- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-20
- Bylos Nr.
- eI3-2116-983/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07677-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikit veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. J. pateikė skundą, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija) 2023 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. RNA-21035 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. birželio 27 d. prašymą. Taip pat prašo priteisti pareiškėjai iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad pareiškėja kreipėsi į VMI su prašymu pateikti administracinius sprendimus, naikinančius pačios VMI neteisėtus sprendimus bei su paklausimu apie tai, dėl kokių priežasčių reguliariai yra priimami neteisėti sprendimai, naikinantys jau seniai nebegaliojantį 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-55757. Teigia, jog pareiškėja iš VMI gavo Sprendimą, kuriuo persiųsti administraciniai sprendimai, tačiau jokia informacija apie jos prašomą paaiškinti klausimą, suteikta nebuvo, todėl pareiškėjos prašymas išnagrinėtas tik iš dalies. VMI iki šiol nėra atsakiusi, dėl kokių priežasčių nuolat yra priimami neteisėti VMI sprendimai pareiškėjos atžvilgiu. Sprendimuose panaikinti 2023 m. gegužės ir 2023 m. birželio sprendimus, VMI tik lakoniškai nurodė, jog neteisėti sprendimai buvo priimti dėl sistemos „trikių“. Toks paaiškinimas pareiškėjos netekina, kadangi tai yra jau ketvirtas neteisėtas sprendimas tuo pačiu pagrindu jos atžvilgiu ir antras neteisėtas sprendimas šiais metais, kai yra daroma ta pati klaida.
Pareiškėja įsitikinusi, jog artimiausiu metu vėl sulauks neteisėto VMI sprendimo, tariamai naikinančio neegzistuojantį ir pasenusį VMI sprendimą, kaip tai vyko iki šiol. Šiai dienai teismas nagrinėja 2 bylas dėl tokių pačių aplinkybių (Nr. eI3-10005-596/2023, eI3- 10714-484/2023), kai pareiškėja yra priversta eikvoti savo finansinius išteklius, mokėdama už advokato teisinę pagalbą, skundžiant neteisėtus VMI sprendimus. Tokie veiksmai viešojo administravimo subjektui yra nepriimtini, o pareiškėja iki šiol nesulaukia motyvuoto ir aiškaus atsakymo, kodėl tai vyksta.
Nurodo, jog skundžiamas VMI Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 5 punktui bei VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktams. Sprendimas yra niekuo nepagrįstas, nenurodant nei teisinių argumentų, nei teisės aktų. Sprendimas yra nemotyvuotas. VMI, būdama viešojo administravimo subjektu, turi pareigą pagrįsti priimamus administracinius sprendimus, tačiau šiuo atveju VMI to nepadarė. Viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas privalo atitikti VAĮ imperatyvius reikalavimus, tai susiję su teisėtumo principu.
Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje dalyvavo, prašė pareiškėjos skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. buvo išsiųstas raštas Nr. RNA-23733, kuriame pareiškėjos atstovui papildomai paaiškinama, kad MAIS trikis – tai informacinės sistemos klaida arba sutrikimas, dėl kurio automatiškai buvo suformuoti sprendimai. Kadangi MAIS sistema yra iš dalies automatizuota, pasitaiko informacinių sistemų sutrikimų ir klaidų, kurių VMI darbuotojai neturi galimybės įtakoti. Taigi sprendimai buvo priimti dėl informacinės sistemos sutrikimo. VMI darbuotojai, pastebėję informacinės sistemos trikio metu priimtus sprendimus, ėmėsi veiksmų jiems pašalinti. Šiuo atveju buvo priimti 2023 m. birželio 30 d. sprendimai Nr. RNA-20209 ir Nr. RNA-20212, kurie panaikino dėl trikio suformuotą 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-97588 ir 2023 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-105876.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2023 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. RNA-21035 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjos atstovas 2023 m. birželio 27 d. pateikė prašymą atsakovei pateikti sprendimus, naikinančius 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-97588 ir 2023 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-105876 bei pateikti šių sprendimų priėmimo priežastis.
Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamu Sprendimu, 2023 m. liepos 21 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą.
Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kaip viena iš administracinių paslaugų nurodytas įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims.
Vadovaujantis LVAT praktika, įstaigos: 1) privalo teikti disponuojamą informaciją; 2) atsisakyti teikti informaciją gali tik įstatymo nustatyta tvarka (paisydamos teisės aktais nustatytų apribojimų) (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1865-492/2016, 2017 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-604-438/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 ir kt.). Atsakovui tenka pareiga pateikti tik tą pareiškėją dominančią informaciją, kurią jis turi (žr. pvz. LVAT 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 ir kt.).
Gauti teisingą, išsamią informaciją pagal pateiktą prašymą garantuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantys įstatymai. VAĮ 3 straipsnis nurodo, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi principais, tarp jų – išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.
LVAT praktikoje konstatuota, jog viešojo administravimo subjektai, priimdami administracinius aktus, be kita ko, turi vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, inter alia, įstatymų viršenybės ir objektyvumo principu. Įstatymų viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo tiksliai laikytis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, naudotis savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su jam pavestomis funkcijomis. VAĮ 10 straipsnis įtvirtinta, kad administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, kad administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas vadovavosi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pvz., 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015).
Pareiškėja skunde nurodo, jog 2023 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. RNA-21035 neatitinka viešojo administravimo principų ir administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Minėtu sprendimu pareiškėjai buvo persiųsti administraciniai sprendimai, tačiau jokia informacija apie pareiškėjos prašomą paaiškinti klausimą, suteikta nebuvo (dėl kokių priežasčių nuolat yra priimami neteisėti VMI sprendimai), todėl, pasak pareiškėjos, prašymas išnagrinėtas tik iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėja 2023 m. birželio 27 d. pateikė atsakovei prašymą pateikti sprendimus, naikinančius 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-97588 ir 2023 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-105876 bei pateikti išsamią informaciją, dėl kokių priežasčių VMI reguliariai priima neteisėtus sprendimus, naikinančius negaliojantį ir pačios VMI panaikintą 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-55757.
Nustatyta, jog VMI 2023 m. liepos 11 d. sprendimu atsakydama į pareiškėjos prašymą pateikti sprendimus, naikinančius 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-97588 ir 2023 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-105876, informavo, kad dėl minėtų sprendimų panaikinimo 2023 m. birželio 30 d. buvo priimti sprendimai Nr. RNA-20209 ir Nr. RNA-20212, kurie registruotu laišku išsiųsti J. J. jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu bei papildomai išsiųsti asmens nurodytu elektroniniu paštu. Teismas pažymi, jog nors pačiame VMI 2023 m. liepos 11 d. sprendime nėra nurodytos priežastys, kurių pagrindu buvo panaikinti 2023 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-97588 ir 2023 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-105876, tačiau iš pačių 2023 m. birželio 12 d. sprendimų Nr. RNA-20209 ir Nr. RNA-20212 (kurie pareiškėjai buvo išsiųsti kartu su 2023 m. liepos 11 d. sprendimu) turinio matyti, jog pareiškėjai buvo nurodytos priežastys dėl ko sprendimai buvo panaikinti.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente, o papildomos dokumentacijos (šiuo atveju su 2023 m. liepos 11 d. sprendimu kartu pridėti kiti sprendimai) buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis (žr. 2009 m. balandžio 6 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A438-426/2009; 2011 m. kovo 21 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A575 651/2011; 2011 m. gegužės 19 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A442 1411/2011).
Kaip matyti, VMI 2023 m. birželio 12 d. sprendime Nr. RNA-20209 pareiškėjai yra paaiškinta, jog dėl VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos trikių Inspekcija 2023 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-105876 pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Dėl šios priežasties, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 34 straipsniu, VMI nusprendė pripažinti netekusiu galios 2023 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-105876 pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Taip pat VMI 2023 m. birželio 12 d. sprendime Nr. RNA-20212 pareiškėjai yra paaiškinta, jog dėl VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos trikių Inspekcija 2023 m. gegužės 19 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-97588 pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Dėl šios priežasties, vadovaudamasi MAĮ 34 straipsniu, VMI nusprendė pripažinti netekusiu galios 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-97588 pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.
Iš to išplaukia, jog pareiškėjai turėjo būti suprantama, kad dėl VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos trikių Inspekcija 2023 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-105876 ir 2023 m. gegužės 19 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-97588, kuriuos vėliau pripažino netekusiais galios.
Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, jog ginčijamu Sprendimu jai nebuvo suteikta informacija dėl kokių priežasčių buvo priimti panaikinti sprendimai, t. y., kad jos 2023 m. birželio 27 d. prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai.
Svarbu paminėti ir tai, jog VMI 2023 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. RNA-23733 pareiškėjai papildomai paaiškino, jog MAIS trikis tai yra informacinės sistemos klaida arba sutrikimas, dėl kurio automatiškai buvo suformuoti sprendimai. Kadangi MAIS yra iš dalies automatizuota, pasitaiko informacinių sistemų sutrikimų ir klaidų, kurių VMI darbuotojai neturi galimybės įtakoti. Taigi sprendimai buvo priimti dėl informacinės sistemos sutrikimo. VMI darbuotojai, pastebėję informacinės sistemos trikio metu priimtus sprendimus, ėmėsi veiksmų jiems pašalinti. Šiuo atveju buvo priimti 2023 m. birželio 30 d. sprendimai Nr. RNA-20209 ir Nr. RNA-20212, kurie panaikino dėl trikio suformuotą 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-97588 ir 2023 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-105876.
Šiuo aspektu paminėtina, jog 2022 m. liepos 25 d. VMI priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-153775, kuriuo nusprendė pakeisti 2012 m. lapkričio 14 d. (23.17-08)-320-55757 sprendimą ir išieškoti į valstybės biudžetą iš mokesčių mokėtojo turto šiame sprendime nurodytą sumą. Pažymėtina, jog nors atsakovė 2022 m. liepos 25 d. sprendime nurodė klaidingą naikinamą sprendimą (turėjo nurodyti 2013 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-6718, o ne 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-55757), tačiau VMI 2022 m. liepos 25 d. sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1116-816/2023 buvo panaikintas, nurodant jo panaikinimo priežastis. Dėl VMI 2019 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. (23.31-08)467-160845 teismas pažymi, jog minėtas sprendimas buvo panaikintas LVAT 2021 m. birželio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1618-556/2021, nurodant jo panaikino priežastis. Kadangi paminėti sprendimai yra panaikinti ir negaliojantys, o jų panaikinimo priežastys nurodytos sprendimuose, teismas nemano, kad VMI turėjo papildomai pasisakyti dėl minėtų sprendimų neteisėtumo.
Pareiškėja skunde taip pat nurodo, jog dėl Inspekcijos nuolat daromų klaidų, ji yra priversta naudoti savo finansinius išteklius advokatų teisinei pagalbai.
Teismas pažymi, jog pareiškėjai buvo paaiškinta, kad klaidos yra daromos dėl MAIS trikių, kad MAIS sistema yra iš dalies automatizuota, todėl VMI darbuotojai neturi galimybės jos įtakoti, tačiau VMI darbuotojai, pastebėję informacinės sistemos trikio metu priimtus sprendimus, ėmėsi veiksmų jiems pašalinti.
Šiuo aspektu paminėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Taigi, jei pareiškėja mano, jog dėl tam tikrų VMI veiksmų ji patyrė žalą, pareiškėja gali kreiptis į teismą teisės aktų nustatyta tvarka, prašydama žalos atlyginimo.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė 2023 m. liepos 11 d. sprendimu atsakydama į pareiškėjos 2023 m. birželio 27 d. prašymą, nepažeidė VAĮ įstatyme nustatytų terminų, ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei informacijos teikimo principų. Teismo vertinimu, atsakovė pareiškėjai pateikė motyvuotai išdėstytą aiškią bei išsamią informaciją pagal savo kompetenciją ir turimus duomenis, atsižvelgdama į prašymo turinį, be kita ko, nurodė visas aktualias aplinkybes pareiškėjos keltais klausimais ir tokiu būdu įgyvendino jos teisę į prašomos informacijos gavimą. Tai, jog pareiškėjos netenkina gauta informacija, nereiškia, kad Inspekcija neveikė taip, kaip pagal teisės aktų nustatytą tvarką turėjo veikti.
Taigi, teismas daro išvadą, jog skundžiamas VMI 2023 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. RNA-21035 yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl Sprendimo panaikinti nėra pagrindo.
Netenkinus skundo (pagrindinio reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo), netenkinamas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėja prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, ji neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl toks prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.