Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teismingumo ministerijos, ieškinį atsakovui N. B. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo N. B. 6790 Eur žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų – 2011 m. liepos 8 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio Nr. 1-85-282/2011, 2012 m. liepos 24 d. išieškojimo negalimumo akto Nr. K005816, A. V. prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo ir mokėjimo nurodymo – matyti, kad 2011 m. liepos 8 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu atsakovas N. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 11 p. ir 149 str. 1 d., padarymą. Tuo pačiu nuosprendžiu iš atsakovo N. B. teismas priteisė A. V. 2573,13 Eur turtinės žalos ir 23169,60 Eur neturtinės žalos. N. B. savanoriškai žalos neatlygino, todėl esant A. V. prašymui, ieškovė priėmė sprendimą dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo ir sumokėjo A. V. 6790 Eur. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovei šio sumokėtą pinigų sumą, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta; 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal to paties įstatymo 13 str. 1 d., šio įstatymo nustatyta tvarka priimtus sprendimus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą vykdo Teisingumo ministerija iš specialiosios programos lėšų. Pagal įstatymo 14 str. 1 d., šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta šio įstatymo 3 str. 1 d. ir 8 str. 1 d. nurodytiems asmenims. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 114 "Dėl į galiojimų suteikimo atstovauti valstybei įgyvendinant regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę ir išieškant be pagrindo išmokėtas kompensacijas" atstovauti valstybei įgaliojo Teisingumo ministeriją. Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. 1 d. nuostatos numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Aukščiau aptartais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad ieškovės atlyginta trečiajam asmeniui, esant šio prašymui, žala buvo padaryta atsakovo N. B. smurtiniu nusikaltimu, žalos atlyginimas priteistas teismo nuosprendžiu, todėl ieškinys dėl 6790 Eur dydžio išmokėto smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 76 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė Lietuvos Respublikos CPK 83 str.1 d. 10 p. nustatyta tvarka yra atleista, ir valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių suma sudaro 1,05 Eur, priteisiamos valstybei iš atsakovo (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 7 p., 7 d., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 262-263 straipsniais ir 428 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6790 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt eurų) žalos atlyginimo.

Priteisti iš N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 77,05 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 5 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.

Nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai.