Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje “J.”, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis girtumas: 2022 m. liepos 11 d. apie 15.20 val. Kretingos rajone, Rubulių kaime, kelio Palanga - Šiauliai 19-ajame kilometre (18 km. 700 m) vairavo automobilį „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio – alkotesteriu „Alcotest 7510“, ARJK-0063 2022 m. liepos 11 d. 15.28 val. nustatytas 2,00 ‰, 2022 m. liepos 11 d. 15.44 val. - 2,00 ‰ neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. V. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. liepos 11 d. buvo Palangoje pas darbdavį, buvo pirmadienis, nesuderino visų reikalų dėl darbo ir nuvažiavo į išnuomotą butą, kur vartojo alkoholį. Atvažiavo darbdavys, pamatė, kad jis girtas ir pasakė, kad jis nebereikalingas darbe. Susidėjo daiktus ir išvažiavo į namus, į (duomenys neskelbtini). Gėrė vienas, išgėrė tris litrus alaus, kurio stiprumas virš 5 proc. Tai buvo nuo 10 val. ryto iki 14 val. Suprato, kad vairuoti negali, bet kodėl važiavo, iki šiol nesupranta. Automobilis, kuriuo važiavo, priklauso dukrai, bet juo naudojasi visa šeima. Dėl savo tokio elgesio gailisi.

Be V. V. prisipažinimo, jo kaltė grindžiama ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kurie paskelbti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio numatyta tvarka.

Iš 2022 m. liepos 11 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, jog 2022 m. liepos 11 d. apie 15.20 val. A11 kelyje Kretinga-Šiauliai, 18 km 700 m buvo pastebėtas ir sustabdytas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. V.. Patikrinus vairuotojo blaivumą, alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0063, patikros Nr. 1629176, 15.28 val pirmu pūtimu nustatytas 2,00 prom. girtumas, antru pūtimu nustatytas 2,00 prom. girtumas (b. l. 1).

Iš 2022 m. liepos 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės prie jo matyti, kad įvykio vieta yra kelyje Kretinga – Šiauliai 18,7 km. Įvykio vietoje matomas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi dešinėje kelio pusėje. Kelias su asfalto danga, dviejų eismo juostų (b.l. 9-15).

Iš 2022 m. liepos 11 d. daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelės prie jo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi kelyje Kretinga – Šiauliai 18,7 km. Automobilis pilkos spalvos, neapgadintas. Automobilis su automatine pavarų dėže. Automobilyje ant sėdynių sudėti įvairūs asmeniniai daiktai. Automobilio bagažinėje sudėti rūbai ir įvairūs darbo įrankiai. Automobilis nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-28).

Iš 2022 m. liepos 11 d. neblaivumo nustatymo akto, žurnalo kopijų matyti, kad 2022 m. liepos 11 d. 15.28 val. V. V. nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, 15.44 val. - 2,00 promilių neblaivumas (b.l. 29-31). Iš patikros sertifikato Nr. 1629176 matyti, kad alkotesteris Alkotest 7510, Nr. ARJK-0063 patikrintas 2022 m. vasario 25 d. ir jo patikra galioja iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. (b.l. 32).

Iš 2022 m. liepos 11 d. sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad V. V. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo dėl neblaivumo (b.l. 33).

Iš valstybės įmonės "Regitra" duomenų bazės matyti, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas I. V. vardu (b.l. 37).

Iš viešosios įstaigos "Emprekis" duomenų matyti, kad automobilio „VW Passat Variant 2,0 TDI“ vidutinė kaina Lietuvoje - 3360 Eur (su PVM) (b.l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. V. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašo baudžiamąją bylą nutraukti ir taikyti laidavimą, atiduoti kaltinamąjį sutuoktinės V. V. priežiūrai, nes tam yra visos sąlygos. Prokurorė neprieštaravo, kad būtų taikomas laidavimas ir kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja V. V. parodė, kad norėtų, jog sutuoktinis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Ji sutinka prisiimti atsakomybę ir sutuoktinį prižiūrėti. Su sutuoktiniu kartu gyvena jau 34 metus. Šiuo metu vyras alkoholį vartoja rečiau nei anksčiau. Su metais žmonės keičiasi ir ji tikisi, kad daugiau to nebebus. Tarpusavio jų santykiai geri, sprendimus šeimoje priiminėja abu, sutuoktinis jos klauso. Jei yra galimybė, prašo netaikyti užstato. Jei teismas manys kitaip, prašo skirti iki 1000 Eur užstatą. Ji niekur nedirba ir visą gyvenimą šeimą išlaikė sutuoktinis, o ji augino vaikus.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamasis V. V. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nes vartojo alkoholį ir po to sėdo vairuoti transporto priemonę, t. y. suvokė, kad elgiasi nusikalstamai ir norėjo taip elgtis. Jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. V. neteistas (teistumas išnykęs) (b.l. 70-71), administracine tvarka praeityje baustas daugiau nei prieš vienerius metus, tačiau ne už analogišką padarytam nusikaltimui veikas, baudas sumokėjęs (b.l. 66-69), turi šeimą (b.l. 72), dirba.

Kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia manyti, kad jis gali nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų. Jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, įtakota momentiniu, neigiama emocija ir nusivylimu dėl negauto darbo paremtas neatsakingas kaltinamojo poelgis.

Laiduotoju pasiūlyta kandidatūra yra kaltinamojo sutuoktinė, su kuria kaltinamasis gyvena jau keliasdešimt metų. Laiduotoja norinti būti V. V. yra namų šeimininkė, neteista (b.l. 130), administracine tvarka nebausta (b.l. 132). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog V. V. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Esant visoms būtinoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad V. V. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatu, jį perduodant laiduotojos V. V. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems (1) metams ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatyto girtumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Teismo nuomone, paskirtas užstatas drausmins kaltinamąjį ir įpareigos laiduotoją imtis visų priemonių, kad laidavimu būtų užtikrintas siekiamų tikslų įgyvendinimas. Paskirto užstato dydis parinktas, atsižvelgiant į laiduotojos finansines galimybes.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai, naudodamasis šiomis teisėmis, asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,00 promilės, ėvertinus paklaidą 1,97 promilės). Savo veiksmais jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip sukeldama pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau savo ir kitų asmenų sveikatai ir net gyvybei.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas padaryto nusikaltimo aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam nustatytinas mažesnis nei vidutinis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas – dveji (2) metai, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, t. y. nuo 2022 m. liepos 12 d.

Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje. Šiai nusikalstamai veikai padaryti būtina transporto priemonė, kuri yra šio nusikaltimo padarymo priemonė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. V. vairavo dukros vardu registruotą transporto priemonę „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teisme jis pripažino, kad automobilį valdė kaip savininkas, jis tik registruotas dukters vardu, kuri gyvena užsienyje. Valstybės įmonės “Regitra” duomenys atlieka tik išviešinimo funkciją, todėl sprendžiant konfiskavimo klausimą, svarbu nustatyti, kas iš tiesų yra turto savininkas. Prašant taikyti laidavimą, kaltinamojo gynėjas pateikė I. V. sutikimą, kad ji sutinka, jog būtų konfiskuotas jos vardu registruotas automobilis (b.l.135), kas leidžia daryti išvadą, kad iš tiesų faktinis automobilio savininkas buvo kaltinamasis, kuris pilnai ir savo nuožiūra valdė šį turtą. Siekiant atimti ir apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus, visų pirma turi būti sprendžiama dėl nusikaltimo priemonė konfiskavimo ir tik nesant galimybės to padaryti, išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą. Kadangi nurodytos aplinkybės patvirtina kaltinamąjį esant faktiniu nusikaltimo padarymo priemonės -automobilio savininku, ši priemonė konfiskuotina (BK 72 straipsnio 1-3 dalys).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius į bylą pateikė patikslintą 2022 m. spalio 6 d. pažymą Nr. APD-2022-10397 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurių dydis 160 Eur. (b.l.139-141)

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato tik dvi išimtis, neleidžiančias iš nuteistojo priteisti būtinojo gynėjo dalyvavimo išlaidų. Šios išimtys apima tuos atvejus, kai gynėjas paskiriamas nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, taip pat nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų, negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Nagrinėjamu atveju šios išimtys netaikytinos. Tačiau vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas nėra imperatyvi; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. V., nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Baigti bylą tokia supaprastinta forma buvo prokuroro iniciatyva. Dėl gynėjo skyrimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi teismas.

Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo, teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Kaltinamajam V. V. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje (prisegtas prie galinio bylos viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas Lietuvos Respublikos valstybės įmonei „Regitra“. Šiai įstaigai taip pat praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. V. atėmimą.

Kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei su 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatu, nustatant vienerių (1) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą V. V. nutraukti.

Įpareigoti V. V. per 7 (septynias) dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatą į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT 134010043000040204. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją pateikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.

Per nustatytą terminą nesumokėjus užstato, bus laikoma, kad laiduotojas atsisako laidavimo.

Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Išaiškinti V. V., jog, jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. V., kad laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo, šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat išiaškinti, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus (2) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 12 d.

Paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, kuris saugojimui patikėtas J. P., gyv. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Neišieškoti iš V. V. valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

V. V. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti valstybės įmonei „Regitra“.

Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.