Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-04-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-18-667/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-17
Bylos Nr.
II-18-667/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01930-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Pareiškėjas
G. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-18-667/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01930-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 16.9.2; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, Vildai Verikaitei, Gitanai Levčenkaitei,dalyvaujant pareiškėjui G. V., jo atstovei advokato padėjėjai M. M.,

institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24701-2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24701-2018 G. V. nubaustas už tai, kad 2017 m. spalio 13 d., 23.42 val. Kaune, T. M. g. 18E vairavo transporto priemonę automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas dviejų metų stažo, esant leistinam greičiui 50 km/h, važiavo 117 km/h (± 4 km/h paklaida). Leistiną greitį viršijo 63 km/h. Tokiu būdu G. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje. Nutarimu jam paskirta 500 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių.

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. V., nesutikdamas su Institucijos 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti arba taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti baudos arba ją sumažinti bei sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde nurodė, kad jis nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, 2017 m. spalio 13 d., 23.42 val. automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavau, kadangi tą vakarą automobilį vairavo ir greitį viršijo R. S.. 2017 m. spalio 13 d. vakarą jis laiką leido su draugu R. S.. Apie 23 val. R. S. jo paklausė, ar gali jam paskolinti mamai V. V. priklausantį automobilį, „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi jam reikėjo išvažiuoti dėl asmeninių problemų. Jis perdavė jam automobilio raktelius. Tą patį vakarą, gal po 00 val., R. S. grąžino automobilį bei nurodė, kad jį galimai nufotografavo „Cadis“, tačiau dėl to jis nebuvo tikras, nežinojo kokiu greičiu važiavo ir ar galėjo viršyti leistiną greitį. Šios informacijos nesureikšmino ir jokių veiksmų nesiėmė. 2018 m. spalio 23 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-80692-2018 buvo surašytas jam nedalyvaujant, apie galimai padarytą administracinį nusižengimą jis nebuvo informuotas, administracinio nusižengimo protokolas, pranešimas dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo jam nebuvo išsiųsti. Jis su jais susipažinau tik po 2018 m. lapkričio 9 d. pateikto prašymo susipažinti su administracinio nusižengimo bylos duomenimis. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys atskleidžia, jog dar 2018 m. kovo 28 d. buvo bandoma surašyti jam administracinio nusižengimo protokolą bei pranešimą, tačiau dėl nežinomų aplinkybių tokie veiksmai atlikti nebuvo, procesiniai dokumentai pripažinti negaliojančiais. Negavus administracinio nusižengimo protokolo bei administracinio nurodymo, jam buvo užkirstas kelias pasinaudoti įstatymo suteikta teise pripažinti padarytą administracinį nusižengimą ir sumokėti pusę paskirtos baudos. Apie tai, kad jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas sužinojo 2018 m. lapkričio 8 d. atvykęs į VĮ „Regitra“, kur jam buvo atsisakyta pakeisti nebegaliojantį vairuotojo pažymėjimą į naują, kadangi jų informacinėje sistemoje rodė, jog jis turi galiojančią administracinę nuobaudą. Sužinojęs šią informaciją, tą pačią dieną nuvyko į Kelių policijos valdybą, kur buvo iškart nuspręsta, net nesulaukus jo paaiškinimų pradėti žodinį administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą bei surašyti skundžiamą nutarimą. 2018 m. lapkričio 8 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24701-2018 nėra nurodyti jokie jo paaiškinimai, nenurodyta jo nuomonė dėl padaryto administracinio nusižengimo. Tyrėja S. R., nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, jam iš esmės nenurodė jokių duomenų, kuriais grindžiamas jos sprendimas pripažinti jį padarius administracinį nusižengimą. Ji neparodė nuotraukos, kurioje galimai jis buvo „užfiksuotas“, tik nurodė, kad jo mama, V. V., 2018 m. kovo 28 d. pateikė paaiškinimą, kuriame konstatuota, jog jis įvykio dieną vairavo jai priklausantį automobilį. Jis tyrėjai S. R. iškarto nurodė, kad automobilį vairavo jo draugas, tačiau S. R. ši informacija nerūpėjo ir ją nepagrįstai ignoravo. Esminius duomenis, kuriais yra grindžiamas administracinis nusižengimas, jis sužinojo tik po to, kai administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta ir buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Tokiais savo veiksmais tyrėja S. R. grubiai pažeidė jo teisę į gynybą, nesilaikė galiojančių teisės aktų, net nevertinant jo teisių pažeidimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio kontekste, ji akivaizdžiai pažeidė ANK 609 straipsnio 6 dalies nuostatas, kurios garantuoja, kad kai protokolas surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, paaiškinimą dėl padaryto nusižengimo ir pastabas dėl protokolo turinio šis asmuo turi teisę pateikti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. ANK 618 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti nutarimo, priimto bylą nagrinėjant ne teismo tvarka, turinio elementai, tarp kurių yra ir pareiga išdėstyti ir motyvuotai įvertinti bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Skundžiamame nutarime buvo perrašytos administracinio nusižengimo protokole nurodytos faktines pažeidimo padarymo aplinkybės ir nenurodyta jokių motyvų ar duomenų, kurių pagrindu jis buvo pripažintas padarius administracinį nusižengimą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jo kaltė, padarius administracinį nusižengimą, yra grindžiama tik stacionaraus greičio matuoklio automobilyje MultiRadar C, 625- 010/61283, 0553759 padaryta fotonuotrauka bei jo mamos, V. V., 2018 m. kovo 28 d. pateiktu pareiškimu. Dėl stacionaraus greičio matuoklio padarytos automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos sunku pateikti kokius nors paaiškinimus, kadangi fotonuotraukoje yra matomi tik automobilio valstybiniai numeriai bei gamintojas. Fotonuotraukoje nėra užfiksuotas asmuo, vairavęs šią transporto priemonę, nėra realių galimybių nustatyti net asmens lyties, ką jau kalbėti apie individualius asmens bruožus. Administracinio nusižengimo byloje yra nurodyta, kad jo fotonuotraukos atitikimas su juodame fone sunkiai įžvelgiamu asmens siluetu, yra tik 30 %, kas įrodo, jog iš pateiktos nuotraukos yra neįmanoma nustatyti automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusį asmenį. Įvertinus tai, vadovautis aptariama foto nuotrauka pagrindo nėra. Jis nežino, dėl kokių priežasčių mama nurodė, jog automobilį įvykio naktį vairavo jis, tačiau mama jam sakė, jog negalėjo nurodyti jo, kadangi iš jai parodytos fotonuotraukos, užfiksuotos stacionaraus greičio matuoklio, ji negalėjo niekaip atpažinti jos automobilį vairavusio asmens, kadangi nuotraukoje visiškai nieko nesimato. Įvykio vakarą tuo metu ji jau miegojo ir negalėjo žinoti, kas valdo jai priklausantį automobilį. Ji teigė, kad automobilį galėjo vairuoti jos sūnus, kadangi mama niekada nei jam, nei jo draugams nedraudė juo naudotis. Mano, kad tyrėja, norėdama kuo greičiau užbaigti administracinio nusižengimo bylos tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą, mamos išsakytą niekuo nepagrįstą spėjimą, prilygino konstatavimui, kad jis yra užfiksuotas stacionaraus greičio matuoklio vairuojant automobilį. Iš 2018 m. lapkričio 9 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jo mama nepatvirtino, kad jis vairavo mamos automobilį. Tyrėja S. R. papildomai neapklausė jo mamos. 2018 m. lapkričio 9 d. tyrėjos tarnybinis pranešimas iš esmės neigiamai ir iškreiptai pateikia informaciją apie įvykius, nutikusius po skundžiamo nutarimo priėmimo. Tik atvykęs į instituciją jis nurodė, jog įvykio dieną automobilio nevairavo, o jį vairavo draugas. Iš tyrėjos sužinojęs, kad jo mama nepagrįstai nurodė, jog tą vakarą jis vairavo jos automobilį, stipriai susijaudino, susikrimto dėl nepagrįsto kaltinimo. Suvokdamas, kad negalėjo tą vakarą vairuoti mamai priklausančio automobilio, jis po skundžiamo nutarimo surašymo atsivežė savo mamą, kad ji paneigtų neteisingai nurodytus duomenis. Sutinka, kad pareigūnų kabinete pasikarščiavo ir nepagrįstai pakeltu tonu prašė motinos paneigti, kad jis vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vakarą. Tyrėja iškreipė jo žodžius, jis motinai nesakė, kad „normali motina pažeidimą prisiimtu sau, jei žinotų, kad sūnus yra klevo lapas“. Jis nurodė, kad jeigu ji nežino, kas vairavo jos automobilį, tegul neverčia kaltės jam, o pati tegul prisiima atsakomybę. Šiuo atveju, įvertinus pateiktus paaiškinimus bei surinktus duomenis, akivaizdu, jog tyrėja S. R. nesilaikė ANK 569 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, jo kaltę grindė išimtinai tik tais duomenimis, kurie yra jam nenaudingi, visiškai ignoravo kitus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, kurie patvirtina, jog jis nepadarė nurodyto administracinio nusižengimo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šiuo atveju visi duomenys, kurie yra prieštaringi ir nepatvirtinantys jo kaltumo, buvo nepagrįstai ignoruoti. Suvokdamas sudėtingą įrodinėjimo teisme procesą bei tai, kad teismo padarytos išvados gali būti jam nepalankios, prašo teismo įvertinti galimybę jam neskirti administracinės nuobaudos - baudos ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažįsta, nes ne jis jį padarė. Supranta, kad nėra jokių jo administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau mano, kad jam paskirta bauda yra neproporcingai didelė ir jis neturi realių galimybių ją įvykdyti. Jis nedirba, mokosi Kauno statybos ir paslaugų centre, šiuo metu neturi jokių pajamų šaltinių, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kurį realizavęs galėtų sumokėti jam paskirtą baudą. Tyrėja spręsdama dėl jam skirtinos baudos dydžio, šių aplinkybių nevertino ir nemotyvavo, ar jam paskirta bauda atitinka teisingumo bei proporcingumo principus. Šiuo atveju, jis galimybės sumokėti baudą neturi, dėl ko baudos vykdymas bus perduotas antstoliui ir galutinė ateityje mokėtina suma bus dar didesnė, kadangi prisidės priverstinio vykdymo išlaidos bei atlygis už skolos išieškojimą. Įgijęs specialybę nori pradėti gyventi normalų socialinį gyvenimą, o jam paskirta bauda iš esmės užkirs tam kelią ir neproporcingai suvaržys jo teises, apsunkins gyvenimą. Taip pat prašo teismo, G. V. pripažinus kaltu dėl minimo teisės pažeidimo, sutrumpinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, nes jam automobilio teisės labai reikalingos, nes jis šiuo metu jis rūpinasi savo seneliu, A. M., kuris yra senyvo amžiaus (81 metai), jam reikalinga nuolatinė pagalba (atvežti maisto produktų, vaistų, nuvežti į gydymo įstaigą ir kt.), jis gyvena užmiestyje (Kruonis, Kauno g. 34), todėl pas jį nuvykti gali tik naudodamasis automobiliu. Galimybės naudotis viešojo transporto sistema nėra, kadangi senelis yra prastos sveikatos, sunkiai pastovi, jį visuomet reikia nuvesti ir įsodinti į automobilį, jis negali keliauti ilgų distancijų. Prašo teismo atsižvelgti į visas išdėstytas aplinkybes ir pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į G. V. skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Manome, kad pareigūnas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokole užfiksuota informacija. Kaip matyti iš byloje esančios informacijos, 2017 m. spalio 13 d. buvo užfiksuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ROIK 17074134549 su automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso V. V.. 2018 m. vasario 21 d. V. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 17074134549 ir išsiųstas į deklaruotą gyvenamąją vietą. 2018 m. kovo 28 d. į policijos įstaigą atvyko V. V. ir pranešė, kad 2017 m. spalio 13 d., 23.42 val., Kaunas, T. M. 18E, jai priklausančios transporto priemonės nevairavo. Paklausus, kas galėjo pažeidimo dieną naudotis jos transporto priemone ir padaryti pažeidimą, nurodė, kad negali atsakyti, taip pat paaiškino, kad automobiliu naudojasi ir sūnus, G. V.. Peržiūrėjus pažeidimo nuotraukas ir sulyginus G. V. nuotrauką su pažeidime užfiksuota nuotrauka iš vaizdo nustatyta, kad automobilį vairavo G. V.. V. V. parodžius pažeidimo ROIK 17074134549 ir POLIS II naršyklės nuotraukas, pripažino, kad vairavo sūnus. 2018 m. kovo 28 d. G. V. buvo surašytas protokolas ROIK 17074134549 ir išsiųstas V. V. nurodytu adresu. Protokolas adresatui nebuvo įteiktas, todėl, 2018 m. spalio 23 d. protokolas, surašytas G. V., buvo pripažintas negaliojančiu ir perrašytas bei išsiųstas pakartotinai. 2018 m. lapkričio 8 d. atvykęs G. V. informavo Kauno apskrities VPK KPV pareigūnę, kad nuvykęs į VĮ „Regitra“ pasikeisti vairuotojo pažymėjimo sužinojo, kad jam už KET pažeidimą (greičio viršijimas, ANK 416 straipsnio 6 dalis) yra surašytas protokolas. G. V. nurodė, kad automobilį vairavo kitas asmuo - draugas, tačiau peržiūrėjus bylos medžiagą ir pasakius, kad yra jo mamos (V. V.) paaiškinimas, kad pažeidimą padarė jis - G. V., pastarasis iš kabineto išėjo. Po kurio laiko, maždaug po 20 min., G. V. kartu su savo motina atvyko į kabinetą. G. V. buvo pasirašytinai įteiktas protokolas ir priimtas nutarimas. Sužinojęs nuobaudos dydį ir teisės vairuoti atėmimo laikotarpį, kabinete esančią motiną įžeidinėjo įvairiais žodžiais, pasakė, kad „normali motina pažeidimą prisiimtų sau, žinodama, kad esu „klevo lapas“, po šių žodžių V. V. pradėjo prašyti, kad užfiksuotas KET pažeidimas būtų perrašytas jos vardu. G. V. pasakė, kad automobilį vairavo jo brolis dvynys, kuris yra labai panašus į jį (patikrinus duomenis nustatyta, kad G. V. brolio dvynio neturi). Apeliantas praeityje baustas administracinėmis nuobaudomis, šis jo nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima naikinti ar švelninti paskirtą nuobaudą, todėl vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti gerbti bendro gyvenimo taisykles teismo prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. V. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2017 m. spalio 13 d. Petrašiūnuose jo draugas R. S. buvo nufotografuotas viršijus greitį, kai vairavo jo mamai V. V. priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį R. S. jis yra davęs ne kartą. Mama jam leidžia dalintis automobiliu su draugais. Automobilis registruotas mamos vardu, bet faktiškai jis priklauso jam. Policijos pareigūnams mama nurodė, kad šį automobilį valdo jis, todėl policijos pareigūnai surašė jam protokolą, kad jis vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną greitį. Automobilį vairavo ne jis, o jo draugas. Niekas iš šeimos narių tuo metu jo nevairavo. Jis turi 26 metų brolį, kuris taip pat turi vairuotojo pažymėjimą, todėl policijoje pasikarščiavęs pasakė, kad automobilį vairavo jo brolis dvynys, nors jokio brolio dvynio neturi. Apie tai, kad jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, sužinojo atvykęs į VĮ „Regitra“ pasikeisti vairuotojo pažymėjimo. Tada jis nuvyko į Kelių policijos valdybą, kur policijos pareigūnė pasakė, kad jis vairavo automobilį ir viršijo greitį. Tai, kad vairavo būtent jis, nurodė jo mama. Jis su tuo nesutiko. Po 20 min. atsivežė mamą į policiją. Tada pasikarščiavęs prie policijos pareigūnų pasakė jai negražių žodžių, liepė jai pasakyti, kaip buvo iš tikrųjų. Tokių žodžių, kokie yra nurodyti policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime jis nesakė. Jis ir jo draugas R. S. yra iš to paties kiemo. R. S. tai dirba, tai mokosi, mano, kad jis baigęs 10 klasių, dabar mokosi Jaunimo mokykloje. Jis gyvena su tėvais, blogų įpročių neturi. Žinojo, kad yra R. S. baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti. Apie jo teistumą nežinojo. Žinodamas, kad R. S. neturi teisės vairuoti, jis jam davė mamos automobilį, nes jam labai draugui reikėjo, nes R. S. turėjo reikalų, tačiau kokių – neminėjo. R. S. tuo metu neatrodė apsvaigęs nuo narkotikų, žinojo, kad jis moka vairuoti automobilį, todėl leido jam juo važiuoti, nors jis ir nėra labai artimas draugas. Tą pačią dieną sugrąžinęs automobilį R. S. nurodė jam, kad jį galbūt nufotografavo „Cadis“ ir pasakė, kad jei kas, jis prisipažins, kad vairavo. R. S. yra neaukštas, jam iki pečių. Jis, G. V., yra 184 cm ūgio. R. S. yra smulkus vaikas, plaukai juodi, veidas pailgas. G. V. teismo prašo panaikinti jam skirtą nuobaudą, arba sumažinti pažymėjimo atėmimo terminą, nes jis su mašina užsidirba savo poreikiams pinigų, kurių jam reikia, nes jis faktiškai nedirba ir negauna teisėtų pajamų.

Liudytoja V. V. parodė, kad pareiškėjas G. V. yra jos sūnus. Ji turi du sūnus. G. V. yra virš 180 cm ūgio, šiuo metu jis mokosi staliaus specialybės. G. V. turi vairuotojo pažymėjimą, o ji pati paskutiniu metu po onkologinės ligos nevairuoja. Kitas sūnus taip pat turi teisę vairuoti. Dėl įvykio gali paaiškinti tai, kad atvykusi į policiją ji pasakė, kad ji pati gulėjo ligoninėje, jai rūpėjo jos sveikata ir nežino, kas vairavo automobilį. Policijoje nurodė, kad automobiliu naudojasi jos sūnus, su juo ir reikia aiškintis, nes ji nežino. Policijos pareigūnė rodė jai nuotrauką ir sakė, kad joje užfiksuotas automobilį vairavęs jos sūnus, tačiau ji pareigūnei aiškino, kad nuotraukoje sūnaus nemato ir neatpažįsta. Ji ir dabar nežino, kas vairavo automobilį, kai buvo viršytas greitis, nes jai tai nerūpi. Ji turi rūpesčių dėl sveikatos ir mašina nesidomi. Policijoje sūnus kažką jai pasakė piktai, tada policijos pareigūnė sūnui kažką pasakė. Ji neatsimena, kad sūnus policijoje būtų sakęs, kad „normali motina pažeidimą prisiimtų sau, žinodama, kad esu „klevo lapas“. Sūnus G. V. brolio dvynio neturi, jis policijoje nesakė, kad automobilį vairavo jo brolis dvynys. Pranešimą iš policijos ji gavo 2018 metais, tikslios datos neprisimena. Policijos pareigūnei elektroniniu paštu atsakė, kad ji serga, įvykio metu gulėjo ligoninėje ir kas vairavo jai priklausantį automobilį nežino. Po to nuvyko į kelių policijos valdybą. Ten policijos pareigūnė sakė, kad surašys jai protokolą už automobilio nepriežiūrą. Sakė pareigūnei, kad kol pati gulėjo ligoninėje, automobilį paliko sūnui, tačiau kas jį vairavo, pasakyti negali. Ji sakė pareigūnei, kad išsiaiškinusi, kas vairavo automobilį sugrįš pas ją rytojaus dieną, tačiau ji nesutiko. Būnant policijoje jai dėl ligos pasidarė silpna, ji norėjo kuo greičiau vykti namo. Pasirašė bet kokį pasiaiškinimą, kad tik galėtų eiti namo. Teisme liudytoja nurodė, kad ji jokio sūnaus pažystamo Svetlovo R. nežino.

Liudytoja V. K. parodė, kad ji dirba Kauno AVPK Kelių policijos valdyboje administracinės veiklos skyriaus specialiste. 2018 m. vasario 21 d. V. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį. 2018 m. kovo 28 d. V. V. atvyko į policiją ir pasakė, kad automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne ji. Iš pradžių ji sakė nežinanti, kas jį vairavo. Apžiūrėjus fotonuotraukose užfiksuotą automobilį vairavusį asmenį, ji pripažino, kad automobilį vairavo jos sūnus G. V.. Apie tai buvo paimtas jos paaiškinimas. Tą pačią dieną, 2018 m. kovo 28 d., buvo išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas G. V. jo mamos nurodytu adresu. Protokolas jam nebuvo įteiktas ir grįžo atgal. 2018 m. spalio 23 d. buvo pakartotinai surašytas protokolas G. V. ir tada išsiųstas G. V. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Kranto al. 133-3, Kaunas. Šis protokolas vėliau grįžo neįteiktas. Iki to laiko 2018 m. lapkričio 9 d. G. V. atvyko į policiją ir pasakė, kad VĮ „Regitra“ jam pasakė, kad jo vardu yra fiksuotas pažeidimas, dėl to jam negali išduoti naujo vairuotojo pažymėjimo. Kolegė S. R. pažiūrėjo, kad pažeidimą tiria ji, V. K.. Pažiūrėjus medžiagą, fotonuotrauką, G. V. buvo paaiškinta, kad yra jo mamos paaiškinimas, kad jis vairavo automobilį, kuriuo buvo padarytas pažeidimas. G. V. susinervinęs išėjo. Į kabinetą vėliau grįžo kartu su mama. Iš pradžių, dar neperžiūrėjus medžiagos, G. V. sakė, kad automobilį vairavo draugas, kad draugas užsienyje. Sužinojęs visas aplinkybes sakė, kad pažeidimą padarė jo brolis dvynys, kuris yra labai panašus į jį. Patikrinus duomenų bazę buvo nustatyta, kad G. V. brolio dvynio neturi, turi tik vyresnį brolį. G. V. su mama į policiją ėjo dvi dienas po kelis kartus į dieną. Po to, kai G. V. buvo paskirta nuobauda, jis iškoneveikė savo sergančią mamą, elgėsi labai agresyviai jos atžvilgiu, tai užfiksuota ir teismui pateiktame įvykio įraše, nes pareigūnų kabinetai yra filmuojami. Ji su kolege bandė G. V. raminti, kad jis nebūtų agresyvus motinos atžvilgiu. Vėliau apie šias aplinkybes surašė tarnybinį pranešimą, kur nurodė G. V. išsakytų žodžių motinai esmę Tų sakinių mamos atžvilgiu buvo labai daug. Mama V. V. po sūnaus nubaudimo minėjo, kad pažeidimo dieną ji gulėjo ligoninėje. G. V. konkretaus draugo vardo ir pavardės nenurodė. V. V. jai jokio elektroninio laiško nesiuntė, bent jau to neprisimena. Išvadą, kad automobilį vairavo G. V., padarė apžiūrėjusi nuotraukas. Tą patį patvirtino ir nuotraukas apžiūrėjusi G. V. mama.

Liudytoja S. R. parodė, kad ji dirba Kauno AVPK Kelių policijos valdyboje administracinės veiklos skyriaus specialiste. 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimu ji G. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą, paskyrė 500 eurų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 14 mėnesių. G. V. dalyvavo nagrinėjant bylą, pasirašė po nutarimu. Jis nepripažino, kad padarė pažeidimą, sakė, kad automobilį vairavo ne jis, kad vairavo jo draugas, paskui sakė, kas vairavo jo brolis dvynys. Po to pasakė, kad „mama, žinodama, kad jis „klevo lapas“, galėjo prisiimti pažeidimą pati“. Ji kabinete dirba kartu su V. K., jų kabinetas yra filmuojamas. Šios aplinkybės yra užfiksuotos vaizdo įraše. Ji, susipažinusi su bylos medžiaga, priėmė sprendimą nubausti G. V..

Liudytoja J. S. parodė, kad R. S. yra jos sūnus. Kur jis gyvena šiuo metu, nežino, jie yra labai susipykę, nes sūnus jos neklauso, turi problemų su policija. Sūnui 20 metų, o jį reikėjo išlaikyti. Apie jo administracinius nubaudimus nežino. Policija dėl sūnaus jai skambina per savaitę du kartus. Kol buvo nepilnametis, ji taip pat buvo dažnai kviečiama į policiją. Apie tai, kad sūnus vartoja narkotikus, nežino. Negalėtų pasakyti, ar po paaiškinimu yra sūnaus parašas.

Skundas netenkinamas

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24701-2018 G. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą, paskirta 500 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių. Jis nubaustas už tai, kad 2017 m. spalio 13 d., 23.42 val. Kaune, T. M. g. 18E vairavo transporto priemonę automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas dviejų metų stažo, esant leistinam greičiui 50 km/h, važiavo 117 km/h (± 4 km/h paklaida). Leistiną greitį viršijo 63 km/h. Tokiu būdu G. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje.

Kelių eismo taisyklių 129 punktas numato, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.

ANK 416 straipsnyje numatyta atsakomybė už greičio viršijimą. Pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas G. V. neigia padaręs ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą, nurodė, kad 2017 m. spalio 13 d., 23.42 val. Kaune, T. M. g. 18E transporto priemonę automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne jis, o jo draugas R. S.. Paaiškino, kad automobilis priklauso jo mamai V. V., tačiau automobiliu naudojasi jis. Mama neprieštarauja, kad jis skolina automobilį draugams. Po to, kai R. S. grąžino jam automobilį, sakė, kad jį vairuojantį nufotografavo, žadėjo prisipažinti kaltu, jei reikės, tačiau jis šių žodžių nesureikšmino. Apie tai, kad jis, G. V., yra nubaustas už greičio viršijimą, sužinojo tik nuvykęs į VĮ „Regitra“ pasikeisti vairuotojo pažymėjimo. Po to iš karto nuvyko aiškintis į policiją.

Teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą grubų teisės pažeidimą. Jie yra paneigti bylos medžiaga – pranešimu dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo, kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu, V. V. paaiškinimu, liudytojų parodymais.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. V. nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis būtų perdavęs automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. S.. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad automobilį vairavo ir viršijo leistiną greitį ne R. S., o būtent G. V.. Tai užfiksuota kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole esančiose fotonuotraukose, kurios paneigia G. V. parodymus. Kaip nurodė G. V., R. S., skirtingai nuo jo paties, yra žemo ūgio, smulkus vaikas, tuo tarpu, kai jis pats – 184 cm ūgio. Fotonuotraukose užfiksuotas žmogus, pagal matomą jo ūgį sėdint, yra aukštas, todėl negali būti R. S.. Nors fotonuotraukos nėra labai ryškios, tačiau matyti, kad jose užfiksuoto asmens veido bruožai iš esmės atitinka G. V. veido bruožus.

Iš liudytojos V. V. parodymų matyti, kad ji, gavusi pranešimą apie kelių eismo taisyklių pažeidimą, padarytą jos vardu registruotu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į policiją ir nurodė, kad automobilį vairavo ne ji, o kas vairavo, ji nežinojo. Policijos pareigūnė V. K. rodė jai fotonuotraukose užfiksuotą asmenį, kurį apžiūrėjusi V. V. pripažino, kad automobilį vairavo jos sūnus G. V. ir nurodė tai savo paaiškinime. Surašius administracinio nusižengimo protokolą G. V., šis atvykęs į kelių policijos valdybą neperžiūrėjęs medžiagos nurodė, kad automobilį vairavo ne jis, o draugas, kuris dabar užsienyje. Po to, kai jam buvo paaiškinta, kad jo mama paaiškinime nurodė, kad automobilį, kuriuo buvo padarytas pažeidimas, vairavo jis, G. V. susinervinęs išėjo ir vėliau grįžo kartu su mama. G. V. nepripažino, kad padarė pažeidimą, sakė, kad automobilį vairavo ne jis, kad vairavo jo draugas, paskui sakė, kas vairavo jo brolis dvynys. Jis labai nepagarbiai elgėsi su mama, įžeidinėjo ją. Policijos pareigūnės V. K. ir S. R. patvirtino, kad G. V. elgėsi agresyviai, kaltino mamą V. V., kam ši nurodžiusi, jog automobilį vairavo jis, sakė, kad ji jam nebe mama, kad mama, žinodama, kad jis „klevo lapas“, galėjo prisiimti pažeidimą pati. Šie pareiškėjo G. V. žodžiai yra užfiksuoti teismui pateiktame vaizdo įraše. Šios aplinkybės kartu su kitais bylos duomenimis patvirtina, kad ne R. S., o G. V. viršijo leistiną, todėl jis pagrįstai nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą.

Nutarime nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinančia aplink

ybe laikytina tai, kad tame pačiame kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie G. V. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad 2017 m. spalio 13 d. administracinio nusižengimo padarymo metu pareiškėjas G. V. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, administracine tvarka baustas tik po šio nusižengimo padarymo, todėl laikytina, kad G. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Pažymėtina, kad ANK 416 straipsnio 7 dalyje įsakmiai numatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį yra nubaustas pareiškėjas, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui G. V. 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimu paskirta bauda artima minimaliai sankcijoje numatytai baudai ir artimas minimaliam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjas G. V. yra Kauno statybos ir paslaugų centro moksleivis, nedirba, jo mama V. V. serga vėžiu. Pareiškėjas nurodė, kad jis rūpinasi savo senyvo amžiaus seneliu A. M., kuris gyvena užmiestyje, važiuoja jam padėti buityje, nuperka maisto, nuveža į gydymo įstaigą. Skunde pareiškėjas prašė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba neskirti/sumažinti baudą ir sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Nors byloje nėra nustatyta jokių pareiškėjo G. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau už kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, yra jauno amžiaus, mokosi, pajamų neturi, rūpinasi kaime gyvenančiu seneliu, be to, turi sergančią mamą, mano, kad jam skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda – 450 eurų ir minimalus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Teismas konstatuoja, kad taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo. Pareiškėjas leistiną važiuoti greitį viršijo 63 km/h. Toks įstatymo nesilaikymas visuomenėje vertinamas šiurkščiu ir keliančiu realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, nusižengimu, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, jog skiriama nuobauda turi nubausti nusižengimą padariusį asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Minėta, kad nuobaudos skyrimo procese įvertinamas kiekvienos veikos pavojingumas, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę.

Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, pareiškėjo G. V. skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24701-2018 pakeistinas iš dalies, sumažinant baudą ir sutrumpinant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki minimalaus termino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

G. V. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24701-2018 pakeisti ir G. V. sumažinti paskirtą baudą iki 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinti iki 12 (dvylikos) mėnesių.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius