Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-21 · Civilinė byla Nr. 2S-378-864/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-21Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2019-11-07Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
2S-378-864/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14296-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
N. S.
Atsakovas
A. M. R. A. E.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-378-864/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14296-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-214-869/2019 pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui A. M. R. A. E., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2018 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria ieškovės N. S. (toliau ir ieškovė) ieškinį atsakovui A. M. R. A. E. (toliau ir atsakovas) dalyje dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų (t. y. dėl turto padalijimo, įsipareigojimų kreditoriams tolimesnio vykdymo, šalių tarpusavio išlaikymo bei pavardžių po santuokos nutraukimo), paliko nenagrinėtu, o likusioje ieškinio dalyje, t. y. dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2018 m. sausio 24 d., 9.00 val.

Šalies argumentai

2. 2019 m. sausio 3 d. ieškovė pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 4 d. priėmė nutartį, kuria ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys dalyje buvo paliktas nenagrinėtu, atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 11 d. ieškovės atstovei advokatei D. R. per elektroninių paslaugų portalą buvo išsiųsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties kopija, dėl ko remdamasis Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio nuostatomis, sprendė, jog šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties kopijos įteikimo ieškovei diena laikytina 2018 m. gruodžio 12 d., o terminas atskirajam skundui paduoti ieškovei pasibaigė 2018 m. gruodžio 19 d. įskaitytinai.

5. Teismas nustatė, jog ieškovė, atstovaujama profesionalios teisininkės (advokatės), paduodama atskirąjį skundą ženkliai praleido įstatymo nustatytą terminą šiam procesiniam dokumentui pateikti (terminas praleistas iš viso 15 dienų), termino atnaujinti neprašė, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas bei nepateikė jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti dėl termino praleidimo priežasčių svarbos ar dėl jų egzistavimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą dėl 2018 m. gruodžio 10 d. panaikinimo priimti.

7. Ieškovės teigimu, skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, kadangi buvo pažeistos procesinių terminų skaičiavimo ir atskirųjų skundų padavimo taisyklės, numatytos Civilinio proceso kodekso 74 straipsnyje ir 335 straipsnio 1 dalyje, taip pat teisės normos, reglamentuojančios pranešimų ir teismo procesinių dokumentų įteikimo formą ir tvarką.

8. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį ieškovė gavo tik 2018 m. gruodžio 28 d., atvykusi į teismą susipažinti su byla, dėl ko, ieškovės teigimu, atskirojo skundo padavimo teismui termino pradžia laikytina 2018 m. gruodžio 28 d., o atitinkamai pabaiga – 2019 m. sausio 4 d.

9. Teigia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto „Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis aprašo“ nuostatų (toliau ir aprašas). Pažymi, jog nagrinėjamu atveju civilinė byla Nr. 2-214-869/2019 nėra elektroninė. Savo ruožtu, ieškovė bei jos atstovė yra nurodžiusi teismui adresus, kuriais teismo dokumentai joms gali būti ir turi būti įteikiami pašto siuntomis, be to, procesiniuose dokumentuose yra nurodytas ir ieškovės atstovės advokatės elektroninio pašto adresas. Atkreipia dėmesį, jog ieškovė ir jos atstovė nėra prašiusi ar sutikusi, kad teismo procesiniai dokumentai neelektroninėje byloje būtų įteikiami tokiu būdu kaip teismo elektroninių paslaugų portalas ar kitokiu elektroniniu būdu. Nurodo, jog ieškovė apskritai neturi prieigos prie elektroninių paslaugų portalo, o atstovė minėtame portale dirba ir privalo dirbti nuolat sekdama tik elektronines bylas. Teigia, jog tuo tarpu neelektroninėje byloje į elektroninių paslaugų portalo sistemą įkėlus teismo dokumentą, procese dalyvaujančiam asmeniui apie tai turi būti pranešta ne tik elektroniniu pranešimu atitinkamoje LITEKO VEP posistemio paskyroje, bet ir elektroniniu paštu.

10. Paaiškina, kad neelektroninėse bylose yra atspindima bylos proceso eiga, tačiau teismo dokumentai neskaitmenizuojami. Pažymi, jog visi teismo procesiniai dokumentai šioje byloje ieškovei bei jos atstovei buvo įteikiami arba pašto siunta, arba tiesiogiai teisme.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis, kuria ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys dalyje buvo paliktas nenagrinėtu, atsisakyta priimti ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui.

13. Įvertinus atskirojo skundo turinį, nustatyta, jog ginčo nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą ieškovė iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įteikė ieškovės atstovei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį per elektroninių paslaugų portalą, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, dėl ko nepagrįstai sprendė apie termino pateikti atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties praleidimo buvimą.

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis ieškovės atstovei advokatei D. R. buvo išsiųsta 2018 m. gruodžio 11 d. per elektroninių paslaugų portalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas tokiu būdu išsiųsdamas ieškovės atstovei teismo procesinį dokumentą (ne)pažeidė procesinių dokumentų įteikimo tvarką.

15. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio, reglamentuojančio elektroninės bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismuose, 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnis reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumus. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyti subjektai, kuriems teismas privalo siųsti procesinius dokumentus ryšių priemonėmis, t. y. advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams bei kitiems asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo“ buvo patvirtintas procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, kurio IV dalyje reglamentuojamas procesinių dokumentų įteikimas asmenims elektroninių ryšių priemonėmis. Šio aprašo 22 dalyje nustatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

16. Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje ieškovės atstovė yra advokatė, kuri priklauso Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodytų subjektų ratui, kuriems teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovės atstovė yra LITEKO VEP posistemės paslaugų gavėja, t. y. LITEKO VEP posistemėje yra aktyvavusi paskyrą, o tuo tarpu duomenų, kad minėta paskyra būtų neaktyvi byloje nėra. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius, jog ieškovės atstovė, aktyvuodama LITEKO VEP paskyrą, sutiko visus procesinius dokumentus gauti savo paskyroje, ir nesant duomenų, kad ieškovės atstovės LITEKO VEP paskyra būtų negatyvi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai procesinius dokumentus siuntė ieškovės atstovei per LITEKO VEP posistemį. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia ieškovė, neturėjo pareigos ieškovės atstovės informuoti apie procesinių dokumentų išsiuntimą taip pat ir siunčiant atstovei atskirą elektroninį laišką į nurodytą elektroninį paštą, kadangi per LITEKO VEP posistemį išsiuntus dokumentus paslaugų gavėjas per elektroninių paslaugų portalą apie tai informuojamas jo paties pasirinktu būdu, t. y. elektroniniu pranešimu nurodytu elektroniniu paštu arba SMS žinute.

17. Be to, nors byla nėra elektroninė, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis buvo pasirašyta teisėjos elektroniniu parašu, dėl ko, akivaizdu, jog nebuvo jokių kliūčių ieškovei bei jos atstovei susipažinti su šia nutartimi bei jos turiniu.

18. Taigi, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį, ją ieškovės atstovei įteikė laikydamasis visų jam teisės aktų keliamų procesinių reikalavimų. Kadangi Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 10 punkto nuostatose įtvirtinta, jog procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena yra laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atskirasis skundas galėjo būti teikiamas tik iki 2018 m. gruodžio 19 d. Savo ruožtu, atskirasis skundas teismui buvo pateiktas tik 2019 m. sausio 3 d., t. y. praleidus terminą šiam dokumentui pateikti bei nepateikus prašymo šį terminą atnaujinti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamos nutarties priėmimo momentu egzistavo teisinis pagrindas atskirąjį skundą atsisakyti priimti.

19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė