- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-29
- Bylos Nr.
- ATP-729-337/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-00324-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pažeidėjas
- I. B.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties, kuria buvo netenkintas I. B. skundas dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato 2015-08-25 nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2015-08-25 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 58N-36608432-15 I. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. bei jam paskirta nuobauda – 57 Eur bauda.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas I. B. buvo surašytas už tai, kad jis 2015-07-16, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), iškeikė necenzūriniais žodžiais A. B., tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2015-10-22 nutartimi I. B. skundo dėl Institucijos nutarimo netenkino bei Institucijos 2015-08-25 nutarimą, kuriuo I. B. buvo nubaustas pagal ATPK 174 str. paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu I. B. prašo panaikinti skundžiamą nutartį, Institucijos nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Tvirtina, jog jis buvo nubaustas nepagrįstai, remiantis šmeižikiškais parodymais. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad pati nukentėjusioji prieš nagrinėjamus įvykius buvo atėjusi į jo parduotuvę bei grasino susidoroti už jo nuolat rašomus skundus, dėl ko pastaroji buvo bausta administracine tvarka. Nurodo pateikęs minėtų skundų kopijas teismui, tačiau jos nebuvo pridėtos prie bylos, taip pažeidžiant ATPK 257 str.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pateiktą skundą Institucija prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo apsektu, sprendžia, kad apeliantas I. B. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 174 str. numatyto pažeidimo padarymą. Naikinti pirmiau minėtus procesinius sprendimus apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra jokio pagrindo, tuo labiau, kad apeliantas skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos apylinkės teismui priimant skundžiamą nutartį. Vien tai, kad apeliantui nėra priimtinas apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas, nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu.
Apeliantas skunde akcentuoja iš esmės tai, kad jis A. B. nesakė jokių įžeidžiančių ar necenzūrinių žodžių ir yra šmeižiamas tiek nukentėjusiosios, tiek policijos pareigūnų. Visgi šiuos jo teiginius visiškai paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Kaip pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas, byloje nustatyta, kad I. B. viešoje vietoje, girdint kitiems asmenims, A. B. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius – nukentėjusioji A. B. nuosekliai tvirtino, jog įvykių metu apeliantas, girdint jos nepilnametei anūkei, iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, tapačiai aplinkybes paaiškinime nurodė ir nepilnametė G. Ž.. Apelianto garsiai išsakyti necenzūriniai žodžiai buvo nukreipti į visuomenės rimties ir tvarkos pažeidimą ir jo veiksmuose buvo tyčia pažeisti visuomenės rimtį ar tvarką. Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, surinkta nebuvo, o teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios bei liudytojos parodymais, tuo labiau, kad apelianto dėstomi teiginiai apie neva tai vykdomą keršto akciją yra niekuo nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 str., pažeidimų nustatyta nebuvo. Dėl apelianto nurodomų jo rašytų skundų kopijų atkreiptinas dėmesys, jog iš apelianto skundo matyti, kad juose užfiksuota informacija niekaip nebūtų susijusi su nagrinėjamais įvykiais, be to, iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo (37-38 b.l.) matyti, jog jokių prašymų dėl papildomų dokumentų prijungimo prie bylos medžiagos pateikta nebuvo.
Taigi konstatuotina, jog I. B. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 174 str. numatytą pažeidimą, o apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, teisingai taikė įstatymą, todėl ją naikinti bei dėl apelianto kaltės daryti priešingas išvadas skunde dėstomais teiginiais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir I. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.