Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2023-08-31 · Civilinė byla Nr. e2YT-6547-810/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-08-31
Bylos Nr.
e2YT-6547-810/2023
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00942-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Pareiškėjas
R. V.
Suinteresuotas asmuo
D. V., A. D., valstybės įmonės Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6547-810/2023Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00942-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 31 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,dalyvaujant pareiškėjai R. V.,suinteresuotiems asmenims D. V. ir A. D.,nedalyvaujant suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. V., A. D., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja R. V. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo sutuoktinio A. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjos sutuoktinis A. V. Po A. V. mirties kaip palikimas liko santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas: 2-iejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 46,29 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini),; garažas boksas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); kolektyvinis sodas. Bendrijoje „Sodžius“ (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0592 ha. Nuo pat nekilnojamojo turto – buto įsigijimo, esančio (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai visą laiką ten gyveno. Po A. V. mirties, pareiškėja ir toliau liko gyventi įgytame bute, juo naudojasi, moka mokesčius už komunalinius ir kitus patarnavimus, prižiūri nekilnojamąjį turtą. Po sutuoktinio A. V. mirties į notarų biurą pareiškėja nesikreipė, tačiau kaip palikimą priėmė ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir visą kitą kilnojamąjį turtą, likusį po sutuoktinio mirties – buitinės paskirties daiktus, namų apyvokos daiktus, paveikslus, faktiškai pradėdama jį valdyti. Visą aukščiau minėtą turtą priėmė kaip savo sutuoktinio palikimą, jį valdė ir valdo, juo naudojasi, prižiūri. Kiti įstatyminiai paveldėtojai pareiškėjos dukros D. V. ir A. D., po savo tėvo mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir neprieštarauja, jog palikimą, atsiradusį po A. V. mirties priėmė tik mama R. V.. Kadangi dėl palikimo priėmimo į notarų biurą R. V. nesikreipė, į notarų biurą nesikreipė ir kiti galimi paveldėtojai pagal įstatymą, pareiškėja negali pilnai disponuoti paveldėtu nekilnojamuoju turtu.

Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms pareiškime. Paaiškino, kad su sutuoktiniu santuokos metu įgijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)ir kolektyvinį sodą, esantį bendrijoje „Sodžius“ (duomenys neskelbtini). Ji su sutuoktiniu iki jo mirties gyveno jiems priklausančiame bute, kuriame liko gyventi ir po sutuoktinio mirties bei gyvena iki šiol. Po sutuoktinio mirties ji rūpinosi visu turtu, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius, remontavo butą, sumokėjo namo renovacijos įmokas, prižiūrėjo sodą. Po sutuoktinio mirties visu turtu rūpinosi kaip savo. Prašo nustatyti juridinį faktą tikslu susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad tėvas testamento sudaręs nebuvo, ji su seserimi D. V. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes galvojo, kad viskas priklauso mamai. Kitų įstatyminių įpėdinių, išskyrus ją ir seserį, nėra. Patvirtino pareiškėjos pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, sutiko, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog jos motina po tėvo mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad ji kaip įstatyminė įpėdinė nepretendavo priimti palikimą atsiradusį po tėvo mirties. Patvirtino pareiškėjos pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, sutiko, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog jos motina po tėvo mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Taip pat nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. V. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jo paveldimo turto priėmimą valdyti. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos R. V. sutuoktinis ir suinteresuotų asmenų A. D. ir D. V. tėvas, A. V.. Pareiškėja R. V. su sutuoktiniu A. V. iki jo mirties bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 0,0592 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrijoje „Sodžius“, adresu (duomenys neskelbtini), kurie valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre registruoti pareiškėjos vardu. Pareiškėja nurodo, kad po sutuoktinio A. V. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo ji nesikreipė, nes palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos, reglamentuojančios paveldėjimą, taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis A. V. mirė (duomenys neskelbtini), taigi, palikimo atsiradimo metu, palikimo priėmimo klausimus reglamentavo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos 1964 m. liepos 7 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau – 1964 m. CK) normos. 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis), todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. V. yra pirmos eilės A. V. įpėdinė pagal įstatymą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja R. V. po sutuoktinio A. V. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad po sutuoktinio A. V. mirties pareiškėja toliau gyvena jai ir sutuoktiniui priklausiusiame bute esančiame bute (duomenys neskelbtini), moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, sumokėjo namo renovacijos įmokas, naudojasi garažo boksu ir sodo sklypu. Pareiškėjos teigimu ji rūpinasi visu po sutuoktinio mirties likusiu paveldimu turtu. Šios aplinkybės bylos nagrinėjamo metu ginčijamos nebuvo. Pažymėtina, kad visas turtas valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre registruoti pareiškėjos vardu.

Pareiškėjos dukterys – suinteresuoti asmenys A. D. ir D. V., kurios yra pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą po tėvo A. V. mirties (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), su pareiškėjos pareiškimu sutinka. Tai sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad pareiškėja R. V. po sutuoktinio mirties naudojosi ir naudojasi paveldimu turtu, jį valdo ir juo disponuoja kaip savo nuosavybe, tokiu būdu ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad po A. V. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys išskyrus pareiškėją, tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad pareiškėja R. V. po savo sutuoktinio A. V. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti palikimą sudarantį turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATS-2022-03078 pareiškėjai kreipimosi į teismą metu buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir pareiškėja iki 2023 m. rugpjūčio 5 d. buvo 50 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Valstybės patirtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 14,43 Eur (visos išlaidos susidarė iki 2023 m. liepos 27 d.), todėl įvertinus, kad pareiškėja buvo 50 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš pareiškėjos valstybei priteistinos 7,22 Eur išlaidos (14,43 Eur / 2), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos R. V. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti iš pareiškėjos R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 7,22 Eur (septynių eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Edita Dambrauskienė