Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarimo R. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. D. surašytas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 16 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį ,,Citroen C5“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas policijos pareigūnų, vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat, vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobilaus ryšio priemone rankomis. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14; 20 punktų reikalavimus.Be to, 2016 m. gegužės 16 d., apie 13.00 val., Kaune, R. Kalantos g. ties namu Nr. 42, R. D., būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,65 promilės neblaivumas, įžeidinėjo policijos patrulius necenzūriniais žodžiais, nevykdė teisėtų policijos patrulių reikalavimų, sulaikomas jiems priešinosi.Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarimu R. D. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtos administracinės nuobaudos: už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, skirta 170 Eur bauda; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, skirta 120 Eur bauda; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, skirta 50 Eur bauda; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, skirta 720 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Pritaikius ATPK 33 straipsnio 2 dalį, galutinė nuobauda paskirta - 720 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.R. D. skunde prašo panaikinti 2016 m. liepos 1 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi nėra pažeidimo sudėties. Skunde nurodo, kad transporto priemonės nevairavo, nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų, nevengė neblaivumo patikrinimo. R. D. nurodo, kad byloje esančiose nuotraukose jo automobilis nufotografuotas ne (duomenys neskelbtini)gatvėje, bet (duomenys neskelbtini) gatvės aikštelėje prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini)gatvę. Apelianto teigimu, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai nebuvo pateikti jam pasirašyti, policininkai neprašė pateikti paaiškinimų. Protokole ir kituose dokumentuose, esančiuose byloje, yra padaryti įrašai, kad R. D. atsisakė pasirašyti, tačiau jam įteiktuose protokoluose tokių įrašų nėra, o tai reiškia, kad protokolai surašyti neidentiškai. Galimai policininkai byloje esančiuose protokoluose įrašus padarė prieš teikdami bylą teismui, o administracinio teisės pažeidimo protokolus pareigūnai surašė kerštaudami dėl incidento, kadangi manė, jog R. D. juos filmuoja mobiliuoju telefonu.Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jis neblaivumą pasitikrino tris kartus – vieną kartą policijos komisariate ir du kartus Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas vengė pasitikrinti blaivumą. Skunde taip pat patikslinta, jog apeliantas pastabas ir paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių ir protokolų neteisingumo teismui teikė raštu, pridėdamas pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nesutiko priimti R. D. prašymo ir dėl minėto prašymo nepriėmė jokio procesinio dokumento. Apelianto teigimu, toks neteisėtas ir nepagrįstas policininkų ir Kauno apylinkės teismo veikimas negali jam užkirsti kelio pateikti paaiškinimus teismo posėdžio metu, todėl 2016 m. birželio 27 d. prašymą ąpeliantas prideda prie skundo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai atstovavo policininkus. Be to, teismas neįvertino, kad R. D. nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos administracinio protokolo surašymo metu. Skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas tendencingai iškraipė ir liudytojos A. G. parodymus, policijos pareigūnų parodymus nepagrįstai laikė išsamiais ir nuosekliais, nutarimą nepagrįstai grindė policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Apelianto teigimu, pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra kopijos, tokie dokumentai negali būti pripažinti patikimais, nuosekliais ir objektyviais. Skunde taip pat atkreiptas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini)surašė ir pasirašė G. V., kuris nebuvo įvykio vietoje ir nematė jokių faktinių aplinkybių, todėl negali būti pripažintas teisingu ir objektyviu. R. D. skunde nurodo, kad įvykio metu policijos pareigūnai prieš jį naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, fizinę jėgą, jį smaugė ir mušė, taip neteisėtai provokavo R. D. agresiją. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į R. D. skundą, kuriame prašo skundo netenkinti ir palikti 2016 m. liepos 1 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. R. D. skundas netenkinamas.Apeliantas neigia padaręs ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, nurodydamas, jog automobilio nevairavo, jam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų. Apelianto įsitikinimu teismas neteisingai vertino įrodymus, nepagrįstai rėmėsi liudytojais apklaustų pareigūnų parodymais, kas ir nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Apeliantas teigia, kad automobilio nevairavo.Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, vertinami įrodymai. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Remiantis šia teisės norma, galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinio skundo turinys rodo, kad apeliantas tik jam palankų įrodymų vertinimą laikytu tinkamu ir teisingu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog R. D. savo veiksmais padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Aplinkybė, kad byloje nustatytų aplinkybių apylinkės teismas neįvertino taip, kaip norėtų apeliantas, dar nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta.Faktą, kad R. D. padarė jam inkriminuotus administracinės teisės pažeidimus, įrodo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio J. G. ir vyr. patrulio P. Š. bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, taip pat kiti bylos duomenys. Liudytojas J. G. parodė, kad pamatė atvažiuojant R. D. automobilį. Jis susilygino su policijos automobiliu. J. G. pamatė, kad vairuotojas rankose laiko mobilų telefoną ir jį laikydamas prieš save, su juo kalba. Vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus, todėl jam liepė užgesinti automobilio variklį ir išlipti iš automobilio. Vairuotojas pradėjo rėkti bei koliotis, kad jie jam trukdo pravažiuoti. Išlipęs iš automobilio R. D. pradėjo keiktis, stumdytis. Buvo liepta sėsti į tarnybinį automobilį, tačiau vairuotojas nesutiko, elgėsi agresyviai, todėl jėga buvo įsodintas į automobilį, kur buvo paprašyta pasitikrinti girtumą. Tikrintis girtumą vairuotojas atsisakė ir toliau elgėsi agresyviai bei įžeidinėjo pareigūnus. Liudytojas P. Š. teismo posėdžio metu davė analogiškus parodymus. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pastarųjų liudytojų parodymai nenuoseklūs, pareigūnų surašyti tarnybiniai pranešimai yra kopijos, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad techninės klaidos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, nesudaro pagrindo abejoti jų patikimumu. Teismas pažymi, kad liudytojų pozicija dėl aplinkybės, jog R. D. vairavo automobilį, kalbėjo telefonu, priešinosi pareigūnams ir atsisakė tikrintis girtumą, nekito viso proceso metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtų pareigūnų parodymais. Pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Pareigūnai nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki, byloje nenustatyta. Policijos pareigūnai atlieka savo tarnybinę pareigą ir fiksuoja eismo dalyvių padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl netikėti jų paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo.Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu R. D. nebuvo išaiškintos ATPK 272 straipsnyje, numatytos procesinės teisės, nes bylos duomenys patvirtina priešingai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. D. pasirašyti protokolą atsisakė, tačiau apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką žinojo, susipažino su bylos medžiaga, teikė prašymus, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra jokių pagrįstų duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos. Skunde taip pat teigiama, jog pareigūnai prieš R. D. naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, fizinę jėgą, jį smaugė ir mušė, taip neteisėtai provokavo R. D. agresiją, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad R. D. būtų kreipęsis su skundais į pareigūnų, kurie pasak jo, tirdami administracinio pažeidimo bylą, grubiai pažeidė jo teises, vadovybę dėl netinkamo pareigūnų elgesio jo atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo antrasis, jam įteiktas egzempliorius, yra tinkamas ir tai, kad jis nėra byloje esančiojo kopija, esminiu procesiniu pažeidimu nelaikytina.Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino R. D. pateikto prašymo dėl protokolo trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kaip matyti iš byloje esančio 2016 m. birželio 27 d. teisiamojo posėdžio protokolo, teismas priėmė protokolinę nutartį, kuria nusprendė prie bylos prijungti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą. Kitus dokumentus nutarė grąžinti, kadangi protokolai iš jų priedai yra bylose (t.1, b. l. 46), todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apeliantas skunde taip pat nurodė, jog nevengė pasitikrinti ar nėra neblaivus, pažymi, jog neblaivumą tikrinosi tris kartus. Atmesdamas šiuos skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybė tokį patikrinimą atlikti (LAT nutartys Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015). Pažymėtina, kad priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi. Analizuojamu atveju administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį, vengia pūsti, akivaizdžiai netinkamai pučia ir pan.).Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad R. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisingai ir teisėtai, jo veika pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, jam skirtos nuobaudos nėra per griežtos, atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.