Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovei G. B., atsakovo atstovei advokatei Margaritai Šakalytei, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos atstovui T. B., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui UAB „V. M.“ dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

išreikalauti valstybei nuosavybės teise priklausantį ir Varėnos rajono savivaldybės patikėjimo teise valdomą inžinerinį statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - tvenkinį ant Versekos upės (užtvanka ir nuvedamasis kanalas) iš neteisėto UAB „V. M.“ valdymo;

priteisti iš UAB „V. M.“ 36 456 Lt. nuostolių, atsiradusių iš neteisėto valstybei nuosavybės teise priklausančio ir Varėnos rajono savivaldybės patikėjimo teise valdomo inžinerinio statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))valdymo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

Valstybinės žemės nuomos sutartis tarp Alytaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „K. ž.“ buvo sudaryta 2001 m. liepos 2 d. 2009 m. spalio 14 d. Varėnos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administraciją su prašymu nutraukti žemės nuomos sutartį su UAB „V. M.“, kadangi jie neturi teisinio pagrindo vykdyti veiklą, kuriai buvo išnuomota valstybinė žemė, o tai reiškia, kad žemė nenaudojama pagal nuomos sutartyje nurodytą paskirtį. 2011 m. rugpjūčio 31 d. Varėnos rajono apylinkės teismas nutartimi c.b. Nr. 2-132-308/2011 paliko nenagrinėtą UAB „V. M.“ ieškinį dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo neteisėtu ir įsiteisėjo Alytaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. Ž-1888-(1.3) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo“, kuriuo nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis su UAB „V. M.“.

Varėnos rajono savivaldybės administracija 2012 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į AB „Lesto“ su prašymu pateikti informaciją, nuo kada yra superkama elektros energija iš Krūminių hidroelektrinės. 2012 m. gruodžio 5 d. AB „Lesto“ informavo, kad elektros energija iš Krūminių mažosios hidroelektrinės yra superkama nuo 2002 m. rugsėjo mėn., o iš UAB „ V. M.“, pagal sudarytą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, superkama nuo 2007 m. vasario mėnesio iki šiol.

Varėnos rajono savivaldybės Krūminių tvenkinio ant Versekos upės hidrotechnikos komplekso pradinės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9d. Nutarimą Nr. 651, „Dėl žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų naudojimo hidrotechnikai“. Pagrindinės hidrotechnikos komplekso hidrotechnikai konkurso kriterijus-metinis nuomos mokesčio dydis. Nuomos mokestis mokamas į valstybės biudžetą. Skelbiant konkursą, nustatomas pradinis metinis nuomos mokestis- 2 procentai hidrotechnikos komplekso potencinės vidutinės daugiametės elektros energijos gamybos vertės, apskaičiuotos pagal formulę: E = 8QHPT kur, 8 - galios koeficientas,Q - upės vidutinis daugiametis debitas (kubiniais metrais per sekundę) – 2,92m³/s,H-patvankos aukštis metrais - 5,71m,P-valstybės superkamos elektros energijos vidutinė kilovatvalandės kaina litais( 2009-2010 metais supirkimo kaina buvo 26 ct./kwh,T-valandų skaičius per metus - 8760val. Q = 8*2,92*5,71*0,26*8760 = 303799 Lt, todėl du procentai nuo 303790 Lt sudaro 6076 Lt per metus. Tai, kad UAB „V. M.“ hidrotechnikos kompleksą neteisėtai naudoja ir elektros energiją UAB „Lesto“ parduoda nuo 2007 m. vasario mėnesio, Varėnos rajono savivaldybės administracija suskaičiavo, kad tokias veiksmais yra LR Valstybės biudžetui padaryta mažiausiai (6076 X 5 = 36456) 36 456 Lt. žala.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bet ieškovas neprašė priimti sprendimą už akių, nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina dalyje dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo

Ieškovo atstovė atsisakė reikalavimo išreikalauti valstybei nuosavybės teise priklausantį ir Varėnos rajono savivaldybės patikėjimo teise valdomą inžinerinį statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - tvenkinį ant Versekos upės (užtvanka ir nuvedamasis kanalas) iš neteisėto UAB „V. M.“ valdymo.

Ieškovas turi teisę atsisakyti nuo ieškinio ar jo dalies ( CPK 42 str.1 d.). Ieškovės atstovės įgaliojime numatyta atstovės teisė atsisakyti nuo ieškinio ar jo dalies.

CPK 293 str. 4 p. numato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė. Nagrinėjamu atveju atsisakymas nuo ieškinio dalies nepažeidžia imperatyvių nuostatų ar kitų asmenų teisių ir pareigų. Taigi atsisakymas nuo ieškinio dalies priimtinas.

Procesinės pasekmės, atsisakius nuo ieškinio dalies, šalims išaiškintos ir suprantamos. Ieškovo atstovė palaikė pateiktą atsisakymą nuo ieškinio dalies. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama ( CPK 294 str.2 d.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypo ir kitų statinių (inžinerinių) ant Versekos upelio (užtvanka,nuvedamasis kanalas) savininkė yra Lietuvos Respublika ( žemės sklypo nuo 2001-03-23, o kitų statinių – nuo 2000-07-20). Atsakovė UAB „V. M.“ pastatą (hidroelektrinę) nuosavybės teise valdo nuo 2006-12-05, įgijusi pagal pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 13-17). Turto patikėjimo teisė savivaldybei perduota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-04 nutarimu Nr.808, įrašas nekilnojamojo turto registre nuo 2009-04-24 (b.l.15).

2010-06-01 Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr.ž-1888-(1.3) nutraukė 2001-07-02 valstybinės žemės nuomos sutartį (b,l.43), 2005-01-14 susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo (b.l.40-41) ir nurodė atsakovei UAB „V. M.“ išregistruoti 1,9070 ha ploto žemės sklypo nuomos teises (b.l.45).

2013-05-06 buvo sudaryta „Varėnos rajono Krūminių tvenkinio ant Versekos upės hidrotechnikos komplekso nuomos sutartis tarp Varėnos rajono savivaldybės ir nuomininko UAB „V. M.“ pagal kurią nuomininkui buvo perduota materialusis turtas – žemių užtvanka ir šachtinė perlaida, naudoti hidrotechnikai.

Taigi kilęs ginčas dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio statinio (hidroelektrinės) užstatyto žemės sklypo su statiniais (inžineriniais ), kuriuos sudaro užtvanka ir nuvedamasis kanalas naudojimo ir nuomos mokesčio mokėjimo.

Valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos. Taigi valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis ir kad valstybinės žemės nuomos klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatomis.

CK 6.546 str.nustatyta, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Ši teisės norma sisteminiu aiškinimo požiūriu yra susijusi su CK 6.547 str.3 d., pagal kurios nuostatas prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, – žemės sklypo schema ir šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis.

LR Žemės įstatymo 2 str. 11 p.nustato žemės naudotojo sąvoką, kad žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu.

Pagal CK 6.551 str.2 d. jei valstybinė žemė užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, ši žemė jiems išnuomojama ne aukciono būdu. Pagal šią teisės normą teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas ir valstybinė žemė išnuomojama tokiems statiniams eksploatuoti ( CK 6.394 str.1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrities institucija v. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ ir kt., byla 3K-7-123/2005; 2006-12-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-684/2006;2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3k-3-96 /2008 ir kt/).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo žemės sklypas yra užstatytas atsakovui nuosavybės teise priklausančiu statiniu, o nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgytos pagal pirkimo-pardavimo sandorį, kuris įregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre ir teisės į nuosavybę neužginčytos. Nurodomas byloje žemės sklypas buvo išnuomotas 2001-07-02 sutartimi (b.l.43), kurio galiojimas 2004-11-16 apskrities viršininko įsakymu buvo pratęstas, 2005-01-14 rašytiniu susitarimu jo galiojimas toliau pratęstas, pasikeitus nuomininkui ( b.l. 40-41).

Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad žemės sklypas buvo nuomuojamas nuo 2001-07-02 pagal tikslinę naudojimo paskirtį ir ūkinės veiklos pobūdį, nurodant kodą 409/0090 ( b.l. 43). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ir nesant kitokių įrodytų aplinkybių, tais atvejais, kai išnuomotas žemės sklypas yra užimtas nuomininkui priklausančių pastatų, yra pripažįstama, kad nuomininkas faktiškai naudojasi žemės sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr.3K-3-437/2009).

2010-06-01 Alytaus apskrities viršininkas įsakymu Nr.ž-1888-(1.3) buvo nutraukta 2001-07-02 valstybinės žemės nuomos sutartis (b.l.43), 2005-01-14 susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo (b.l.40-41) ir nurodyta atsakovei UAB „V. M.“ išregistruoti 1,9070 ha ploto žemės sklypo nuomos teises (b.l.45). Pastebėtina, kad atsakovė nebuvo įregistravusi tokių teisių, tai negalėjo atlikti ir tokių veiksmų dėl įrašų viešame registre panaikinimo.

Pagal nekilnojamojo turto registro įrašus Alytaus apskrities viršininko administracija patikėjimo teise žemės sklypą valdė nuo 2001-03-23 iki 2010-07-01 (b.l.15), vėliau perėmė kita valstybinė institucija.

Atsakovas žemės naudojimo teisę (naudotojo statusą) įgijo kartu sudaręs hidroelektrinės pirkimo-pardavimo sandorį ir tokį sandorį įregistravęs nekilnojamojo turto registre (CK 6.394 str.). Valstybinės žemės nuomos mokestį moka žemės naudotojas. Valstybinės žemės nuomininkas pagal CK 6.553 str.turi teisę subnuomoti žemę tik gavęs nuomotojo sutikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Lietuvos kuras“ v. UAB „Gazolita“, bylos Nr. 3K-3-452/2004).

Aplinkybė, kad nėra atsakovo kaltės dėl nesudarytos nuomos sutarties, net ir tuo atveju, jeigu jis faktiškai nenaudoja ginčo žemės sklypo, neeliminuoja jo, kaip žemės sklypo naudotojo, statuso ir nepaneigia pareigos mokėti žemės nuomos mokestį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Stenrosus“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-377/2010).

Atkreiptinas dėmesys, kaip numato CK 6.551 str. 2 d., jei valstybinė žemė užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, ši žemė jiems išnuomojama ne aukciono būdu. Pagal šią normą teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Valstybinė žemė išnuomojama tokiems statiniams eksploatuoti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pats pageidautų likviduoti hidroelektrinės statinį, o ieškovas su tuo sutiktų. Šalims susitarus dėl statinio likvidavimo, nuomininkui neišliktų teisė reikalauti išsinuomoti valstybinės žemės, kadangi dėl to nebeliktų daikto, kurį reikalinga eksploatuoti. Priešingai, šalių elgesys rodo (2013-05-06 hidrotechnikos komplekso nuomos sutartis), kad atsakovas siekia nuomoti žemės sklypą, reikalingą hidrotechnikos kompleksui naudoti pagal paskirtį, o tokiu atveju yra ir jo pareiga mokėti žemės nuomos mokestį.

Dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo momento ir tarifo nustatymo

Momentas nuo kada ieškovas turi teisę reikšti reikalavimus dėl nuomos mokesčio atsirado nuo turto patikėjimo teisės savivaldybei perdavimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-04 nutarimu Nr.808 (b.l.15).

LRV 2002-05-09 nutarimu „Dėl žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų naudojimo hidrotechnikai taisyklių“ buvo patvirtintos (vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412) 14 straipsniu, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 2004, Nr. 28-877) 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544; 2004, Nr. 54-1833) 14 straipsniu ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105) 3 straipsniu) taisyklės( toliau – Taisyklės), kurios reglamentuoja valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų nuomą hidroenergetikai. Pagal Taisyklių 3 p. pagrindinis hidrotechnikos komplekso nuomos hidroenergetikai konkurso kriterijus – metinio nuomos mokesčio dydis. Skelbiant konkursą, nustatomas pradinis metinis nuomos mokestis – 2 procentai hidrotechnikos komplekso potencinės vidutinės daugiametės elektros energijos gamybos vertės, apskaičiuotos pagal formulę: E = 8 QHPT, kur: 8 – galios koeficientas;Q – upės vidutinis daugiametis debitas (kubiniais metrais per sekundę);H – patvankos aukštis (metrais);P – valstybės superkamos elektros energijos vidutinė kWh kaina (litais);T – valandų skaičius per metus.

Taisyklių 5.3 p.p. numato, kad parengiamas numatomo išnuomoti valstybinės žemės sklypo detalusis planas. Žemės sklypo planas byloje yra pateiktas, nurodant 19070 m² plotą. Žemės sklypo planas įregistruotas nekilnojamojo turto registre (b.l.44).

Taisyklių 9 p. numato, kad hidrotechnikos komplekso nuomininkas nuo nuomos sutarties įsigaliojimo dienos perima iš institucijos, eksploatuojančios hidrotechnikos kompleksą, visas šio komplekso priežiūros funkcijas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas pareigas ir atsako už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

Atsakovas ginčo žemės sklype negalėjo užsiimti kitokia komercine ūkine veikla, negu tai numatytos teisės ir pareigos, eksploatuojant hidrotechnikos kompleksą, nes priešingai žemės sklypo valdymas būtų neteisėtas ( be juridinio pagrindo nebūtų galima nuomuoti žemės sklypą ne aukciono tvarka). Atsakovas, pirkdamas hidroelektrinę valstybei priklausančiame žemės sklype, žinojo arba turėjo žinoti tiek žemės paskirtį, tiek jos naudojimo galimybes, todėl reikalavimas mokėti nuomos mokestį negali būti laikomi pažeidžiančiais jo teises ar teisėtus interesus bei lemiančiais galimybę taikyti dėl jo kitokį žemės nuomos mokesčio tarifą, negu nustatyta teisės aktais.

Atsakovas neginčija nuomos dydžio tarifo apskaičiavimo teisingumo, kaip ir pačios skaičiavimo metodikos. AB Lesto, 2012-11-23 pažyma, patvirtinto, kad atsakovas tiekia gaminamą elektros energiją nuo 2007 m. vasario mėnesio ( b.l.21). Taigi ieškovo nurodytas mokesčio dydis yra apskaičiuotas teisingai.

Dėl ieškinio senaties taikymo

CK 1.125 str. 9 d. numatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

Ieškinio senatis - įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį . Per ieškinio senaties terminą valstybė garantuoja asmeniui, kad pažeista jo teisė bus ginama teismo, ieškinio senaties terminui pasibaigus, asmens subjektinė teisė neišnyksta, jo reikalavimą skolininkas gali patenkinti gera valia, tačiau prieš skolininko valią valstybės prievartos priemonėmis tokia teisė nėra ginama. Ieškinio senaties nustatymas inter alia reiškia, kad įstatymų leidėjas suteikia prioritetą ne pažeistos asmens teisės gynimui, o kitoms, visuomenės požiūriu svarbesnėms, vertybėms.

CK 1.125 str.9 d. nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Taigi šioje įstatymo normoje, kaip atskira reikalavimų rūšis, išskirtos palūkanos ir kitokios periodinės išmokos. Pagal šį teisinį reguliavimą reikia suprasti, kad tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip palūkanoms, bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palūkanų išieškojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą.

Pagal CK 6.487 str.3 d.1 p.nuomos mokestis šalių susitarimu gali būti nustatytas tokiais būdais: konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto arba periodiškai. Tuo atveju, kai nuomos mokestis turi būti mokamas periodiškai, t. y. už tam tikrą pasikartojantį laikotarpį, jis atitinka periodinių išmokų, nurodytų CK 1.125 str.9 d. požymius: nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį ir atitinkama nuomotojo reikalavimo teisė atsiranda periodiškai tam tikrais šalių sutartyje nustatytais pasikartojančiais intervalais. Reikalavimams dėl periodiškai mokamo nuomos mokesčio turi būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 str.9 d. Sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas ir reikalavimams dėl periodiškai mokamo valstybinės žemės nuomos mokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-4/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties pradžia nuo 2007-04-11, t.y. penkeri metai iki ieškinio padavimo teisme dienos.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai ( CPK 96 str.1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-260, 263-270 str.,293 str.4 p., 294 str.2 d., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš UAB „V. M.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė - K. B. g. 29, 44326, Kaunas) į Lietuvos Respublikos biudžetą, trisdešimt šešis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt šešis litus (36 456 Lt) nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio, vieną tūkstantį devyniasdešimt keturis litus ( 1094 Lt) žyminio mokesčio.

Nutraukti bylą dalyje dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.