Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-09-29 · Administracinė byla Nr. I-1194-583/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-09-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-29
Bylos Nr.
I-1194-583/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00646-2017-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Atsakovas
A. M.
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1194-583/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00646-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos 12.18; 14.6; 55.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Dianai Šėperienei,dalyvaujant atsakovui A. M.,

2017 m. rugsėjo 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui A. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. M. (toliau – ir atsakovas) 49.66 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Nurodoma, kad 2007-03-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties.

Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam 2007-07-09 Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad jam nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojo namo dalyje negyvena apie dvidešimt metų. Nurodo, jog jam priklausančią pastato dalį paveldėjo iš mirusio brolio. Akcentuoja, kad mirus mamai paveldėjimo nepriėmė ir jai priklausiusios gyvenamojo namo dalies nepaveldėjo.

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašyme prašo administracinę bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-3 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus ir nustato lengvatas vietinės rinkliavos mokėtojams.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (su vėlesniais pakeitimais). Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Pareiškėjas atsakovui apskaičiavo mokėtiną vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, kurio 4.1 punkte nurodyta, kad atsakovui nuosavybės priklauso 32/300 nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, naudojimo paskirtis: gyvenamoji, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas ginčo laikotarpiu buvo įvardijamo nekilnojamojo daikto 32/300 dalies savininkas, pareiškėjas pagal Nuostatus jį laiko vietinės rinkliavos mokėtoju, kuriam kyla prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, proporcingai jo valdomai nekilnojamojo turto daliai.

Analizuojant pareiškėjo 2017 m. birželio 2 d. pažymos teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-660 (toliau – ir pažyma) (b. l. 4) turinį, matyti, kad atsakovui už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. skaičiuojama vietinė rinkliava, atitinkamai pažymos 1 ir 3 grafuose nurodoma, kad atsakovui yra apskaičiuota vietinė rinkliava kaip 0.107 gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalies savininkui, o pažymos 2 ir 4 grafuose matyti, jog pareiškėjas atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą kaip 0.213 gyvenamojo namo dalies savininkui. Iš viešojo registro išrašo nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 32/300 nekilnojamojo turto objekto dalis, o tai atitinka 0.107 gyvenamojo namo dalį. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme nenurodo, kokiu pagrindu atsakovui už 2015 – 2016 m. laikotarpį yra skaičiuojama vietinė rinkliava ir už kitą nekilnojamojo turto dalį.

Vertinant Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo turinį matyti, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keturiems bendraturčiams: atsakovui A. M., L. S., B. M. ir O. M.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4.3 punkte nurodyta, jog O. M. priklauso 32/150 pastato, o tai atitinkamai sudaro 0.213 pastato dalį. Šis dydis yra analogiškas pareiškėjo pažymos 2 ir 4 grafuose nurodytam plotui už kurį atsakovui buvo apskaičiuota vietinė rinkliava. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis darytina išvada, jog pareiškėjas atsakovui vietinę rinkliavą apskaičiavo už jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalį o taip pat ir už Onai Mėliūnienei priklausančio nekilnojamojo daikto dalį. Paminėtina, kad Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. P-602-85/2013, buvo nustatyta, kad O. M. mirė 1989 m. liepos 4 d. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog O. M. yra jo mama ir po jos mirties, dėl kilusių ginčų su seserimi, mamai priklausiusios nekilnojamojo turto dalies jis nėra paveldėjęs. Pažymėtina, kad administracinėje byloje nėra rašytinių įrodymų leidžiančių teigti, kad atsakovas priėmė O. M. palikimą, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas nepagrįstai atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą kaip 0.213 gyvenamojo namo dalies savininkui. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes pareiškėjo prašymas apimtyje, kurioje prašoma iš atsakovo priteisti 33.06 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (pažymos 2 ir 4 grafos) yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam priklausančia 32/300 nekilnojamojo daikto dalimi nesinaudoja apie dvidešimt metų, faktiškai gyvena jo sutuoktinei priklausančiame bute, todėl atliekos jam priklausančioje nekilnojamojo daikto dalyje nebuvo kaupiamos. Iš atsakovo teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad A. M. 2017 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjui pateikė prašymą dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo nekilnojamojo turto objektui adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b. l. 29), prašymą motyvuodamas aplinkybe, kad aukščiau nurodytame objekte negyvena nuo 1998 m. 2017 m. liepos 28 d. AB „Klaipėdos vanduo“ pažymoje „Dėl (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“ Nr. 2017/S.03-1866 (b. l. 21) teigiama, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nėra sudaręs vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo – pardavimo sutarties. AB „Klaipėdos vanduo“ informavo, jog vanduo aukščiau minėtu adresu yra tiekiamas visam namui per vieną įvadą, B. M. vardu. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2017 m. liepos 28 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 22) nurodė, jog adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, A. M. vardu nėra sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 „Dėl kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo ir tipinių įsakymo formų patvirtinimo“ patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) (bylai aktuali Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. AD1-373 redakcija). Aprašo 13 punktas numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktus prašymus nagrinėja Miesto ūkio departamentas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas išnagrinėjęs atsakovo 2017 m. rugpjūčio 1 d. prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo, 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. (11.3) MD3-844 „Dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo“ (b. l. 28) atsisakė tenkinti prašymą ir nurodė, kad nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neturi atskirų elektros energijos ir vandens apskaitos prietaisų, todėl remiantis Aprašo 5 punktu prašymas yra netenkinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas šios kategorijos bylas, yra akcentavęs, jog nekilnojamuoju turtu disponuojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Tačiau jeigu objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatuose (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-334/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015 konstatuota, jog naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos (žr. 2016 m. lapkričio 23 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jo dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nurodyti rinkliavos surinkėjas. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Pažymėtina, kad turėtų būti pagrindžiamas ne tik mokesčio dydis, bet ir apskritai tokio mokesčio pagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). O savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti pareigą mokėti mokestį bei apskaičiuoto mokesčio dydį, turi teikti įrodymus apie tokios pareigos nebuvimą ar kitokio dydžio mokesčio mokėjimą arba jo nemokėjimą.

Iš aukščiau paminėtų atsakovo pareiškėjui pateikto prašymo dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo ir kartu su prašymu teiktų priedų: AB „Klaipėdos vanduo“ 2017 m. liepos 28 d. pažymos Nr. 2017/S.03-1866 apie vandens suvartojimą ir AB „Lesto“ 2017 m. liepos 28 d. rašto dėl elektros energijos suvartojimo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nėra su tiekėjais sudaręs elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties ir šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties. Paminėtina, jog atsakovas tiek prašyme dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo, tiek teismo posėdžio metu teigia, jog jam nuosavybes teise priklausančioje gyvenamojo namo dalyje negyvena nuo 1998 m., o teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis gyvena sutuoktinei priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o gyvenamajame name esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyvena pastato bendraturtis B. M.. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybes neabejotinai įrodo, kad administracinėje byloje nėra faktinių duomenų apie atsakovo naudojimąsi nekilnojamuoju turtu 2015 ir 2016 metais, tuo pačiu ir duomenų apie atliekų susidarymą šiame nekilnojamojo turto objekte.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas iš atsakovo priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė faktinių duomenų, kad atsakovas naudojosi jam nuosavybės teise priklausančia gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalimi ir sukaupė atliekas, už kurių surinkimą ir tvarkymą turi sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi pareiškėjas nepateikė priešingų įrodymų dėl atsakovo turto dalies naudojimo ginčo laikotarpiu ir atliekų susidarymo, todėl prašymo reikalavimas atmestinas.

Teismo vertiniu aplinkybė, kad atsakovas nebuvo atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo 2015 – 2016 metais šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes pareiškėjas nepateikė priešingų įrodymų dėl atsakovo turto naudojimosi ginčo laikotarpiais ir atliekų susidarymo, o būtent esminė aplinkybė yra ta, ar pateikti faktiniai duomenys, patvirtinantys atliekų susikaupimo faktą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Remigijus Arminas