- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- e2-406-598/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00212-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- UAB „Egreda“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilogus“
- Advokatai
- Andrius Kšanauskas, Olita Remeikė, Kristina Česnaus
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Egreda“, trečiajam asmeniui UAB „Vilogus”, dėl sandorio kainos sumažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Egreda“ 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; sumažinti ieškovės ir atsakovės 2016 m. vasario 25 d. sutarties Nr. EP6043 kainą 100 Eur ir juos bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisti ieškovei; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad pagal susitarimą UAB „Egreda“ turėjo pagaminti bei įmontuoti langus ir duris butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytos dvi sutartys – 2016 m. vasario 25 d. sutartis Nr. EP6043 ir 2016 m. balandžio 13 d. sutartis Nr. EP6120. Pasirašant antrą sutartį buvo įvardinti pirmos sutarties vykdymo trūkumai, todėl atsakovė sudarydama antrą sutartį įsipareigojo sureguliuoti duris, sutvarkyti durų apdailą. Atsakovė šių darbų neatliko iki 2018 m. vasario mėn., o vėliau savo reikalavimo teisę perleido UAB „Vilogus”, nes tikėtina, jog nenorėjo vykdyti savo įsipareigojimų. Ieškovė buvo nesumokėjusi 226 Eur pagal antrą sutartį ir 2016 m. gegužės 13 d. priėmimo – perdavimo akte buvo nurodžiusi, kad pilnai atsiskaitys su atsakove kai bus atlikti darbai. Atsakovės atliktų darbų kokybė akivaizdžiai neatitiko sutarties sąlygų. 2016 m. balandžio 13 d. UAB „Egreda“ darbuotojai nustatė nurodytus trūkumus ir juos pažymėjo priede prie sutarties Nr. EP6120, tačiau per 20 dienų UAB „Egreda“ jokių darbų neatliko. Minėtų durų nebuvo galima palikti atrakintų, neužsifiksavo spyna, buvo didelis tarpas tarp durų, nelygi apdaila. Ieškovei kreipusis į vartotojų teisių gynimo instituciją, trūkumai buvo pašalinti tik 2018 m. vasario mėn. Vertinant tai, sutarties kaina turėtų būti sumažinta 100 Eur. Be to, ieškovė išgyveno dėl nekokybiškai atliktų ir neužbaigtų darbų. Patyrė emocinę įtampą, jautėsi įžeista. Net ir trečiasis asmuo UAB „Vilogus” kaltino ieškovę, neva ji neįsileido į namus įmonės darbuotojų. Prašo atlyginti 800 Eur neturtinę žalą, nes nekokybiškų darbų trūkumai turėjo būti pašalinti per 20 dienų, o buvo pašalinti tik 2018 m. vasario mėn.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Egreda“ nesutikdama su patikslintu ieškiniu pateikė atsiliepimą prašydama atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. vasario 25 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta sutartis Nr. EP6043 ir šios sutarties pagrindu buvo išrašyta 2016 m. kovo 14 d. PVM sąskaita faktūra 515 Eur sumai už plastikinius langus, lauko duris, lauko bei vidaus palanges ir montavimo darbus. Ieškovė pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą atsiskaitė visiškai, pasirašė 2016 m. kovo 15 d. prekių (darbų) priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo patvirtino, kad UAB „Egreda“ atliko visus darbus ir ieškovė jokių pretenzijų neturi. Gerokai vėliau, kai jau buvo atlikti montavimo darbai pagal nurodytą PVM sąskaitą faktūrą, ieškovė užsisakė dar vieną langą, lauko palangę, vidaus palangę, palangių antgalius ir montavimo darbus. Pagal šį užsakymą buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. EGEM 0005614, kurios ieškovė neapmokėjo ir nepasirašė 2016 m. gegužės 13 d. prekių priėmimo ir perdavimo akto. 2017 m. balandžio 25 d. tarp atsakovės ir UAB „Vilogus“ buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią atsakovė perleido reikalavimo teisę UAB „Vilogus“ į ieškovės 226,00 Eur skolą, susidariusią pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. EGEM 0005614. Dėl šarvuotų durų ieškovė pretenziją pareiškė tik 2016 m. gegužės 6 d., todėl atsakovė buvo nuvykusi pas ieškovę gamintojo kokybės apžiūros. Durys atitiko visus kokybės standartus, tačiau estetiniam užbaigimui buvo reikalingas apdailinių apvadų pakeitimas. Ieškovė nepagrįstai tapatino durų apdailą su netinkama jų kokybe. 2016 m. liepos 13 d. pagal susitarimą nuvykus pas ieškovę atsakovės darbuotojai nebuvo įleisti, su kliente buvo bendrauta telefonu 2017 m. sausio 27 d., buvo susitarta dėl atvykimo, tačiau ieškovė reikalavo pakeisti esamas duris į naujas, darbuotojų neįsileido. Tuo tarpu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Vartotojų teisių apsaugos tarnyba) atlikusi patikrinimą nustatė, kad šarvuotos durys yra tinkamos naudoti pagal paskirtį, o durų apdailiniai apvadai yra mažareikšmis trūkumas. 2018 m. vasario 15 d. atsakovė atliko durų apvadų keitimo darbus, ieškovė pretenzijų neturėjo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų patirtą neturtinę žalą, jos dydį. Mano, kad ieškovė tiesiog stengiasi pasipelnyti ir pasinaudoti susiklosčiusia padėtimi.
Trečiasis asmuo UAB „Vilogus“ nesutikdama su patikslintu ieškiniu pateikė atsiliepimą prašydama atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlikusi patikrinimą nustatė, kad šarvuotos durys yra tinkamos naudoti pagal paskirtį, o durų apdailiniai apvadai yra mažareikšmis trūkumas. Ieškovės reikalavimas sumažinti sandorio kainą yra ne tik neteisėtas, bet ir nepagrįstai didelis. Durys kainavo 235,54 Eur, o dėl apvadų prašo sumažinti sutarties kainą net 100 Eur. Be to, ieškovė nepateikė jokių patirtą neturtinę žalą patvirinančių dokumentų, o vien ieškovės teiginiai nėra pagrindas atlyginti neturtinę žalą.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslintą ieškinį jame nurodytais motyvais ir argumentais. Paaiškino, kad darbus pagal su atsakove sudarytą sutartį priėmė sūnus, nes ji buvo užsienyje. Grįžusi namo pamatė, kad šarvuotos durys įstatytos nekokybiškai. Atsakovė žadėjo sutvarkyti duris, todėl visą laukimo laikotarpį ji gyveno įtampoje, nerime, buvo sugadinta jos dienų kokybė, negalėjo užmigti, todėl patyrė moralinę žalą. Pas medikus nesikreipė, jos emocinė būsena nebuvo užfiksuota. Prašo sumažinti sutarties kainą, nes durys buvo netvarkomos itin ilgą laiką.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Egreda“ atstovė Orinta Sulaitė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus ir argumentus. Nurodė, kad su ieškove yra susiklosčiusi konfliktiška situacija, todėl durų apvadų keitimo darbai užsitęsė ir nėra pagrindo mažinti sutarties kainos. Emocinių išgyvenimų atsakovė nepagrindė įrodymais.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Vilogus“ atstovas advokato padėjėjas Andrius Kšanauskas palaikė patikslintą ieškinį jame nurodytais motyvais ir argumentais. Nurodė, kad patikslintas ieškinys nepagrįstas, kadangi ginčas išspręstas Vartotojų teisių apsaugos tarnybos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2016 m. vasario 25 d. atsakovė UAB „Egreda“ ir ieškovė A. R. pasirašė sutartį dėl prekių ir paslaugų teikimo Nr. EP6043 (el. b. 1 t., b. l. 51-53). Šios sutarties pagrindu UAB „Egreda“ 2016 m. kovo 14 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. EGEM0005458, kuria buvo reikalaujama apmokėti už prekes ir suteiktas paslaugas, tame tarpe ir šarvuotas duris. 2016 m. kovo 15 d. UAB „Egreda“ (vykdytojas) ir A. R. (užsakovas) pasirašė prekių (darbų) perdavimo – priėmimo aktą, dėl atliktų darbų ir prekių kokybės pretenzijų vykdytojui užsakovė neturėjo ir pateiktą sąskaitą pilnai apmokėjo (el. b. 1 t., b. l. 46). UAB „Egreda“ ir A. R. 2016 m. balandžio 13 d. sudarė kitą sutartį Nr. EP6120 dėl papildomo vieno lango, palangių pirkimo ir montavimo darbų (el. b. 1 t., b. l. 11-12). Šios sutarties pagrindu UAB „Egreda“ 2016 m. gegužės 12 d. išrašė atsakovei PVM sąskaita faktūra Nr. EGEM 0005614, prašydama apmokėti 256 Eur. Atsakovė buvo sumokėjusi 30 Eur avansą, todėl likusi sumokėti suma sudarė 226 Eur. Po atliktų darbų UAB „Egreda“ pateikė atsakovei pasirašyti 2016 m. gegužės 13 d. darbų perdavimo – priėmimo aktą, tačiau A. R. jo nepasirašė, o ant šio akto ranka užrašė, jog ji turi pretenzijų dėl šarvo durų ir 226 Eur nemokės tol, kol nebus sutvarkytos durys (el. b.1 t., b. l. 66). A. R. atsisakymas apmokėti atsakovei UAB „Egreda“ už gautas prekes ir atliktus darbus 226 Eur pagal antrąją 2016 m. balandžio 13 d. sutartį buvo grindžiamas tuo, kad UAB „Egreda“ atliko darbus nekokybiškai pagal šalių pasirašytą ir įvykdytą pirmąją 2016 m. vasario 25 d. sutartį. 2017 m. birželio 29 d. A. R. išsiuntė pretenziją UAB „Egreda“ ir UAB „Vilogus“ dėl šarvo durų trūkumų (el. b. 1 t., l. 9-10). UAB „Egreda“ ir UAB „Vilogus“ 2017 m. balandžio 25 d. pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/04/25, pagal kurią pradinis kreditorius UAB „Egreda“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Vilogus“ (trečiajam asmeniui) reikalavimo teisę į atsakovės A. R. skolą pagal 2016 m. balandžio 13 d. sutartį dėl prekių ir paslaugų teikimo Nr. EP6120 ir 2016 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EGEM0005614 dėl likusios neapmokėtos 226 Eur sumos. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimu iš atsakovės A. R. ieškovės UAB „Vilogus“ naudai buvo priteista 226,00 Eur skola pagal 2016 m. balandžio 13 d. Prekių ir paslaugų teikimo sutartį Nr. EP6120, sudarytą su pradiniu kreditoriumi UAB „Egreda“. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistu.
Šiuo konkrečiu atveju ieškovė dėl įrengtų šarvuotų durų netinkamos kokybės prašo sumažinti 2016 m. vasario 25 d. sutarties Nr. EP6043 kainą 100 Eur ir priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pasak ieškovės, su atsakove pasirašant antrąją 2016 m. balandžio 13 d. sutartį Nr. EP61202, ji įvardijo pirmosios sutarties trūkumus, tačiau durys buvo sureguliuotos ir jų apdaila sutvarkyta tik 2018 m. vasario mėn. Minėtų durų nebuvo galima palikti atrakintų, neužsifiksavo spyna, buvo didelis tarpas tarp durų, nelygi apdaila, todėl mano, kad 100 Eur yra proporcinga suma sutarties kainos sumažinimui. Tuo tarpu atsakovė UAB „Egreda“ neginčija aplinkybės, kad estetiniam įmontuotų šarvuotų durų užbaigimui buvo reikalingas apdailinių apvadų pakeitimas, tačiau durys atitiko visus kokybės standartus. Pažymėjo, kad UAB „Egreda“ darbuotojai ne vieną kartą buvo nuvykę pas ieškovę durų apdailos darbų atlikimui, bet ji neįsileido darbuotojų, reikalavo jai įrengti naujas duris, nenoriai bendravo telefonu, t. y. pati vengė geranoriškai bendradarbiauti.
Kaip jau buvo nustatyta paliktu galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-434-559/2018, įvertinus atsakovės ir ieškovės sudarytų sutarčių turinį, darytina išvada, jog sutarčių šalių santykiai atitiko vartojimo rangos sutarties teisinius santykius. Vartojimo rangos sutartimi rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Atliktų rangos darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 straipsnis). Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Tarp šalių susiklosčius vartojimo rangos santykiams, ieškovė savo reikalavimus dėl darbų trūkumų pareiškė pasinaudodama CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. Pagal šias teisės normas, jei rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti alternatyvių jo teisių gynimo būdų, tame tarpe reikalauti sumažinti darbų kainą. Ieškovė reikšdama rangovui reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi įrodyti rangovo atliktų darbų trūkumus ir tokių darbų vertę.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovė dėl šarvuotų durų įsigijimo ir jų įrengimo susitarė pasirašydamos 2016 m. m. vasario 25 d. prekių ir paslaugų teikimo Nr. EP6043. Pagal 2016 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005458 lauko durų kainą sudarė 235,54 Eur, o lauko durų ir plastikinio lango montavimo darbai sudarė bendrą 64,46 Eur sumą. 2016 m. kovo 15 d. UAB „Egreda“ ir A. R. pasirašė prekių (darbų) perdavimo – priėmimo aktą, tokiu būdu ieškovė patvirtino, kad dėl atliktų darbų ir prekių kokybės pretenzijų ieškovė neturėjo. Kiek vėliau, tarp šalių buvo pasirašyta antroji 2016 m. balandžio 13 d. sutartis Nr. EP6120 dėl papildomo vieno lango, palangių pirkimo ir montavimo darbų, tačiau po darbų atlikimo pagal šią sutartį 2016 m. gegužės 13 d. darbų perdavimo – priėmimo akte ieškovė ranka užrašė, kad ji turi pretenzijų dėl šarvuotų durų (įsigytų pagal sutartį Nr. Nr. EP6043) ir 226 Eur nemokės tol, kol nebus sutvarkytos durys. Teismo posėdžio metu ieškovė tvirtino, kad darbus pagal sutartį Nr. EP6043 priėmė jos sūnus, ji buvo užsienyje, todėl tik vėliau pastebėjo nekokybiškai įmontuotas šarvuotas duris. Pasak atsakovės, ieškovei pradėjus reikšti pretenzijas, 2016 m. liepos 13 d. UAB „Egreda“ darbuotojai buvo nuvykę pas ieškovę, tačiau jie nebuvo įleisti. Su užsakove buvo bendrauta ir telefonu 2017 m. sausio 27 d., buvo susitarta dėl atvykimo, tačiau ieškovė reikalavo pakeisti jos duris į naujas, atvykusių įmonės darbuotojų neįsileido. 2017 m. rugsėjo 29 d. ieškovės A. R. prašymu antstolė G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo A. R. nurodytas aplinkybes dėl šarvuotų durų kokybės ir fotonuotraukomis užfiksavo ginčo durų kokybę. 2018 m. sausio 4 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimo aktu Nr. 1NZ-1 pagal A. R. prašymą apžiūrėjus ginčo šarvuotas duris buvo konstatuota, kad šarvuotos durys atitinka norminius dokumentus ir yra tinkamos naudoti pagal paskirtį. Netinkamai sumontuoti durų apdailiniai apvadai yra mažareikšmis trūkumas, kurį galima lengvai pašalinti ir tinkamas jų pataisymas nepablogintų šarvuotų durų išvaizdos bei neturėtų įtakos jų kokybei. Minėtame patikrinimo akte taip pat užfiksuotas ieškovės prašymas pakeisti šarvuotas duris į tinkamos kokybės šarvuotas duris. 2018 m. vasario 15 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu nustatyta, kad atsakovė atliko durų apdailinių apvadų montavimo darbus, o ieškovė savo parašu patvirtino, jog pretenzijų neturi.
Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad tarp proceso šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, beveik metus laiko teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl skolos priteisimo pagal 2016 m. balandžio 13 d. prekių ir paslaugų teikimo sutartį Nr. EP6120. Kaip jau buvo minėta, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba patikrinimo aktu Nr. 1NZ-1 nustatė, kad šarvuotos durys atitiko norminius dokumentus ir buvo tinkamos naudoti pagal paskirtį, o netinkamai sumontuoti durų apdailiniai apvadai buvo įvardinti mažareikšmiu trūkumu. Teismas vadovaudamasis minėta išvada ir byloje surinktų įrodymų visetu, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė šarvuotų durų neatitikties kokybės reikalavimams faktą. Aplinkybės, kad estetiniam įmontuotų šarvuotų durų užbaigimui buvo reikalingas apdailinių apvadų pakeitimas, neginčijo ir pati atsakovė. Be kita ko, šias aplinkybes patvirtina ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolės užfiksuotos fotonuotraukos. Taigi, UAB „Egreda“ elgesys nebuvo pasyvus, atsakovės darbuotojai buvo ne kartą nuvykę ieškovės adresu atlikti apdailos darbų, tačiau ieškovė jų neįsileido, nenoriai bendravo telefonu ir šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo paneigtos. Vertintina ir tai, kad ieškovė prašo sumažinti sandorio kainą 100 Eur, nors bendra durų kaina sudarė 235,54 Eur. Taigi, vertinant tai, kad atliktų darbų kainos sumažinimas reiškia, kad ieškovės prievolė atsiskaityti yra mažinama atsakovės netinkamai atliktų darbų verte, kai Vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad durų apdailiniai apvadai yra tik mažareikšmis trūkumas, bei tai, kad ieškovė pati galimai vengė bendradarbiauti su atsakove, reikalavo jai įstatyti naujas šarvuotas duris, tačiau apdailos darbai galiausiai buvo atlikti, ieškovės prašymas sumažinti sandorio kainą 100 Eur ir priteisti 5 procentų metines palūkanas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovės 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad patyrė didelius nepatogumus ir įtampą dėl netinkamos kokybės atsakovės atliktų darbų. Tuo tarpu atsakovė su reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad ieškovė patirtos neturtinės žalos neįrodė, be to, iš dalies pati yra kalta dėl patirtų nepatogumų, kadangi vengė bendradarbiauti su atsakovės darbuotojais, neįsileido jų į namus.
Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vartotojo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įtvirtinta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovė).
Pagal tarp šalių susiklosčiusių civilinių teisinių santykių pobūdį, ieškovė sudariusi sutartį su juridiniu asmeniu (atsakove) pagrįstai tikėjosi, kad prekės ir darbai bus atlikti laiku ir kokybiškai. Atsakovė įsipareigojo šarvuotas duris pristatyti ir sumontuoti, tačiau po darbų atlikimo buvo pastebėti
durų apdailos darbų trūkumai, susiję su montavimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėti šarvuotų durų apdailos trūkumai buvo pašalinti tik 2018 m. vasario mėn., tačiau dėl sklandaus sutarties vykdymo atsakovė į ieškovę kreipėsi ne kartą, o ir trūkumai, kaip nustatyta minėtu Vartotojų teisių apsaugos tarnyba patikrinimo aktu Nr. 1NZ-1, buvo neesminiai, leidžiantys naudotis durimis pagal paskirtį. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sutinka, kad ieškovė patyrė tam tiktų nepatogumų dėl netinkamos kokybės durų montavimo darbų, darbai neatitiko jos lūkesčių, tačiau tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015). Taigi, įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės patirti nepatogumai nėra pakankami, kad būtų laikomi neturtine žala, juo labiau, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl patirtų išgyvenimų ieškovė patyrė sunkių pasekmių, kreipėsi į medikus ir pan., todėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos ir metinių procesinių palūkanų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys atmestinas, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Patikslintą ieškinį atmetus iš ieškovės atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Atsakovės atstovė advokato padėjėja (teisinių paslaugų sutartis nutraukta nuo 2019 m. kovo 15 d.) pateikė į bylą prašymą priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą ir teisinę pagalbą, kurios pagrįstos į bylą pateiktas dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis už teisines paslaugas Nr. 359/2018 ir Nr. 350/2018, pinigų priėmimo kvitu Nr. 2154170, AB SEB bankas mokėjimo nurodymo kopija), yra proporcingos ir būtinos, todėl yra priteistinos iš ieškovės A. R..
Byloje susidarė 4,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš ieškovės A. R. valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 4,94 Eur (keturis eurus 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Priteisti atsakovei UAB „Egreda“, juridinio asmens kodas 302251050, buv. Daukliūnų g. 5, Kalnėnų k., Jonavos r. sav., 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.