- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 2-1074/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Forbis“
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Logipolija real estate“
- Kategorijos
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Forbis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-368-259/2011 pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Logipolija real estate“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi UAB „Logipolija real estate“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Teismo 2010-11-02 nutartimi buvo patvirtintas UAB „Forbis“ finansinis reikalavimas.
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Forbis“ 2011 m. sausio 6 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė atstatydinti bankroto administratorių UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ir paskirti kitą - UAB „Forsina“. Taip pat prašė įpareigoti esantį administratorių perduoti naujai paskirtam BUAB „Logipolija real estate“ adminsitratoriui dokumentus ir reikalus bei, iki įsiteisės nutartis dėl administratoriaus atstatydinimo, uždrausti vykdyti bet kokius veiksmus šioje bankroto byloje, taip pat ir 2010-11-12 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 3 nutarimus. Pareiškime nurodyta, kad teismas 2009-08-26 nutartimi patvirtino kreditoriaus UAB „Spanda“ 999 973,63 Lt, 2010-05-11 nutartimi kreditorių UAB „Logipolija“ 11 414 501,70 Lt, UAB „Logipolijos polimerai“ - 5 604 445 Lt finansinius reikalavimus. Tačiau BUAB „Logipolija real estate“ laidavimo sutartys, kurių pagrindu buvo patvirtinti UAB „Logipolija“ ir UAB „Logipolijos polimerai“ finansiniai reikalavimai, prieštarauja įstatymui, sudarytos tik dėl akių, siekiant dalyvauti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimuose ir įtakoti juose priimamus sprendimus. Be to paaiškino, kad tas pats administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ skirtingose bankroto bylose administruoja keturias tarpusavyje akivaizdžiai susijusias įmones: BUAB „Logipolija real estate“, BUAB „LLG transportas“, BUAB „LLG finansai“, BUAB „LLG grupė“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Logipolijos grupė“). Dėl paminėtų aplinkybių kyla pagrįstų abejonių administratoriaus nešališkumu, interesų konfliktu, o tai kelia grėsmę sklandžiai vykdyti bankroto procedūras. Tokias abejones, kreditorius UAB „Forbis“ įsitikinimu, patvirtina aplinkybė, kad nežiūrint to, jog dėl minėtų teismo nutarčių, finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimu, yra paduoti atskirieji skundai, tai yra nutartys nėra įsiteisėjusios, o jų pagrindu minimi kreditoriai nėra įgiję proceso teisių bankroto byloje, jie dalyvavo kreditorių susirinkime, sprendžiant klausimą dėl turto pardavimo. Be to, administratorius nepagristai pateikė teismui tvirtinti UAB „Spanda“ 999 973,63 Lt kreditorinį reikalavimą, atlieka įskaitymus UAB „Spanda“ naudai ir toleruoja kitus ĮBĮ pažeidimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti kreditoriaus UAB „Forbis“ pareiškimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ nustatyta ikiteisminė bankroto administratoriaus nušalinimo tvarka (ĮBĮ 23 str. 13 p). Atskiriems kreditoriams ĮBĮ nesuteikia teisės tiesiogiai teismo reikalauti, kad teismas pakeistų administratorių. Kreditoriai savo interesus bankroto byloje gali ginti naudodamiesi ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis. Teismas pažymėjo, kad byloje neturi duomenų, jog paskirtasis bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ nėra pakankamai aktyvus ar būtų netinkamas atlikti bankroto procedūras šioje bankroto byloje, dėl to nėra faktinio ir teisinio pagrindo svarstyti įmonės bankroto administratoriaus atstatydinimo teismo iniciatyva klausimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kreditorius UAB „Forbis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skunde pakartojami pareiškime išdėstyti argumentai, susiję su aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atstatydinti bankroto administratorių, bei papildomai nurodoma, kad:
1. Kadangi teismas formaliai atsisakė priimti jo prašymą, todėl skundas yra grindžiamas tais pačiais argumentais ir motyvais, kaip ir pradinis pareiškimas. Teismo atsisakymas spręsti dėl administratoriaus tinkamumo šioje bankroto klausimą gali būti paaiškinamas teismo procesiniu suinteresuotumu, nes visus jo pateiktus atskiruosius skundus šis teismas atsisakė priimti.
2. Teismo nutartis yra visiškai be motyvų, nors bankroto byloje yra duomenys, kurie sudaro faktinį ir teisinį pagrindą svarstyti bankroto administratoriaus pakeitimą teismo iniciatyva, tačiau teismas dėl jo nurodytų argumentų nepasisakė. Teismas privalo iš esmės išspręsti administratoriaus atstatydinimo šioje bankroto byloje klausimą pagal jo pateiktus duomenis.
3. Pagal suformuotą teismų praktiką bankroto bylos procese teismas turi būti aktyvus ir turėdamas duomenų bei vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalimi gali svarstyti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo, nes administratoriaus nešališkumas yra prioritetinis tikslas, svarbiausias kriterijus, į kurį teismas, parinkdamas administratorių, visų pirma turi atsižvelgti.
Atsiliepimas
BUAB „Logipolija real estate“ administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
1. Teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, motyvuota. Teismas teisingai nustatė, kad kreditorius nesilaikė ikiteisminės tvarkos dėl administratoriaus atstatydinimo.
2. Šiuo metu kreditorių susirinkimas jokių sprendimų, susijusių su bankroto administratoriaus atstatydinimu nėra priėmęs, o apelianto, kurio reikalavimas sudaro mažiau nei pusė procento visų reikalavimų sumos, tiesioginis kreipimasis į teismą trikdo bankroto procesą, pažeidžia kreditorių interesus.
3. Dėl apelianto nurodytų nepagrįstų aplinkybių nėra pagrindo pasisakyti iš esmės, nes teismas teisingai atsisakė priimti kreditoriaus prašymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl to, ar kreditorius galėjo tiesiogiai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl paskirto administratoriaus bankroto byloje atstatydinimo.
Kadangi UAB „Logipolija real estate“ bankroto byla buvo iškelta teismo 2009-05-28 nutartimi, nagrinėjamam klausimui taikytina 2008-07-01 – 2010-11-22 galiojusi ĮBĮ redakcija.
Kaip žinoma, administratorius yra plačius įgalinimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, kuris valdo, naudoja ir disponuoja įmonės turtu, privalo užtikrinti šio turto apsaugą, todėl nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas bei skaidrumas, jis turi pareigą veikti kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesais (ĮBĮ 11 str. 3 d. 3, 4, 14 p.). Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą tvarką dėl administratoriaus atstatydinimo iš pareigų, teismas šį klausimą nagrinėja pagal paties administratoriaus, kreditorių susirinkimo (komiteto) prašymą (ĮBĮ 23 str. 13 p.), arba, kai teismas sužino, kad administratorius neteko teisės teikti šias paslaugas, o anksčiau paminėti asmenys nekelia šio klausimo
Taigi teismo nutartyje bei administratoriaus atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai nurodoma, kad kreditorius, manantis, kad administratorius netinkamai vykdo savo pareigas, turi teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą, kuris nagrinėja kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų, o nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimu, tokį nutarimą gali skųsti teismui (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p.). Atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto pareiškimą dėl administratoriaus atstatydinimo ir pakeitimo.
Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką reikia atskirti bankroto administratoriaus atstatydinimo inicijavimo procedūrą, kurią, kaip minėta, gali pradėti tik ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyti subjektai, ir informacijos teikimą teismui apie tai, kad administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, ar dėl neveikimo (netinkamo veikimo), kurios pagrindu teismas privalo veikti ex officio (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6616/2011; 2010-09-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1152/2010).
Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantas būtent šiuo pagrindu ir remiasi, jog teismas šiuo atveju privalėjo savo iniciatyva atstatydinti administratorių pagal jo pareiškime pateiktus faktus. Iš tiesų, remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę spręsti klausimą, kuris asmuo turi būti paskirtas administratoriumi, todėl teismas turi teisę spręsti ir šio asmens pakeitimo (atstatydinimo) klausimą (ĮBĮ 23 str. 13 p.). Tai reiškia, jog bet kurioje bankroto procedūros stadijoje neribojama teismo teisė kelti ir spręsti klausimą dėl administratoriaus tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas, o faktinis pagrindas tam galėtų būti ir atskiro kreditoriaus teismui pateikta informacija.
Kaip žinoma, ĮBĮ normos yra viešosios teisės normos, todėl teismas bankroto bylų procese turi būti aktyvus. Dėl to apeliantas teisingai nurodo, jog pagal formuojamą teismų praktiką bet kurioje bankroto procedūros stadijoje neribojama teismo teisė kelti ir spręsti klausimą dėl bankroto administratorius tinkamumo. Tačiau teismas tik tuomet turi teisę, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalimi, ratio legis (pagal įstatymą) svarstyti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo, kai tam turi objektyvių duomenų, kad administratorius nėra pakankamai aktyvus, kad iškilo pagrįstos abejonės dėl jo tinkamumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-108/2007; 2007-10-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-693/2007; ir kt.).
Pažymėtina, kad teismas, atsisakęs priimti apelianto skundą, vykdydamas pirmiau paminėtą pareigą, ratio legis skundžiamoje nutartyje pasisakė taip pat ir dėl administratorius tinkamumo, nurodęs, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog teismo paskirtas asmuo būtų netinkamas atlikti bankroto procedūras nagrinėjamoje byloje. Iš tiesų, apeliantas teisingai tvirtina, kad teismas išsamiai neišnagrinėjo kreditoriaus skunde nurodytų konkrečių aplinkybių. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Be to, kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, o pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį skundžiamas sprendimas gali būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu yra neteisingai išnagrinėta byla. Taigi teisėjų kolegija privalo patikrinti, ar kreditoriaus pateikta informacija yra pakankama, kad teismas privalėtų inicijuoti administratoriaus atstatydinimo procesą (CPK 185 str.).
Kaip matyti iš pareiškime, atskirajame skunde nurodytų argumentų, apeliantas administratoriaus veiksmų neteisėtumą, šališkumą, atsiradusį interesų konfliktą iš esmės grindžia teismo 2009-08-26 ir 2010-05-11 nutartimis, kuriomis buvo patvirtinti UAB „Spanda“, UAB „Logipolija“, UAB „Logipolijos polimerai“ finansiniai reikalavimai. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, dėl šių teismo priimtų nutarčių 2011-01-11 yra priimti UAB „Forbis“ atskirieji skundai, kurie dar nėra išnagrinėti apeliacine tvarka. Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, neturi teisinio ir faktinio pagrindo išvadai, kad administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, be pagrindo pateikdamas teismui tvirtinti UAB „Spanda“, UAB „Logipolija“, UAB „Logipolijos polimerai“ finansinius reikalavimus, elgėsi šališkai, nesąžiningai ir t. t., tai yra spręsti, kad paminėta pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, kaip savo skunde teigia kreditorius UAB „Forbis“.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorius savo pareiškime nurodo pirmiau jau paminėtas aplinkybes, jog administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ administruoja keturias susijusias įmones, kad kitos įmonės, kurios, kreditorius UAB „Forbis“ teigimu, yra taip pat tarpusavyje susijusios, yra šių bankrutuojančių įmonių kreditoriai ir dėl to, kreditoriaus teigimu, galimas administratoriaus suinteresuotumas bylos baigtimi, šališkumas, atskirų kreditorių interesų gynimas ir kt., tai yra gali kilti administratoriaus interesų konfliktas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad administratorius, atsiliepdamas į apelianto atskirąjį skundą neneigia teiginių apie kitų jo administruojamų įmonių susietumą, neteigia, jog visus kreditorius būtų informavęs apie tokią situaciją, galimą interesų konfliktą, o kreditoriai būtų išreiškę savo poziciją šiuo klausimu. Tokių duomenų taip pat nėra ir byloje. Tuo tarpu pagal ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalį administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, o taip pat į bankroto administratoriaus veiklos principus įtvirtintus Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887 patvirtintame Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekse, kuriose be kita ko, nustatyta bankroto administratoriaus pareiga veikti tokiu būdu, kad garbingai ir profesionaliai vykdomas įmonės bankroto procesas atitiktų bendruosius šalies ekonominės raidos interesus, o įmonių bankroto procese atsirandantys partnerystės santykiai būtų grindžiami nešališkumo principais, teisėjų kolegija dėl viešojo intereso šioje byloje išeidama už atskirajame skunde nustatytų ribų, sprendžia, jog anksčiau paminėtos aplinkybės turi būti žinomos visiems kreditoriams ir jų įvertintos. Todėl apie priimtą nutartį turi būti informuotas BUAB „Logipolija real estate“ kreditorių susirinkimas (CPK 320 str., ĮBĮ 22 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija šių aplinkybių pagrindu kreditoriaus UAB „Forbis“ atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą teismo nutartį iš esmės palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d., 329 str., 330 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Įpareigoti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Logipolija real estate“ administratorių UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ informuoti kreditorių susirinkimą apie šią teismo nutartį.