Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujat Svajonei Krakienei, Irmai Kalniuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2016-08-02 12.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko reikiamo saugaus greičio, neatsižvelgė į automobilio ypatumus, dėl ko kliudė sustojusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Be to, M. V. atsisakė apsvaigimo patikrinimo. Tuo M. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 17, 127 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus.

M. V. į bylos nagrinėjimą atvyko, kaltės nepripažino. Paaiškino, kad 2016-08-01 vairavo broliui priklausantį automobilį, atsitrenkė į kitą automobilį. Su apgadinto automobilio vairuotoja sutarė, kad jis, M. V., jai sumokės 100 Eur, eismo įvykio deklaracijos nepildys. Su vairuotoja susitarė susitikti sekančią dieną prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje. A. J. buvo davęs savo pasą, nurodė savo telefono numerį ir gyvenamosios vietos adresą. Nenorėjo pildyti eismo įvykio deklaracijos, nes bijojo, kad brolis neleis toliau naudotis jo automobiliu. Susitikęs su minėta moterimi jai pasakė, kad teturi 50 Eur, tuo metu buvo neblaivus. Jie susiginčijo ir moteris iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnams įvykio aplinkybių neaiškino, neigė vairavęs automobilį.

M. V. paaiškinime nurodė, kad automobilio nevairavo (b.l. 21-22).

Liudytoja A. J. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. apie 12.40 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje sustojo užsidegus raudonam šviesoforo signalui ir per galinį veidrodėlį pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį Opel markės automobilį. Automobilis rikiavosi į antrą juostą, bet nespėjo ir trenkėsi į jos automobilio kairės pusės bamperį. Abu išlipo iš automobilių, kaltę M. V. pripažino. Kad nesudaryti spūsties, sutarė pavažiuoti toliau. Kadangi ji vairuotoju nepasitikėjo, paprašė ir jis jai padavė savo vairuotojo pažymėjimą. Jos, A. J., sūnus įsėdo į kaltininko automobilį. Sūnus nufotografavo jos ir M. V. automobilių bamperius. Ant šių nuotraukų užfiksuota eismo įvykio data – 2016-08-02. Ji važiavo priekyje, bet vėliau M. V. ją aplenkė. Netrukus jai paskambino sūnus ir pasakė, kad jie važiuoja iki (duomenys neskelbtini) gatvės, nors buvo susitarę sustoti prie „Vėtrungės“ pasažo. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame kieme sustojus, M. V. pradėjo sakyti, kad jis niekur nevažiavo, avarijos nesukėlė ir ji, A. J., viską išsigalvojo. M. V. jai neleido skambinti į policiją, puolė ją ir ji išsigandusi nutraukė skambutį. Sūnus sakė, kad automobilyje nuo M. V. sklido alkoholio kvapas. Mano, kad atvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę, M. V. nuėjo namo, išgėrė alkoholio, paskui vėl grįžo. Kai ji iškvietė policiją ir policijos pareigūnai atvažiavo, V. V. jau visai girtas buvo. Su atvykusiais policijos pareigūnais M. V. grubiai kalbėjo, sakė, kad nieko apie įvykį nežino. M. V. jai numetė 70 Eur už padarytą žalą, sakė, kad daugiau pinigų neturi, nes yra studentas. Teismui pateikė nuotraukas iš 2016-08-02 eismo įvykio vietos.

Analogiškas aplinkybes A. J. nurodė 2016-08-02 paaiškinime (b.l. 19-20).

Liudytojas E. P. parodė, kad 2016-08-02 važiavo kartu su mama A. J. jos automobiliu. Sustojo prie (duomenys neskelbtini) užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Jis sėdėjo keleivio vietoje, mama vairavo automobilį. Pajuto, kad kažkas atsitrenkė į automobilio galą. Mama išlipo, pakalbėjo su vairuotoju. Po to mama jam, E. P., liepė sėstis į M. V. automobilį, nes ji juo nepasitikėjo ir bijojo kad jis nepabėgtų. Mama važiavo priekyje, vėliau M. V. ją aplenkė. M. V. liepė pasakyti mamai, kad ji važiuotų iki (duomenys neskelbtini) gatvės. M. V. vairavo automobilį netvarkingai, dideliu greičiu, staigiai stabdė. Jis pajuto sklindantį nuo vairuotojo alkoholio kvapą. Atvažiavus iki (duomenys neskelbtini) gatvės, M. V. išlipo iš automobilio ir pasakė, kad jis automobilio nevairavo, nieko nežino apie eismo įvykį ir nuėjo namo. Porą kartų grįžo ir vėl išėjo. Iš kvapo suprato, kad jis neblaivus. Eismo įvykio vietoje prie (duomenys neskelbtini) g. jis, liudytojas, nufotografavo mamos ir kaltininko automobilius. Teismui parodė telefone esančias nuotraukas, darytas 2016-08-02 eismo įvykio vietoje.

Analogiškas aplinkybes E. P. nurodė 2016-08-02 paaiškinime (b.l. 18).

Liudytojas V. V., Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis, parodė, kad 2016-08-02 į budėtojų dalį buvo pristatytas M. V.. A. J. teigė, kad M. V. padarė eismo įvykį, ji su sūnumi atvažiavo į sutartą vietą užsipildyti eismo įvykio deklaracijas, tačiau M. V. pasišalino. M. V. rado namo laiptinėje. A. J. atpažino M. V. kaip vairuotoją, kuris trenkėsi į jos mašiną. M. V. buvo atvežtas į komisariatą, kur M. V. buvo surašytas protokolas už eismo įvykį. M. V. atsisakė tikrintis blaivumą. Jis neigė vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį. Matėsi, kad V. V. yra neblaivus. Jam yra žinoma, kad A. J. ir M. V. iš įvykio vietos pasitraukė, kad netrukdytų eismui. Kaip garantą A. J. M. V. pateikė vairuotojo pažymėjimą. M. V. nesakė, kad eismo įvykis įvyko ne tą dieną.

Analogiškas aplinkybes V. V. nurodė 2016-08-02 tarnybiniame pranešime (b.l. 7).

Liudytojas Ž. S., Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos tyrėjas, parodė, kad 2016-08-02 į budėtojų dalį buvo pristatytas M. V., sukėlęs eismo įvykį. Patruliai apžiūrėjo abu automobilius Jis, liudytojas, surašė ATP protokolą. M. V. buvo išgėręs, sakė, kad automobilį vairavo ne jis, o brolis. M. V. atsisakė tikrintis blaivumą. Jis atrodė neblaivus, o ir pats neneigė, kad gėrė. Įvykis buvo tą pačią dieną. M. V. neminėjo, kad įvykis buvo įvykęs ne tą pačią dieną.

Liudytojas J. M., Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis, parodė, kad 2016-08-02 buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) įvykio eismo įvykis, kaltininkas su nukentėjusiąja susitarė pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau atvykus į (duomenys neskelbtini) g. kaltininkas pasišalino. Nuvykus į nurodytą vietą juos pasitiko nukentėjusioji, kuri paaiškino, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) g., ji su kaltininku susitarė pildyti deklaraciją. Kaltininko vairuotojo pažymėjimas buvo pas nukentėjusiąją. Nukentėjusioji sakė, kad jos sūnus važiavo su kaltininku jo automobilyje. Pagal M. V. vairuotojo pažymėjimą nustatė jo gyvenamosios vietos adresą. M. V. rado jo namo laiptinėje. M. V. nurodė, kad automobilio nevairavo. Nukentėjusioji nurodė, kad automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė M. V.. Pažeidėjas elgėsi neadekvačiai, atrodė neblaivus, tikrintis blaivumą atsisakė. M. V. buvo pristatytas į policijos įstaigą. Abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimų aukščiai ir pobūdis sutapo. M. V. aiškino, kad iš A. J. nuomojosi butą ir ji jo vairuotojo pažymėjimą pavogė.

Liudytojas D. Š., Klaipėdos AVPK patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis, parodė, kad 2016-08-02 gavo pranešimą, kad iš eismo įvykio pasišalino kaltininkas. Eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), o nukentėjusioji laukia (duomenys neskelbtini) g. Atvykus policijos pareigūnus pasitiko A. J., kuri paaiškino, kad kaltininkas iš pradžių kaltę pripažino, pasiūlė pildyti deklaraciją, pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini) g. Kaltininkas nukentėjusiajai davė vairuotojo pažymėjimą, jos sūnus važiavo kartu su kaltininku jo automobiliu. Nukentėjusiosios sūnus važiuodamas kartu su kaltininku pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Nuvykus į I.Simonaitytės gatvę avarijos kaltininkas pasišalino. Pagal vairuotojo pažymėjimą nustatė jo gyvenamosios vietos adresą. M. V. sutiko jo namo laiptinėje, jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Automobilių apgadinimų pobūdis ir aukštis visiškai sutapo. M. V. teigė, kad automobilio nevairavo.

Analogiškas aplinkybes D. Š. nurodė 2016-08-02 tarnybiniame pranešime (b.l. 8-9).

Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visuma. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų <....>.

Ištyrus bylos medžiagą, nustatyta, kad M. V. kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., yra visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3-4), policijos pareigūnų V. V. ir D. Š. tarnybiniais pranešimais (b.l. 7, 8-9), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 17), E. P. paaiškinimais (b.l. 18), A. J. paaiškinimais (b.l. 19-20), teisme apklaustų liudytojų parodymais, eismo įvykio schema (b.l. 25, 26) bei kita bylos medžiaga.

Apklausiamas teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas M. V. kaltės nepripažino, nurodė, kad automobilį vairavo 2016-08-01, sukėlė eismo įvykį ir su apgadintos transporto priemonės vairuotoja A. J. susitarė eismo įvykio deklaracijos nepildyti, pasiūlė jai sumokėti 100 Eur už padarytą turtinę žalą. Sekančią dieną susitiko su A. J., tačiau sutartos pinigų neturėjo, dėl ko tarp jų įvyko konfliktas ir A. J. iškvietė policijos pareigūnus. Tikrintis blaivumą atsisakė, nes tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Teismas M. V. parodymais nesivadovauja, laiko juos neatitinkančiais tikrovės, siekiu išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad šio asmens parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje ištirti įrodymai. M. V. parodymai nebuvo nuoseklūs ir viso proceso metu ne kartą keitėsi. Teisme apklausta apgadintos transporto priemonės valdytoja A. J. bei kartu su ja automobiliu važiavęs E. P. patvirtino, kad eismo įvykis įvyko 2016-08-02, M. V. iš pradžių kaltės neneigė, pasiūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją ir siekiant netrukdyti eismui nuvažiuoti į kitą vietą. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) g. M. V. kaltę neigė, ir po to pasišalino. A. J. apie eismo įvykį pranešė policijai, atvykusiems policijos pareigūnams perdavė M. V. jai perduotą vairuotojo pažymėjimą. Pažymėtina, kad netrukus po eismo įvykio rašydamas paaiškinimą M. V. nurodė, kad eismo įvykio nesukėlė ir automobilio nevairavo. Apklausti teisme policijos pareigūnai V. V., Ž. S., D. Š. ir J. M. taip pat nurodė, kad M. V. buvo akivaizdžiai neblaivus, neigė sukėlęs eismo įvykį, teigė, kad automobilis priklauso jo broliui ir automobilio jis nevairavo. Iš karto po įvykio rašydami tarnybinius pranešimus policijos pareigūnai nurodė tas pačias įvykio aplinkybes. Teismui nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų, vykdžiusių tarnybines pareigas, bei tiesiogiai įvykį mačiusių parodymų tikrumu. Teismas mano, kad pareigūnai neturi jokio asmeninio suinteresuotumo dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn. Nenustatytas joks motyvas jiems apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti pažeidimo padarymu M. V.. Kaip nustatyta, M. V. parodymus teisme pakeitė, tačiau iš esmės negalėjo nurodyti jokios logiškos parodymų pakeitimo priežasties. Teismas mano, kad M. V. duodamas pirminius paaiškinimus neturėjo laiko sugalvoti tokios pozicijos, kuri padėtų jam išvengti atsakomybės, todėl nurodė, kad eismo įvykio nepadarė, tokia M. V. parodymų kaita vertintina kaip siekis išvengti atsakomybės.

Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, kad M. V. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas A. J. priklausantis automobilis. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 17, 127 punktų reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., sudėtis.

Byloje nenustatyta atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus lengvinančių aplinkybių.

Nustatyta administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų pažeidimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – eilę kartų baustas už KET pažeidimus, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos, numatytos LR ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. sankcijose, bei vadovaujantis LR ATPK 33 str. galutinai skirtina nuobauda, nustatyta sankcijoje už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str., 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str., 313 str. 4 d.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., padarymą skirti administracinę nuobaudą – 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., padarymą skirti administracinę nuobaudą – 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, M. V. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objektą ROIK: 16060174964 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.