Telšių apylinkės teismo nutartis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. S., D. S., antstolei Elenai Miliauskienei, dėl skolininko G. S. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

išieškotoja VMI prašo nustatyti skolininkui G. S. priklausančią turto dalį jo sutuoktinės D. S. darbo užmokesčio dalyje, kad būtų galima išieškoti iš skolininko skolą. Pareiškime nurodoma, kad skolininkas G. S. išieškotojui yra skolingas 1398,97 Lt mokestinės nepriemokos pagal VMI 2014-01-07 sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-1472 ir 46086,13 Lt mokestinės nepriemokos pagal VMI 2014-01-07 sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-30723. Šių mokestinių nepriemokų išieškojimas perduotas priverstinai vykdyti antstolei Elenai Miliauskienei. Vykdant išieškojimą išieškotojas gavo antstolės 2014-07-31 patvarkymą Nr. S3d-35483 (vykdomojoje byloje Nr. 0009/14/001176) ir 2014-07-31 patvarkymą Nr. S3d-35502 (vykdomojoje byloje 0009/14/001178), kuriuose siūloma išieškotojui į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pareiškėjo teigimu, minėtuose patvarkymuose antstolė nurodo, kad G. S. niekur nedirba, negauna pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, negauna. Todėl antstolė areštavo G. S. sutuoktinės D. S. iš darbinės veiklos gaunamas pajamas. Išieškotojas prašo nustatyti G. S. tenkančią turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su D. S., nustatant šią dalį taip, kad galima būtų iš jos išieškoti skolą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d. nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 str. 4 d. išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos.

G. S. išieškotojui VMI yra skolingas 1398,97 Lt mokestinės nepriemokos pagal VMI 2014-01-07 sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-1472 ir 46086,13 Lt mokestinės nepriemokos pagal VMI 2014-01-07 sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-30723. Šių mokestinių nepriemokų išieškojimas perduotas priverstinai vykdyti antstolei Elenai Miliauskienei. Antstolė 2014-07-31 patvarkymu Nr. S3d-35483 (vykdomojoje byloje Nr. 0009/14/001176) ir 2014-07-31 patvarkymu Nr. S3d-35502 (vykdomojoje byloje 0009/14/001178) areštavo skolininko sutuoktinės D. S. lėšas, bet ne daugiau kaip pusę atlyginimo, gaunamo VĮ Registrų centre, iki antstolio atskiro patvarkymo. Šių patvarkymų kopijos išsiųstos G. S., D. S. ir VMI, tačiau duomenų, kad antstolės patvarkymai būtų paskųsti, nėra, todėl antstolės 2014-07-31 patvarkymai yra galiojantys ir vykdytini.

Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad į kito sutuoktinio, kuris neprisiėmė prievolės, turtą ar jo dalį bendrojoje nuosavybėje negali būti nukreipiamas išieškojimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013 ir kt.). Taigi, esant asmeninei sutuoktinio prievolei, išieškoti skolas galima tik iš skolininko turto, nepriklausomai nuo to, ar jis būtų asmeninis ar dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

VSDF elektroninės duomenų bazės duomenys patvirtina, kad G. S. nedirbantis. Skolininko G. S. vardu atidarytose sąskaitose, esančiose bankuose, areštuotos, tačiau piniginių lėšų iš areštuotų sąskaitų nepervedama į antstolės depozitinę sąskaitą. Skolininko vardu registruotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, įgytas santuokoje, iki santuokos įgyto turto neturi. Skolininko sutuoktinė D. S. dirba VĮ Registro centro Telšių filiale. Atsižvelgiant į tai, kad dėl areštuoto turto nuosavybės teisėmis priklausymo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ginčo nėra, todėl D. S. darbo užmokestis laikytinas bendrąja jungtine D. S. ir G. S. nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.), išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo 3.123 str.). Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas CK 3.123 str. taikymo praktiką yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009 ir kt.). D. S. nurodo, kad jos darbo užmokestis 1581,50 Lt, ji turi finansinių įsipareigojimų Swedbank, AB bankui ir BIGBANK, AS filialui, kadangi jos darbo vieta yra Mažeikiuose, kelionei į darbą kas mėnesį išleidžia apie 200 Lt. Be to, D. S. pateikė teismui duomenis, kad šeimoje auga du vaikai: nepilnametis sūnus, kuris mokosi Ramučių gimnazijos 4 klasėje, ir pilnametė dukra, kuri mokosi Vilniaus Universiteto 2 kurse, gyvena bendrabutyje, bendrabučio nuoma 170 Lt/mėn., dukra yra materialiai išlaikoma tėvų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-10 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2014-06-09 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014 ir kt.).

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 str. 1 d. (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) aspektu svarbu, jog ji užtikrintų kreditoriaus teisę į galutinio, jo naudai priimto teismo sprendimo (dėl skolos) įvykdymą be nepagrįstų delsimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas nuolat pabrėžia valstybių – Konvencijos dalyvių – pareigą nustatyti tokį vykdymo procesą, kad jis būtų teisiškai ir praktiškai veiksmingas bei užtikrintų sprendimų vykdymą be nereikalingų delsimų, didelių tolesnių diskusijų teisės ir fakto klausimais (pvz., Fuklev v. Ukraine, No. 71186/01, par. 86, 7 June 2005, Zagrebačka Banka D. D. v. Croatia, No. 39544/05, 12 December 2013, par. 199-200). Taigi pagal konvencinę teisę į teisingą bylos nagrinėjimą svarbu asmeniui, turinčiam reikalavimo teisę į skolos grąžinimą, užtikrinti efektyvų jos įgyvendinimą (pasirinkti veiksmingiausią (greičiausią, ekonomiškiausią ir pan.) „procesinį kelią“ reikalavimui patenkinti). Europos Žmogaus Teisių Teismas jurisprudencijoje nustatyta, jog sprendimu priteista skola gali būti laikoma „nuosavybe“ (angl. „possession“) Konvencijos 1 protokolo 1 str. prasme arba „reikalavimas“ gali sudaryti nuosavybę, jei jis yra pakankamai apibrėžtas, kad galėtų būti vykdomas (pvz., Burdov v. Russia, no. 59498/00, ECHR 2002-III, par. 40). Pareiškėjo naudai priimto sprendimo nevykdymas apriboja jo galimybę netrukdomai naudotis nuosavybe, kaip apibrėžta Konvencijos 1 protokolo 1 str. (pvz., Burdov v. Russia, par. 40, Jasiūnienė v. Lithuania, par. 45). Delsiant įvykdyti sprendimą, kuriuo išieškotojui priteista konkreti suma, gali būti pažeidžiamos nuosavybės teisės, saugomos Konvencijos 1 protokolo 1 str. nuostatų.

Asmeninė sutuoktinio prievolė atlyginti skolą vykdoma ne iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (CK 3.115 str.), o tik iš asmeninio turto. Jeigu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, nepakanka, tai kreditorius, skolininkas ar kitas bendraturtis, turi inicijuoti bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ar turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo (CPK 667 str., CK 3.116 str.). Kai sutuoktinio asmeninė prievolė (jos dalis) įvykdoma bendro turto sąskaita, šis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, o kompensavimo klausimas paprastai spręstinas dalijant bendrą sutuoktinių turtą (CK 3.98 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas daro išvadą, kad pusė D. S. darbo užmokesčio priklauso skolininkui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-291 str., 593 str. 5 d., 667 str. teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininko G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) dalis jo sutuoktinės D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) gaunamame darbo užmokestyje sudaro pusę darbo užmokesčio.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.