Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-02 · Administracinė byla Nr. P-63-122-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-2575-624/2010Sprendimas · 2010-12-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. P-63-122-11Nutartis · 2011-09-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-02
Bylos Nr.
P-63-122-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01733-2010-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
A. A., L. G., V. G., B. P., Č. G., M. T.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Administracinė byla Nr. P63 – 122/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01733-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. balandžio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K., A. K., I. D., A. M., S. D. ir kitų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. A., L. G., V. G. (V. G.), B. P., Č. G. (Č. G.), M. T. (M. T.) skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai A. A., L. G., V. G., B. P., Č. G., M. T. (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 17 d. atsisakymą Nr. A63-321-(21637)-(3.2.1-PD4) suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypus ginčo teritorijoje, skaitmeninio žemėlapio ištraukoje pažymėtoje žalia spalva Nr. 2 ir Nr. 3; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 20-199; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 3B-(7.5)-A‑296/2‑478; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ginčo teritorijoje, skaitmeninio žemėlapio ištraukoje pažymėtoje žalia spalva Nr. 2 ir Nr. 3, suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui pretendentams į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę ir atlikti kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte priskirtus veiksmus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino, panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą, įformintą 2010 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 20-199, ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą, įformintą 2010 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-A-296/2-478, panaikino atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą, įformintą 2010 m. kovo 17 d. raštu Nr. A63‑321‑(21637)-(3.2.1-PD4), įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos buvusio (duomenys neskelbtini)rėžinio kaimo teritorijos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, esančioje prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), suformuoti natūra grąžinamą apie 3 270 kv. m žemės sklypą, pažymėtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos parengtame plane, o buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, esančioje prie daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) – apie 2 300 kv. m žemės sklypą, pažymėtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos parengtame plane, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

III.

R. K., A. K., I. D., A. M., S. D. ir kt. 2010 m. kovo 1 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-2575-624/2010, taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių neatlikti jokių veiksmų, susijusių su žemės sklypo, esančio prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), formavimu ir grąžinimu pareiškėjams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas netenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje. Proceso atnaujinimas yra viena iš administracinio proceso stadijų. Todėl absoliutaus draudimo šioje stadijoje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra. Tačiau svarstant, ar yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones po to, kai įsiteisėja administracinio teismo sprendimas ir prašoma atnaujinti procesą, turi būti atsižvelgiama į reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtį bei į proceso atnaujinimo stadijos specifiką.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis yra užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (ABTĮ 71 str. 1 d.). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. P444-117/2008), pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti.

Įsiteisėjus administracinio teismo sprendimui, bylos nagrinėjimas yra laikomas baigtu. Toks teismo sprendimas turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 14 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas pasižymi teisiniu stabilumu, todėl intervencija į šiuo sprendimu sukurtus (konstatuotus) teisinius santykius galima tik išimtiniais atvejais, kai esant įstatyme numatytiems pagrindams procesas yra atnaujinamas. Proceso atnaujinimo stadijos išimtinumas nuosekliai pabrėžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P17-44/2006). Tik nuo to momento, kai procesas administracinėje byloje yra atnaujinamas, bylos nagrinėjimas grįžta į ankstesnę stadiją, ir vėl atsiranda galimybė įsiterpti į šiuo sprendimu sukurtus (konstatuotus) teisinius santykius.

R. K., A. K., I. D., A. M., S. D. ir kt. prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę byloje, kurioje paduotas prašymas atnaujinti procesą. Šis prašymas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nėra išnagrinėtas ir procesas nėra atnaujintas. Reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tol, kol šis sprendimas nėra įsiteisėjęs ir įgavęs jam būdingo stabilumo, t. y. kol nėra aišku, kaip teismas išspręs administracinį ginčą. Kai administracinio teismo sprendimas įsiteisėja, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nebeatitiktų šių priemonių paskirties, kadangi ginčas yra laikomas galutinai išspręstu. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas iš naujo įgautų prasmę ir atitiktų šių priemonių paskirtį tik tais atvejais, jei procesas būtų atnaujintas ir bylos nagrinėjimas grįžtų į ankstesnę bylos nagrinėjimo stadiją. Tokį aiškinimą patvirtina ir ABTĮ 159 straipsnio 2 dalis, kuri suteikia teisę procesą atnaujinusiai teisėjų kolegijai sustabdyti skundžiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymą, kol bus išnagrinėta byla. Tačiau teisė sustabdyti teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymą vien remiantis tuo, kad paduotas prašymas atnaujinti procesą, kol procesas nėra atnaujintas, nėra suteikta.

Taigi darytina išvada, kad esant įsiteisėjusiam Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui nebėra pagrindo teigti, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (ABTĮ 71 str. 1 d.). Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pastebėtina, kad tokios pozicijos dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir administracinėse bylose Nr. P556-168/2008, Nr. P525-196/2008.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

R. K., A. K., I. D., A. M., S. D. ir kitų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRoma Sabina AlimienėRomanas Klišauskas