Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-03-12 · Civilinė byla Nr. 2-503/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. B2-2604-273/2012Nutartis · 2012-12-03Kauno apygardos teismas
  2. B2-2605-273/2012Nutartis · 2012-12-03Kauno apygardos teismas
  3. B2-2606-273/2012Nutartis · 2012-12-03Kauno apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-02-13Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-03-12Lietuvos apeliacinis teismas
  6. B2-1735-273/2014Nutartis · 2014-03-17Kauno apygardos teismas
  7. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-04-15Lietuvos apeliacinis teismas
  8. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-04-24Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-12
Bylos Nr.
2-503/2014
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01371-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidija Tamošiūnienė, Rasa Gudžiūnienė, Kazys Kailiūnas
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „EPRS Vilnius“, N. U.
Civilinė byla Nr. 2-503/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01371-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 126.5.; 126.8.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „EPRS Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2464-273/2013, kuria kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „EPRS Vilnius“ prašymas dėl kreditorės N. U. finansinio reikalavimo patikslinimo uždarosios akcinės bendrovės „Petrovalinvest“ bankroto byloje paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 6 d. nutartimi UAB „Petrovalinvest“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo konsultantai“. Teismas nutartimi nustatė 45 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo patvirtinti įmonės kreditorių reikalavimai, su kuriais paskirtasis administratorius sutiko, tarp jų buvo patvirtintas ir UAB „EPRS Vilnius“ 177 328,38 Lt dydžio finansinis reikalavimas.

N. U. pateikė BUAB „Petrovalinvest“ administratoriui prašymą patvirtinti jos 615 000 Lt kreditorinį reikalavimą, kildinamą iš 2005 m. balandžio 5 d. paskolos sutarties, kuria N. U. suteikė įmonei 700 000 Lt dydžio paskolą. BUAB „Petrovalinvest“ administratorius, įvertinęs N. U. pareikštą finansinį reikalavimą, nurodė, kad su juo nesutinka, todėl šio reikalavimo pagrįstumo klausimas buvo sprendžiamas teismo posėdžio metu. 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismas įtraukė N. U. į bankrutuojančios UAB „Petrovalinvest“ kreditorių sąrašą ir patvirtino jos 615 000 Lt reikalavimą.

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „EPRS Vilnius“, nesutikdamas su N. U. įtraukimu į BUAB „Petrovalinvest“ kreditorių sąrašą, atskiruoju skundu prašė Lietuvos apeliacinio teismo panaikinti 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas 2013 m. vasario 25 d. nutartimi atskirojo skundo argumentus atmetė ir paliko skundžiamą nutartį galioti, konstatavęs, jog N. U. kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas.

Kreditoriaus UAB „EPRS Vilnius“ 2013 m. lapkričio 15 d. pateikė BUAB „Petrovalinvest“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą patikslinti kreditorės N. U. kreditorinį reikalavimą BUAB „Petrovalinvest“ bankroto byloje, minėtą reikalavimą sumažinant. Nurodė, kad išanalizavus UAB „Petrovalinvest“ priklausančių banko sąskaitų išrašus, tapo akivaizdu, kad veikdama kaip UAB „Petrovalinvest“ direktorė, N. U. sau kaip paskolos grąžinimą vien tik per UAB „Petrovalinvest“ banko sąskaitas išsimokėjo mažiausiai 519 000 Lt, iš 700 000,00 Lt paskolos, N. U. suteiktos UAB „Petrovalinvest“ 2005 m. balandžio 5 d. paskolos sutarties pagrindu. Kauno apygardos teisme 2013 m. gruodžio 13 d. taip pat buvo gauti UAB „EPRS Vilnius“ atstovo paaiškinimai, kad bankroto administratorius UAB „Verslo konsultantai“ kreditoriui pateikė UAB „Petrovalinvest“ kasos dokumentus už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d., kuriuos išanalizavęs kreditorius nustatė, kad N. U. per UAB „Petrovalinvest“ kasą grynaisiais pinigais kaip paskolos gražinimą sau išsimokėjo dar 53 800 Lt. Kreditoriaus nuomone, šios aplinkybės sudaro pagrindą tikslinti N. U. kreditorinius reikalavimus atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes ir sumažint juos iki 42 200 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi paliko nenagrinėtą kreditoriaus UAB „EPRS Vilnius“ prašymą dėl kreditorės N. U. finansinio reikalavimo patikslinimo UAB „Petrovalinvest“ bankroto byloje.

Teismas pažymėjo, jog Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi įtraukė N. U. į BUAB „Petrovalinvest“ kreditorių sąrašą ir patvirtino jos 615 000 Lt finansinį reikalavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-876/2012 Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Šiuo atveju kreditorius iš esmės ginčija įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, kuris buvo patvirtintas nagrinėjant jo pagrįstumo klausimą iš esmės, todėl teismas sprendė, kad kreditoriui nesutinkant su kreditorės N. U. patvirtintu finansiniu reikalavimu (jo dydžiu), jis turi teisę pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, o ne prašyti tikslinti kreditorinį reikalavimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

UAB „EPRS Vilnius“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį.

Apelianto teigimu, remiantis kasacinio teismo praktika bei tuo, jog tik 2013 m. birželio 11 d. apeliantui tapo žinomos aplinkybės apie neteisėtai patvirtintą kreditorės N. U. finansinį reikalavimą sudaro pagrindą vertinti kreditoriaus reikalavimus kaip prašymą patikslinti finansinius reikalavimus, o ne kreiptis į teismą dėl proceso byloje, kurioje buvo sprendžiamas nurodytos kreditorės finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimas, atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kreditoriaus UAB „EPRS Vilnius“ prašymas patikslinti kreditorės N. U. kreditorinį reikalavimą buvo paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

UAB „EPRS Vilnius“ manymu, pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo nepaisoma kasacinio teismo praktikos, kuri orientuota į tai, jog pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, kurių kreditorinio reikalavimo tvirtinimo metu nebuvo įmanoma nustatyti, siekiant užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą ir kreditorinių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, turi būti taikomas finansinių reikalavimo tikslinimo institutas.

Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka ir pažymi, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nebuvo apribota kreditoriaus teisė kreiptis į teismą dėl kito kreditorinio reikalavimo, patvirtinto įsiteisėjusia teismo nutartimi, patikslinimo (ginčijimo). Šią kreditoriaus teisę (ginčyti ar prašyti patikslinti kito kreditoriaus finansinį reikalavimą) įtvirtina Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalis bei, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, išaiškino kasacinis teismas, nurodęs, jog bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl teisės tikslinti kitų kreditorių reikalavimus, yra nurodęs, jog paprastai kreditoriaus teisė ginčyti kito kreditoriaus reikalavimą, kuris yra patvirtintas teismo nutartimi, įgyvendinama ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paduodant atskirąjį skundą dėl tokios nutarties peržiūrėjimo apeliacine tvarka, tačiau tais atvejais, kai toks kreditorius dėl objektyvių priežasčių nurodyta teise pasinaudoti negalėjo dėl to, kad jam nebuvo žinomos aplinkybės, patvirtinančios aiškiai nepagrįsto reikalavimo buvimą, neturi būti užkirsta galimybė prašyti teismo tokį reikalavimą patikslinti, taigi ir pašalinti kitą kreditorių iš sąrašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013). Cituojama nutartimi išskirta, jog įprastai kreditorius teise ginčyti kito kreditoriaus patvirtintą finansinį reikalavimą įgyvendina skųsdamas teismo nutartį, kuria toks reikalavimas buvo patvirtintas, apeliacine tvarka, tačiau tais atvejais, kai kreditorius nedalyvavęs kito kreditoriaus reikalavimo, kuris jo manymu yra nepagrįstas, tvirtinimo metu, sužino apie aplinkybes, sudarančias pagrindą tikslinti reikalavimą pasibaigus nutarties, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, apskundimo terminui, kreditoriui suteikiama teisė prašyti patikslinti kito kreditoriaus reikalavimus ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Pažymėtina, jog šiuo atveju kreditorius pasinaudojo teise peržiūrėti nutartį, kuria patvirtinti kreditoriaus reikalavimai, apeliacine tvarka.

Aplinkybes, sudarančias pagrindą prašyti tikslinti kreditorinį reikalavimą detaliau aptarė Lietuvos apeliacinis teismas, kurio vertinimu, įstatyme numatyta kreditorių sąrašo ir jų reikalavimo patikslinimo galimybė yra sietina su kreditorių, kurių reikalavimus yra patvirtinęs teismas, ir bankrutuojančios įmonės prievolių modifikavimu, kuris sąlygoja įmonės kreditorių ar jų reikalavimų dydžio pasikeitimą arba prievolių pabaigą (pavyzdžiui, dėl reikalavimo perleidimo, reikalavimo perėjimo, prievolių pabaigos esant CK šeštosios knygos IX skyriuje įtvirtintiems bendriesiems prievolių pabaigos pagrindams, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas ir kt.). Be to, kreditorių reikalavimų tikslinimo galimybė gali būti siejama ir su iškilusia būtinybe padidinti/sumažinti kreditorių reikalavimus, kai skolininko prievolės mastas pagal šalis siejančios prievolės esmę yra apibrėžiamas ne konkrečiu jos dydžiu, bet kreditoriaus daiktine teise į skolininko turtą (pavyzdžiui, svetimo daikto hipoteka) arba kai skolininko atsakomybė yra solidari ar subsidiari ir jo (papildomo skolininko) prievolių mastas priklauso nuo pagrindinio skolininko neįvykdytos kreditoriaus reikalavimų dalies (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-1179/2013).

Šiuo atveju, apelianto prašymas patikslinti N. U. reikalavimą grindžiamas ne nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje išvardintais pagrindais. Kreditorės N. U. reikalavimas buvo patvirtintas išnagrinėjus šį klausimą iš esmės, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims, be to apeliantas pasinaudojo ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise ir nutarties, kuria buvo patvirtintas kreditorės reikalavimas, teisėtumą ir pagrįstumą prašė įvertinti apeliacinės instancijos teismo. Apeliantas nurodo, jog tik apeliacinės instancijos teismo nutartimi patvirtinus šios kreditorės finansinį reikalavimą jam tapo prieinami bankrutuojančios įmonės banko sąskaitų išrašai, patvirtinantys, jog BUAB „Petrovalinvest“ kreditorei yra grąžinęs didžiąją dalį paskolos. Iš išdėstyto akivaizdu, jog N. U. finansinis reikalavimas ginčijamas remiantis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios apeliantui nebuvo žinomos sprendžiant finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą.

BUAB „Petrovalinvest“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartis, kuria patvirtintas N. U. kreditorinis reikalavimas apeliacinio teismo nutartimi yra pripažinta pagrįsta ir galiojančia, todėl ji bylos šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims turi prejudicinę ir res judicata galią. Tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Bankroto bylos specifiškumas lemia, jog visus klausimus iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo teismas sprendžia nutartimis, o teismo nutartys, kuriomis nustatomos šalių materialiosios teisės ir pareigos, savo turiniu prilygsta teismo sprendimo galiai, todėl ir joms taikomos CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Atsižvelgiant į kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų tikslinimu siekiamus tikslus, į įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtinami kreditorių reikalavimai, galios prilyginimą įsiteisėjusio teismo sprendimo galiai, nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtinto N. U. reikalavimo peržiūrėjimas galimas tik pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu, bet ne ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditorių reikalavimo tikslinimo galimybe.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto dėstomos aplinkybės, jo manymu sudarančios pagrindą prašyti tikslinti kreditorinį reikalavimą ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies tvarka, sudaro pagrindą svarstyti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-2606-273/2012, kurioje buvo patvirtinti N. U. reikalavimai BUAB „Petrovalinvest“.

Teisėjų kolegija mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą ir pagrįstai išaiškino apeliantui teisę pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, siekiant įvertinti BUAB „Petrovalinvest“ kreditorės N. U. pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kitų argumentų ar įrodymų, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, apeliantas nenurodė, pagrindo kitais aspektais nagrinėti skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo apeliacinės instancijos teismas neturi (CPK 320 str.). Esant išdėstytoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėKazys KailiūnasEgidija Tamošiūnienė