Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

gynėjams advokatams Liudmilai Karvelienei, Valdui Burneikiui, Algirdui Gurauskui, Algirdui Sakalauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. N., A. N., V. R. ir J. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu trylikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

D. N. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

J. A. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 29 d. iki 2007 m. rugpjūčio 2 d. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą, turėdamas tikslą jas platinti ir šiai nusikalstamai veikai vadovavo, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

A. N. mobilaus ryšio telefoninių pokalbių metu vykdytojams D. N., J. A. ir V. R. nurodė narkotinę medžiagą – heroiną, kurio bendra masė milteliuose sudarė 25,196 g ir kurią laikė paslėpęs batų poros paduose, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) mieste, paslėpti televizoriaus „Gold Star“ viduje supakavus į televizoriaus detales bei nugabenti į Marijampolės pataisos namus, esančius Sporto g. 7, Marijampolės mieste, o V. M. paprašė atvežti televizorių „Gold Star“ į Marijampolės pataisos namus.

A. N. telefoninių pokalbių metu duodamas nurodymus, laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 29 d. iki 2007 m. rugpjūčio 1 d., V. R. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) mieste, padedant D. N., supakavo į du televizoriaus kondensatorius narkotines medžiagas – heroiną, kurio bendroji masė milteliuose sudarė 25,196 g bei juos pritvirtino televizoriaus „Gold Star” viduje tarp kitų detalių, o 2007 m. rugpjūčio 2 d. apie 9 val. 00 min. J. A. automobiliu „XXX“, valst. Nr. XXX, kurį vairavo V. M., neteisėtai atgabeno televizorių „Gold Star“ su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis į Marijampolės pataisos namus, turėdama tikslą jį perduoti nuteistajam T. U., tačiau apie 14 val. buvo sulaikyta Marijampolės policijos komisariato pareigūnų.

D. N. laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 29 d. iki 2007 m. rugpjūčio 2 d., vykdydama nusikalstamos veikos organizatoriaus A. N. parengtą nusikalstamos veikos planą ir jam vadovaujant, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdama tikslą jas platinti, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

D. N. telefoninių pokalbių metu, gaudama nurodymus iš nusikalstamos veikos organizatoriaus A. N., veikdama bendrai su J. A., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) mieste, surado porą batų, kuriuose A. N. buvo paslėpęs narkotines medžiagas – heroiną, kurios bendroji masė milteliuose sudarė 25,196 g, nupirko televizorių „Gold Star“ ir ikiteisminio tyrimo metu bei teismo metu nenustatytu automobiliu nuvežė pas V. R. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) mieste. A. N. nurodymu V. R., padedant D. N., supakavo į du televizoriaus kondensatorius narkotines medžiagas – heroiną, kurio bendroji masė milteliuose sudarė 25,196 g bei juos pritvirtino televizoriaus „Gold Star“ viduje tarp kitų detalių. D. N. 2007 m. rugpjūčio 1 d. vakare televizorių „Gold Star“ su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis parsivežė į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) mieste, ir juos laikė iki 2007 m. rugpjūčio 2 d. 9 val. 00 min., kol J. A. automobiliu „XXX“, valst. Nr. XXX, kurį vairavo V. M. neteisėtai išgabeno narkotines medžiagas į Marijampolės pataisos namus su tikslu jas platinti.

J. A. laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 29 d. iki 2007 m. rugpjūčio 2 d., vykdydama nusikalstamos veikos organizatoriaus A. N. parengtą nusikalstamos veikos planą ir jam vadovaujant, neteisėtai įgijo ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdama tikslą jas platinti, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

J. A. telefoninių pokalbių metu D. N. gaunant nurodymus iš nusikalstamos veikos organizatoriaus A. N., veikdama bendrai su D. N., jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) mieste, surado porą batų, kuriuose A. N. buvo paslėpęs narkotines medžiagas – heroiną, kurio bendroji masė milteliuose sudarė 25,196 g, D. N. nupirkus televizorių „Gold Star“, ikiteisminio tyrimo metu bei teismo metu nenustatytu automobiliu nuvežė pas V. R. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) mieste. A. N. nurodymu V. R., padedant D. N., supakavo į du televizoriaus kondensatorius narkotines medžiagas – heroiną, kurio bendroji masė milteliuose sudarė 25,196 g bei juos pritvirtino televizoriaus „Gold Star” viduje tarp kitų detalių. J. A. tęsdama nusikalstamą veiką, 2007 m. rugpjūčio 2 d. apie 9 val. automobiliu „XXX“, valst. Nr. XXX, kurį vairavo V. M., neteisėtai atgabeno televizorių „Gold Star“ su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis į Marijampolės pataisos namus, turėdama tikslą jį perduoti nuteistajam T. U., tačiau apie 14 val. 00 min. buvo sulaikyta Marijampolės policijos komisariato pareigūnų.

V. R. laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 29 d. iki 2007 m. rugpjūčio 1 d., vykdydamas nusikalstamos veikos organizatoriaus A. N. parengtą nusikalstamos veikos planą ir jam vadovaujant, neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

V. R. telefoninių pokalbių metu gaudamas nurodymus iš nusikalstamos veikos organizatoriaus A. N., veikdamas bendrai su D. N. ir J. A., 2007 m. liepos 30 d. apie 10 val., turėdamas tikslą platinti, iš D. N. neteisėtai įgijo televizorių „Gold Star“ bei narkotines medžiagas – heroiną, kurio bendroji masė milteliuose sudarė 25,196 g, kurias neteisėtai laikė iki 2007 m. rugpjūčio 1 d. vakaro savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) mieste. Po to, V. R. vykdydamas A. N. nurodymus, padedant D. N., į du televizoriaus kondensatorius supakavo narkotines medžiagas – heroiną, kurio bendroji masė milteliuose sudarė 25,196 g bei juos pritvirtino televizoriaus „Gold Star“ viduje tarp kitų detalių, turėdamas tikslą, kad narkotines medžiagos būtų neteisėtai nugabentos į Marijampolės pataisos namus platinti.

Tą pačią dieną 13 val. 48 min. A. N. vėl paskambino galimai J. A. ir paklausė „<...> nu pasiėmė tą daiktą ir tenai ania nuėjo <...>“, o galimai J. A. atsakė, kad „<...> aha <...>“ (2 t., 179 b. l., failo Nr. 6593). Fonoskopinės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad šiame garso įraše yra užfiksuotas tikėtina A. N. balsas ir kalba, o galimai J. A. balso tyrimas nebuvo atliktas (10 t., 6-34 b. l.).

Baudžiamojoje byloje įrodymais pripažįstami visi duomenys, kurie gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pažymima, jog įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad apygardos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pagrindė, kodėl vadovaujasi įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, balso įrašų suvestinėmis, liudytojų parodymais, kuriuos jie davė apie žinomas bylai svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi tik tais įrodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys ir atitinka faktinę bylos medžiagą, nes jie gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų.

Bylos medžiaga patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. N. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. XXXXX, o D. N. - mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. XXXXX (3 t., 129 b. l.). Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad D. Ž. mobiliojo ryšio telefone „XXXX“ rasti A. N. ir D. N., o V. M. mobiliojo ryšio telefone „XXXX“ – A. N. mobiliojo ryšio telefono numeriai (1 t., 39-47 b. l., 3 t., 184-193 b. l.). Mobilaus ryšio telefonų išklotinėse užfiksuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. N. aktyviai bendravo su D. N., J. A., V. R. bei liudytoju V. M., kitais asmenimis (3 t., 79-99 b. l.).

Byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad nuteistieji A. N., D. N., V. R. ir J. A. nusikaltimo padarymo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 29 d. iki 2007 m. rugpjūčio 2 d. turėjo aukščiau nurodytus mobiliojo ryšio telefonus, jų pagalba tarpusavyje aktyviai bendravo, aptarinėjo įvairias nusikalstamos veikos padarymo detales ir smulkmenas. Iš telefoninių pokalbių suvestinių turinio matyti, kad visi nuteistieji vienas kitą pažįsta, vadina vardais arba pavardėmis arba kitais tik jiems žinomais ir suprantamais asmenį identifikuojančiais požymiais, nurodo savo ir kitų asmenų gyvenamųjų vietų adresus ir telefonų numerius, pokalbiuose mini televizorius ir jų kondensatorius, o nuteistasis V. R. pokalbyje net tiesiogiai kalba apie narkotikus. Akivaizdu, kad telefoninių pokalbių metu užfiksuoti duomenys, įvykio vietos apžiūros metu rasti ir išimti daiktiniai įrodymai, fonoskopinės, narkotinių medžiagų ekspertizės neginčijamai patvirtina nuteistųjų nusikalstamų veiksmų eigą ir tikruosius tikslus. Tai, kad A. N. prašė į Marijampolės pataisos namus atvežti moterį (kaip vėliau nustatyta J. A.) ir televizorių patvirtino liudytojas V. M. Šis liudytojas pirmosios instancijos teisme iš dalies pakeitė parodymus, kuriuos apygardos teismas pagrįstai įvertino kritiškai. Be to, liudytojas D. Ž. taip pat nurodė panašias aplinkybes, kada ir kur į automobilį įsėdo J. A., V. U., kam vežė televizorių. Iš liudytojo T. U. parodymų matyti, kad A. N. neprašė, jog kas nors jam (T. U.) atvežtų televizorių, be to, liudytojas nežinojo, kad jame yra paslėpti narkotikai. Akivaizdu, kad A. N. televizorių panaudojo narkotikams atsivežti į Marijampolės pataisos namus, o V. U. televizorių su heroinu turėjo perduoti ten pat atliekančiam bausmę sūnui T. U. Tai, kad televizoriaus „Gold Star“ dvejuose dideliuose kondensatoriuose, kurie šiam televizoriui nepriklauso, buvo paslėpti narkotikai objektyviai įrodo įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., 16-19 b. l.). Iš daiktų apžiūros protokolo ir svėrimo akto matyti, kad iš minėto televizoriaus išimtuose dviejuose kondensatoriuose buvo rasti rusvos spalvos milteliai, kurių bendra masė yra 80,41 g (1 t., 14, 25-28 b. l.). Tai atitinka A. N., D. N., V. R. ir J. A. telefoninių pokalbių metu minimą narkotinių medžiagų kiekį. Iš specialisto išvados matyti, kad rudos spalvos nehomogeninių miltelių trijuose bespalviuose plastikiniuose užspaudžiamuose maišeliuose ir bespalvės plastikinės plėvelės skiautelėje, kurie buvo rasti dvejuose kondensatoriuose, yra heroinas, kurio bendroji masė milteliuose yra 25,196 g (1 t., 65-71 b. l.). Remiantis 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo“ (sąrašas Nr. II „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“) - heroinas yra narkotinė medžiaga, o 25,196 g sudaro labai didelį jo kiekį.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi 2011 m. kovo 23 d. fonoskopinės ekspertizės išvada Nr. 11-1400 (10), nes garso įrašų tyrimo metu buvo atlikta jų audityvinė analizė ir akustinis parametrinis tyrimas. Todėl minėtame ekspertizės akte nurodytos išvados atitinka BPK 88 straipsnyje keliamus reikalavimus (10 t., 6-135). Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistųjų A. N., D. N., V. R. ir J. A. balso pavyzdžiai buvo paimti dalyvaujant ekspertėms Ž. P. ir J. D., proceso dalyviai jokių pastabų dėl to nepareiškė (8 t., 72-74 b. l.). Iš aukščiau pamintos fonoskopinės ekspertizės išvados matyti, kad kai kuriais atvejais nebuvo galimybės nustatyti, ar tam tikri garso įrašai (balsai) priklauso kuriam nors iš nuteistųjų, nes kalbos signalai yra nepakankamos trukmės ar kokybės, jie yra trumpi, iškraipyti, triukšmingi, pernelyg silpni ar pernelyg emocingi, todėl buvo duota tik tikėtina išvada. Teisėjų kolegija taip pat vadovaujasi tikėtina fonoskopinės ekspertizės išvados dalimi, nes garso (balso) įrašo priklausomybė nebuvo nustatyta dėl objektyvių priežasčių (kalbos signalų nepakankamos trukmės ar kokybės). Be to, nors fonoskopinės ekspertizės metu kai kurie garso (balso) įrašai yra tikėtino pobūdžio, tačiau nuteistųjų nusikalstamų veiksmų atlikimo seka neprieštarauja faktinei bylos medžiagai. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad tikėtina, jog tirti pateikti telefoninių pokalbių įrašai yra ištisiniai, nėra trynimo požymių ir nesumontuoti, nes tyrimui buvo pateiktos garso įrašų kopijos (10 t., 26-27 b. l.). Vien tik tai, kad fonoskopiniam tyrimui buvo pateiktos garso įrašų kopijos nėra pagrindas netikėti jos išvadomis. Teisėjų kolegijos nuomone, fonoskopinės ekspertizės išvada yra tinkamas ir patikimas įrodymų šaltinis.

Nuteistoji J. A. apeliaciniame skunde ginčija 2007 m. liepos 30 d. 17 val. 20 min. ir 17 val. 26 min. telefoninių pokalbių autentiškumą ir teigia, kad fonoskopinės ekspertizės išvadoje nurodyta tik tikėtina išvada, jog juose užfiksuotas jos balsas, todėl teismas jais, kaip įrodymais, rėmėsi nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistoji savaip interpretuoja byloje surinktus įrodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. liepos 30 d. 17 val. 20 min. ir 17 val. 26 min. J. A. telefoninio pokalbio su A. N. metu pasakė, kad visus narkotikus rado dviejų batų poroje paslėptus, nes slėpė po du pakelius, tačiau buvo užmiršusi (2 t., 30-31, 33-34 b. l., failų Nr. 6182, 6187). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad fonoskopinės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad šiuose garso įrašuose yra užfiksuotas A. N. ir J. A. balsai ir kalba (10 t., 6-28-33-34 b. l.). Kaip minėta aukščiau, fonoskopinės ekspertizės akte kategoriškai (o ne tikėtinai) nurodyta, jog šiuose garso įrašuose užfiksuotas J. A. balsas. Todėl pirmosios instancijos teismas šiais garso įrašais, kaip įrodymais, vadovavosi pagrįstai. Teisėjų kolegija negali paneigti nuteistosios J. A. argumentų, kad savo telefoną dažnai palikdavo pas savo seserį arba duodavo paskambinti kitiems asmenims, tačiau pažymi, jog jie nepaneigia nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nes skundžiamas nuosprendis grindžiamas įrodymais, kuriuos patvirtina kitų bylos duomenų visuma.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat vadovavosi kaip įrodymu 2007 m. liepos 30 d. 12 val. 35 min. A. N. telefoniniu pokalbiu su nenustatytu asmeniu, kurio metu neva nuteistasis pasakė: <...karoče, karoče reikia to daikto kur sveria „<...> nes ... čia ėmėm ... pusę trūksta žinai, tai ten patikrint norim <...>“ (2 t., 17-18 b. l., failo Nr. 6156). Tačiau fonoskopinės ekspertizės išvadoje šis garso įrašas nebuvo tirtas. Apygardos teismas taip pat vadovavosi 2007 m. rugpjūčio 2 d. 8 val. 56 min. telefoniniu pokalbiu tarp A. N. ir galimai D. N., kurio metu pasakė „<...> gal J. paprašyk, kad pavažiuotų? A? gerai? A girdi?...gal J. paprašyk, kad važiuotų čia <...>“, o galimai D. N. atsakė, kad „<...> ji pasiims G., tegul važiuoja <...>“ (2 t., 167 b. l., failo Nr. 6513). Tačiau fonoskopinės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad šiame garso įraše yra užfiksuotas A. N. balsas ir kalba, o galimai D. N. balso tyrimas nebuvo atliktas (10 t., 6-34 b. l.).

Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kaip įrodymu aukščiau paminėtu 2007 m. liepos 30 d. 12 val. 35 min. pokalbių suvestine ir 2007 m. rugpjūčio 2 d. 8 val. 56 min. pokalbių suvestinėmis dėl D. N. balso autentiškumo, nes jie nebuvo ištirti fonoskopinio tyrimo metu (failų Nr. 6156 ir 6513). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija šiais telefoninių pokalbių įrašais nesivadovauja, tačiau skundžiamo nuosprendžio nekeičia, nes tai nėra esminės aplinkybės ar vieninteliai įrodymai, sprendžiant klausimą dėl D. N. ar kitų nuteistųjų kaltės.

Pažymėtina, kad remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis Baudžiamojo kodekso Specialiojoje dalyje numatytai atitinkamos nusikalstamos veikos sudėčiai, taigi turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme. Visos kitos aplinkybės, kurių baudžiamasis įstatymas neįtraukia į būtinų nusikalstamos veikos požymių ratą, kaltininko veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vadinasi, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Pagal susiformavusią teismų praktiką psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. Tačiau tam tikrais atvejais (pvz., esant grupei iš anksto susitarusių asmenų) medžiagas gali laikyti ir asmuo, kuris jų negamino ir neįgijo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėtų šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas (BK 232¹ , 232², 232⁵, 232 ¹⁰ straipsniai)“, 11–12 punktai). Gabenimas - tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos tų medžiagų pirmtakų (prekursorių) buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan. Byloje vienodai svarbūs tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai ar jų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. N. atlikinėdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose ir turėdamas tikslą į bausmės atlikimo vietą atsigabenti iš buto narkotinę medžiagą – heroiną, kuris buvo paslėptas batų paduose, organizavo jos atgabenimą ir telefonu vadovavo kitų nuteistųjų nusikalstamiems veiksmams. Tuo tikslu A. N. sužinojo pažįstamo V. R., su kuriuo anksčiau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, telefono numerį ir paprašė įsigyti du kondensatorius ir juose paslėpti 80 g heroino, kurį jam atveš žmona D. N.. A. N. taip pat V. R. nurodė, kad jis kondensatorius su paslėptu heroinu lituokliu turės pritvirtinti televizoriuje, kurį taip pat atveš žmona. Po to A. N. nurodė D. N. surasti narkotikus, kurie buvo paslėpti batuose ir liepė juos pristatyti V. R. bei nurodė, kokiu adresu. Kitų telefoninių pokalbių metu A. N., D. N. ir V. R. dėjo pastangas narkotikus tinkamai paslėpti televizoriuje, tačiau tai padaryti nepavyko, nes televizorius buvo per mažas. Todėl A. N. nurodė surasti kitą didesnės įstrižainės televizorių. Tačiau paaiškėjo, kad D. N. surado ne 80 g narkotikų, o tik pusę, t. y. apie 40 g narkotikų, todėl A. N. labai supyko ant žmonos, kelis kartus tikslinosi su V. R., ar pastarasis neapsiriko juos sverdamas. J. A. telefoninių pokalbių metu pranešė A. N., kad likusius du pakelius su narkotikais rado bute, tik kituose batuose. Po to A. N. telefoninio pokalbio metu pranešė D. N., kad visi slėpti narkotikai jau surasti ir prašė iš naujo visus pasverti, vėliau instruktavo, kaip 80 g heroino sutalpinti į televizoriaus kondensatorius, domėjosi, kokio jie dydžio ir liepė D. N. visus narkotikus nuvežti V. R.. A. N. domėjosi, ar V. R. pavyks narkotikus sutalpinti dviejuose kondensatoriuose, po to iš V. R. sužinojo, jog pavyko. Tos pačios dienos vakare A. N. sužinojo, kad V. R. girtauja, todėl liepė D. N. iš V. R. buto paimti paslėptus narkotikus. Tačiau V. R. dėl to įsižeidė ir A. N. pasakė, kad jis narkotikų jau nevartoja, jų nepaims, todėl jam nėra ko bijoti. Netrukus D. N. pranešė A. N., kad narkotikus pasiėmė pas save. Po to A. N. pranešė V. R., kad narkotikus atveš V. M., apie tai taip pat parnešė D. N. A. N. tada paprašė D. N., kad su televizoriuje paslėptais narkotikais pas jį į pataisos namus automobiliu atvyktų ir J. A., o D. N. jam pasakė, jog J. A. važiuos kartu su mažamete mergaite vardu G. Po to A. N. nurodė V. M. nuteistosios J. A. namų adresą, o pastaroji pranešė, kad jau laukia atvykstančio V. M., iš jos buvo paimtas televizorius su kondensatoriuose paslėptu heroinu ir važiuoja į Marijampolę. Po to A. N. nurodė J. A. paimti iš (duomenys neskelbtini) T. U. tėvus, nes tik jie galės televizorių su viduje paslėptais narkotikais perduoti pataisos namuose bausmę atliekančiam sūnui T. U. Prie Marijampolės pataisos namų J. A. paklausė A. N., kas jam nuneš televizorių į pataisos namus, šis atsakė, jog tai turėtų padaryti kartu su ja atvykęs V. U.

Baudžiamosios bylos medžiagoje nustatyta ir įrodyta, kad A. N., D. N., V. R. ir J. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdami iš anksto susitarusių bendrininkų grupe. Organizatorius – tai asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką, ar jai vadovavęs. Pažymėtina, kad iš BK 24 straipsnio 4 dalies, apibrėžiančios nusikalstamos veikos organizatoriaus sąvoką, turinio matyti, kad esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra kitų bendrininkų pastangų suvienijimas ir nukreipimas, sistemos ir organizuotumo bendroje nusikalstamoje veikoje – ar atskirose jos stadijose, ar jau nusikaltimo darymo metu - sukūrimas. Norint pripažinti vieną iš bendrininkų organizatoriumi, nebūtinai jo veika turi apimti visus šiuos organizacinius veiksmus, užtenka bent vieno iš jų.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką nusikalstama veika yra padaryta bendrininkaujant, kai ji padaroma bendrai dalyvaujant dviem ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčiais būti asmenų. Susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais - ir įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Taip pat būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šį nusikaltimą laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis. Dalyvavimo darant nusikaltimą pobūdį parodo asmens funkcinis vaidmuo vykdant nusikalstamą veiką (vykdytojas, kurstytojas, organizatorius ar padėjėjas), o dalyvavimo laipsnį - bendrininko aktyvumo lygis. Įstatymų leidėjas, pateikdamas nusikaltimo organizatoriaus sampratą, nurodo baigtinį alternatyvių veiksmų sąrašą, kurių bent vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi. Asmuo laikomas organizatoriumi ne tik tada, kai suburia organizuotą grupę, ar jai vadovauja, ar koordinuoja jos narių veiklą, suburia nusikalstamą susivienijimą, ar jam vadovauja, ar koordinuoja jo narių veiklą, bet ir tada, kai parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja. Nusikaltimo organizatorius - bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir išanalizavęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė, kad nusikaltimo organizatoriumi buvo A. N., o kiekvienas bendrininkų grupės narys – nuteistieji D. N., V. R. ir J. A. darydami nusikaltimą, atliko tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį:

A. N. nurodė žmonai D. N. surasti narkotikus, kuriuos jis anksčiau buvo paslėpęs namuose, juos nuvežti V. R., kuriam liepė paslėpti televizoriaus „Gold Star“ specialiai tam prilituotuose kondensatoriuose, D. N. taip pat liepė televizorių su heroinu atvežti į Marijampolės pataisos namus, telefoninių pokalbių metu aktyviai domėjosi, kontroliavo ir koordinavo kiekvieno iš jų veiklą. A. N. šiais savo veiksmais suvienijo ir nukreipė kitų nuteistųjų veiksmus ir pastangas, planavo ir numatė jų įvykdymo būdus;

D. N. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) mieste, veikdama kartu su J. A. surado porą batų, kuriuose A. N. buvo paslėpęs narkotines medžiagas – heroiną, tokiu būdu jį neteisėtai įgijo, po to nupirko televizorių „Gold Star“, kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu nugabeno pas V. R. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) mieste, po to, televizorių su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis - heroinu parsivežė į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) mieste ir juos laikė iki 2007 m. rugpjūčio 2 d. 9 val., kuomet J. A. automobiliu „XXX“, valst. Nr. XXX, kurį vairavo V. M., neteisėtai jas išgabeno A. N., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, turėdama tikslą jas platinti;

V. R. iš D. N. neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – heroiną bei televizorių „Gold Star“, kuriame pritaisė du kondensatorius ir juose supakavo bei taip paslėpė narkotines medžiagas – heroiną, kurio bendroji masė milteliuose yra 25,196 g, tokiu būdu jį laikė, turėdamas tikslą platinti, t. y. kad narkotinės medžiagos būtų nuvežtos A. N. į Marijampolės pataisos namus;

J. A. veikdama bendrai su D. N., pastarosios namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) mieste surado batų porą, kuriuose A. N. buvo paslėpęs narkotines medžiagas – heroiną, tokiu būdu jį neteisėtai įgijo, o D. N. juos nuvežė V. R. į namus, po to, turėdama tikslą jį perduoti A. N., automobiliu „XXX“, valst. Nr. XXX, kurį vairavo V. M. neteisėtai atgabeno A. N., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. N., D. N., V. R. ir J. A. tokie nusikalstami veiksmai sudaro vieningą visumą ir vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš kurių logiškai ir įtikinamai atsiskleidžia nuteistųjų kaltė dėl padaryto nusikaltimo. Svarbu pažymėti, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors nuteistieji nepripažino savo kaltės, tačiau ji įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Visi nuteistieji nusikalstamą veiką padarė veikdami tiesiogine tyčia, t. y. kiekvienas iš jų suprato nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir padarinius bei jų siekė (BK 15 straipsnio 2 dalis). Aukščiau paminėti įrodymai patvirtina, kad nuteistieji D. N., V. R. ir J. A. iš nusikaltimo organizatoriaus A. N. žinojo, jog reikia surasti apie 80 g narkotinės medžiagos heroino ir būtent toks kiekis turi būti atvežtas į Marijampolės pataisos namus. Iš telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad visi nuteistieji gerai suprato apie įgyjamų, laikomų ir gabenamų narkotikų (heroino) kiekį, kiekvienas iš jų aktyviai dalyvavo konkrečių nusikalstamų veiksmų padaryme, kurie buvo nukreipti galutiniam tikslui pasiekti, t. y. heroiną perduoti nuteistajam A. N. Tai akivaizdžiai matosi iš 2007 m. liepos 30 d. 12 val. 24 min. ir 2007 m. liepos 30 d. 17 val. 20 min. telefoninių pokalbių, kuriuose užmaskuotai įvardijamas skaičius aštuoniasdešimt, keturi maišiukai, du po du ir pan. (2 t., 13-14, 30-31 b. l., failų Nr. 6153, 6182). Nuteistasis V. R. 2007 m. liepos 31 d. 19 val. 20 min. telefoninio pokalbio metu atvirai įvardijo, kad kalbama apie narkotikus (2 t., 112-114 b. l., failo Nr. 6349). Atkreipiamas ypatingas dėmesys į tai, kad telefoniniuose pokalbiuose nurodytas laikas, kada televizorius su paslėpta narkotine medžiaga turi būti atvežtas į Marijampolės pataisos namus bei kas tą padarys, visiškai sutapo su įvykio vietos apžiūros metu nustatytomis ir protokole užfiksuotais duomenimis (1 t., 16-19 b. l.). Todėl netikėti telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuotais duomenimis ir fonoskopinės ekspertizės išvadomis nėra jokio pagrindo. Telefoninių pokalbių kiekis ir jų trukmė įrodo kiekvieno iš nuteistojo veiksmus, tikslus, užduotį ir vaidmenį šio nusikaltimo padaryme. Tai, kad byloje tiksliai nenustatyta, kada ir kokiomis aplinkybėmis D. N. ir J. A. surado batuose paslėptus narkotikus - heroiną, tokiu būdu jį įgijo ir laikė, kuris iš nuteistųjų įgijo televizorių „Gold Star“ ir nuvežė V. R., įrodymų vertinimui ir veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistiesiems kaltinimai iš esmės grindžiami faktinėmis aplinkybėmis, kurios nustatytos telefoninių pokalbių pasiklausymo metu. Bylos medžiaga nustatyta, kad Marijampolės pataisos namuose surasta ir išimta narkotinė medžiaga - heroinas turėjo būti perduotas būtent A. N., o T. U. buvo tik priedanga. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad T. U. jokie kaltinimai dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga – heroinu nepareikšti, kadangi jis apie tai nieko nežinojo. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra alternatyvi, todėl nors narkotikai – heroinas nebuvo perduoti A. N. arba T. U., tačiau nusikalstama veika laikoma baigta, nes kiekvienas iš nuteistųjų tam tikrus nusikalstamus veiksmus atliko (laikė, įgijo ar gabeno) tam tikru laikotarpiu, kurio sukonkretinti neįmanoma dėl aukščiau paminėtų objektyvių priežasčių. Šiuo atveju organizatorius A. N. atsako už tai, ką padarė vykdytojai D. N., V. R. ir J. A., t. y. už organizavimą įgyti, laikyti, gabenti narkotinę medžiagą – heroiną, turint tikslą jį platinti.

Nuteistojo D. N. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ji pirko televizorių „Sharp“, tačiau su paslėptais narkotikais buvo išimtas televizorius „Gold Star“, apie kurį ji nieko nežino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2007 m. liepos mėn. D. N. už 280 Lt iš D. S. nusipirko televizorių „Sharp“. Tai teisme patvirtino ir liudytoja D. S.. Tačiau iš telefoninių pokalbių suvestinių tarp nuteistųjų A. N., D. N. ir V. R. matyti, kad šis televizorius buvo per mažas, kad jame būtų galima įdėti didelius kondensatorius su juose paslėpta narkotine medžiaga – heroinu. Todėl telefoninių pokalbių metu A. N. nurodė įsigyti didesnės įstrižainės televizorių, o iš vėlesnių įvykių matyti, kad kitą televizorių atvežė J. A. Tai akivaizdžiai patvirtina 2007 m. liepos 30 d. telefoninių pokalbių suvestinės (1 t., 177-178, 180 b. l., failų Nr. 6123, 6124, 2 t. 13-14 b. l., failo Nr. 6153, 80-81 b. l., failo Nr. 6242).

V. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė dviejų jam nepažįstamų asmenų, kuriuos pas jį į namus atsivedė D. N. ir kurie jam neva grasino susidorojimu, jeigu jis neįvykdys A. N. nurodymų. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jis dėl didelių skausmų visiškai negalėjo pajudėti, pastoviai buvo girtas, be to, apygardos teismas neatsižvelgė į liudytojo V. M. parodymus apie tai, kad televizorių paėmė ne iš (duomenys neskelbtini) gatvės, bet iš (duomenys neskelbtini) mieste.

Teisėjų kolegijos nuomone, V. R. aukščiau paminėti argumentai prieštaringi, nelogiški, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Iš V. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui matyti, kad D. N. su dviem nepažįstamais asmenimis jam atnešė remontuoti vieną, o vėliau – kitą televizorių, kažkodėl prašė kondensatorių, tačiau jis buvo girtas, todėl kitų aplinkybių neprisimena (5 t., 176 b. l.). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad V. R. kažkas grasino susidorojimu, jeigu jis nevykdys A. N. nurodymų. Apeliacinio proceso metu nuteistasis A. N. taip pat neigė, kad siuntė nepažįstamus asmenis, kurie V. R. grasintų susidorojimu, tačiau to nepatvirtino nei vienas iš nuteistųjų. 2007 m. rugpjūčio 2 d. garso įraše (failo Nr. 6525) V. R. pasakyta frazė „<...> kokį balvoną vakar atsiuntei? Eina jis <...>“ nei patvirtina, nei paneigia grasinimo susidoroti su juo aplinkybę. Iš telefoninių pokalbių garso įrašų ir suvestinių matyti, kad nuteistasis V. R. mobiliuoju telefonu bendrauja su nuteistuoju A. N., aiškiai dėsto mintis ir formuluoja logiškus atsakymus, aptaria įvairias gyvenimiškas situacijas, taip pat ir dėl girtavimo bei „pachmielo“, skundžiasi skausmais nugaroje. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad V. R. dėl kažkokios ligos ar susirgimo negalėjo vaikščioti, judėti ar pan., t. y. padaryti jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus. Teisėjų kolegija, esant šioms aplinkybėms daro išvadą, kad V. R. susidorojimu niekas negrasino, o skausmai ir apsvaigimas nuo alkoholio jam netrukdė padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokia nuteistojo V. R. versija vertinama kaip gynybinė pozicija, siekiant suklaidinti teismą ir taip išvengti atsakomybės.

Iš liudytojo V. M. parodymų matyti, kad 2007 m. rugpjūčio 2 d. apie 9 val. jis su D. Ž. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mieste, kur į automobilį įsėdo J. A. su vaiku, į automobilį padėjo įkelti „tašę“ ir televizorių (8 t., 17-18 b. l.). Tačiau iš liudytojo D. Ž. parodymų matyti, kad V. M. televizorių buvo paėmęs anksčiau, nei į automobilį įsėdo J. A. (8 t., 71-72 b. l.). Nuteistoji J. A. savo kaltės dėl to, kad televizoriuje buvo paslėpti narkotikai, visiškai nepripažįsta (11 t., 12-13 b. l.). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad J. A. gyvena (duomenys neskelbtini) mieste (5 t., 154 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, iš kur konkrečiai V. M. paėmė televizorių „Gold Star“ (iš (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) mieste)) neturi esminės reikšmės įrodymų vertinimui ir nusikalstamos veikos kvalifikavimui, tačiau labiau tikėtina V. M. parodymais, nes J. A. gyvenamoji vieta iš tikrųjų yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tačiau pažymėtina, kad byloje nenustatyta ir nėra jokių įrodymų, kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis minėtą televizorių su heroinu paėmė iš D. N. ir pristatė J. A. Šiuo metu šios aplinkybės nustatyti bei pašalinti šį trūkumą nėra objektyvios galimybės.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad V. R. narkotines medžiagas neteisėtai laikė iki 2007 m. liepos 1 d. vakaro savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) mieste (11 t., 91 b. l.). Pažymėtina, kad to paties nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad V. R. narkotines medžiagas neteisėtai laikė iki 2007 m. rugpjūčio 1 d. (11 t., 71 b. l.). Iš tikrųjų, byloje nustatyta ir įrodyta, kad V. R. narkotines medžiagas laikė iki 2007 m. rugpjūčio 1 d. vakaro, kada D. N. televizorių „Gold Star“ su paslėptu heroinu pasiėmė iš V. R.. Teisėjų kolegija šią aplinkybę laiko technine spausdinimo klaida, kuri neturi esminės reikšmės įrodymų vertinimui ir nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Dėl bausmių skyrimo

Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kauno apygardos teismas skirdamas A. N., D. N., J. A. ir V. R. bausmę atsižvelgė į jų asmenybes, padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumą, kaltės formą (tiesioginę tyčią), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (bendrininkų grupė – BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. y. įvertino visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teisėjų kolegija su šiais bausmių skyrimo motyvais sutinka, todėl jų nekartoja ir pritaria apygardos teismo išvadai, kad visiems nuteistiesiems turi būti paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje, nes teismas neturi teisės peržengti joje numatyto maksimalaus laisvės atėmimo bausmės dydžio ar paskirti joje nenumatytos rūšies bausmės, tačiau skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK Bendrosios dalies nuostatomis. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas jau paminėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatytą švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Taip pat atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Teisėjų kolegijos nuomone, A. N., kaip šio nusikaltimo organizatoriui paskirta griežtesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė, o D. N., J. A. ir V. R. - minimalios laisvės atėmimo bausmės užtikrina ir aiškiai neprieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui, jos yra adekvačios padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka nuteistųjų asmenybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. N. ir V. R. anksčiau ne kartą teisti už tyčinių smurtinių nusikaltimų padarymą, dėl to jokių išvadų nepadarė, dėl šio nusikaltimo padarymo nė vienas iš nuteistųjų nesigaili, be to, visi nuteistieji aktyviai dalyvavo šio nusikaltimo padaryme. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės rūšies paskyrimas visais atvejais suvaržo ir neigiamai paveikia kaltininko socialinius ryšius su šeima ar artimaisiais. Nuteistosios J. A. skundo argumentai, kad ji yra silpnos sveikatos, ją dažnai ištinka epilepsijos priepuoliai, ji užaugino iš globos namų paimtą berniuką, o V. R. skundo argumentas, kad jis yra silpnos sveikatos, nėra pakankami dar labiau švelninti jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydį. Tiek padaryto nusikaltimo pavojingumas, tiek nuteistųjų asmenybės nesudaro pagrindo jiems mažinti paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Be to, nuteistieji apeliaciniuose skunduose nenurodo jokių išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galima švelninti bausmę. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti pagal apeliacinius skundus nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų A. N., D. N., J. A., V. R. apeliacinius skundus atmesti.