Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-07-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-582-1078/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-14
Bylos Nr.
II-582-1078/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00728-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Ieva Narbutaitė (pirm.)
Pareiškėjas
O. J.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
  • 21.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo skundo bylaNr. II-582-1078/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00728-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 21.8.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Jurgitai Gailik,dalyvaujant pareiškėjai O. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo O. J. (toliau – ir pareiškėja), a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Agatos Šukštul priimto 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9860-2022,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Agatos Šukštul priimtu 2022 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-9860-2022 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) O. J. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir jai paskirta 70 Eur bauda. Minėtu nutarimu konstatuota, jog 2022 m. balandžio 6 d., apie 18.13 val., O. J., Vilniuje, Viršuliškių g., vairuodama transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu. Jos atsakomybę sunkinančių ir/ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Šalies argumentai

Nesutikdama su skundžiamu nutarimu, pareiškėja teismui pateikė skundą, kuriuo prašė 2022 m. gegužės 10 d. nutarimą panaikinti, kadangi ji nepadarė jai inkriminuoto administracinio nusižengimo. Skunde nurodoma, kad ji, vairuodama automobilį, kalbėjo telefonu, tačiau tai darė naudodamasi laisvų rankų įranga – automobilyje turi telefono aparatui specialų įdėklą – magnetą ant automobilio panelės. Kai policijos pareigūnai ją sustabdė ir jai pateikė pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą, ji su viskuo sutiko ir protokolą pasirašė, nes buvo pasimetusi, manė, kad gal nežino, jog pasikeitė teisinis reguliavimas dėl kalbėjimo telefonu, vairuojant automobilį. Vėliau, pasitikslinusi, sužinojo, kad draudimas naudotis laisvų rankų įranga nėra numatytas, todėl mano, kad jai skundžiamu nutarimu bauda paskirta nepagrįstai ir prašo skundžiamą nutarimą panaikinti.

Atsiliepimas

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėja O. J. nurodė, kad palaiko savo skundą skunde nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad telefonu kalbėjo dar prieš pradėdama vairuoti, įsėdusi į automobilį – pokalbį tiesiog tęsė. Vairuodama tik kabėjo telefonu, naudodama telefono garsiakalbį, telefono nelietė, nemaigė jo ir be to, kad kalbėjo per telefono garsiakalbį, juo niekaip kitaip ir nesinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Pažymėtina ir tai, jog administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas priimtas neatlikus ne tik, kad išsamaus, bet iš esmės jokio tyrimo.

Institucijos nutarimas, kuriuo O. J. buvo pripažinta kalta dėl administracinio nusižengimo padarymo, yra formalaus pobūdžio, nutarime nepateikta jokia pažeidimo ir jį patvirtinančių įrodymų analizė (pažymėtina – jokių įrodymų apskritai byloje nėra, o skundžiamas nutarimas priimtas, remiantis vien tik administracinio nusižengimo protokolu), iš esmės nenurodyti jokie motyvai, leidę Institucijai suformuoti įsitikinimą, kad padaryta veika atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl toks visiškai nemotyvuotas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų bei pašalintos kylančios abejonės. Kiekviena byloje kylanti versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-142-468/2021).

Tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą įrodinėjimo pareiga kyla institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą ir inicijavusiai bylą dėl teisės pažeidimo, todėl būtent institucija, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turi paneigti administracinių nusižengimų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpciją ir būtent jai kyla visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014).

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė be kitų KET pažeidimų ir už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasis rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas.

Susipažinus su teismui pateikta bylos medžiaga nustatyta, kad vieninteliai duomenys, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas nutarimas – administracinio nusižengimo protokolas. Pažymėtina, jog pareiškėja tiek teisme, tiek savo skunde nurodė, jog ji iš tiesų vairuodama automobilį kalbėjo telefonu, bet tą darė naudodama laisvų rankų įrangą – garsiakalbį, ir telefonu rankomis nesinaudojo. Tiriant administracinį nusižengimą, už kurio padarymą skundžiamu nutarimu O. J. yra nubausta, nebuvo apsiklausti policijos pareigūnai, kurie fiksavo KET pažeidimą, nebuvo gauti jų tarnybiniai pranešimai dėl šio įvykio, taip pat nebuvo atlikta jokių veiksmų, siekiant gauti galimai su įvykiu susijusius vaizdo įrašus iš policijos pareigūnų Body kamerų ar tarnybinio automobilio.

Iš to, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos įvykio aplinkybės, pašalinti byloje esantys prieštaravimai, surinkta visa bylai reikšminga informacija ir atlikti visi būtini tokiai informacijai surinkti veiksmai, tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai. Čia gi dar pažymėtina, jog nors O. J. iš tiesų ant administracinio nusižengimo protokolo pasirašė ir nurodė sutinkanti su padarytu administraciniu nusižengimu, tačiau dar iki skundžiamo nutarimo priėmimo raštu kreipėsi į policiją, paaiškindama, jog kalbėjo telefonu, naudodamasis laisvų rankų įrangą. Nepaisant to, kad net ir gavus duomenų, jog pareiškėja su jai inkriminuotu nusižengimu nesutiko, joks įrodymų tyrimas, prieš priimant skundžiamą nutarimą, atliktas nebuvo.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog byloje yra nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, nepašalinti visi byloje kylantys prieštaravimai, tai laikytina esminiu administracinės bylos medžiagos trūkumu, išsamiam aplinkybių ištyrimui reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą: apklausti nusižengimo padarymą fiksavusius policijos pareigūnus, atlikti vaizdo įrašų gavimo užklausas, peržiūrėti vaizdo įrašus, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina nutarimą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

O. J., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Agatos Šukštul priimto 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9860-2022, tenkinti iš dalies.

Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė