- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-24
- Bylos Nr.
- AN2-258-919/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01930-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Pažeidėjas
- G. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. (toliau – G. V.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 17 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimu G. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas dviejų metų stažo, esant leistinam greičiui 50 km/h, važiavo 117 km/h (+/- 4 km/h paklaida). Nutarimu jam buvo paskirta 500 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, G. V. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, pakeitė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus tyrėjos 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimą ir G. V. sumažino paskirtą baudą iki 450 Eur bei sutrumpino specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 12 mėnesių.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu G. V. prašo panaikini Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Apeliaciniame skunde G. V. nurodė, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai pažymėjo, jog G. V. nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jis automobilį būtų perdavęs R. S., tačiau G. V. net ir norėdamas negalėjo pateikti jokių įrodymų apie laikiną transporto priemonės perdavimą. Visuotinai yra priimta, kad kitam asmeniui, ne savininkui, perduodant vairuoti transporto priemonę, nėra būtina sudaryti jokių raštiškų susitarimų, todėl G. V. ir neturi jokių rašytinių įrodymų, kad automobilį buvo perdavęs R. S.. Tačiau būtina pažymėti, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad į bylą yra pateiktas ir bylos medžiagą sudaro R. S. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad transporto priemonę vairavo būtent jis, o ne G. V..
3.2. Skundo autorius nurodo, kad Kauno apylinkės teismo posėdžių metu liudytojais buvo apklaustos pareigūnės, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, taip pat G. V. mama V. V. bei R. S. mama. Nė viena liudytoja nedalyvavo ir nebuvo nei su G. V., nei su R. S. pažeidimo padarymo metu, todėl jų parodymai nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes apie tai, kas vairavo transporto priemonę. Taip pat nėra nei vieno liudytojo, kuris galėtų patvirtini, kad G. V. perdavė automobilį R. S.. Skundo autoriaus nuomone, Kauno apylinkės teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, kadangi teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas R. S..
3.3. G. V. skunde akcentuojama, kad kertiniu įrodymu byloje teismo laikoma fotografija, padaryta radaro, užfiksavusio viršytą greitį, apskritai neturėjo būti vertinama, kadangi iš fotografijos nėra matyti, kas vairuoja transporto priemonė, nėra matyti jokie asmens bruožai, ūgis, kūno sudėjimas ir panašiai. G. V. vertinimu, nei pareigūnai, nei teismas negalėjo ir negali laikyti fotografijos esminiu įrodymu, patvirtinančiu, kad pažeidimą padarė būtent G. V.. Juolab teismas, siekdamas nustatyti byloje objektyvią tiesą ir kartu siekdamas, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų nubaustas, manytina, turėjo pasiūlyti G. V. kreiptis dėl ekspertizės byloje atlikimo arba paskirti ekspertizę savo iniciatyva, o net ir nesavalaikiai pareiškus atitinkamą prašymą, manytina, teismas turėjo jį tenkinti dėl to, kad tik tokiu būdu galima patvirtinti ar paneigti teismo manymą (nepagrįstą niekuo, apart teismo subjektyviu matymu), kad fotografijoje užfiksuotas G. V..
3.4. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šiuo atveju esminiai ir vieninteliai G. V. nekaltumą ar kaltę patvirtinantys ar paneigiantys įrodymai yra R. S. pasirašytas ir bylą sudarantis paaiškinimas bei radaro užfiksuota ir padaryta greitį viršijusio automobilį vairavusio asmens fotografija. Tuo tarpu buvo vadovautasi liudytojų, neturėjusių jokių sąlyčių nei su įvykiu, nei su galimu pažeidėju. Todėl manytina, kad teismo padarytos išvados dėl G. V. kaltės, yra netinkamos ir G. V. kaltė dėl įvykio laikytina neįrodyta, kadangi nėra administracinio nusižengimo sudėties, be to, kaip minėta, byla nebuvo išnagrinėta visapusiškai.
3.5. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu V. V. sūnų G. V. charakterizavo teigiamai, nurodė, kad su sūnumi sutaria, sūnus padeda jai, šeimai, jis mokosi ir rūpinasi jos tėvu. Byloje nėra duomenų, paneigiančių gerą jo charakteristiką. G. V. į bylą yra pateikęs dokumentus, patvirtinančius, kad mokosi dieniniame studijų skyriuje, siekia įgyti išsilavinimą, kvalifikaciją. Taip pat jis rūpinasi sunkiai sergančiu seneliu, kuris gyvena keliasdešimt kilometrų nuo G. V. gyvenamosios vietos Kaune. Taigi šiuo metu G. V. neturi savarankiško pajamų šaltinio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę negalėtų toliau tinkamai rūpintis seneliu. Todėl tuo atveju, jei teismas pakeistų skundžiamą nutartį ir nuspręstų pripažinti G. V. kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jis prašo aukščiau nurodytas aplinkybes laikyti lengvinančiomis atsakomybę aplinkybėmis ir atitinkamai sumažinti paskirtą nuobaudą: sumažinti piniginę baudą ir neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. G. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs G. V. apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, tinkamai vertino bylos duomenis, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtina G. V. kaltę dėl ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Skundžiamoje nutartyje padarytos išvados ir ją pagrindžiančių motyvų nepaneigė apeliacinio skundo argumentai.
7. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad administracinis nusižengimas (nustatyto važiavimo greičio viršijimas) buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, o stacionariu greičio matavimo prietaisu. 2018 m. vasario 21 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas automobilio savininkei V. V., tačiau ji atvykus į policijos komisariatą nurodė, kad ne ji padarė KET pažeidimą, o jos sūnus G. V.. Automobilio savininkei buvo parodytas pažeidimo ROIK (duomenys neskelbtini) ir POLIS II naršyklės nuotraukos, ji pripažino, kad automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jos sūnus G. V. (G. V. administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), 16 b.l.). Surašius administracinio nusižengimo protokolą G. V., pastarajam sužinojus apie tokio protokolo surašymą, G. V. 2018 m. lapkričio 8 d. atvyko pas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistę V. K. ir nurodė, kad automobilį vairavo kitas asmuo – draugas, tačiau peržiūrėjus bylos medžiagą ir pasakius, kad yra jo mamos V. V. paaiškinimas, jog pažeidimą padarė būtent sūnus G. V., pastarasis iš kabinėto išėjo. Grįžus G. V. su mama pasirašytinai buvo įteiktas protokolas ir priimtas nutarimas. Sužinojęs nuobaudos dydį ir teisės vairuoti atėmimo laikotarpį, kabinete esančią motiną V. V. įžeidinėjo įvairiais žodžiais, po kurių V. V. prašė, kad užfiksuotas KET pažeidimas būtų perrašytos jos vardu. Bandydamas išsisukti nuo atsakomybės G. V. pasakė, kad automobilį vairavo jo brolis dvynys, tačiau patikrinus duomenis nustatyta, kad jis brolio dvynio neturi. Įvertinus visus šiuos nustatytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto keliama versija, jog nutarimas yra priimtas remiantis tik prielaidomis, kad jis galėjo vairuoti automobilį pažeidimo padarymo metu, tačiau nesant jokių kitų įrodymų, atmetama kaip gynybinė, kadangi administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, jog G. V. nuo pat pirminio paaiškinimo keitė versijas, kas galėjo vairuoti automobilį „Audi A4“, tačiau V. V., kuri yra automobilio savininkė, pateikus stacionariu greičio matuokliu užfiksuotą nuotrauką nurodė, kad fotonuotraukoje atpažįsta sūnų G. V., o jokių patikimų duomenų, kad šią transporto priemonę galėjo vairuoti kiti asmenys, byloje nėra.
8. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad tik surašius administracinių nusižengimų protokolus G. V. kaltę paneigė, nurodęs, kad įvykio metu automobilį vairavo R. S.. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas G. V. skundą, siekdamas išsiaiškinti skunde nurodytas aplinkybes, į teismo posėdį kvietė administracinėn atsakomybėn patrauktą G. V., bei jo nurodytą asmenį, neva administracinio nusižengimo padarymo metu vairavusį automobilį – R. S., tačiau pastarasis į teismo posėdį neatvyko. Apygardos teismo nuomone Kauno apylinkės teismas ėmėsi visų būtinų priemonių siekiant apklausti R. S., tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jo gyvenamoji vieta nėra žinoma, su artimaisiais nebendrauja, daro įvairius administracinės teisės pažeidimus bei nuo 2019 m. sausio 10 d. yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus surinkti duomenys apie tai, kad administracinio nusižengimo padarymo metu automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent G. V., nepaneigti. Jokių kitų argumentų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde nepateikiama, todėl nėra pagrindo tenkinti jo apeliacinį skundą.
9. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad byloje esančioje stacionaraus greičio matuoklio užfiksuotoje fotonuotraukoje negalima įžiūrėti vairuotojo, tačiau apygardos teismas pritaria Kauno apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, kad nors fotonuotraukos nėra labai ryškios, tačiau matyti, kad jose užfiksuoto asmens veido bruožai iš esmės atitinka G. V. veido bruožus. Be to, apygardos teismas dar kartą akcentuoja, jog automobilio savininkei V. V. policijos komisariate pateikus stacionariu greičio matuokliu užfiksuotą fotonuotrauką, ji patvirtino, jog joje užfiksuotas jos sūnus G. V..
10. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Vertinant tokius apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Minėto straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiems vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių. Vertinant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad G. V. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui bei sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, t. y. vairuodama transporto priemonę daugiau kaip 50 km/h viršijo leidžiamą greitį. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Konstatuojant šią išvadą svarbu paminėti ir tai, kad remiantis byloje esančiu Administracinių nusižengimų registro išrašu G. V. po nagrinėjamo pažeidimo padarymo padarė dar vieną iš esmės analogišką pažeidimą, t.y. 2017 m. gruodžio 24 d. vairavo transporto priemonę gyvenvietėje, važiavo 76 km/h greičiu, viršijo leistiną 60km/h greitį (G. V. administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), 22-23 b.l.), kas leidžia pagrįstai teigti, jog jis yra linkęs nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų nesilaikyti.
11. Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto G. V. apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas greičio viršijimo pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį nusižengimą (kai greitis viršijamas daugiau kaip 50 km/h) nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Nors G. V. teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, siekiant rūpintis sunkiai sergančiu seneliu, tačiau tai turėjo būti faktoriumi, dėl kurio asmuo pats būtų suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kas galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo šeimos interesais, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apelianto naudai, nes šias aplinkybes prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pati apeliantas, o to nepadarius jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką.
12. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad G. V. paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežtos, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apelianto paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, juo labiau, kad Kauno apylinkės teismas atsižvelgdamas į tai, kad G. V. yra jauno amžiaus, mokosi, pajamų neturi, rūpinasi kaime gyvenančiu seneliu, turi sergančią mamą, todėl skundžiama nutartimi sumažino paskirtos baudos dydį iki 450 Eur ir administracinio poveikio priemonės terminą iki 12 mėnesių.
13. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, G. V. veiksmų kvalifikavimas yra tinkamas, administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, švelninti šią administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti, teisinio pagrindo nėra, dėl ko, G. V. apeliacinis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.