- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- 2S-707-889/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03351-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Milda Skersienė (pirm.)
- Ieškovas
- T. Ž.
- Atsakovas
- „Smiltelė“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovės T. Ž. ieškinio atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Smiltelė“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Smiltelė“ 619,61 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo už akių visiško įvykdymo; 2) 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo už akių visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo už akių visiško įvykdymo; 4) skirti baudą DNSB „Smiltelė“ pagal CPK 95 straipsnį, pusę iš jos priteisiant ieškovei, taip pat priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo už akių visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2022 m. birželio 9 d. pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
Šalies argumentai
2.1. Teismas nurodė, jog už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 168,59 Eur. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad sumokėjo nurodyto dydžio žyminį mokestį. Ieškinyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodyta teisės norma yra taikoma butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrijai, kurie kreipiasi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla. Ieškovė reiškia reikalavimus priteisti jai iš atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, tačiau tokie reikalavimai neatitinka Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnyje nurodytų bendrijos veiklos pagrindų, todėl ši norma netaikytina.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Teismas pažymėjo, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 619,61 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo už akių visiško įvykdymo. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-6603-1032-2021 pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Smiltelė“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos priteisimo, priteisė ieškovei iš atsakovės 267,64 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 267,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas konstatavo, kad ieškinio dalykas yra neaiškus ir nekonkretus, ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų.
2.3. Teismas nurodė, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant 5 procentų metines palūkanas, tačiau nepateikia įrodymų, pagrindžiančių dėl patirtos neturtinės žalos atsiradusius neigiamus padarinius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartį ir atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes ieškovei priklauso valstybės garantuojama teisinė pagalba dėl sunkios turtinės padėties, pensinio amžiaus, nedarbo, sveikatos būklės; taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 5 procentų dydžio palūkanas. Atskirojo skundo argumentai:
3.1. Ieškovė nurodo, jog kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad jai būtų suteikta nemokama teisinė pagalba, kuri jai priklauso dėl sunkios turtinės padėties. Jei ieškovei būtų suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, ji būtų atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Teismas apie tai buvo informuotas.
3.2. Be to, ieškovė nurodo, jog apskritai neturi mokėti žyminio mokesčio, nes pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl teismas neturi jokio pagrindo reikalauti, jog ieškovė sumokėtų už ieškinį žyminį mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. Nagrinėjamu atveju ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, tuo aspektu, jog teismas nepagrįstai nurodė jai sumokėti už ieškinį žyminį mokestį. Ieškovė teigia, jog yra pateikusi prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jai suteikimo, kurį patenkinus nuo žyminio mokesčio mokėjimo būtų atleista, be to, ji apskritai neturi mokėti žyminio mokesčio už reiškiamus reikalavimus.
6. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Teismas, spręsdamas ieškinio (priešieškinio) priėmimo klausimą, patikrina, ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų ieškinio atsisakymo pagrindų, priešieškinio pateikimo atveju patikrina, ar yra CPK 143 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai (CPK 143 straipsnio 4 dalis), taip pat patikrina, ar teismui pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus įstatymo nustatytus reikalavimus.
7. CPK 115 straipsnyje įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.
8. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis.
9. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos. Kai ieškinio suma neviršija trisdešimties tūkstančių eurų, žyminio mokesčio dydis sudaro 3 procentus reiškiamo reikalavimo sumos, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė ieškinyje reiškia reikalavimus priteisti 619,61 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi byloje iškelti keli savarankiški reikalavimai, žyminis mokestis apskaičiuojamas pagal bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl, kaip teisingai apskaičiavo pirmosios instancijos teismas, už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 168,59 Eur. Ieškovė jokių duomenų apie tai, kad sumokėjo nurodyto dydžio žyminį mokestį, teismui nepateikė.
10. Ieškovė nurodo, jog kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos jai suteikimo, o patenkinus prašymą, ji būtų atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė nepateikė duomenų, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba būtų priėmusi sprendimą ieškovės prašymo pagrindu suteikti jai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl šiuo metu, neturint duomenų apie prašymo išnagrinėjimo rezultatą, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė kaip asmuo, kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo.
11. Ieškovė taip pat nurodo, jog yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami asmenys, kuriems tokią teisę nustato kodeksas arba kiti įstatymai. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiek butų ar kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis), tiek ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taigi jiems suteikiama galimybė tokių bylinėjimosi išlaidų nepatirti. Nurodyto įstatymo normų analizė leidžia identifikuoti šiuos asmenų atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo bendrijos ir jos narių tarpusavio ginčuose kriterijus: 1) į teismą kreipiasi fizinis asmuo, kuriam butas ar kitos patalpos priklauso nuosavybės teise ir kuris turi bendrosios nuosavybės teisės objekto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje; 2) į teismą kreipiasi pati bendrija; 3) teisminis ginčas tarp bendrijos ir jos nario kyla iš bendrijos vykdomos veiklos. Įstatymo leidėjo valia nuostata dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio netaikoma tik tada, kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp bendrijos (ar jos nario) ir kitų subjektų, arba kai viena ginčo šalis yra bendrijos narys juridinis asmuo, arba kai ginčas kyla iš teisinių santykių, nesusijusių su bendrijos vykdoma veikla. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovė ieškinyje reiškia reikalavimus ne dėl bendrijos veiklos priimant sprendimus ar kitų daugiabučių namų savininkų bendrijos veikloje atliktų veiksmų teisėtumo, tačiau reiškia bendrijai turtinį reikalavimą – priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taigi ieškovės siekiamas inicijuoti ginčas nelaikytinas ginču dėl bendrijos veiklos, todėl aptariama teisės norma netaikytina, ir žyminis mokestis turi būti sumokėtas pagal ieškinyje reiškiamus reikalavimus.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Įstatyme taip pat numatyta, kad asmuo turi teisę prašyti žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo, prašymą motyvuojant ir pridedant įrodymus, pagrindžiančius žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo būtinybę (CPK 84 straipsnis).
13. Ieškovė atskirajame skunde prašo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes jai dėl sunkios turtinės padėties priklauso valstybės garantuojama teisinė pagalba, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi. 2022 m. birželio 16 d. pirmosios instancijos teismui ieškovė pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio dėl savo sunkios materialinės padėties ir prašymą dėl reikalavimo sumokėti žyminį mokestį panaikinimo Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, 2022 m. birželio 20 d. nutartimi spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, nurodė, jog prašymas atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio paduodant ieškinį šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nespręstinas. Teismas pažymėjo, jog 2022 m. birželio 16 d. gauti prašymai dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir dėl reikalavimo sumokėti žyminį mokestį panaikinimo yra pateikti ir atskirajame skunde, todėl laikė, kad šie prašymai yra atskirojo skundo, pateikto 2022 m. birželio 16 d. civilinėje byloje Nr. 2-5978-637/2022, priedai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nutartyje pasisakė dėl ieškovės pozicijos, kad ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymo pagrindu, pagrįstumo, tačiau asmuo taip pat turi teisę pateikti tinkamai motyvuotą ir pagrįstą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios turtinės padėties, ir tokio prašymo pagrįstumą, siekiant neapriboti asmens teisės skųsti teismo sprendimą dėl pareikšto prašymo, turėtų įvertinti pirmosios instancijos teismas.
14. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, pagrįstai pagal šiuo metu byloje esančius duomenis nustatė ieškovei terminą sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, todėl ieškovės atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis kaip teisėta ir pagrįsta paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.