Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Jurgitai Jakumaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. T., jo atstovui advokatui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. 2015-01-06, apie 19.40 val., Taikos pr. 61, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, į kurį atsitrenkė ir nepranešęs policijai, palikęs automobilį, iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Šia veika D. T. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

D. T. į teismo posėdį atvyko, kaltės nepripažino. Paaiškino, kad prie prekybos centro „Akropolis“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje laiko savo firmos automobilį. Įvykio dieną minėtoje aikštelėje vairavo automobilį Renault Megane, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitą automobilį, važiavusį kita kelio juosta. Kito automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio, pradėjo šaukti, apkaltino vairavus neblaiviam, tarp jų įvyko konfliktas. Jis, D. T., siūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau nė vienas jų neturėjo blankų. Nukentėjusysis pradėjo reikalauti pinigų. Jis, D. T., tą dieną jautėsi blogai, jam pasidarė silpna, skaudėjo galvą, todėl paliko apgadintos transporto priemonės vairuotojui savo telefono numerį ir išėjo namo. Teigia, kad automobilis nebuvo stipriai apgadintas. Sekančią dieną nei nukentėjusysis nei policijos pareigūnai jam, D. T., nepaskambino. Manė, kad nukentėjusysis jam paskambins ir jie užpildys eismo įvykio deklaraciją. Žinojo, kad įvykus eismo įvykiui reikia pranešti policijai. Kadangi automobilį jis paliko eismo įvykio vietoje, mano, kad iš įvykio vietos nepasišalino. Kaltas sukėlus eismo įvykį yra ne jis, o V. P.. Teigia, kad eismo įvykio metu buvo blaivus. Parodė, kad susijaudinus jam pasidaro bloga, taip atsitiko ir po eismo įvykio. Manė, kad V. P. nurims ir pats jam vėliau paskambins. Prašo jam administracinę nuobaudą paskirti tik pagal ATPK 127 str. 2 d. Vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas, nes dažnai vyksta į Vilnių, slaugo sergančią motiną, augina vaiką.

D. T. 2015-02-10 paaiškinime nurodė, kad įvykio dieną apie 19.00 val. prie prekybos centro „Akropolis“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelės vairuodamas automobilį atbuline eiga atsitrenkė į automobilį Ford Mondeo. Su šio automobilio vairuotoju įvyko konfliktas. Jam, D. T., pasidarė silpna ir jis išėjo namo, apgadinto automobilio vairuotojui paliko savo žmonos telefono numerį ir nuėjo namo atnešti 50 eurų. Automobilio Ford Mondeo vairuotojui pasakė, kad arba atneš pinigus, arba jis skambintų jo žmonai, bet automobilio Ford Mondeo vairuotojas jam neskambino. Kitą rytą jis, D. T., išvyko į užsienį verslo reikalais. Nežinojo, kad tokiu atveju reikia skambinti policijai, galvojo, kad susitars (b.l. 8).

Liudytojas V. P. parodė, kad įvykio dieną atvažiavo į prekybos centrą „Akropolis“, pastatė automobilį Ford Mondeo ir laukė dukters. Tuo metu kitas automobilis Renault Megane parkavosi. Jis, V. P., pradėjo jam signalizuoti, tačiau automobilis nesustojo ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į jo automobilio bamperį. Jis, V. P., išlipo, D. T. taip pat išlipo iš automobilio. D. T. buvo išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis, V. P., pasiūlė kviesti policijos pareigūnus, D. T. sako „kviesk, vis tiek tavo automobilis nei 100 eurų nevertas“. Prieš tai eismo įvykį sukėlęs vairuotojas siūlė jam sumokėti 100 Eur, tačiau jis, V. P., nesutiko, nes suprato, kad vairuotojas galimai yra neblaivus. D. T. užrakino automobilį ir nuėjo į „Akropolį“, jokių savo duomenų nepaliko. D. T. neminėjo, kad blogai jaučiasi. Jis, V. P., apie eismo įvykį pranešė policijos pareigūnams. Nurodė, kad jo, V. P., automobiliui buvo apgadintas bamperis bei nubrozdintas vairuotojo pusės sparnas. Jis pats galėjo įvykio metu automobiliu nežymiai pajudėti iš vietos.

Liudytojas Ž. M., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro specialistas, parodė, kad 2015-01-06 tamsiu paros metu gavo pranešimą apie eismo įvykį prie prekybos centro „Akropolis“. Atvykus į eismo įvykio vietą juos pasitiko apgadinto automobilio vairuotojas, kuris paaiškino, kad važiuodamas kitas automobilis atsitrenkė į jo automobilį, o kaltininkas iš eismo įvykio pasišalino, nuėjo į „Akropolį“. Jis, Ž. M., braižė eismo įvykio schemą. Nurodė, kad eismo įvykio kaltininku pripažintinas atbuline eiga važiavęs automobilis. Apgadinto automobilio vairuotojas minėjo, kad tarp jo ir kaltininko įvyko konfliktas. Savo tarnybiniame pranešime suklydo nurodydamas automobilių modelius, turi būti atvirkščiai.

Liudytojas M. S., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos vyresnysis patrulis, parodė, kad 2015-01-06 vakare iš Klaipėdos AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad „Akropolio“ automobilių stovėjimo aikštelėje įvyko eismo įvykis. Į eismo įvykio vietą atvyko kartu su Ž. M.. Pastebėjo du automobilius, vienas vairuotojas buvo pasišalinęs. Kaltininko automobilio buvo apgadintas galinis bamperis, kitam automobiliui apgadintas priekinis bamperis. Automobiliai stovėjo vienas prieš kitą. Nukentėjusysis paaiškino, kad kaltininkas iš pradžių kaltę pripažino, bet nuėjo į „Akropolį“ ir negrįžo. Nukentėjusiojo automobilis buvo išsikišęs iš stovėjimo vietos, tačiau atbuline eiga važiuojančio automobilio vairuotojas turi įsitikinti, kad nekliudys kitos transporto priemonės. Visada yra kaltas vairuotojas, kuris važiuoja atbuline eiga. Nustačius vairuotoją visada skambinama, jo kolega skambino, bet niekas neatsakė, todėl automobilį nuvilko į saugojimo aikštelę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė D. T. paskirti administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 str. 2 d., o pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Pažymėjo, kad jo atstovaujamasis D. T. negalėjo numatyti nukentėjusiojo elgesio, tai yra nenumatė, kad V. P. pajudės iš stovėjimo vietos, kirs ištisinę ženklinimo vietą ir taip sudarys kliūtį. D. T. transporto priemonės iš įvykio vietos nepatraukė, todėl jo elgesys negali būti traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Vairuotojai konfliktavo, dėl ko D. T. patyrė stresą. Kadangi D. T. V. P. pinigų nedavė, nukentėjusysis jį apkalba.

Fotolentelėse užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilių Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b.l. 11, 12).

Eismo įvykio schemoje nurodytos minėtų automobilių padėtys įvykio metu. Taip pat užfiksuoti įvykio metu padaryti automobilių apgadinimai: Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis ir galinis dešinės pusės sparnas; automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis ir priekinis kairės pusės sparnas (b.l. 9, 10).

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visuma. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukia iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10 straipsnis).

Pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, iš dalies paties D. T. paaiškinimu, policijos pareigūnų Ž. M. ir M. S. tarnybiniais pranešimais ir teisme duotais parodymais, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, V. P. paaiškinimu bei kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Apklausiamas teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas D. T. kaltės sukėlus eismo įvykį nepripažino, nurodė, kad jam statant automobilį iš stovėjimo vietos pajudėjo V. P. vairuojamas automobilis, į kurį važiuodamas atbuline eiga jis ir atsitrenkė. Pažymėtina, kad remiantis KET 114 punktu, važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šios pareigos nevykdė, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, ir atsitrenkė į V. P. priklausantį automobilį. Pažymėtina ir tai, kad D. T. parodymai nebuvo nuoseklūs ir kito pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Rašydamas paaiškinimą netrukus po eismo įvykio, D. T. prisipažino kaltu sukėlus eismo įvykį, tačiau duodamas parodymus teisme nurodė, kad eismo įvykį sukėlė būtent V. P.. Iš byloje esančios policijos pareigūnų sudarytos eismo įvykio schemos bei fotonuotraukų matyti, kad D. T. vairuojamo automobilio apgadintas galinis bamperis, tuo metu V. P. priklausančiam automobiliui apgadintas priekinis bamperis bei priekinis kairės pusės sparnas. Taigi, net ir V. P. vairuojamam automobiliui judant, atbuline eiga važiuojantis D. T. privalėjo nedelsiant sustoti ir duoti kelią nukentėjusiajam.

Apklausiamas teisme D. T. neigė pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad įvykio vietoje paliko automobilį, be to, kilus konfliktui su V. P. pasijuto blogai ir išėjo namo, palikęs nukentėjusiajam savo kontaktinius duomenis. Parodė, kad serga mažakraujyste, susijaudinus jam pasidaro bloga. Atkreiptinas dėmesys, kad medicininių dokumentų, patvirtinančių savo sveikatos būklę eismo įvykio metu ar po jo, D. T. teismui nepateikė. Taip pat D. T. nepateikė jokių duomenų apie tai, kad netrukus po eismo įvykio būtų kreipęsis į medicinos įstaigą, o pats nurodė, kad į medikus nesikreipė. Teismui pateikta tik gydymo stacionare istorijos kopija, iš kurios matyti D. T. sveikatos būklė 2012-05-04 ( b.l. 53). Apgadintos transporto priemonės savininkas V. P. nurodė, kad eismo įvykį sukėlęs D. T. jam pasirodė neblaivus, siūlė 100 Eur žalai atlyginti, o jam atsisakius pinigus priimti, nuėjo į prekybos centrą, jokių savo kontaktinių duomenų nenurodė. KET 220 p. nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Taigi, nagrinėjamu atveju eismo įvykį sukėlęs D. T., kilus konfliktui su apgadintos transporto priemonės valdytoju, privalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai ir sulaukti atvykstančių policijos pareigūnų tolimesniam įvykio aplinkybių išaiškinimui. Kaip minėta ankščiau, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, kad D. T. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas V. P. priklausantis automobilis. Pagal teismų praktiką, sprendžiant, ar asmens pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011)). Šiuo atveju D. T. suprato sukėlęs eismo įvykį, aiškinosi jo aplinkybes su nukentėjusiuoju, tačiau nesutarė, ir kilus konfliktui pasišalino. Taigi, šiuo atveju vairuotojas – D. T., pažeisdamas anksčiau nurodytą KET nuostatą, į policiją nesikreipė, ir iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pasišalino.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Jam skirtinos administracinės nuobaudos.

D. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – yra daug kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau išvadų nedaro ir savo elgesio nekeičia, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. D. T. skirtinos nuobaudos, artimos Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijų vidurkiui.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str., 1 d., 1 p., 293 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 42,00 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams dviems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir D. T. skirti galutinę nuobaudą – 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams dviems mėnesiams .

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.