Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. Z. ieškinį atsakovei 99-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai „Fabija“ dėl įpareigojimo bendrijos pirmininkę sušaukti visuotinį susirinkimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė įpareigoti 99-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos “Fabija” pirmininkę sušaukti visuotinį susirinkimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi pripažino ieškovės O. Z. ieškinį atsakovei 99-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai „Fabija“ dėl įpareigojimo bendrijos pirmininkę sušaukti visuotinį susirinkimą nepaduotu.

Teismas nustatė, jog 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovė buvo įperigota pašalinti bendruosius ir specialiuosius ieškinio trūkumus, tačiau ieškovė nedetalizavo aplinkybių, sudarančių ieškinio dėl įpareigojimo sušaukti visuotinį susirinkimą dalyką, tinkamai trūkumų nepašalino. Todėl teismas konstatavo, kad ieškinys netinkamai paruoštas, nepašalinti trūkumai laikytini esminiais, ieškinys negali būti priimtas, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas ieškovei.

Kadangi ieškovė prideda 2016 m. birželio 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriuo jai paskirtas atstovauti advokatas, o ieškovės ieškinio parengimui reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba, teismas pasiūlė ieškovei kreiptis į ją atstovaujantį advokatą dėl tinkamo ieškinio parengimo ir pateikimo teismui (CPK 161 straipsnio 1 dalis). Ieškovė informuotina, kad tinkamai ištaisius ieškinio trūkumus jį gali kreiptis į teismą su tais pačiais reikalavimais pakartotinai.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė O. Z. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį ir įpareigoti bendrijos pirmininkę sušaukti visuotinį susirinkimą. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad buvo pažeisti bendrijos įstatų 20, 22.1, 24 ir 26 straipsniai. Buvo pažeistos ieškovės, kaip buto savininkės, o taip pat bendrijos narės teisės. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 30 straipsnius.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pripažino ieškinį nepaduotu ir grąžino ieškovei, nepašalinus nurodytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio trūkumų šalinimo bei ieškinio pripažinimo nepaduotu institutais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį ir 138 straipsnį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs ieškinį, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog ieškovė prašė teismo įpareigoti bendrijos pirmininkę sušaukti visuotinį susirinkimą, nurodydama, kad visuotinis bendrijos susirinkimas niekada nebuvo sušauktas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad iš ieškinio neaišku visos bylos aplinkybės, teismas negali įvertinti, ar nėra kitų trečiųjų asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi, todėl ieškinyje turėtų būti konkrečiai detalizuojamos aplinkybės, sudarančios ieškinio dėl šaukiamo visuotinio susirinkimo dalyką. Ieškovė teismo nustatytu terminu pateikė patikslintą ieškinį, jame papildomai nurodydama, kad namo išlaikymo eksploatacinės išlaidos buvo padidintos nepagrįstai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškinį iš esmės sudaro du pagrindiniai elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartyje padaryta išvada, kad ieškinys yra su trūkumais, todėl buvo pagrindas nustatyti terminą jiems pašalinti. Ieškovė prašė įpareigoti bendrijos pirmininkę sušaukti visuotinį susirinkimą. Taigi, ieškinio dalykas buvo suformuluotas aiškiai. Tačiau ieškinio pagrindas, tai yra aplinkybės, kuriomis ieškovė grindė savo reikalavimą, nebuvo išdėstytos pakankamai aiškiai, taip pat nebuvo pateikti visi įrodymai, patvirtinantys ieškovės nurodytas aplinkybes. Pradiniame ieškinyje ieškovė nurodė tik tą aplinkybę, kad bendrija nebuvo sušaukusi visuotinių susirinkimų, nedetalizuodama, nei kada buvo įkurta bendrija, nei kokie yra jos valdymo organai, ar bendrijos nariai kreipėsi į valdymo organus dėl visuotinio susirinkimo organizavimo. Patikslintame ieškinyje ieškovė šių aplinkybių nedetalizavo, tačiau nurodė, jog 2014-2015 m. namo eksploaticinių ir amortizacinių išlaidų tarifai buvo padidinti nepagrįstai, nesušaukus visuotinio susirinkimo. Tačiau pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2015 m. rugpjūčio 4 d. rašte nurodyta, jog bendrijos pirmininkė paaiškinusi, kad tarifų keitimo poreikiai buvo aptariami laiptinės gyventojų savininkų susirinkimuose pagal gyventojų pateiktus prašymus. Šiuo raštu savivaldybės administracija taip pat buvo įpareigojusi bendrijos pirmininkę pateikti prašomą informaciją ieškovei bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamentui. Ieškovė ieškinyje neaptarė šių aplinkybių, nepaaiškino, ar jai buvo pateikta minėta informacija. Pažymėtina, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje turi būti nurodyti visi įrodymai, patvirtinatys jame išdėstytas aplinkybes. Ieškovė pateikė teismui tik šį vienintelį dokumentą. Tuo tarpu atskirajame skunde nurodyta, jog buvo pažeisti bendrijos įstatatų 20,22,1, 24 ir 26 straipsniai, nenurodant jų turinio ir nepateikiant šių įstatų kopijos. Nors teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai buvo suformuluoti pernelyg apibendrintai ir lakoniškai, tačiau aplinkybė, jog ieškovei buvo skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, tai yra ieškinį turėjo rengti profesionalus teisininkas – advokatas, pripažintina, kad teismo įvardyti trūkumai turėjo būti jam suprantami. Konstatuotina, kad pateiktame patikslintame ieškinyje nebuvo ištaisyti nurodyti trūkumai, todėl ieškinys ieškovei buvo grąžintas pagrįstai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.