Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1116-816/2023

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-02-02
Bylos Nr.: eI3-1116-816/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03159-2022-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Jovita Einikienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas: J. J.
Atsakovas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai: Karolis Kurapka

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-1116-816/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03159-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 12.6.3; 12.6.5; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Almai Buinovskienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Karoliui Kurapkai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. J. skundu prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-153775 „Pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ (toliau – ir Sprendimas). Taip pat pareiškėja prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Skunde nurodo, jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Teigia, jog Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 5, 8 punktų bei 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų nuostatoms ir gero viešojo administravimo principui.

Paaiškina, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 3 str. 5 p., nėra išsamus, motyvuotas, kadangi jame nurodoma, koks sprendimas yra pakeičiamas, kokia bendra suma, tačiau nenurodoma, dėl kokių priežasčių VMI nusprendžia pakeisti neegzistuojantį ir negaliojantį 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą.

Nurodo, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 3 str. 8 p., nes VMI netinkamai taikė teisės normas, padarė analogišką teisės taikymo klaidą, dėl kurios LVAT panaikino 2019 m. VMI sprendimą, Sprendimas yra neteisėtas, priimtas atsakovei piktnaudžiaujant savo valdžia.

Teigia, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p., nes prieštarauja sprendimo turiniui keliamiems reikalavimams, kadangi yra nepagrįstas, jame nenurodyti teisiniai argumentai, taikytini teisės aktai, motyvai.

Teigia, jog Sprendimas neatitinka gero viešojo administravimo principo, tinkamai nemotyvavus Sprendimo. Teigia, jog privatus asmuo yra silpnesnioji pusė, tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešojo administravimo subjektu kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą.

Teigia, jog Sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 str. 8 p. bei VAĮ 10 str.

Nurodo, jog, Sprendime nesant jo priėmimo motyvų (faktinių duomenų), Sprendimas pažeidžia teismų praktikoje suformuluotą reikalavimą, kad sprendimų priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai turi būti žinomi ne tik mokesčių administratoriui, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu šis sprendimas priimamas.

Pažymi, jog Sprendime nurodyta suma yra 148433,12 Eur, tačiau nėra pateikiamas joks faktinis pagrindas, kaip tokia suma yra susidariusi, iš kur ji atsirado, ir kodėl ji yra didesnė, nei VMI 2016 m. spalio 27 d. sprendime Nr. (23.31-08)467-230708 nurodytos skolos sumos (144390,73 Eur) bei VMI 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendime Nr. (23.31-08)467-220451 nurodytos skolos sumos (129878,25 Eur).

Teigia, jog VMI prie Sprendimo nepridėjo jokių dokumentų, patvirtinančių apie skolininko konkrečiais laikotarpiais sumokėtas ir (ar) išieškotas sumas, nurodo į teismų praktiką, pagal kurią analogiškomis aplinkybėmis VMI sprendimai buvo pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais bei panaikinti.

Teigia, jog VMI antrą kartą priima sprendimą dėl neegzistuojančio ir paties VMI panaikinto sprendimo pakeitimo, akivaizdžiai pažeidžia įstatymų nuostatas, elgiasi neproporcingai ir neteisingai pareiškėjos atžvilgiu.

Nurodo, kad Sprendimas yra lakoniškas, neinformatyvus, iš Sprendimo ir VMI 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo aišku, jog pirminė išieškotina suma yra sumažėjusi, tačiau patikrinti, ar iš tikro yra sumažėjusi iki Sprendime nurodytos sumos, galimybės nėra, prie Sprendimo nepridėta dokumentų, patvirtinančių apie skolininko konkrečiais laikotarpiais sumokėtas ir (ar) išieškotas sumas.

Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog pareiškėja iki šiol nėra informuota apie skundžiamo Sprendimo panaikinimą, nėra gavusi jokio kito sprendimo panaikinti Sprendimą. Mano, jog naikinant administracinį sprendimą turi būti priimamas kitas administracinis sprendimas, atsižvelgiant į VAĮ 2 str. 5 d. nuostatas. Teigia, jog atsakovė turi pareigą informuoti pareiškėją apie bet kokius sprendimus, kurie sukuria ar panaikina pareiškėjai teises ar pareigas, kaip tai numatyta VAĮ 13 str. 1 d. Taip pat nurodo, jog administracinis sprendimas turi būti rašytinės formos, kaip nustatyta VAĮ 10 str. 5 d. Mano, jog internetinės svetainės (ar vidinės sistemos) ekrano nuotrauka nėra tinkama įrodinėjimo priemonė, siekiant pagrįsti, jog Sprendimas yra panaikintas, kadangi neaišku, kas priėmė sprendimą skundžiamą Sprendimą panaikinti, kokiu pagrindu Sprendimas panaikintas (jeigu jis iš viso panaikintas). Nesutinka, jog viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas gali būti panaikinamas, internetinėje svetainėje nurodant „Neaktualus“. Nurodo, jog praktikoje atsakovė priima administracinius sprendimus, kai yra naikinami kiti administraciniai sprendimai (pvz., 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. (23.31-08)-467-301783 „Pripažinti netekusiu galios nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų)“). Nesutinka su atsakovės pozicija, jog skundžiamas Sprendimas yra panaikintas, kadangi nėra priimta kito administracinio sprendimo dėl Sprendimo panaikinimo, atitinkančio VAĮ 2 str. 5 d. reikalavimus. Pažymi, jog atsakovė, pateikusi tik ekrano nuotrauką iš vidinės sistemos, kurioje nurodyta, jog sprendimas yra „neaktualus“ (laikytina netinkama įrodinėjimo priemone), neįvykdė pareigos pateikti tinkamus įrodymus.

Nurodo, jog laikantis teisėtumo principo, neteisėti administraciniai aktai pagal bendrąją taisyklę turėtų būti panaikinami. Teigia, jog atsižvelgiant į atsakovės poziciją, kad Sprendimas panaikintas, laikytina, kad atsakovė pripažįsta Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, mano, jog tuo atveju, jeigu Sprendimas nėra panaikintas, kaip tai numato įstatymai, Sprendimą turi panaikinti teismas.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog iki teismo sprendimo priėmimo neliko administracinio ginčo objekto, nes neliko ginčo teisinio santykio, kuris atsirado Sprendimo pagrindu, atsižvelgiant į tai, jog Sprendimas pripažintas netekusiu galios ir negali sukelti pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Teigia, jog pareiškėja neturi materialinio teisinio suinteresuotumo (neturi reikalavimo teisės) ginčyti Sprendimą, tai sudaro pagrindą skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, jog Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – ir MAIS) duomenimis, skundžiamas Sprendimas nebuvo perduotas vykdyti antstoliams, jo būsena 2022 m. rugpjūčio 9 d. buvo pakeista į „Atmesta“. Nurodo, kad teisės aktuose nėra numatyta atskira forma sprendimui pakeisti į sprendimo panaikinimą, todėl VMI informaciją apie neaktualų dokumentą mokesčių mokėtojams pateikia per internetinį portalą Mano VMI. Teigia, jog Sprendimo pripažinimą neaktualiu patvirtina internetiniame portale Mano VMI esanti informacija, pareiškėja šią informaciją gali matyti prisijungusi prie savo paskyros internetiniame portale Mano VMI.

Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog skundžiamas Sprendimas yra panaikintas ir nebeaktualus, todėl prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nesutinka su atsakovės pozicija, kuri yra neaiški, nes byloje nėra nei vieno oficialaus dokumento, kuris patvirtintų, jog Sprendimas nebeaktualus, nebegaliojantis, kaip teigia atsakovė. Sprendimas turėtų būti panaikintas priimant kitą administracinį sprendimą, kuris būtų pasirašytas teisės aktų nustatyta tvarka įgalioto asmens. Remiantis teisės aktais nėra galimybės kitais būdais panaikinti administracinio sprendimo, Sprendimas turėtų būti panaikintas analogiška tvarka, kaip ir buvo priimtas (pasirašant įgaliotam asmeniui). Atsakovė pateikė ekrano nuotrauką su pažymėta varnele informacinėje sistemoje, tačiau „varnelės“ uždėjimas informacinėje sistemoje negali būti laikomas administracinio sprendimo priėmimu. Nelaikytina, jog šį veiksmą atliko įgaliotas asmuo, neaišku, kas pažymėjo „varnelę“. Atsakovė nepaaiškino, kas, kada, kokiu teisiniu pagrindu priėmė sprendimą panaikinti skundžiamą Sprendimą, nors turėjo galimybę tai padaryti. Tai, kad atsakovė Sprendimą laiko neaktualiu ir neperdavė antstoliui vykdyti, nereiškia, jog Sprendimas yra panaikintas. Neaiški teiginio, jog Sprendimas neaktualus, teisinė reikšmė, nes „varnelę“ galima bet kada nuimti. Nėra žinoma, jog būtų priimtas koks nors kitas sprendimas dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo. Pareiškėjai nesuprantama, kas padaryta atsakovei pažymint varnelę informacinėje sistemoje, kokia šio veiksmo teisinė reikšmė. Dėl MAIS procedūrų vadovo (toliau – ir Vadovas) nurodo, jog nežino, ką reiškia ši atsakovės nuoroda į Vadovą, atsakovė turėjo išsamiai paaiškinti dėl Vadovo taikymo, negali tam tikra informacinė sistema apriboti tarnautojo veiksmus, kaip ne kartą išaiškinta teismų praktikoje dėl VAĮ 8 straipsnio taikymo. Prašo skundą tenkinti pilna apimtimi, panaikinti skundžiamą Sprendimą, užtikrinant teisinį aiškumą.

Skundas tenkintinas.

Ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-153775 „Pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ (toliau – ir Sprendimas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VMI 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (23.17-08)-320-39504 „Išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų)“ (toliau – 2012 m. VMI Sprendimas) nusprendė išieškoti į biudžetą iš pareiškėjos sąskaitos (sąskaitų) 578 768,95 Lt (kas atitiktų 167 623,07 Eur) sumą ir nutraukti pinigų išdavimą.

VMI 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. (23.17-08)-320-55757 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ nusprendė išieškoti iš pareiškėjos į biudžetą 704 868,69 Lt (kas atitiktų 204144,08 Eur), sprendimas perduotas vykdyti antstoliui.

Išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, VMI 2013 m. vasario 18 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-6224 informavo pareiškėją apie VMI 2013 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-6718 „Pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ (toliau – 2013 m. VMI Sprendimas), kuriuo pakeitė 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-55757, išieškant 649 679,18 Lt (kas atitiktų 188 160,10 Eur).

VMI 2017 m. gruodžio 19 d sprendimu Nr. (23.31-08)-467-301783 (toliau – 2017 m. VMI Sprendimas) nusprendė pripažinti netekusiu galios 2012 m. rugpjūčio 21 d. (23.17-08)-320-39504 nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).

VMI 2019 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-160845 „Pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ (toliau – 2019 m. VMI Sprendimas), kurį pareiškėja apskundė teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2021 m. birželio 9 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1618-556/2021 (toliau – ir LVAT sprendimas), kuriuo konstatavo, jog apskųstas sprendimas neleidžia pagrįsti nurodytos išieškotinos sumos, VAĮ 8 straipsnio reikalavimai nebuvo išpildyti, tai sudaro pagrindą tenkinti apeliacinį skundą, ginčo klausimas nagrinėtinas iš naujo VMI. LVAT sprendimu panaikino 2019 m. VMI sprendimą.

VMI 2022 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-153775 (toliau – ir Sprendimas) nusprendė pakeisti 2012 m. lapkričio 14 d. (23.17-08)-320-55757 sprendimą ir išieškoti į valstybės biudžetą iš mokesčių mokėtojo turto 148 433,12 Eur.

Nesutikdama su Sprendimu pareiškėja kreipėsi į teismą.

Byloje yra atsakovės pateikta Mano VMI sistemos tinklalapio ekrano kopija (toliau – ir Ekrano kopija), kurioje pateikiamas mokesčių mokėtojo gauto dokumento „FR04987 Sprendimas pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (v.5)“ statusas: „Registracijos numeris ir data: (23.31-08) 467-153775 2022-07-25“, „Perskaitytas: Neperskaitytas“, „Įteiktas 2022-07-25“, „Aktualumas: Neaktualus (2022-08-09 15:08:30)“, „Pateiktas portale: 2022-07-25“, „Šaltinis: MAIS“, „2022-08-09 15:08:30, Vidinis naudotojas J.D., Pažymėjimas neaktualiu, Priežastis: Yra kitas dokumentas/ pakeistas dokumentas“.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė teigia, kad VMI panaikino skundžiamą Sprendimą bei neginčija pareiškėjos argumentų dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas šioje byloje turi įvertinti, ar atsakovė pagrįstai teigia, jog Sprendimas yra panaikintas bei ginčo dalykas šioje administracinėje byloje išnykęs.

Nagrinėjamoje byloje, vertinant, ar atsakovė yra priėmusi administracinį sprendimą dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo, pažymėtina, kad teismas 2022 m. rugpjūčio 12 nutartimi buvo įpareigojęs atsakovą pateikti įrodymus dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo. Iš atsakovės 2022 m. rugsėjo 6 d. (DOK-19477) pakartotinai pateiktos tapačios Ekrano kopijos, kuria atsakovė grindžia teiginį, jog Sprendimas panaikintas, matyti esanti atžyma MANO VMI informacinėje sistemoje („Aktualumas: Neaktualus (2022-08-09 15:08:30)“, „Šaltinis: MAIS“, „2022-08-09 15:08:30, Vidinis naudotojas J.D., Pažymėjimas neaktualiu, Priežastis: Yra kitas dokumentas/ pakeistas dokumentas“) (toliau – ir Atžyma). Svarstytina, ar ši Atžyma atitinka administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.

Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdama sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ, ginčo teisiniams santykiams aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 29 d. iki 2023 m. sausio 1 d.). VAĮ nustato tiek administracinio sprendimo formos, tiek ir turinio reikalavimus.

VAĮ 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia, jog administracinis sprendimas yra teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta: „1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

VAĮ 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog administracinis sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens. Kai administracinis sprendimas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, sprendimo pasirašymui prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje.

VAĮ reglamentuoja klaidų administraciniuose sprendimuose ištaisymo institutą (15 str.) ir administracinių sprendimų pripažinimo negaliojančiais institutą (16 str.). Viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą: 1) neteisėtą administracinį sprendimą; 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo. VAĮ 16 str. 2 dalyje įtvirtinta, kad neteisėtas administracinis sprendimas netenka galios nuo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pripažinti šį administracinį sprendimą netekusiu galios įsigaliojimo momento, išskyrus atvejus, kai šis sprendimas viešojo administravimo subjekto motyvuotu sprendimu netekusiu galios pripažįstamas nuo neteisėto administracinio sprendimo priėmimo momento (ab initio).

Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikta Atžyma laikytina neatitinkančia VAĮ nustatytų ir teismų praktikoje išplėtotų reikalavimų administraciniam sprendimui nei formos, nei turinio prasme, atsižvelgiant į tai, jog nėra nurodytas administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas, administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris, atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką. Taip pat iš Atžymos nėra aišku ir atsakovė nepagrindė, ar vidinis naudotojas J.D. padarė įrašą Mano VMI, būdamas nustatyta tvarka įgaliotas priimti sprendimą dėl Sprendimo panaikinimo, Atžymoje nėra nurodytos minėto vidinio naudotojo pareigos, be to, atsakovė nepagrindė, jog minėto vidinio naudotojo įrašas prilyginamas patvirtinimui (autorizavimui) valstybės informacinėje sistemoje, kaip to reikalauja VAĮ 10 straipsnio 6 dalis.

Atsakovės nurodomos Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (Mano VMI) nuostatai patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-242 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ neaptaria priimtų administravimo sprendimų naikinimo instituto. Šios sistemos elektroninių paslaugų naudojimo tvarką nustato Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės, ginčo teisiniams santykiams aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Taisyklių 12 punktas nustato: „Mano VMI srityje dokumentams atvaizduoti ir spausdinti naudojama forma gali nesutapti su to paties dokumento patvirtinta forma. Visuose dokumentuose, kurie yra automatiškai parengiami atitinkamoje VMI informacinėje sistemoje, jeigu juose nėra parašo rekvizito, turi būti nuoroda į VMI informacinę sistemą, kurioje dokumentas yra parengtas, jo registravimo data ir numeris. Pateikus dokumentą per Mano VMI, popierinis dokumentas nėra teikiamas, išskyrus tuos atvejus, kai VMI to pareikalauja“. Taisyklių 10 punktas nustato: „Mano VMI srityje pateikiami dokumentai, susiję su užsakytomis elektroninėmis paslaugomis, bei kita VMI informacija. Dokumentų įkėlimo į Mano VMI data laikoma dokumento įteikimo elektroninės paslaugos gavėjui data. Ši dokumentų įteikimo momentą reglamentuojanti nuostata netaikoma, kai elektroninės paslaugos gavėjams yra teikiami kontrolės procedūrų metu parengti dokumentai. Kontrolės procedūrų metu parengtų dokumentų įteikimo data laikoma ta data, kuri nustatoma Mano VMI programinėmis priemonėmis“.

Nurodytuose teisės aktuose nėra nuostatų, kurių pagrindu galėtų būti suformuojama Atžyma (prie Sprendimo įrašant „Neaktualu“) nepateikiant konkretaus dokumento dėl Sprendimo panaikinimo, ir kuri būtų laikoma vienkartinės viešojo administravimo subjekto (atsakovės) valios panaikinti Sprendimą išreiškimu.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, jog Atžyma neatitinka esminių administracinio sprendimo formos ir turinio reikalavimų, nėra pagrindo ją vertinti kaip teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikštą vienkartinę viešojo administravimo subjekto (atsakovės) valią dėl teisės taikymo, privalomą ir skirtą konkrečiam asmeniui (pareiškėjai), atsakovei neįrodžius priešingai. Nesant byloje įrodymų dėl kito administracinio sprendimo panaikinti skundžiamą Sprendimą priėmimo, teismas sprendžia, jog atsakovė nėra panaikinusi ginčijamo Sprendimo, Sprendimas yra galiojantis, todėl ginčo dalykas šioje administracinėje byloje nėra išnykęs ir byla nagrinėtina iš esmės.

Vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nustatyta, kad Sprendime nurodoma, jog jis priimtas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu („Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę <...> priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas“). Nurodoma, kad keičiamas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. (23.17-08)320-55757 ir bendra suma – 148 433,12 Eur. Priedu esančioje prievolių ataskaitoje matyti, kad prievolės tipas – PVM001/AKTAS, pagrindinės prievolės suma 89 741,16 Eur, delspinigių suma 58 691,96 Eur.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Be to, viešojo administravimo subjekto priimamas administracinis sprendimas turi būti priimtas laikantis viešojo administravimo principų, įskaitant išsamumo (viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį) ir objektyvumo (administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs) reikalavimų (VAĮ 3 str.).

Taip pat pažymėtina, jog LVAT nuosekliai formuoja teismų praktiką, kad viešojo administravimo subjekto atsiliepime ar procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai (net jei būtų išsamūs) ir duomenys negali pakeisti imperatyvių reikalavimų, kad sprendimo motyvai turi būti pačiame sprendime (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011; 2013 m. birželio 13 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, skundžiamo Sprendimo turinį, nėra teisinio pagrindo nesutikti su pareiškėjos argumentais, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka esminių administraciniams aktams keliamų reikalavimų: jame nėra pateiktos esminės faktinės aplinkybės, lėmusios šio Sprendimo priėmimą, nėra detalizuota išieškomos sumos susidarymas, įvertinus ankstesniais sprendimais nurodomas prievolės sumas, nėra nurodoma konkreti MAĮ V skyriaus „Mokesčių apskaičiavimas, sumokėjimas ir išieškojimas“ 5 skirsnio „Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas“ teisės norma bei nepateikiami motyvai dėl Sprendimo „pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ priėmimo.

Papildomai įvertinus ir tai, jog ir pats atsakovas neginčija pareiškėjos nurodomų Skundžiamo sprendimo nepagrįstumo aspektų, laiko jį neaktualiu, yra pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti, ginčijamą Sprendimą naikinti. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjos skundas tenkintinas.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas tenkintas, pareiškėjai iš atsakovės priteistina sumokėto žyminio mokesčio dydžio patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos J. J. skundą.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-153775 „Pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“.

Priteisti pareiškėjai J. J. iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita Einikienė Saulius Jakaitis Fausta Vitkienė