- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-30
- Bylos Nr.
- Ik-2575-624/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01733-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Gintaras Dzedulionis, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- M. T., Č. G., L. G., A. A., V. G., B. P.
- Atsakovas
- Vilniaus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Eva Jankovska
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant vertėjai Teresei Gusarovai, pareiškėjams M. T., Č. G., L. G., A. A. ir jos atstovei advokatei Evai Jankovskai, atsakovų Vilniaus m. savivaldybės administracijos atstovui Arnoldui Jokubaičiui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Kristinai Valuckienei, nedalyvaujant pareiškėjams V. G. ir B. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų A. A., L. G., V. G., B. P., Č. G., M. T. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai skunde, kurį patikslino 2010-06-28 prašo teismo 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-17 atsisakymą Nr. A63-321-(21637)-(3.2.1-PD4) suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypus ginčo teritorijoje, skaitmeninio žemėlapio ištraukoje pažymėtoje žalia spalva ir Nr. 2 ir 3; 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010-04-21 sprendimą Nr. 20-199; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-05-13 sprendimą Nr. 3B-(7.5)-A-296/2-478; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ginčo teritorijoje, skaitmeninio žemėlapio ištraukoje pažymėtoje žalia spalva ir Nr. 2 ir 3, suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui pretendentams į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę ir atlikti kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte priskirtus veiksmus. Nurodo, kad 2009-11-03 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui visus laisvus žemės sklypus buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009-12-17 raštu Nr. A51-27710-(2.14.12-MP8) „Dėl žemės sklypų suformavimo buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime“ informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 ir 13 str. nuostatomis, dalis teritorijos prie prašymo pridėtoje schemoje pažymėtos žalia spalva ir skaičiumi 3, bei dalis, pažymėtos skaičiumi 2, yra priskirta valstybės išperkamai žemei, nes patenka į naudojamų privačių namų valdų teritoriją, bendro naudojimo teritoriją prie daugiabučių namų, kurioje yra įrengti privažiavimai prie gyvenamųjų namų, automobilių stovėjimo vietos, vaikų žaidimo aikštelės, bei bendrojo naudojimo želdiniai, o teritorijoje, schemoje pažymėtoje skaičiais 1 ir dalis 2, kuri nėra priskirta valstybės išperkamai, formuojami sklypai nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Nesutiko su tokiu atsakymu, kad dalis teritorijos, prie jų prašymo pridėtoje schemoje pažymėtos žalia spalva ir skaičiumi 3, bei dalis, pažymėtos skaičiumi 2, yra priskirta valstybės išperkamai žemei bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento atsakymą 2010-01-25 apskundė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Jų skundą pakartotinai išnagrinėjo Miesto plėtros departamentas, kuris 2010-02-03 rašte Nr. A51-2241-(2.14.2.12-MP8) iš esmės pakartojo savo 2009-12-17 rašte Nr. A51-27710-(2.14.12-MP8) išdėstytus sklypų neformavimo argumentus. Kadangi teisės aktai sprendimą dėl žemės sklypo formavimo deleguoja savivaldybės administracijos direktoriui, todėl 2010-02-10 pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių informuodami, kad Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 5 d. draudžia persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-03-17 raštu Nr.A63-321-(21637)-(3.2.1-PD4) atsakė, kad prašymo patenkinti negali, kadangi nurodytose vietose yra bendro naudojimo teritorija prie daugiabučių gyvenamųjų namų, kurioje įrengti privažiavimai prie gyvenamųjų namų, automobilių stovėjimo vietos, vaikų žaidimo aikštelės ir bendro naudojimo želdiniai. Ši žemė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str., yra valstybės išperkama ir sklypai joje neformuojami. Už valstybės išperkamą žemę piliečiams atlyginama minėto įstatymo 16 str. numatytais būdais. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius taip pat informavo, kad šis atsakymas gali būti skundžiamas Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nenagrinėja tokių skundų, kuriuose skundžiami aktai ar veiksmai, priimti nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, kol nebus išnaudota privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. Pareiškėjai 2010-03-25 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kuri 2010-04-21 raštu Nr. 20-199 atsakė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus apskrities viršininko administracija, vykdydamos nuosavybės teisių atkūrimą piliečiams į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tik bendradarbiauja, tačiau nėra viena kitai pavaldžios institucijos. Dėl neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų 2010-04-28 pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2010-05-13 raštu Nr. 3B-(7.5)-A-296/2-478 atsakė, kad pagal teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas Nacionalinė žemės tarnyba jokių aktų (veiksmų), kurie galėtų įtakoti savivaldybių merų ar savivaldybės administracijų direktorių sprendimus bei sukeltų fiziniams ir juridiniams asmenims teisines pasekmes, priimti negali. Taip pat informavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 6 punktu, šiai tarnybai pavesta metodiškai koordinuoti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę problemų sprendimą, todėl tarnyba negali įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti Tvarkos 106 p. jiems priskirtus veiksmus. Papildomai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atkreipė dėmesį į Atkūrimo įstatymo 12 str. nuostatas ir į administracinių teismų praktiką. Atkūrimo įstatymo 12 str. imperatyviai nustato, kokiais atvejais asmenims, turintiems teisę pagal šį įstatymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės į grąžinamą žemę natūra neatkuriamos, o ši žemė yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama šio įstatymo 16 str. numatytais būdais. Tai žemė, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti <...> bendroms gyventojų reikmėms, visuomenei statybai bei rekreacijai; <...>. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2003-03-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-263-03 konstatavo, kad Atkūrimo įstatyme nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra negalimas kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardytas Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. Tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p., žemės sklypas negrąžinamas natūra, o valstybės išperkamas. Mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-17 atsisakymas Nr. A63-321-(21637)-(3.2.1-PD4) suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui laisvus (neužstatytus) žemės sklypus grąžinimui (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ginčo sklypai yra valstybės išperkami ir į juos nuosavybės teisės negali būti atkurtos dėl to, kad jie priskirti bendro naudojimo teritorijai prie daugiabučių gyvenamųjų namų, kurioje įrengti privažiavimai prie gyvenamųjų namų, automobilių stovėjimo vietos, vaikų žaidimo aikštelės ir bendro naudojimo želdiniai. Nurodo, kad teritorijos, schemoje pažymėtos žalia spalva ir skaičiais 2 ir 3 yra laisvos ir grąžintinos natūra savininkams. Ši teritorija tikrai nepatenka į naudojamų privačių namų valdų teritoriją, šioje teritorijoje nėra įrengtų privažiavimų prie gyvenamųjų namų (arba jai ir yra tai tie privažiavimai įrengti savavališkai kaip papildomi, turint kitą teisėtą privažiavimą), šioje teritorijoje nėra automobilių stovėjimo aikštelių (automobilius statyti ant vejos yra draudžiama ir, kad toks automobilis yra pastatytas tai dar nereiškia, kad žemė jau negrąžintina ir valstybės išperkama), šioje teritorijoje yra neteisėtai ir netinkamojoje vietoje įrengta žaidimo aikštelė, kurį taip pat nepriskirtina valstybės išperkamai žemei. Tam, kad minėtus ginčo sklypus būtų galima priskirti valstybės išperkamos žemės kategorijai Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. pagrindu, turi būti tenkinamos dvi pagrindinės sąlygos: 1) turi būti patvirtintas teritorijos, kurioje norima susigrąžinti žemę, detalusis planas; 2) teritorija, kurioje norima susigrąžinti žemę, turi būti užimta pastatais, statiniais ar įrenginiais (statomais ar pastatytais). Pažymėjo, kad ginčo sklypai netenkina nei vienos iš nurodytų sąlygų. Žemės sklypų priskyrimą valstybės išperkamiems jungia esminis ir pagrindinis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei, kurio buvimas turi būti aiškiai išreikštas tam tikros teritorijos detaliojo plano nuorodose (LVAT 2003-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-263-2003). Nebuvo ir nėra ginčo sklypų patvirtintų detaliųjų planų. Detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta) <...>, teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija <...> turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžinama natūra <...> (LVAT 2004-03-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A7-276-2004). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius neinformavo, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos šių nesuplanuotų teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu ši teritorija detaliais planais bus priskirta visuomenės poreikių tenkinimui objektams. Kadangi tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžinama natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte. Ginčo sklypai schemoje pažymėti žalia spalva ir skaičiais 2 ir 3 yra laisvi (neužstatyti), šiuose sklypuose nėra įrengtų privažiavimų prie gyvenamųjų namų, jokių automobilių stovėjimo aikštelių, jokių pastatų, statinių ar įrenginių užregistruotų Nekilnojamojo turto registre (b. l. 1-5, 16-20).
Teismo posėdyje pareiškėjai bei pareiškėjos A. A. atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja A. A. 2009-11-03 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu suformuoti laisvus (neužstatytus) žemės sklypus šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grąžinimui natūra. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė formuoti sklypus Nr. 2 ir 3, pridėtame prie skundo plane, pažymėtus žaliai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009-12-17 rašte Nr. A51-27710-(2.14.2.12-MP8) nurodė, jog vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 str. nuostatomis dalis teritorijos, prie pareiškėjų prašymo pridėtoje schemoje pažymėtos žalia spalva ir skaičiumi 3, bei dalis, pažymėtos skaičiumi 2, yra priskirta valstybės išperkamai žemei, nes patenka į naudojamų privačių namų valdų teritoriją, bendro naudojimo teritoriją prie daugiabučių namų, kurioje yra įrengti privažiavimai prie gyvenamųjų namų, automobilių stovėjimo vietos, vaikų žaidimo aikštelės, bei bendrojo naudojimo želdiniai. Šiame rašte nurodoma, jog Vilniaus miesto savivaldybė, teritorijoje, pareiškėjų pridėtoje schemoje pažymėtoje skaičiais 1 ir dalis 2, kuri nėra priskirta valstybės išperkamai bus formuojami sklypai nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Analogiškas atsakymas buvo pateiktas pareiškėjams 2010-02-03 raštu Nr. A51-2241-(2.14.2.12-MP2). Dėl minėtų raštų pareiškėjai 2010-02-11 pateikė skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kuriuo prašė suformuoti žemės sklypus pagal pridėtą planą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-03-17 rašte Nr. A63-(21637)-(3.2.1.-PD4) „Dėl sklypų formavimo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje“ nurodė, jog vadovaujantis Atkūrimo įstatymu ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarką reglamentuojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybes teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje laisvoje (neužstatytoje) žemėje nuosavybės teisių į žemę atkūrimui ir žemės grąžinimui natūra rėžinio kaimo savininkams suformuoti 4 žemės sklypai. Parengti sklypų kadastriniai matavimai ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl šių sklypų duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo projektas. Pasirašytas administracijos direktoriaus įsakymas dėl minėtų sklypų duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo ir patvirtinti sklypų dokumentai bus perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Taip pat pažymėta, jog plane nurodyti sklypai Nr. 2 ir 3 nebus formuojami 2009-12-17 rašte Nr. A51-27710-(2.14.2.12-MP8) ir 2010-02-03 rašte Nr. A51-2241-(2.14.2.12-MP2) nurodytais argumentais. Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. - laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 p. nuostatas valstybinio administravimo subjektas, kuris yra įstatymų įgaliotas priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (apskrities viršininkas), sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo natūra į miesto žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius atlieka jo kompetencijai priskirtus veiksmus (suformuoja natūra grąžinamą žemės sklypą, organizuoja kadastrinius matavimus, patvirtina atitinkamo dydžio ir ribų žemės sklypo planą, nustatant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pasiūlo žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, servitutus) ir pateikia apskrities viršininko administracijai patvirtintą administracinį aktą dėl suformuoto natūra grąžinamos žemės sklypo plano patvirtinimo (su atitinkamais priedais). Tačiau savivaldybės administracija gali atlikti Tvarkos 106 p. numatytus jos kompetencijai priskirtus natūra grąžinamo žemės sklypo formavimo veiksmus tik tuo atveju, jei ji nustato, kad grąžintina žemė yra laisva (neužstatyta), t. y. nepriskirtina valstybės išperkamai žemei. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Nuotraukose iš palydovo matyti, jog sklypai, į kuriuos siekia nuosavybės teises atsikurti pareiškėjai, patenka į (duomenys neskelbtini) g. 58, 60, 62, 66, 68 ir 70, Vilniuje, gyventojų naudojamą teritoriją vaikų žaidimų, automobilių stovėjimo aikštelėms, keliui ir želdiniams. LVAT savo praktikoje Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 d. kontekste ne kartą yra pažymėjęs, kad žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai susigrąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti konkrečiai išreikštas atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Kita vertus, detaliojo plano nebuvimas taip pat nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta). Dėl Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 d. nuostatos, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu - įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams (LVAT 2004-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-276-2004). Pareiškėjų prašomų suformuoti sklypų teritoriją patenka prie (duomenys neskelbtini) g. 70, Vilniuje, esanti krepšinio bei futbolo aikštelės, taip pat prie namų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 62,58 ir 60, esantys privažiavimai bei automobilių stovėjimo aikštelės. Taigi laikytina, kad pareiškėjų prašomi atkurti sklypai patenka į (duomenys neskelbtini) g. gyventojų naudojamą teritoriją, kuriai yra visuomenės poreikis. Taigi, pareiškėjų nurodytose vietose nuosavybės teisės negali būti atkuriamos natūra. Pažymėtina, jog laisvoje ir neužstatytoje teritorijoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-04-09 įsakymu Nr. 30-766 „Dėl sklypų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (duomenys neskelbtini) gatvėje buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo“ buvo patvirtinti trijų sklypų, nuosavybės teisių atkūrimui planai ir perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, jog ginčo teritorija nepatenka į privačių namų valdų teritoriją, kurioje nėra įrengtų privažiavimų, vaikų žaidimo ir automobilių stovėjimo aikštelių. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 str. 2 d. 6 p. skunde turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. ABTĮ 57 str. 4 d. yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad įrodymus pateikia proceso šalys. Tokiu būdu, pareiškėjoms tenka pareiga įrodyti skundo pagrindą. Atkreipė dėmesį, jog LVAT praktikoje pažymima, kad administracinėje byloje ginčo ribas apibrėžia pareiškėjo reikalavimai, kurie suformuluoti skundžiant pirmosios instancijos administraciniam teismui konkretų veiksmą (neveikimą) ar aktą, grindžiami atitinkamomis skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais. Pareiškėjo reikalavimas nurodomas skunde (prašyme) turi atitikti ABTĮ 23 str. išdėstytus formos ir turinio reikalavimus, taip pat šio įstatymo 24 ir 39 str. reikalavimus. Taigi skunde keliamas reikalavimas (reikalavimai) turi būti konkretus, t. y. toks, kad jį patenkinus, jei būtų nustatyta, kad asmens teisės buvo pažeistos, tas pažeistas teises būtų galima apginti vienu iš ABTĮ 88 str. 2 - 4 p. numatytų būdų (LVAT 2009-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-183/2009). Taigi, skunde išdėstyti motyvai yra abstraktaus pobūdžio ir neįrodyti, o pareiškėjų reikalavimas yra nepagrįstas (b. l. 43-47).
Teismo posėdyje atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjų prašomas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-21 raštas Nr. 20-199 yra informacinio pobūdžio, t. y. atsakymas į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų 2010-03-25 Vilniaus apskrities administracijos viršininkui pateiktą prašymą. Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-21 raštas Nr. 20-199 nėra individualus administracinis sprendimas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. nurodytų reikalavimų (individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teises aktų normomis; sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka), kurie taikytini tiems individualaus pobūdžio administraciniams aktams, kurie priimti viešojo administravimo subjektui atlikus numatytą administracinę procedūrą ir kurie sukuria, panaikina ar pakeičia konkretiems asmenims (asmenų grupei) atitinkamas pareigas ar teises. Kadangi Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-21 raštas Nr. 20-199 nėra individualus administracinis sprendimas, o pareiškėjai neįrodo ir nepagrindžia Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-21 rašto Nr. 20-199 panaikinimo pagrindo, todėl prašomas panaikinti raštas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį nėra pagrindo (b. l. 72-74).
Teismo posėdyje atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Kaip nustatyta pareiškėjų, pareiškėjos A. A. ir atsakovių atstovių paaiškinimais, kitais byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai A. A., L. G., V. G., B. P., Č. G., M. T., kurie yra dalis pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje (b. l. 123-143), 2010-02-10 kreipėsi į atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu nuosavybės teisių į žemę atkūrimui natūra suformuoti laisvus sklypus, pridedamame Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje pažymėtus žalia spalva ir skaičiais 2 ir 3 (b. l. 38-39). Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi šį prašymą, 2010-03-17 rašte pareiškėjams nurodė, kad jų pateiktoje schemoje pažymėtų sklypų formuoti negali, kadangi nurodytose vietose yra bendro naudojimo teritorija su įvažiavimais prie daugiabučių gyvenamųjų namų, automobilių stovėjimo vietomis, vaikų žaidimo aikštelėmis ir bendro naudojimo želdiniais, atitinkamai – ši žemė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str., yra valstybės išperkama ir sklypai joje neformuojami (b. l. 39). Pareiškėjams šį atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą, kuriuo atsisakyta atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 p. ir tuo metu galiojusios redakcijos LR žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. nuostatomis, ikiteismine tvarka apskundus Vilniaus apskrities viršininkui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, pastarieji 2010-04-21 ir 2010-05-13 raštais atsisakė tenkinti jų skundus (b. l. 11-13, 36-37). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Žemės grąžinimo procesui paspartinti komisija 2010-09-13 posėdyje nutarė formuoti nuosavybės teisių atkūrimui laisvą (neužstatytą) žemės sklypą, esantį tarp gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) g. 60, 62 bei šalia esančio valstybinio miško (b. l. 107), t. y. teritorijoje, su pareiškėjų prašymu pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje pažymėtoje žalia spalva ir skaičiumi 3 (b. l. 6). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Žemės grąžinimo procesui paspartinti komisijos 2010-11-17 posėdyje nutarta pavesti Miesto plėtros departamentui formuoti sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) buvusiame rėžiniame kaime, ties (duomenys neskelbtini) g. 60, 62, o administracijos direktoriui – pasirašyti įsakymą dėl sklypo formavimo (b. l. 166).
LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. numato, jog žemė valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 str., jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.
LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p. numato: piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, nagrinėja turto buvimo vietos žemėtvarkos skyriai; apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus; savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos pagal nustatyta tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, - apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas; žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga; žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal teritorijos detaliuosius planus kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, per 20 dienų pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, piliečių rašytinį susitarimą dėl žemės sklypo dalių, įsigyjamų bendrosios nuosavybės teise, su lydraščiu ir prašo savivaldybės direktoriaus: suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo; savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėtų žemės sklypų ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, savo įsakymu paskiria atsakingus savivaldybės administracijos tarnautojus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų riboms formuoti. Šio ribos formuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suformuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypai turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą; savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir šių žemės sklypų planus patvirtina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui; žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos direktoriaus dokumentus (duomenis): pakviečia pretendentus susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis); parengia apskrities viršininko įsakymo dėl žemės servitutų nustatymo ir sprendimo ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę projektus; grąžinat laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype būtina parengti detalųjį planą LR teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
LR Vyriausybės 2010-03-10 nutarimu Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ likvidavus apskričių viršininkų administracijas, nuo 2010-07-01 piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo nagrinėja ir sprendimus šiuo klausimu priima, kaip numato LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 str. 1 d. (2010-06-19 įstatymo Nr. XI-919 redakcija), 18 str. 1 d., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Šiuo metu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Žemės grąžinimo procesui paspartinti komisijos sprendimų, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovų paaiškinimų teismo posėdyje, iš esmės atsisako vykdyti Tvarkos 106 p. nurodytus veiksmus tik dėl sklypo, pažymėto pareiškėjų pateiktame plane skaičiumi 2, teigdama, kad teritorija, kuri patenka į šį žemės sklypą, yra valstybės išperkama, nes jai yra konkretus visuomenės poreikis. Dėl sklypo, pažymėto pareiškėjų pateiktame plane skaičiumi 3, ginčo iš esmės nėra: nors veiksmai, kuriuos pareiškėjai dėl šios teritorijos prašo įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti, dar nėra atlikti, atsakovė iš esmės sutinka su pareiškėjų skundu šioje dalyje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas 2002-05-10 nutarime nurodė, kad įstatymu nustatant atvejus, kai išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymu nustatytais būdais, natūra gali būti negrąžinamas ir tas nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams. Visuomenės poreikiai – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. <...> visuomenės poreikiai – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra.
Taigi, Konstitucija ir iš jos kylantys imperatyvai numato tam tikras būtinas nusavinto turto (tuo pačiu ir žemės) negrąžinimo natūra dėl visuomenės poreikio šiam turtui sąlygas. Turtas gali būti negrąžinamas natūra ir gali būti išperkamas valstybės, jeigu: 1) jo atžvilgiu yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; 2) tie visuomenės ar jos dalies interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra. Atsižvelgiant į šias sąlygas turėtų būti aiškinami atvejai, numatyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte, kuomet miestų žemė išperkama valstybės.
Byloje nėra ginčo, kad teritorija, kurioje pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, nėra suplanuota įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-06-13 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-927/2008, išaiškino, kad sprendžiant šios aplinkybės (detaliojo plano nebuvimas) įtaką nagrinėjamam ginčui, būtina vadovautis susiklosčiusia administracinių teismų praktika. Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad <...> žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra; <...> jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-263-2003, Administracinių teismų praktika 4, 278 psl.). Detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta) <...> teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija <...> turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra <...> (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A7-276-2004, Administracinių teismų praktika 5, 151 psl.). Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ginčo žemės poreikis visuomenei nėra patvirtintas vieninteliu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Kita vertus, ką liudija ir formuojama administracinių teismų praktika, detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), jeigu savivaldybės institucija atlieka teritorijų planavimo procedūras, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliuoju planu bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Kolegijos nuomone, tokiu atveju būtina papildomai įvertinti teritorijos būtinumą visuomenės reikmėms, t. y. vertinti, ar jis gali būti įžvelgiamas ne tik iš planuojamo rengti, rengiamo ar jau parengto detaliojo plano (jis, kaip minėta, gali ir nebūti patvirtintas) sprendinių, o taip pat ir, pirmiausia, iš kitų reikšmingų duomenų (kitų teritorijų planavimo dokumentų, faktinio teritorijos naudojimo pobūdžio, kt.). Norint žemę priskirti prie valstybės išperkamos, būtina konstatuoti visų aptartų sąlygų, kylančių iš pačios Konstitucijos, egzistavimą. Todėl šiuo atveju, sprendžiant dėl atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus pagrįstumo ir teisėtumo, būtina įvertinti bendrojo plano sprendinius, faktinę situaciją, galimai parengto detaliojo plano sprendinius ir kitas aplinkybes ir padaryti išvadas, ar visai teritorijai, į kurią pretenduojama: 1) yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; 2) ar tie visuomenės ar jos dalies interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti ir 3) ar tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra.
Nagrinėjamoje byloje atsakovė neteigia ir nepateikė jokių duomenų, kad dėl ginčo teritorijos, į kurią patenkančią žemę nuosavybės teises natūra pretenduoja atkurti pareiškėjai, t. y. apie 3270 kv. m. žemės sklypo, esančio prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g. 70, Vilniuje, ir apie 2700 kv. m. žemės sklypo, esančio prie daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) g. 60 ir 62, Vilniuje, pareiškėjų pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje pažymėtame žalia spalva ir skaičiumi 2 ir 3, yra planuojama pradėti ar jau pradėtos detaliojo planavimo procedūros, kuriose atsispindėtų minėtos teritorijos būtinumas visuomenės reikmėms, toks poreikis neatsispindi Vilniaus miesto bendrajame plane, be to, jau pareiškėjams pateikus skundą teismui, Vilniaus miesto savivaldybė, kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Žemės grąžinimo procesui paspartinti komisijos sprendimų, pripažino dalies savivaldybės administracijos sprendimo nepagrįstumą, t. y. dėl teritorijos, pažymėtos skaičiumi 3, būtinumo visuomenės poreikiams, ir įpareigojo atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją čia suformuoti žemės sklypą nuosavybės atkūrimui į žemę natūra. Taip pat pažymėtina, kad toks poreikis neatsispindi ir iš faktinio šios teritorijos naudojimo pobūdžio: nors apie 3270 kv. m. dydžio teritorijoje, esančioje prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g. 70, Vilniuje, kur pareiškėjai reikalauja formuoti žemės sklypą Nr. 2, yra sporto aikštelė, ji, kaip nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Verkių seniūnijos rašte, nėra registruota ir yra laikina (b. l. 167); pačios atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skaičiavimais, atliktais teismo įpareigojimu, teritorija, kurioje pareiškėjų skundu prašoma suformuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, nepatenka į teritoriją, kurioje gali būti formuojami žemės sklypai daugiabučiams namas, esantiems (duomenys neskelbtini) g. 60, 62, 70, Vilniuje, eksploatuoti (b. l. 144, 164); nėra jokių duomenų, jog kiti asmenys turėtų teisę naudoti ginčo teritorijoje esančią žemę kitais tikslais, pvz. sodininkystei ar daržininkystei, automobilių parkavimui ar pa.; nei vaikų žaidimų aikštelės, nei nustatyta tvarka įrengti privažiavimai prie daugiabučių namų ar automobilių stovėjimo aikštelės, kaip matyti iš pateiktų planų, fotonuotraukų (b. l. 62-63, 144-151,164-165), į teritoriją, kur pareiškėjai prašo formuoti sklypus, nepatenka, be to, jei ir būtų poreikis šiose teritorijose numatyti bendro naudojimo kelius, tai gali būti išspęsta nustatant atitinkamus servitutus. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl ginčo teritorijos yra konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, juo labiau - kad tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu žemė ginčo teritorijoje būtų grąžinta natūra.
Nors Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kaip Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja (LR Vyriausybės 2010-03-10 nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ 5.2 p.), į bylą įtraukta atsakove, materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai jai šioje byloje nėra pareikšti: prašymas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą, įformintą 2010-04-21 raštu Nr. 20-199, kaip ir prašymas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą, įformintą 2010-05-13 raštu Nr. 3B-(7.5)-A-296/2-478, nėra materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, reiškiamas atsakovui, kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracija šį sprendimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 p. ir tuo metu galiojusios redakcijos LR žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. nuostatomis, priėmė kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, kreipimasis į kurią yra būtina prielaida įgyvendinant teisę apskųsti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-03-17 sprendimą teismui (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d.). Pažymėtina, kad nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad LR administracinių bylų teisenos įstatymo 32 str. 1 ir 3 d. nuostatos suteikia teisę skųsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-622/2010), t. y. formuluoti ir tokio pobūdžio reikalavimą, dėl ko reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą, įformintą 2010-04-21 raštu Nr. 20-199, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą, įformintą 2010-05-13 raštu Nr. 3B-(7.5)-A-296/2-478, tenkinamas, tai nesudaro pagrindo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kaip Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjos, laikyti atsakove, kadangi, kaip numato LR administracinių bylų teisenos įstatymo 32 str. 3 d., apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 3 p.,127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjų A. A., L. G., V. G., B. P., Č. G. ir M. T. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą, įformintą 2010-04-21 raštu Nr. 20-199, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą, įformintą 2010-05-13 raštu Nr. 3B-(7.5)-A-296/2-478.
Panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą, įformintą 2010-03-17 raštu Nr. A63-321-(21637)-(3.2.1-PD4).
Įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, esančioje prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g. 70, Vilniuje, suformuoti natūra grąžinamą apie 3270 kv. m. žemės sklypą, pažymėtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos parengtame plane (b. l. 144), o buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, esančioje prie daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) g. 60 ir 62, Vilniuje - apie 2300 kv. m. žemės sklypą, pažymėtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos parengtame plane (b. l. 164), atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.