Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,

kaltinamajam A. R. (nuotoliniu būdu), kaltinamojo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2005 m. birželio 6 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams; 2005 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi bausmė pakeista į 45 arešto paras;

2) 2005 m. lapkričio 22 d. Palangos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesiams;

3) 2006 m. vasario 14 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

4) 2006 m. balandžio 19 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams;

6) 2006 m. birželio 9 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių;

7) 2007 m. lapkričio 7 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 3 02 straipsnio 1 dalį galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;

8) 2007 m. lapkričio 8 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 9 mėnesiams;

9) 2008 m. birželio 4 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, bausmes subendrinus galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;

10) 2009 m. spalio 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams ir 2 dienoms;

11) 2010 m. gruodžio 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams;

13) 2012 m. liepos 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių;

14) 2016 m. gegužės 17 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams;

15) 2018 m. balandžio 3 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – galutinė bausmė 40 MGL – 2000 Eur bauda;

16) 2019 m. balandžio 29 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta ir sumažinta bausmė 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5 ir 10 punktais, 3 ir 4 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

17) 2019 m. gruodžio 16 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 140 straipsnio 1 dalį – galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir 38 MGL (1900 Eur) bauda;

18) 2021 m. liepos 9 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė subendrinta su 2019 m. gruodžio 16 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 38 MGL (1900 Eur) bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 38 MGL (1900 Eur) bauda;

20) 2022 m. sausio 14 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 1 metų 6 šešių laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta iki 1 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. liepos 9 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. rugpjūčio 4 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 38 MGL (1900 Eur) bauda;

21) 2022 m. liepos 25 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta iki 4 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinė subendrinta bausmė –1 (vieneri) metai ir 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo ir 38 MGL dydžio (1900 eurų) bauda, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2022 m. kovo 13 d. apie 9.30 val., iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ parduotuvės Nr. 22, esančios adresu Tirkšlių g. 5E, Mažeikiai, prekybos salės pagrobė garso sistemą „Fiodo P-942“, kurios vertė 169 Eur, mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy A03S 32GB black“ įkroviklio kabelį „USB 3.0 USB-C_A 1M 66-123“, kurio vertė 7,99 Eur ir įkroviklį „USB 2.1 H21B juodas“, kurio vertė 9,99 Eur, tuo padarydamas UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 186,98 Eur turtinę žalą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje.

A. R. teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo, dėl vagystės prisipažino, nepripažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą, nurodydamas, jog jo veika turėtų būti vertinama kaip administracinis nusižengimas. Nesutiko su pagrobtų prekių verte, nes prekių vertė yra mažesnė, t. y. 68 Eur. Paaiškino, kad tikslios datos nepamena kada ėjo į Senukus, minties vogti neturėjo. Garso kolonėlės kaina buvo iki 100 Eur, jis konsultanto paprašė, kad ją supakuotų, tada garso kolonėlę pasidėjo ant vežimėlio. Privažiavo prie telefonų, pamatė, kad viršijo 150 eurų ir telefono nebenorėjo. Paliko telefoną pačioje parduotuvėje, su kitomis prekėmis išvažiavo pro įėjimo angą. Po to pardavėjai atidavė kolonėlę, telefono dėžutę, paskui pareigūnui parodė, kur paliko telefoną. Eidamas į parduotuvę pinigų turėjo, ketino kolonėlę pirkti, bet neužteko pinigų, ji kainavo 100, o jis turėjo 60 eurų. Telefoną paėmė ir padėjo, o kabelis buvo dėžutėje. Telefoną padėjo, kad daiktų suma neviršytų 150 eurų sumos dėl administracinės ar baudžiamosios atsakomybės. Mobilaus ryšio telefoną padėjo prie įrankių skyriuje, kad neviršytų administracinės 150 eurų. Padėjus telefoną, nebuvo kaip padėti dėžutės, nes pradėjo žmonės vaikščioti, būtų padėjęs tą dėžutę, ji buvo nebereikalinga. Telefono nepadėjo prie telefonų, nes kolonėlė buvo jau padėta, ir pardavėjas, kuris padavė telefoną, buvo nuėjęs, pagalvojo, kad paliks telefoną parduotuvėje. Kai ėjo į Senukų parduotuvę, datos neprisimena, tuo metu buvo grįžęs atostogų iš Alytaus pataisos namų, išleisdavo savaitgaliais parvažiuoti namo. Neturėjo su kuo parvažiuoti atgal, neturėjo pinigų, o reikėjo būtinai grįžti, norėjo užsidirbti pinigų ir paėmė kolonėlę, kad parduotų ją ir grįžtų į Alytaus pataisos namus. Įkroviklio laido su įkrovikliu nereikėjo, jie buvo dėžutėje. Turėjo telefoną, pažiūrėjo, kad jo telefonas dar geresnis, nei apžiūrėtas ir paliko telefoną lentynoje prie įrankių. Gal įkroviklis su laidu iškrito, pas jį jų nebuvo. Su civiliniu ieškiniu 63,60 eurų sutinka. Nenorėjo viršyti 150 eurų sumos, kolonėlė tiek nekainavo, kiek yra nurodoma. Jam įteikė administracinio nusižengimo lapus, pripažįsta administracinį nusižengimą, bet baudžiamojo nusižengimo nepripažįsta.

Liudytoja L. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba prekybos centre „Senukai“. Buvo savaitgalis, tikslios datos nepamena, ir kolega pasakė, kad pro vartelius įtartinai išėjo lyg nesusimokėjęs klientas. Ji kartu su kolege išbėgo pasižiūrėti ar pamatys tuos kurie išėjo. Pamatė du vaikinus nešančius kolonėlę, juos pasivijo už degalinės. Paprašius pateikti pirkimo kvitą, vaikinai nieko nepateikė. Vienas pasišalino link garažų pusės, o kitas liko su ja, pirkimo čekio neparodė. Pamatė, kad rankinėje turėjo dėžutę kaip telefono, paprašė parodyti ką rankinėje turi, vaikinas atsisakė tai padaryti ir ėjo į kitą kelio pusę. Pro šalį važiavo policijos pareigūnai, parodžius ženklu, kad sustotų, jie sustojo. Papasakojus greitą situacijos versiją jie pasivijo vaikiną, kuris nuėjo į parduotuvės LIDL pusę, ir išvažiavo ieškoti kitų. Policijos pareigūnams grįžus, ji su kolege pažino du vaikinus. Kai sulaikytas vaikinas išlipo iš policijos automobilio, jis nieko nebeturėjo, dėžutė buvo rasta pareigūnų automobilyje, tačiau telefono dėžutėje nebuvo. Paklausus kur telefonas, jis parodė įrankių skyriuje paslėptą telefoną po karštų klijų lazdelėmis. Jai padavė tą dėžutę ir ji kartu su kolege žiūrėjo ko trūksta, telefono viduje nebuvo. Jos žiūrėjo kas brangiausias, į telefoną. Ko pritrūko, pasižiūrėjo lyg pačioj parduotuvėj, kai pasikvietė iš skyriaus patį konsultantą ir paprašė, kad jis pažiūrėtų. Dėžutėje trūko laido ar pakrovimo kištuko, tiksliai neatsimena. Kolonėlę padėjo ant šaligatvio, galima sakyti, kad atidavė ir ji su kolege ją pasiėmė. Asmuo, kuris turėjo vyriškoje rankinėje dėžutę nuo telefono ir nešėsi kolonėlę, yra ekrane (parodo į kaltinamąjį). Pagrobtų daiktų tikslios kainos nežino, tuo momentu kolonėlei buvo taikoma akcija su nuolaidų kortele.

Liudytoja V. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną dirbo prekybinėje salėje, Senukų parduotuvėje. Vaikinai išėjo su kolonėle iš prekybos centro nesusimokėję. Kolega pastebėjo ir per ausines pranešė, kad galimai neapsimokėję klientai išeina su kolonėle per prekybos centro duris laukan. Ji su kolege ėjo žiūrėti kas tokie išėjo. Buvo du vaikinukai ir jie ėjo link degalinės. Ji su kolege pradėjo juos vytis. Pasiviję prie degalinės paprašė parodyti įsigytos kolonėlės pirkimo kvitą. Jie kvito neturėjo. Kolonėlę vaikinas turėjo rankose, tas pats asmuo, matomas ekrane. Jis laikė kolonėlę ir, kai jos paprašė čekio, jis padėjo ją ant žemės. Vienas iš vaikinų patraukė į garažo pusę ir nuėjo net nebendravo, o kitas vaikinukas išsisukinėdamas bandė sakyti: „kad tai ne mano, neėmiau“ ir pradėjo eiti nuo jų šalin. Tuo metu pro šalį važiavo policijos pareigūnai ir sustojo, kadangi kolegė pamojo ranka, kad joms reikia pagalbos. Kai pareigūnai jį sulaikė, jos pasiėmė kolonėlę ir grįžo atgal į prekybos centrą, o policijos pareigūnai nuvažiavo link garažų ieškoti kito asmens. Kai sustabdžiusios prie degalinės vaikinus klausė dėl čekio, pas tą asmenį, kuris yra kaltinamasis, buvo telefono dėžutė jo rankinėje. Kai vaikinas padėjo kolonėlę, buvo pratraukta jo rankinė ir matėsi balta dėžutė. Ji prašė, kad ištrauktų ir parodytų kas ten yra, bet jis neištraukė ir pasišalino, perėjo į kitą pusę link Lidl parduotuvės. Policijos pareigūnai sulaikė jį. Pamena, kai grįžo vaikinas su pareigūnais, jos su tuo pačiu asmeniu ėjo į įrankių skyrių, kad parodytų, kur padėjo telefoną. Telefonas buvo įrankių skyriuje padėtas giliau už prekių, kad nesimatytų. Neprisimena kokia buvo kolonėlės ir mobilaus telefono kaina, nepamena, žino, kad telefonas buvo Samsung modelio. Ar tą dieną buvo taikomos akcijos prekėms, pasakyti negali.

Civilinės ieškovės UAB „Kesko Senukai Lithuania“ atstovas A. E. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį. Paaiškino, kad pagrobtos kolonėlės pardavimo kaina lentynoje buvo 169 eurai. Tuo metu kolonėlė buvo akcijuojama, jos kaina su akcija buvo 119 eurų, jeigu klientas pirktų su nuolaidų kortele, be nuolaidų kortelės mokėtų 169 eurus. Telefono pardavimo kaina lentynoje buvo 159 eurai. Tuo metu vyko akcija, su nuolaidų kortele telefoną buvo galima nusipirkti už 149 eurus. Ieškinio suma yra 63,60 eurų, nes dėl pakrovėjo ir laido dingimo, telefonas buvo nukainuotas 40 procentų, be to buvo nuplėštas nuo dėžutės Imei kodas. Telefono įkroviklį ir įkroviklio kabelį įvertino pagal panašaus modelio prekių kainas. Buvo panašaus tipo USB kabelis, kurio kaina 7,99 eurų ir įkroviklis be greito įkrovimo funkcijos, kurio kaina 9,99 Eur. Jeigu būtų greitas įkroviklis, kaina būtų gerokai didesnė. Panašumą lygina pagal modelį. Jų prekybos centre nebuvo greito įkrovimo pakrovėjo, tai negalėjo realiai palyginti kainų. Siuntė pranešimą, kad įkrovimo kabelio ir įkroviklio tikros kainos negali įvardinti, nes neturi su kuo palyginti. Ar to paties gamintojo modelis, negali atsakyti, nes neturi tokių duomenų. Faktinė turto vertė nustatoma pagal turto kainą viršuje nurodytos prie prekės kainoženklyje. Prekės nėra pardavinėjamos už savikaina, nes kiekvienas prekybininkas įvertina visus logistikos kaštus, kas ir sudaro prekės kainą.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis nepripažino jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kaltinamojo A. R. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, įrodo paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, apžiūrų, parodymo atpažinti protokoluose ir kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

2022 m. kovo 16 d. bendra informacija ROIK Nr. 0122000158501, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate gautas UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pareiškimas dėl vagystės 2022 m. kovo 13 d. iš parduotuvės Nr. 22, esančios adresu Mažeikiai, Tirkšlių g. 5E. (t. 1, b. l. 38-40);

2022 m. kovo 18 d. – 2022 m. kovo 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu Tirkšlių g. 5E, Mažeikiai. Apžiūros metu nustatyta, kad atvykus minėtu adresu matosi prekybos centras su užrašu „Senukai“. Priešais pastatą matosi ant sienos užrašas „Įėjimas“ priėjus matosi dvigubos automatinės durys. Įėjus pro duris patenkama į prekybos centro prekybines patalpas. Einant tiesiai prieinama prie automatinių vartelių, kuriems prasidarius einant po kaire puse matosi prekybiniai stendai šalia pirmo stendo matosi žalios spalvos stendas su užrašais „Konsultanto iškvietimas“, prekybos stende matosi sudėti, mobilaus ryšio telefonai, apačioje matosi dulkių siurbliai robotai, žemiau jų matosi stalčiai. Toliau žiūrint į kairę pusę yra stendas, kuriame matosi sudėta įvairi garso aparatūros sistema. Įvykio vietos vaizdas fiksuota fotolentelėje (t. 1, b. l. 41-47);

2022 m. kovo 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima CD laikmena, pateikta 2022 m. kovo 17 d. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ per „one drive“ failų programą nurodytu el. paštu. Kompiuterio pagalba atidarius CD kompaktinę laikmeną „CD-R esperanza 700mb“ matomi 7 vaizdo failai pavadinimais: „2022 m. kovo 13 d. įeina“, „2022 m. kovo 13 d. išeina iš PC išsiveža prekę“, „2022 m. kovo 13 d. išeina su prekes pro vartelius“, „2022 m. kovo 13 d. lauke“, „2022 m. kovo 13 d. lauko teritorijoje“, „2022 m. kovo 13 d. paima kolonėlę ir telefoną“, „2022 m. kovo 13 d. parsineša darbuotojai prekes“. Atidarius pirmą vaizdo failą pavadinimu „2022 m. kovo 13 d. įeina“ matomas įrašas, kurio kairėje pusėje viršuje yra data 2022 m. kovo 13 d. laikas 10:20, vaizdo įraše matomas parduotuvės vidaus vaizdas, per parduotuvės vartelius praeina du vyrai, pirmas vyras žemesnio ūgio, kuris dėvi juodas sportines kelnes, juodos – rudos spalvos striukę, dėvi juodą veido kaukę bei mūvi juodos spalvos vasarinę kepurę, sekantis jam iš galo einantis vyras dėvi juodas sportinio tipo kelnes, juodos spalvos striukę, dėvi juodos spalvos veido kaukę bei mūvi juodos spalvos žieminę kepurę, pro atitrauktą striukę matomas mėlynos spalvos džemperis. Vyrai praeina vartelius ir į eina į parduotuvės vidų, tuo įrašas baigiasi. Sekantis vaizdo failas pavadinimu „2022 m. kovo 13 d. išeina iš PC išsiveža prekę“, atidarius minėta vaizdo failą matomas laikas ir data 2022 m. kovo 13 d. 10:30, parduotuvės lauko prieigų vaizdas. Įraše matoma kaip vyras žemesnio ūgio, kuris dėvi juodas sportines kelnes, juodos – rudos spalvos striukę, dėvi juodą veido kaukę bei mūvi juodos spalvos vasarinę kepurę iš parduotuvės išvažiuoja su vežimėliu ant kurio padėta didelė kartoninė dėžė, ant kurios pavaizduota kolonėlė, tuo vaizdo įrašas baigiasi. Sekantis apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022 m. kovo 13 d. išeina su prekes pro vartelius“, atidarius vaizdo įrašą matomas data ir laikas 2022 m. kovo 13 d. 10:29. Įraše matomas parduotuvės vidaus vaizdas, matoma kaip vyras, kuris dėvi juodas sportines kelnes, juodos – rudos spalvos striukę, dėvi juodą veido kaukę bei mūvi juodos spalvos vasarinę kepurę, su prekybiniu vežimėliu ant kurio uždėta dėžė išvažiuoja iš parduotuvės per vartelius juos ranka pastumdamas, tuo vaizdo įrašas baigiasi. Sekantis vaizdo įrašas pavadinimu „2022 m. kovo 13 d. lauke“. Atidarius minėta įrašą matoma data ir laikas 2022 m. kovo 13 d. 10:19 val., matomas parduotuvės prieigų vaizdas lauke. Įraše matomi keturi vyrai, iš kurių du jau apibūdinti aukščiau, vienas iš minėtų vyrų dėvi džinsines kelnes mūvi žieminę baltos spalvos kepurę, juodos spalvos striukę, rankoje laiko butelį, kitas vyras dėvi juodos spalvos žieminę striukę, juodas sportines kelnes, pilką žieminę kepurę, nešasi ant pečių sportinę kuprinę. Įraše matoma kaip minėti du vyrai pasilieka prie parduotuvės įėjimo lauke vėliau nueina už parduotuvės, o kiti du vyrai įeina į parduotuvės vidų. Sekantis apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022 m. kovo 13 d. lauko teritorijoje“, įraše matoma data 2022 m. kovo 13 d. 10.30 val. įraše matoma lauko aikštelė, bei lauko prekybos vieta, tolumoje matoma, kaip du asmenys nueina link degalinės, vienas iš asmenų neša didelę dėže, kiti du vyrai nueina link aikštelės pietinės pusės. Po kiek laiko įraše matoma kaip trys asmenys parneša dėžę atgal link parduotuvės pusės. Sekantis apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022 m. kovo 13 d. paima kolonėlę ir telefoną“, minėtame įraše matoma data 2022 m. kovo 13 d. 10:24. Matomas parduotuvės vidaus vaizdas, toliau vyras kuris dėvi juodas sportines kelnes, juodos – rudos spalvos striukę, dėvi juodą veido kaukę bei mūvi juodos spalvos vasarinę kepurę su vežimėliu ant kurio padėta didelė kartoninė dėžė privažiuoja prie eksponuojamų telefonų lentynos, ten apžiūrinėja telefonus, vėliau nueina ir grįžta kartu su parduotuvės darbuotoju, bei vyru, kuris dėvi juodas sportinio tipo kelnes, juodos spalvos striukę, dėvi juodos spalvos veido kaukę bei mūvi juodos spalvos žieminę kepurę, pro atitrauktą striukę matomas mėlynos spalvos džemperis, visi kartu apžiūrinėja telefonus kalbasi. Parduotuvės darbuotojas ištraukia telefoną iš stalčiaus ir padeda jį ant ekspozicinės lentynos, vaizdas stringa, vėliau prie minėtos lentynos asmenų nebematoma. Paskutinis apžiūrimas vaizdo failas pavadinimu „2022 m. kovo 13 d. parsineša darbuotojai prekes“, minėtame įraše matoma data 2022 m. kovo 13 d. 10:34, vaizdo įraše matomas parduotuvės vidaus vaizdas. Įraše matoma kaip į parduotuvę įeina trys darbuotojai, dvi moterys ir vienas vyras, kuris įneša didelę dėžę (t. 1, b. l. 88-90; CD-R diskas su vaizdo įrašais prie t. 2, bylos viršelio);

2022 m. gegužės 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytoja L. A. iš pateiktų 5 fotonuotraukų atpažįstą asmenį Nr. 3, pažymėtą kaip A. R., kaip asmenį, kuris 2022 m. kovo mėnesį iš parduotuvės Senukai pavogė kolonėlę (t. 1, b. l. 93-97);

2022 m. rugsėjo 14 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos tarnybinis pranešimas, kuriame išdėstytos aplinkybės dėl 2022 m. rugpjūčio 24 d. A. R. priimto nutarimo Nr. 40-ANR_8784-2022 panaikinimo (t. 2, b. l. 163-164);

2022 m. spalio 10 d, administracinių nusižengimų registro išrašas apie A. R. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, kuriame nurodyta, kad dėl 2022 m. kovo 13 d. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnio 1 dalyje, Roik 22173508072 priimtas nutarimas nutraukti administracinę teiseną Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (t. 2, b. l. 146).

BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos 2008 m. liepos 15 d. priimto Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 5 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Lietuvos Respublikos vyriausybė 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtino bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 50 eurų. Taigi nustačius, kad pagrobto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (iki 150 Eur), tai asmeniui kyla administracinė atsakomybė, tačiau jei pagrobto turto vertė viršija tris bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius (viršija 150 Eur) bet neviršija 5 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (iki 250 Eur), tai asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai byloje nėra duomenų apie daikto pirkimo pardavimo sandorio sumą arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Taigi, jei daiktas turi etiketę, kurioje nurodyta prekės kaina, ir jis pavagiamas iš parduotuvės, jo vertė nustatoma pagal turto kainą, viešai nurodytą prie prekės, ar pagal parduotuvėje esančius prekės kainoraščius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-699/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016, 2K-226-693/2017).

Teismas išanalizavęs kaltinamojo duotus parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, civilinės ieškovės atstovo paaiškinimus duotus teisiamojo posėdžio metu, byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo A. R. kaltė dėl kaltinimo įvykdžius vagystę iš parduotuvės yra įrodyta. Kaltinamojo A. R. veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje, nes jis pavogė prekę – garso sistemą, kurios reali kaina (be akcijos, kuri taikoma pirkėjams perkant prekę su prekybos centro nuolaidų kortele), buvo 169 eurai; taip pat kaltinamasis iš parduotuvės pavogė telefono dėžutę su joje buvusiais mobilaus ryšio telefono priedais – telefono įkrovikliu ir įkrovimo laidu, kurie prekybos centro buvo įvertinti bendra 17,98 eurų suma, atsižvelgus į prekybos centre turimą panašaus modelio nurodytą priedų kainą. Teismas neturi pagrindo abejoti UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pareiškime ir kituose dokumentuose nurodytomis pavogtų daiktų kainomis, nes tokios prekių kainos buvo nurodytos prie parduodamų prekių. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis A. R. šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia, nes jis suvokė, jog savinasi svetimą, jam nepriklausantį turtą bei, kad pagrobdamas svetimą turtą padarys turtinę žalą turto savininkui ir to norėjo.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis A. R. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamo veikos iš esmės pripažino, nurodė, kad gailisi dėl padaryto, todėl ši aplinkybė laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014), o šiuo atveju kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau teistas 21 kartą (t. 1, b. l. 166-188, 189-195; t. 2, b. l. 53-60), teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, būdamas savaitgaliui paleistas iš laisvės atėmimo vietos, ne kartą yra teistas už padarytas analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei bei baustas administracine tvarka už smulkias vagystes bei kitus administracinius nusižengimus, paskirtos baudos nemokėtos (t. 2, b. l. 146-162), kas rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nepasimokė ir nepasitaisė, savo elgesio nekontroliuoja ir nekeičia, ir toliau daro tyčines nusikalstamas veikas, nedirba (t. 1, b. l. 126-127), atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas.

Teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją –padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą A. R. skirtina griežčiausia 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje nurodyta bausmė – areštas. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją (baigtas baudžiamasis nusižengimas), nusikalstama veika padaryta žala neatlyginta, kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. R. paskyrus arešto bausmės dydį tarp įstatyme nustatyto arešto bausmės už baudžiamąjį nusižengimą (BK 49 straipsnio 3 dalis) vidurkio ir maksimumo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, kaltinamajam A. R. paskirta arešto bausmė bausmių apėmimo būdu subendrintina su 2022 m. liepos 25 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, griežtesne laisvės atėmimo bausme visiškai apimant švelnesnę – arešto, bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas pagal 2022 m. liepos 25 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas.

Bausmės laikas skaičiuotinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta.

Civilinė ieškovė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 63,60 Eur žalos atlyginimo. Ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad žala susidarė dėl perkainuoto mobilaus ryšio telefono Samsung Galaxy A03S 32 GB, dėl to, kad telefonas buvo rastas ne pilnos komplektacijos, nebuvo laido ir pakrovėjo, nuo dėžutės buvo nuplėštas Imei kodas. Prie civilinio ieškinio pateikė prekės perkainavimo aktą (t. 1, b. l. 51-53). Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nurodė sutinkantis.

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. R. iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pagrobė garso sistemą ir mobilaus ryšio telefono dėžutę su joje buvusiu mobilaus ryšio telefono pakrovėju ir įkrovimo laidu. Pagrobta garso sistema grąžinta į prekybą, tačiau civilinė ieškovė patyrė turtinę žalą, kuri susidarė dėl perkainuoto mobilaus ryšio telefono. Perkainavimo akte yra nurodyta, kad mobilaus ryšio telefono pardavimo kaina buvo 159,00 Eur, telefonas buvo nukainuotas 40 procentų ir parduotas už 95,40 Eur, dėl ko bendrovė patyrė 63,60 Eur turtinę žalą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš A. R. priteistina UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 63,60 Eur.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diskas su vaizdo įrašais iš parduotuvės, saugomas prie bylos viršelio paliktinas kaip bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2022 m. spalio 10 d. pažymą Nr. APD-2022-10527, iš kurios matyti, kad už A. R. suteiktą teisinę pagalbą išlaidos sudaro 220,00 Eur. Teismas įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo A. R. turtinę padėtį (nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, duomenų, kad turi turto, nėra), jo šeiminę padėtį, sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, A. R. paskirtą 35 parų arešto bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su 2022 m. liepos 25 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, griežtesne bausme visiškai apimant švelnesnę bausmę ir paskirti A. R. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 38 MGL dydžio (1900 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti pagal 2022 m. liepos 25 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. spalio 21 d.

Civilinės ieškovės UAB „Kesko Senukai Lithuania“ civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš A. R. 63,60 Eur (šešiasdešimt tris eurus 60 ct) turtinės žalos atlyginimo UAB „Kesko Senukai Lithuania“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diską su vaizdo įrašais iš parduotuvės, saugomą prie bylos viršelio palikti kaip bylos medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, A. R. nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.