Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – A. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

13. Šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sprendimo sudaryti savivaldybei priklausančių patalpų nuomos sutartį naujam terminui ir naujomis sąlygomis su buvusiu šių patalpų nuomininku A. R., o ne su viešojo šių patalpų nuomos konkurso laimėtoju ieškovu V. K. teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad priimdamas sprendimą teismas nepagrįstai taikė CK nuostatas, reglamentuojančias nuomos teisinius santykius, tuo pažeisdamas viešosios teisės aktuose nustatytą savivaldybei priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką. Netinkamas teisės normų taikymas lėmė tai, jog atsakovei sudarius ginčo patalpų nuomos sutartį su ankstesniu nuomininku A. R., buvo pažeista ieškovo, kaip atvirojo viešojo konkurso laimėtojo, teisė sudaryti patalpų nuomos sutartį. Apelianto teigimu, konkurso paskelbimo metu galiojantys teisės aktai nenustatė buvusio nuomininko pirmumo teisės sudaryti nuomos sutartį už didžiausią konkurse pasiūlytą nuompinigių dydį, todėl buvo pažeisti konkurso dalyvių lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, taip pat teisingumo ir sąžiningumo principai. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais iš esmės sutinka.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose. Jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privaloma laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015). Taigi nors valstybės ir savivaldybių materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, tarp jų bendrosios nuostatos, nuomos sutarčių šalių teises ir pareigas nustatančios normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės ir savivaldybių turto nuomos santykių reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009).

16. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybei priklauso pagalbinio ūkio patalpos – garažas su katilinės–sandėlio patalpomis, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo patalpos). 2015 m. balandžio 29 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ginčo patalpas iki 2018 m. kovo 31 d. buvo išnuomojusi trečiajam asmeniui A. R.. Trečiasis asmuo 2018 m. kovo 15 d. atsakovei pateikė prašymą pratęsti ginčo patalpų nuomos sutartį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai buvo pateiktas svarstyti sprendimo projektas dėl ginčo patalpų nuomos sutarties atnaujinimo su A. R., kuriuo savivaldybės tarybai buvo siūloma leisti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui 3 metams, bet ne ilgiau negu iki privatizavimo atnaujinti ir pasirašyti patalpų nuomos sutartį su nuomininku A. R., mokant 0,36 Eur už kvadratinį metrą per mėnesį. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 29 d. posėdžio metu buvo nutarta atidėti sprendimo šiuo klausimu priėmimą, administracijos direktoriui pavesta iš naujo išnagrinėti klausimą ir teikti svarstyti jį tarybai. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuomos sutarties sudarymo“ buvo nutarta sudaryti terminuotą trijų mėnesių (laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.) patalpų nuomos sutartį su A. R. dėl ginčo patalpų nuomos. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Priekulės mieste esančių patalpų nuomos“ 1.3 punktu nutarta leisti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai atvirame konkurse 5 metams, bet ne ilgiau negu iki privatizavimo išnuomoti ginčo patalpas, to paties sprendimo 2 punktu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui pavesta organizuoti savivaldybei priklausančių patalpų nuomos konkursus ir su laimėtojais sudaryti ir pasirašyti nuomos sutartis bei perdavimo–priėmimo aktus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės organizuotą atvirą ginčo patalpų nuomos konkursą laimėjo ieškovas V. K., nes pasiūlė didžiausią kainą už patalpų nuomą, t. y. 0,50 Eur už 1 kv. m per mėnesį. Byloje nustatyta, kad 2018 m. liepos 20 d. atsakovė su ankstesniu patalpų nuomininku trečiuoju asmeniu A. R. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ginčo patalpų nuomos iki 2023 m. liepos 31 d., bet ne ilgiau negu iki privatizavimo, nustatė 0,50 Eur nuomos kainą už 1 kv. m.

17. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punkte nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas nuomojamas tarybos nustatyta tvarka vadovaujantis tarybos sprendimais. Tarybos sprendime turi būti nurodytos nuomos konkurso sąlygos, nuomos terminas bei savivaldybės administracijos padalinys, įstaiga ar organizacija, kuri įpareigojama organizuoti nuomos konkursą ir sudaryti atitinkamą nuomos sutartį.

18. Byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 30 d. atsakovės ir trečiojo asmens A. R. sudarytos ginčo patalpų nuomos sutarties terminas pasibaigė 2018 m. birželio 30 d. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad įgyvendindama savivaldybei priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Priekulės mieste esančių patalpų nuomos“ leido Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai atvirame konkurse 5 metams, bet ne ilgiau negu iki privatizavimo išnuomoti ginčo patalpas, pradinė nuomos kaina – 0,32 Eur už 1 kv. m per mėnesį. Minėtu sprendimu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui pavesta organizuoti savivaldybei priklausančių patalpų nuomos konkursus ir su laimėtojais sudaryti ir pasirašyti nuomos sutartis bei perdavimo–priėmimo aktus. Įvertinus minėto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo 1.3 ir 2 punktų nuostatas akivaizdu, jog savivaldybės taryba nutarė išnuomoti savivaldybei priklausančias ginčo patalpas viešojo konkurso būdu sprendime nurodytomis sąlygomis, o ginčo patalpų nuomos sutartį sudaryti su asmeniu, kuris bus paskelbtas viešojo konkurso laimėtoju.

19. Nustatyta, kad 2018 m. liepos 16 d. įvyko viešasis konkursas dėl ginčo patalpų nuomos, šio konkurso laimėtoju buvo paskelbtas didžiausią kainą pasiūlęs ieškovas V. K.. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos patalpų nuomos komisijos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog viešajame konkurse dalyvavo ir ankstesnis ginčo patalpų nuomininkas A. R., tačiau jo pasiūlyta kaina buvo mažesnė nei ieškovo, todėl jis nebuvo pripažintas konkurso laimėtoju. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovei paskelbus viešąjį patalpų nuomos konkursą ir ieškovui šiame konkurse pateikus savo pasiūlymą, tarp šalių susiklostė viešojo konkurso teisiniai santykiai ir iš jų kylančios šalių teisės ir pareigos, įskaitant ir atsakovės pareigą laikytis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. birželio 28 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Priekulės mieste esančių patalpų nuomos“ nustatytos ginčo patalpų nuomos sutarties sudarymo tvarkos. Šiame savivaldybės tarybos sprendime nėra nustatyta išlygos, jog ginčo patalpų nuomos sutartis su konkurso laimėtoju gali būti sudaryta tik tuo atveju, jeigu ankstesnis ginčo patalpų nuomininkas A. R. nepageidaus pratęsti šių patalpų nuomos sutarties, juolab, kad viešojo konkurso vykdymo metu atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos nuomos sutarties terminas jau buvo pasibaigęs. Byloje nėra duomenų apie tai, jog šis sprendimas būtų nustatyta tvarka panaikintas ar pakeistas, todėl atsakovei šis sprendimas buvo privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos patalpų nuomos komisija pripažino ieškovą viešojo konkurso laimėtoju, atsakovei atsirado pareiga ginčo patalpų nuomos sutartį sudaryti su ieškovu, kaip tai buvo nustatyta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Priekulės mieste esančių patalpų nuomos“ 2 punkte. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešingas esamos situacijos teisinis vertinimas nebūtų suderinamas su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje, taip pat Aprašo 10 punkte nustatyta savivaldybei priklausančio turto nuomojimo tvarka, taip pat neatitiktų viešojo konkurso skaidrumo, jo dalyvių teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

20. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai esminę reikšmę suteikė CK 6.482 straipsnyje įtvirtintai trečiojo asmens pirmumo teisei nuomotis ginčo patalpas. CK 6.482 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį. Pažymėtina, kad CK 6.482 straipsnio 1 dalies nuostata pirmiausia reglamentuoja nuomotojo ir nuomininko tarpusavio santykius, jų teises ir pareigas tais atvejais, kai nuomininkas tvarkingai vykdo įsipareigojimus nuomotojui. Nagrinėjamu atveju nuomos teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp atsakovės ir trečiojo asmens A. R., o sutarties uždarumo principas lemia tai, jog iš atsakovės ir trečiojo asmens sudarytų sutarčių kylančios teisės ir pareigos nesaisto ieškovo ir nepaneigia jo, kaip viešojo konkurso laimėtojo, teisės sudaryti ginčo patalpų nuomos sutartį. Minėta, kad 2018 m. kovo 30 d. atsakovės ir trečiojo asmens A. R. sudarytos ginčo nuomos patalpų sutarties terminas pasibaigė 2018 m. birželio 30 d., o savivaldybės taryba nutarė išnuomoti savivaldybei priklausančias ginčo patalpas viešojo konkurso būdu tam asmeniui, kuris bus pripažintas šio konkurso laimėtoju (šiuo atveju – ieškovui). Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) atitiktis atsakovės ir trečiojo asmens A. R. sudarytų nuomos sutarčių sąlygoms nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes šioje byloje yra kilęs viešojo konkurso teisinių santykių dalyvių ginčas dėl konkurso laimėtojo teisės sudaryti nuomos sutartį su perkančiuoju subjektu. Tuo atveju, jeigu trečiasis asmens manytų, jog spręsdamas ginčo patalpų nuomos sutarties sudarymo klausimą patalpų nuomotojas pažeidė iš įstatymo ir nuomos sutarčių kylančias nuomotojo pareigas, trečiasis asmuo savo galbūt pažeistas teises galėtų ginti naudodamasis įstatyme įtvirtintais pažeistų teisių gynybos būdais.

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovui V. K. laimėjus ginčo patalpų nuomos konkursą, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 8 dalies, Aprašo 10 punkto bei Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Priekulės mieste esančių patalpų nuomos“ 2 punkto pagrindu atsakovei atsirado pareiga sudaryti nuomos sutartį su ieškovu.

22. CPK 271 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką. Nagrinėjamu atveju, siekiant tinkamai įvykdyti šį teismo sprendimą, tikslinga nustatyti terminą per kurį atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija įpareigotina sudaryti garažo su katilinės-sandėlio patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 42,75 kv. m, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos patalpų nuomos komisijos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) 1.4 punktu pripažintu viešojo konkurso laimėtoju ieškovu V. K.. Teisėjų kolegijos nuomone, protingas terminas patalpų nuomos sutarčiai su ieškovu V. K. yra trys mėnesiai.

23. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašė panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamu raštu ieškovas buvo informuotas apie tai, kad savivaldybės patalpų, t. y. garažo su katilinės- sandėlio patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 42,75 kv. m, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis naujam terminui naujomis sąlygomis yra sudaryta su buvusiu nuomininku. Teisėjų kolegijos nuomone, ginčijamu raštu buvo įformintas atsakovės atsisakymas vykdyti viešojo konkurso rezultatus ir sudaryti ginčo patalpų nuomos sutartį su šio konkurso laimėtoju (ieškovu). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsisakydama sudaryti nuomos sutartį su viešojo konkurso laimėtoju, atsakovė nesilaikė iš anksčiau paminėtų teisės aktų kylančios pareigos sudaryti nuomos sutartį su viešojo konkurso laimėtoju, t. y. iš esmės pažeidė Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Priekulės mieste esančių patalpų nuomos“ nustatytą nuomos sutarties sudarymo procedūrą, nes nuomos patalpų sutartį sudarė ne su viešojo konkurso laimėtoju ieškovu V. K., bet su asmeniu, kuris nebuvo pripažintas atsakovės vykdyto viešojo konkurso laimėtoju – trečiuoju asmeniu A. R.. Šios aplinkybės sudaro Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti atsakovę sudaryti ginčo patalpų nuomos sutartį su viešojo konkurso laimėtoju – ieškovu V. K..

24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors byloje nebuvo pareikštas atskiras reikalavimas dėl 2018 m. liepos 20 d. atsakovės ir trečiojo asmens A. R. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nesudaro procesinių kliūčių apginti ieškovo pažeistas teises, o minėtos nuomos sutarties nutraukimo klausimą atsakovė privalės spręsti šio teismo sprendimo vykdymo procese.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl tinkamai neužtikrinto įrodinėjimo proceso nagrinėjamu atveju nelemtų kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio skundo argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

28. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nauju sprendimu ieškinį patenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus apie 1 425 Eur pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš jų 75 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 1 350 Eur advokato padėjėjos išlaidoms atlyginti. Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 425 Eur bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pateikdamas apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Patenkinus apeliacinį skundą, apeliantui iš atsakovės priteisiama 425 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštą „Dėl nuomos“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo, sudaryti garažo su katilinės-sandėlio patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 42,75 kv. m, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos patalpų nuomos komisijos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) 1.4 punktu pripažintu viešojo konkurso laimėtoju ieškovu V. K..

Priteisti ieškovui V. K. iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 1 425 Eur bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme ir 425 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.