Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Vidos Viduolienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, teistas 8 kartus, ir jų paskutinius kartus:

– Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo;

– Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto;

– Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 40 (keturiasdešimt) parų arešto,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2022 m. rugsėjo 10 d. apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, P. S. tyčia rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį ir pastūmė, dėl to jai nukritus ant grindų, spyrė ne mažiau kaip du kartus į dešinę alkūnę ir nugaros apatinę dalį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos parodė, kad 2022 m. rusėjo 10 d. vakare, tikslaus laiko nežino, jis nuvyko aplankyti savo sūnaus į namus, kur sūnus gyvena su savo motina S. E., jo buvusia sugyventine. Dabar S. gyvena su T. S., su juo turi bendrą dukrą. Nuvykęs aplankyti sūnaus, jo nerado namuose, jis buvo treniruotėje. Jį į butą įleido P., ji yra jo sūnaus motinos S. dabartinio sugyventinio sesuo. Jis nežino, ar P. buvo atvažiavusi į svečius, ar ji gyvena tame bute. Jis buvo išgėręs alkoholio. Jie su P. sėdėjo, bendravo ir kažko susipyko, neprisimena dėl ko įvyko kivirčas. Jis P. pastūmė, ji koridoriuje pečiu atsitrenkė į bufetą, o jis išėjo iš buto. Ji neverkė, nešaukė. Išėjęs, laiptinėje sutiko savo sūnų D. x metų amžiaus. Su sūnum pasisveikino ir nuėjo. S. ir T. tą vakarą jis nematė. Su P. jie bute pasėdėjo apie dvi valandas. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes jis P. tik pastūmė, jos nemušė ir nespardė.

Papildomai apklaustas R. G. parodė, kad savo kaltę visiškai pripažįsta, prisimena, jog tos apklausos metu sakė, kad P. tik pastūmė, bet jos nemušė ir nespardė. Taip sakė norėdamas išvengti atsakomybės. Praėjus kuriam laikui ir nusiraminęs, gali pasakyti, kad visiškai pripažįsta padaręs nusikaltimą, kuris surašytas pranešime apie įtarimą. Papildomai nieko paaiškinti nenori, nes smulkmenų jau neprisimena, praėjo nemažai laiko. Gailisi, kad taip pasielgė, mano dėl visko kaltas alkoholis ir jo ūmus būdas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji P. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), pas draugę S. E. gim. (duomenys neskelbtini) m., apie mėnesį laiko. Draugė turi buvusį sugyventinį R. G., su kuriuo turi bendrą vaiką. R. G. yra konfliktiškas ir piktnaudžiaujantis alkoholiu. 2022 m. rugsėjo 10 d. apie 18.00 val. su drauge S. grįžo į butą ir nespėjo užsirakinti buto durų, kuomet įėjo neblaivus R. G., be jokios svarios priežasties, abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau 2 kartus į galvos sritį, po to ją pastūmė ir ji nukrito ant grindų, tada spyrė su koja ne mažiau 2 kartus į dešinės rankos sritį ties alkūne ir nugaros apatinę dalį. Tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Po to jis pabėgo iš buto, nes ji norėjo kviestis policiją. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti nukentėjusia, nes kreipsis į gydytojus dėl sveikatos sužalojimo masto nustatymo. Konfliktą matė jos draugė S..

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji P. S. patikslino, kad nei pas teismo medikus, nei pas kitus gydytojus nuvykusi nebuvo, nes iškart po įvykio susirgo, turėjo temperatūros, vienas iš Covid testų parodė teigiamą atsakymą, todėl vengė išeiti iš namų. Kai R. ją sumušė ir suspardė, jai labai skaudėjo, liko kraujosruvos ant dešinės rankos, taip pat ant nugaros apatinės dalies, o galvos plaukuotoje dalyje buvo guzų. Šiuo metu žymių nuo sumušimo jau nelikę. Po to įvykio, R. kelis kartus buvo atėjęs pas savo buvusią sugyventinę į namus, kur ji laikinai gyveno, jai grasino, liepė atsiimti pareiškimą, bet ji jam pasakė, kad jos jis nemuš, o savo žodžių ji neišsižadės. R. G. po įvykio prieš ją nesmurtavo, tik darė spaudimą atsiimti pareiškimą. Civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime ji nereikš.

Liudytoja S. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 10 d. apie 10 val. ryto jos buvęs sugyventinis R. G., su kuriuo turi bendrą vaiką ir niekada nebuvo vedę, tačiau teisės dėl vaikų teismo keliu nėra nustatytos, atėjo pas ją į butą (duomenys neskelbtini), pasimatyti su sūnumi. Prieš ateidamas jis jai skambino, pranešė, kad ateis. Atėjęs R. paklausė kur sūnus, ji jam pasakė, kad sūnus žaidžia parke, bet jis paklausė „ką čia veikiat?“ ir atėjo į jos butą, tačiau po to išėjo į šalia esantį parką. Jau apie mėnesį kartu su ja gyvena jos draugė P. S., su kuria jos apie 13 val. taip pat išėjo šalia esantį parką, ten sutiko R. G.. Jai tuo metu į telefoną paskambino dabartinis draugas, su juo buvęs draugas R. G. pradėjo konfliktuoti telefonu. Buvo iškviesti pareigūnai, tačiau viskas gražiai baigėsi ir nurimo. Jos parke su drauge buvo maždaug iki 18 val. ir sugalvojo grįžti namo pasiimti maisto, pavalgyti. Maždaug po valandos į butą atėjo buvęs draugas R. G.. Jos buvęs draugas negyvena kartu, turi kitą gyvenamąją vietą, kartais lieka pas sūnų, kartais būna kitur. Kai jis atėjo į butą apie 19 val., P. S., būdama virtuvėje, pasakė „kažkoks vyras vaikšto su peiliu, agresyvus, tamsiai apsirengęs“, ir jos buvęs draugas pagalvojo, jog P. S. kalbėjo apie jį, todėl puolė ją mušti. Matė tik tiek, kad jis ranka trenkė jai į veido sritį, į galvą, kuria ranka ir kaip negali tiksliai pasakyti. Taip pat jis su koja spyrė jai į rankoje laikytą telefoną. Toliau abu konfliktavo žodžiu P. S. bandė bėgti į koridorių ir kviesti pagalbą, o buvęs draugas puolė iš paskos, tačiau, ką jis padarė jai koridoriui nematė, nes buvo kitame kambaryje. Po šios situacijos jis išėjo, jos su drauge išėjo į kiemą, prie šalia esančių sūpynių. Lauke draugė išsikvietė pagalbą Nr. 112.

Papildomos apklausos metu liudytoja patikslino, kad kai apie 19 val. pas ją į namus atėjo R. G., namuose buvo dviese su P. S.. Vaikų namuose nebuvo, jie buvo parke. R. virtuvėje P. trenkė į veido sritį, į galvą, po to išspyrė P. telefoną, kurį ji laikė rankoje. Ji R. liepė liautis, bet jie, besiginčydami su P., išėjo į koridorių, o ji liko virtuvėje, o po to nuėjo į kambarį. Kas vyko koridoriuje, nematė. Kai R. išėjo iš buto, ji su P. išėjo į kiemą kviesti policijos. Neliko bute, nes bijojo, kad R. grįš. Lauke P. išsikvietė pagalbą. P. buvo labai išsigandusi, susinervinusi, bet neverkė. P. skundėsi, kad skauda šoną, suprato, kad nuo R. veiksmų, bet ji nematė kraujosruvų ar kokių žymių, P. jai nerodė.

Liudytoja O. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus tyrėja. Maždaug prieš mėnesį, galėjo būti rugsėjo 10 diena, kai Kauno apskr. VPK budėtojo nurodymu su kolega A. K. nuvyko (duomenys neskelbtini), kur kieme prie namo ant sūpynių buvo dvi merginos, kurios, jiems atvažiavus, priėjo prie tarnybinio automobilio. Nukentėjusi mergina papasakojo, kad ją sumušė draugės buvęs sugyventinis, kad ją buvo parvertęs ant grindų, spardė, sakė mušė rankomis. Nukentėjusioji skundėsi, kad skauda šoną, nugarą. Akivaizdžių mušimo žymių ar sužalojimų nesimatė, nukentėjusioji nerodė. Ji dėvėjo paltą, kelnes, todėl akivaizdžiai galėjo ir nesimatyti. Jiems atvažiavus, įtariamasis buvo pasišalinęs. Jie su kolega A. K. pirmieji atvyko į įvykio vietą, pradėjo pildyti dokumentus ikiteisminiam tyrimui pradėti, o įtariamasis sugrįžo ir pradėjo jiems trukdyti dirbti, todėl iškvietė kitą kolegų ekipažą, kurie išsivežė įtariamąjį.

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas nukentėjusiosios P. S. skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas, kuriame nukentėjusioji sako, kad ,,jisai užsipuolė mane baisiai stipriai“, ,,į galvą daug gavau, ir į ranką“, ,,rankomis sudavė į įvairias kūno vietas“, ,,labai stipriai, kelis kartus“.

Alkotesterio duomenimis R. G. 2022 m. rugsėjo 10 d. 19.10 val. nustatytas 3,11 promilių girtumas.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištirtų įrodymų visuma, paties kaltinamojo R. G. prisipažinimu, nukentėjusiosios P. S., liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais įrodyta, kad R. G. 2022 m. rugsėjo 10 d. apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, P. S. tyčia rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį ir pastūmė, dėl to jai nukritus ant grindų, spyrė ne mažiau kaip du kartus į dešinę alkūnę ir nugaros apatinę dalį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusiajam pranešta apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinis ieškinys nepareikštas.

Įvertinus bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje, numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis R. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

R. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

R. G. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi, diagnozė F10.8, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-939/2022 nurodyta, kad nėra duomenų, kad R. G. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, įvykio metu buvo neblaivus, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga); į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma ir BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas su įpareigojimais, be intensyvios priežiūros.

Kaltinamasis R. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam R. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti, netekus darbo per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti, netekus darbo per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.