje nurodyta apie ieškovės šeiminę padėtį ir jos santuoką su atsakovu. Teisėja Zoja Monid, gavusi minėtą Gyventojų registro pažymą, skyrė bylą teismo posėdžiui 2018-09-13, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, o posėdis atidėtas 2018-10-26 tam, kad būtų išklausyti iš užsienio turėję atvykti liudytojai. Teisėjai Renatai Jocienei byla buvo paskirta 2018 m. lapkričio mėn., tačiau teisėja, nesilaikydama teismui įstatymo nustatytos pareigos pradėti bylą nagrinėti nuo pradžios (CPK 16 straipsnio 2 dalis), neskyrė parengiamosios bylai nagrinėti stadijos, joje nesprendė dėl ieškinio atitikimo proceso reikalavimų, ir net nepradėjusi bylos nagrinėti, 2018-12-10 nutartimi nusprendė išskaidyti ieškovės pateikto vientiso ieškinio reikalavimus ir vieną iš ieškinio reikalavimų palikus nenagrinėtą užkirsti ieškovei galimybę naudotis apeliacija. Tokie teisėjos veiksmai parodo, kad ji yra šališka: atlikusi CPK reikalavimų neatitinkančius veiksmus, siekia nenagrinėti ieškovės paduoto ieškinio visa apimtimi, o atsisakydama atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti užkerta ieškovei galimybę pateikti šališko teismo atliktus veiksmus vertinti apeliacinei instancijai.

12.3. Vilniaus apygardos teismas 2019-02-21 nutartimi ieškovės atskirojo skundo netenkino. Tokią baigtį ieškovė galėjo prognozuoti netenkinus jos pareiškimo nušalinti teisėją Ramunę Mikonienę. Šiai teisėjai nušalinimą ieškovė reiškė remdamasi viešai prieinamais duomenimis, kad Ramunė Mikonienė ir Renata Jocienė vienu metu (2013 m. balandžio mėn.) pradėjo dirbti to paties teismo civilinių bylų skyriuje, kur kartu dirbo kelerius metus, o nuo teisėjos Ramunės Mikonienės darbo tame teisme pabaigos bei perėjimo į apygardos teismą praėjo nedaug laiko. Tokios aplinkybės ieškovei sudarė rimtą pagrindą manyti, kad buvusi bendradarbė gali būti linkusi Renatos Jocienės proceso įstatymo neatitinkančius veiksmus vertinti atlaidžiai ir bylą spręsti neobjektyviai. Teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad ieškovės atstovė su 2018-12-10 nutartimi neva susipažino gruodžio 14 d. ir nurodė į paties teismo pateiktus, nei ieškovei, nei jos atstovei neprieinamus duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos. Peržiūrėjus duomenis matyti įrašas, kad 2018-12-14 nutartis buvo pristatyta, tačiau apie jos perskaitymo laiką atžymos nėra. Tokie teismo argumentai vertintini kaip šališki, siekiant apginti teismo padarytus įstatymo neatitinkančius veiksmus.

12.4. Ieškovė apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutartį sužinojo, kai ją gavo 2018-12-28 susipažinusi su civilinės bylos medžiaga. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-04 nutartyje nurodoma, kad 2018-12-11 nutartis buvo įkelta į elektroninę teismo sistemą taip apie ją pranešant atstovei. Advokatė apie nutartį nepranešė. Ieškovė pati nutartį nusiuntė advokatei ją gavusi 2018-12-28. Advokatė paaiškino, kad jai taip pat nebuvo įteikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutartis. Advokatė apie nutartį nebuvo informuota ir trumpąją mobiliojo ryšio žinute. Tai pagrindžia advokatės telefono paskyros išklotinė. Apskundimo terminas baigėsi prieš pat Kalėdas, byla neelektroninė, iki tol visus teismo pranešimus gaudavo paštu arba tiesiogiai teisme (4 t. b. l. 53–59).

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

16. Byloje sprendžiama dėl 2019-03-14 pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas atnaujinti praleistą procesinį terminą atskirajam skundui paduoti dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutarties, kuria dalis ieškovės ieškinio reikalavimų, susijusių su šalių turtinių bei neturtinių reikalavimų sprendimu, sprendžiant santuokos nutraukimo bylą, palikti nenagrinėti.

Dėl su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų prijungimo apeliaciniame procese

17. Ieškovė, grįsdama atskirajame skunde išdėstytus reikalavimus bei motyvus, prie atskirojo skundo pridėjo: 2018-12-10, 2018-12-12 ir 2018-12-19, 2018-12-20 skrydžių bilietus bei 2019-01-10 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-04 nutarties (t. 4, b. l. 60–65). Nors ieškovė ir nesuformulavo prašymo aptartus dokumentus prijungti prie bylos medžiagos, kaip tai nurodyta CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl naujų įrodymų prijungimo būtina pasisakyti (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 314 straipsnis, 338 straipsnis).

18. Bendroji taisykle ta, kad įrodymai renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis), o apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017, nutarties 35–36 punktai).

19. Susipažinus su ieškovės pateiktais skrydžių bilietais pastebėtina, jog aptarti dokumentai yra užsienio (anglų) kalba, tačiau jų (skrydžių bilietų) vertimas į valstybinę lietuvių kalbą nepateiktas (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Atskirąjį skundą pasirašė ir padavė ieškovės atstovė (advokatė), kuriai CPK 113 straipsnio 3 dalies nuostata turi būti žinoma. Atskirojo skundo priedai, kurie neatitinka valstybinės kalbos reikalavimų, negali būti prijungti prie bylos apskritai, t. y. nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Pastebėtina ir tai, jog ieškovė nurodė, kad skrydžiai į užsienį vyko 2018-12-10, 2018-12-12 bei 2018-12-19 ir 2018-12-20 dienomis, kas reiškia, jog aptariami dokumentai galėjo būti pateikti kartu su 2019-03-06 pirmosios instancijos teismui paduotu prašymu dėl termino atnaujinimo.

20. Kadangi ieškovės 2019-01-10 atskirasis skundas buvo teiktas į bylą skundžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-04 nutartį (t. 4, b. l. 1–3) ir jau buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2019-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-378-864/2019, todėl aptarta prie šia nutartimi nagrinėjamo atskirojo skundo pateikta 2019-01-10 atskirojo skundo kopija laikytina pertekline.

21. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikti priedai neprijungiami bei nevertinami.

Dėl (ne)šališko teismo

22. Apeliantė N. S. nurodė, jog tiek apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė, tiek Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, nagrinėjusi atskirąjį skundą dėl apylinkės teismo teisėjos Renatos Jocienės priimtos nutarties, buvo šališkos ieškovės atžvilgiu.

23. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu. Pagal CPK 68 straipsnio 2 dalį motyvuotas nušalinimas teisėjui turi būti pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau.

24. Bylos duomenimis, ieškovė pasinaudojo CPK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta teise pareikšti nušalinimą tiek apylinkės teismo teisėjai Renatai Jocienei, tiek Vilniaus apygardos teismo teisėjai Ramunei Mikonienei: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-28 nutartimi teisėjos Renatos Jocienės nušalinimo klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojos (t. 3, b. l. 183–184), o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2019-02-21 nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos Ramunės Mikonienės nušalinimo (t., 4, b. l. 29–30). Ieškovės prašymai dėl teisėjų nušalinimo buvo atmesti.

25. CPK 68 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas. Susipažinus su ieškovės 2019-01-24 pareikšto nušalinimo apylinkės teismo teisėjai Renatai Jocienei tekstu (t. 3, b. l. 176–179) bei 2019-02-18 pareikšto nušalinimo apygardos teismo teisėjai Ramunei Mikonienei tekstu (t. 4, b. l. 27–28) su šia nutartimi nagrinėjamojo atskirojo skundo dalimi, kuria grindžiamas teisėjų Renatos Jocienės bei Ramunės Mikonienės šališkumas (t. 4, b. l. 53–59), konstatuotina, jog ieškovė naujų motyvų bei argumentų dėl teisėjos Renatos Jocienės šališkumo nenurodė. Ieškovė iš esmės nušalinimą grindžia apylinkės teisėjos Renatos Jocienės veiksmais, tačiau analogiškos aplinkybės jau buvo nurodytos 2019-01-24 ir 2019-02-28 prašymuose. Apeliantė naujų argumentų dėl teisėjos Renatos Jocienės šališkumo nenurodė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl praleisto termino (ne)atnaujinimo

26. Ieškovė prašė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2018-12-10 nutarties paduoti. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovės prašymo atnaujinti terminą. Apeliantė su tokia apylinkės teismo nutartimi nesutinka ir prašo ją panaikinti. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas dvejomis grupėmis argumentų: i) ieškovė apylinkės teismo nebuvo laiku informuota apie 2018-12-10 nutarties priėmimą; ii) egzistuoja objektyvios priežastys, kurios pateisina praleistą terminą, t. y. nutartis priimta prieššventiniu laikotarpiu, ieškovė vyko į užsienį, kas neleido aktyviai domėtis bylos eiga.

27. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog dėl ieškovės argumentų, susijusių su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutarties įteikimu, kuriais, be kita ko, grindžiamas ir šia nutartimi nagrinėjamas atskirasis skundas, buvo pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2019-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-378-864/2019. Aptartoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje pasisakyta, jog ieškovė apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutartį buvo informuota tinkamai, o atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutarties galėjo būti teikiamas iki 2018-12-19 (t. 4, b. l. 32–35, Vilniaus apygardos teismo 2019-02-21 nutarties 18 punktas). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (lot. galutinio teismo sprendimo) galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Procesinis įsiteisėjusio teismo sprendimo padarinys yra tas, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta tvarka. Nustatytos aplinkybės reiškia, jog nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nebegali kvestionuoti aplinkybės, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutartis ieškovei buvo įteikta tinkamai. Nors ieškovė ir apylinkės teismui kartu su 2019-03-06 prašymu atnaujinti terminą teikė papildomus įrodymus, susijusius su ieškovės advokatės mobiliojo ryšio telefono žinučių išklotine (t. 4, b. l. 39–41), tačiau tokie įrodymai iš esmės negali būti vertintini dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-02-21 nutarties res judicata galios, kuri pasireiškia tuo, kad teismas, nagrinėjantis bylą, nebegali kvestionuoti išvados apie tinkamą norimos apskųsti (2018-12-10) nutarties įteikimą. Tuo atveju, jeigu ieškovė nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2019-02-21 nutartimi, ieškovė turi teisę pasinaudoti procesine teise aptartą nutartį skųsti kasacine tvarka (CPK 340 straipsnio 1–3 dalys). Dėl aptartos priežasties, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2019-02-21 nutarties res judicata galios, apeliacinės instancijos teismas remiasi nurodyta nutartimi konstatuotomis aplinkybėmis dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutarties įteikimo bei ieškovės ir jos atstovės faktinio sužinojimo apie priimtą 2018-12-10 nutartį bei plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.

28. Pasisakant dėl antrosios grupės ieškovės nurodomų aplinkybių pažymėtina, jog CPK 78 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. CPK 307 straipsnio 2 dalis numato, kad atskirojo skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 338 straipsnis).

29. Kasacinio teismo išaiškinta, jog sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šalis terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, mutatis mutandis (lot. su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) nutarties 36 punktas).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su prieššventiniu laikotarpiu, dideliu užimtumu darbe bei komandiruotėmis užsienyje nepagrindžia aplinkybės, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių (pateisinamų) priežasčių. Pirma, paminėtina tai, kad ieškovė prašymą dėl termino atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutarties atnaujinimo pateikė tik 2019-03-06, kai nuo norimos apskųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutarties priėmimo iki pateikto prašymo atnaujinti terminą yra praėjęs beveik trijų mėnesių terminas. Antra, aplinkybės, susijusios su dideliu užimtumu bei prieššventiniu laikotarpiu, teismo vertinimu, negali būti laikomomis objektyviomis priežastimis, kurios pateisintų atskirojo skundo nepateikimą per įstatymo nustatytą terminą. CPK nenumato, kad prieššventinis laikotarpis, ar didelis užimtumas darbe bei intensyvus dalyvavimas vaikų ugdymo procese turėtų reikšmę termino atskirajam skundui paduoti eigai. Trečia, ieškovė turi pareigą domėtis bylos eiga ir prieššventiniu laikotarpiu (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Ketvirta, įvertintina ir tai, kad ieškovę atstovavo profesionalus teisininkas – advokatė, kuriai apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutarties priėmimą buvo pranešta tinkamai (tas konstatuota nurodyta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019-02-21 nutartimi).

31. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, netenkinęs prašymo dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti, nepažeidė proceso teisės normų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba panaikinti skundžiamą nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Irmantas Šulcas