Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „R. B.“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2024-10-11 apie 23.32 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Hyundai“ (v. n. (duomenys neskelbtini)būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Hyundai“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas mažiausias – 1,90 promilių neblaivumas).

Be kaltinamojo prisipažinimo, aplinkybę, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo būtent pats kaltinamasis patvirtina ir pranešimas apie stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį „Hyuindai“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ir šio pranešimo garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as(ID 92312502432, skambu io prad ia_2024-10-11 23_05_15).mp3“, kuriame nurodoma, kad prie vairo sėdi galimai neblaivus vairuotojas. Be to atvykę policijos pareigūnai, minėto automobilio vairuotojo vietoje rado sėdintį kaltinamąjį, kitų asmenų automobilyje nebuvo, o tai patvirtina šių pareigūnų kūno kamera darytame vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241011-231401UTC+0300.mp4“ užfiksuoti vaizdai, kai pareigūnams priartėjus prie kaltinamojo automobilio, iš vairuotojo vietos išlipo būtent kaltinamasis, o ir pareigūnams apžiūrėjus automobilį, jokių kitų žmonių automobilyje ir aplink nebuvo. Nors byloje nėra duomenų apie užfiksuotą patį vairavimo faktą, tačiau aptarti rašytiniai įrodymai bei kaltinamojo duoti parodymai, kad jis važiavo iš namų iki parduotuvės, bei aplinkybė, kad automobilyje daugiau jokių kitų žmonių nebuvo, patvirtina, kad automobilį vairavo būtent kaltinamasis.

Aplinkybę, kad kaltinime nurodytą automobilį R. G. vairavo būdamas neblaivus, be jo duotų parodymų patvirtina alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, pirmiau aptartame vyriausiosios patrulės tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, pareigūnų kūno kameromis vaizdo įrašuose užfiksuoti vaizdai ir kt. Alkotesterio kvituose užfiksuota, kad pirmo pūtimo metu kaltinamajam nustatytas 1,92 promilių girtumas, o antro patikrinimo metu jam nustatytas 1,90 promilių neblaivumas. Šios aplinkybės užfiksuotos vaizdo įrašuose pavadinimu: „PSS-20241011-231401UTC+0300.mp4“; „PSS-20241011-233102UTC+0300.mp4“, „PSS-20241011-233103UTC+0300.mp4“. Kaltinamasis R. G. teisme nurodė, kad sutinka su alkotesterio rodmenimis, taip pat teisme patvirtino, kad alkoholį pradėjo vartoti įvykio dieną apie 19 val. Neblaivumo faktą taip pat įrodo ir įvykio vietoje nustatyti kaltinamojo neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai), o įvertinus asmens būklę nustatyta, kad kaltinamasis negalėjo eiti tiesia linija bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą.

Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad pirmiau teismo aptarti ir ištirti įrodymai patvirtina tiek faktą, kad kaltinamasis R. G. vairavo kaltinime nurodytą automobilį, vairavo jį būdamas neblaivus ir jam abiejų tikrinimo su alkotesteriu metu nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu, todėl jais vadovaujasi.

R. G. teisme duoti parodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis suvokė, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus bei to norėjo, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

Taigi nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis R. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme gautas kaltinamojo sesers R. K. prašymas perduoti R. G. jos atsakomybei taikant laidavimą be užstato.

Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Tačiau, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018 ir kt.). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-28-628/2023).??? ???

Teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011).???

Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė — R. G. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltinamasis R. G. praeityje neteistas, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje žalos klausimas nesprendžiamas, nors R. G. vairuojant neblaiviam, buvo sukeltas eismo įvykis. Pagal teismų praktiką, nėra pagrindas teigti, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta privaloma laidavimo sąlyga, nurodyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Vien tai, jog padarytą žalą atlygina ne pats kaltininkas, o draudimo bendrovė, negali būti traktuojama kaip BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimas ir neeliminuoja galimybės kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas laikytinas įgyvendintu, nes būtent draudimo bendrovei kyla pareiga atlyginti žalą (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis), kurią ji vėliau regreso tvarka išieškos iš kaltinamojo.

Įvertinus išdėstytą, konstatuotina, kad byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Taip pat teismas sprendžia, kad byloje yra pagrindas pagrįstai manyti, kad R. G., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai, dėl savo elgesio jaučia gėdą bei gailisi. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. R. G. anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 105), dirba (t. 1, b. l. 97). 2024-10-14 administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, kaltinamasis per penkerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 5 kartus, iš kurių keturis kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir vieną kartą už nustatyto greičio viršijimą, jam paskirtos baudos apmokėtos (t. 1, b. l. 100-103). Nors kaltinamasis administracinėn atsakomybėn trauktas 5 kartus, tačiau matyti, kad beveik visi jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra susiję su KET. Be to, paskutinis kaltinamojo padarytas nusižengimas padarytas 2020 m., o administracinis nusižengimas, susijęs su greičio viršijimu –– 2019 m. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis iš esmės laikosi įstatymų, yra drausmingas vairuotojas. Teismo manymu, išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad R. G. nėra linkęs nusikalsti, o padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.

Be BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas taip pat turi įvertinti ir laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018, 2K-224-1073/2023).

Byloje pateikta R. K. charakteristika iš UAB „S.“. Buvęs darbdavys nurodo, kad R. K. įmonėje pasižymėjo sąžiningumu, pareigingumu, kruopštumu ir atsakingumu, puikiai tvarkėsi su stresinėmis situacijomis – išlikdavo rami, nepanikuodavo, per dirbtą laikotarpį drausminių nuobaudų neturėjo. Teistumo registro duomenimis R. K. neteista, ji taip pat netraukta administracinėn atsakomybėn. O tai rodo, kad R. K. laikosi įstatymų. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad laiduotojos nėra jokio pagrindo vertinti, kaip asmens, kuris ignoruotų įstatymų reikalavimus ar jų piktybiškai nesilaikytų.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad R. K. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra verta teismo pasitikėjimo, ją ir brolį sieja artimi ryšiai, kaltinamajam sesers nuomonė svarbi, pasižadėjo stebėti brolio elgesį ir esant reikalui įsikišti, todėl spręstina, kad R. K. išties gali kaltinamajam daryti teigiamą įtaką, todėl yra tinkama laiduotoja.

Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal R. K. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą R. G. nutraukti. Atsižvelgus ne tik į pirmiau aptartas kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojos asmenybę, nustatytinas dviejų metų laidavimo terminas be užstato, kuris, teismo manymu, yra pakankamas, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-183-628/2023 ir kt.).

Teismas įvertinęs pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti, siekiant prevencinių tikslų, atgrasyti asmenis (kalbant ne tik apie kaltinamą asmenį) nuo vairavimo išgėrus alkoholio, kaltinamajam R. G. turi būti paskirtos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones ir pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio, kuris panaudotas nusikalstamai veikai daryti ir priklauso kaltinamajam, konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, vairuota vėlų vakarą, mieste. Iš byloje esančių duomenų ir kaltinamojo teisme duotų parodymų matyti, kad jis, būdamas neblaivus, vairavo nuo savo namų iki vietos, kur buvo sulaikytas, apgadino kitą automobilį, kas rodo, kad kaltinamojo elgesys kelyje buvo pavojingas, dėl ko buvo sukelta reali grėsmė tiek jo paties, tiek kitų asmenų turtui, sveikatai ir net gyvybei. Taigi akivaizdu, kad R. G. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, kas leidžia pagrįstai manyti, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtina priemonė nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti.

Prokuroras siūlė kaltinamajam uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Tačiau teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju, trumpesnio termino specialiosios teisės atėmimas užtikrins jam keliamus tikslus, nes kaltinamasis labai nuoširdžiai išgyvena dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, atsakomybės jis nevengė, anksčiau neteistas bei nebaustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas, jis sistemingai nedaro kitų administracinių nusižengimų, susijusių su KET pažeidimu, iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. G. iš esmės yra drausmingas vairuotojas (per penkerius metus padarė vieną KET pažeidimą), dirba. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių kaltinamąjį bei jo padarytą veiką, visetą, sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslams pasiekti pakaks R. G. skirti trumpesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024-10-17.

R. G. padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskyrimo.

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. O esant asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Neskirti transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, teismas gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

AB ,,Regitra“ duomenimis (t. 1, b. l. 50) automobilis, kurį vairavo R. G., nuosavybės teise priklauso jam. Šią aplinkybę taip pat teisme patvirtino pats kaltinamasis ir jo sesuo. VšĮ „Emprekis“ duomenimis – 2024 m. spalio mėnesį automobilio „Hyundai i40“ (pasirinkti 2015 m.) vidutinė vertė su PVM buvo 8 400 Eur (b. l. 51). Įvertinus veikos padarymo aplinkybes, automobilio vertę, kad kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam nėra skiriama bausmė, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė, kuri nėra akivaizdžiai neproporcinga. Ji atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti saugų eismą keliuose), nevaržys asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl automobilis konfiskuotinas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 91-92) – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas AB „Regitra“ (t. 1, b. l. 79-81); specialiosios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 87-89) – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Prokuroro Ž. K. 2024-10-17 nutarimu R. G. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Hyundai i40“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, nuo 2024-10-17 iki 2025-04-17, paliekant R. G. turto saugotoju (t. 1, b. l. 52) – paliktinas galioti iki nuosprendžiu paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo (automobilis saugomas pas kaltinamąjį).

Byloje esančios dvi kompaktinės laikmenos su vaizdo įrašais ir BPC skambučio garso įrašu, paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. (R. G.), padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą be užstato. Baudžiamąją bylą R. G. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024-10-17.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį „Hyundai i40“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

Prokuroro Ž. K. 2024-10-17 nutarimu R. G. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Hyundai i40“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki nuosprendžio paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo.

R. G. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Dvi kompaktines laikmenas su vaizdo įrašais ir garso įrašu – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

R. G. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. G. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

R. K. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.