Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovei E. Ž., ieškovės atstovui adv. Gintarui Putvinskiui, atsakovui A. Ž., atsakovo atstovei adv. Egidijai Stauskienei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Dainai Sedenevičienei, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, bendro sutuoktinių turto padalijimo, išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo, vaikų išlaikymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas, patikslinęs priešieškinį (b. l. 103-108, 164-167), prašo:

1) santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) po santuokos nutraukimo E. Ž. palikti santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini);

3) nepilnamečių vaikų Rusnės ir Tito gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. Ž.;

4) nepilnamečių vaikų Rusnės ir Tito išlaikymui iki jų pilnametystės priteisti po 350 Lt kiekvienam periodinių kas mėnesį mokamų išmokų;

5) E. Ž. asmeninės nuosavybės teise valdyti, naudoti ir disponuoti priskirti automobilį KIA Magentis, kurio vertė 18293 Lt; automobilį Opel Omega, kurio vertė 6000 Lt, traktorių-žoliapjovę, kurios vertė 5000 Lt, namų kiną Philips, kurio vertė 1500 Lt, plazminį televizorių Tauras, kurio vertė 1100 Lt, fotoaparatą Olymp, kurio vertė 900 Lt, videokamerą Sony, kurios vertė 1800 Lt, o jam asmeninės nuosavybės teise valdyti, naudoti ir disponuoti priskirti 0,0623 ha žemės sklypą, Talkos sodų 2-oji g. 60, Vilnius, 100000 Lt vertės, UAB „Anrosta“ 100 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 1 Lt, nustatyti, kad atsakovas už tai, kad padalijant turtą natūra yra nukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmoka ieškovei 32704 Lt piniginę kompensaciją;

6) nustatyti A. Ž. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

- atsakovas A. Ž. pasiima R. Ž. ir T. Ž. iš jų gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą penktadienį 18 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 16 val.;

- lyginiais metais gruodžio 24 ir 25 dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną ieškovas pasiima abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą kitos dienos 17 val.;

- kiekvienais metais atsakovas su vaikais atostogauja ne mažiau kaip dvi savaites vaikų vasaros atostogų metu iš anksto apie konkretų atostogų laiką informuodamas vaikų motiną raštu ne vėliau kaip prieš keturias savaites iki numatomų atostogų pradžios.

- lyginiais metais atsakovas turi teisę susitikti su vaikais abiejų vaikų ir savo gimtadienių dienomis, paimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje 16 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.;

- ieškovei keičiant gyvenamąją vietą, apie numatomą nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą ji privalo iš anksto ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki tokio pakeitimo informuoti raštu atsakovą. Toks informavimas yra būtinas užtikrinant nepilnamečių vaikų teises bendrauti su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys iš dalies tenkintinas, priešieškinys iš dalies tenkintinas.

Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės.

Šalys 1997-09-26 sudarė santuoką (b. l. 12), 1997-12-28 jiems gimė dukra R. Ž., o 2001-09-02 sūnus T. Ž. (b. l. 14). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad jie kartu negyvena nuo 2010 m. rugpjūčio mėn., atsakovas patvirtino, kad nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. gyvena su kita moterimi. Šalys galimybių atkurti iširusius šeimos santykius nemato, todėl santuoka nutrauktina.

Pagal CK 3.27 straipsnį sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal CK 3.60 straipsnį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra neištikimas.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šeimoje jau keletą metų tvyrojo emocinė įtampa. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių įrodymų (b. l. 98) nustatyta, kad atsakovas 2010 m. rugpjūčio mėn. paliko šeimą ir apsigyveno su kita moterimi. Šalys nurodė skirtingas įtampos šeimoje atsiradimo priežastis: ieškovė – atsakovo bendravimą su kitomis moterimis, nederinimą verslo, piniginių sprendimų su ja, atsakovo laiko leidimą atskirai, o atsakovas – ieškovės priekaištus dėl bendravimo su draugais, jo būdo, moralinės paramos neteikimą, pagarbos nebuvimą. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina ieškovės paaiškinimų teisingumą. Atsakovas iš esmės pripažino, kad laiką jis leisdavo atskirai, nurodė, kad nederino su ieškove investicijų į UAB „Anrosta“, kurios akcininku jis yra. Atsakovas pripažino, kad yra baustas už vairavimą esant neblaiviam, šią aplinkybę patvirtina ir UAB „Sauda“ reikalavimai (t. 1). Ieškovė paaiškino, kad jai nepatiko leisti laiko su atsakovo draugais, nes buvo girtaujama. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės galimi priekaištai dėl netinkamo elgesio negali būti laikomi sutuoktinės pareigų teikti moralinę paramą, gerbti sutuoktinį pažeidimu. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl tariamai netinkamo ieškovės kaip sutuoktinės pareigų įgyvendinimo deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtintos įrodymais. Todėl teismas vertina, kad šeimoje emocinė įtampa kilo dėl atsakovo netinkamo elgesio – atsakovo laiko leidimo atskirai nuo šeimos, verslo, piniginių sprendimų nederinimo su ieškove, girtavimo, ką įrodo ieškovės paaiškinimai, faktas, kad atsakovas vairavo būdamas neblaivus. Galiausiai, atsakovas paliko šeimą, apsigyveno su kita moterimi. Šis faktas pagal įstatymą preziumuoja, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (neištikimybės). Taigi byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, nes nebuvo lojaliu, negerbė ieškovės, jos nerėmė moraliai, ir būtent dėl tokio atsakovo elgesio iširo santuoka.

Neturtinės žalos atlyginimas.

Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė prašo priteisti neturtinei žalai atlyginti 10000 Lt sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007 ir kitose išaiškino, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tesiėjų kolegijos 2008-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

Nagrinėjamu atveju dėl atsakovo elgesio, ardančio šeimą, ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, neigiamas emocijas. Todėl ieškovei priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau šiuo atveju nėra matyti, kad neturtinė žala sukėlė ilgalaikes, nepataisomas ar sunkiai pataisomas neigiamas pasekmes, ieškovė, faktiškai iširus šeimai, įsidarbino, šiuo metu dirba, taigi santuokos iširimas neigiamai nepaveikė profesinės veiklos. Šalių turtinė padėtis iš esmės yra lygi (apie tai bus pasisakyta vėliau). Prieš ieškovę fizinis smurtas nebuvo naudojamas, nenustatyta, kad atsakovas būtų netinkamai elgęsis vaikų atžvilgiu, todėl ieškovės reikalaujama suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijų bei formuojamos teismų praktikos. Pvz., kasacinis teismas, esant sutuoktinio smurto naudojimo faktams, priteisė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Esant nuteisimo už nepilnametės dukros sumušimą, netinkamo elgesio su vaikais faktams, kasacinis teismas priteisė 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2006). Esant šeimos palikimo, neištikimybės faktams, priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-04-07 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-207/2008). Esant neištikimybei, smurtui, priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642). Esant nesirūpinimui šeima ir nepilnametės dukters auklėjimu ir priežiūra, bendru turtu, šeimos palikimui, artimam bendravimui su kita moterimi, neigiamai įtakai ieškovės sveikatai, priteista 2000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs atsakovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo pobūdį, kaltę, santuokos trukmę, ieškovės patirtų neigiamų pergyvenimų pobūdį, pasekmes, šalių turtinę padėtį daro išvadą, kad sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei formuojamą teismų praktiką atitinka 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimas. Ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-3-255/2009, tačiau joje kasacinis teismas neaiškino teisės normų dėl neturtinės žalos priteisimo santuokos nutraukimo bylose.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Tarp šalių ginčo dėl to, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nėra. Iš buities tyrimo akto (b. l. 119-120) matyti, kad vaikai teigė, jog namais, jų sveikata, mokslais, užimtumu, visais pirkiniais rūpinasi tik motina, jie išreiškė norą gyventi tik su savo motina. Esant šioms aplinkybėms, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti savo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, ieškovė jokių prieštaravimų dėl šios tvarkos nepareiškė. Nenustatyta, kad ši tvarka galėtų pažeisti vaikų interesus. Iš buities tyrimo akto (b. l. 76-77) matyti, kad dabartinė atsakovo gyvenamoji vieta tinkama bendravimui su vaikais.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, o išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal CK 3.194 straipsnį, jei tėvai nevykdo šios pareigos, išlaikymą priteisia teismas. Pagal CK 3.196 straipsnį iš tėvo, nevykdančio pareigos išlaikyti vaikus, teismas gali priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Pagal CK 3.198 straipsnį teismas, priteisdamas išlaikymą dviem vaikam, turi nustatyti išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.

Nagrinėjamu atveju byloje kyla ginčas, ar atsakovas jau nuo 2010-01-01 materialiai neišlaikė vaikų. Nustatyta, kad atsakovas nuo 2010-01-01 iki 2010-08-01 gyveno šeimoje. Atsakovo teigimu, šiuo laikotarpiu jis prisidėjo prie šeimos poreikių, vaikų išlaikymo, ieškovė patvirtino, kad šiuo laikotarpiu atsakovas nupirkdavo maisto produktų, todėl neįrodytais laikytini ieškovės teiginiai, kad šalys šiuo laikotarpiu bendro ūkio nevedė. Ieškovė nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. buvo bedarbė (b. l. 28, 63, 70-71), taigi ji laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-08-01 gavo tik nedarbo draudimo išmoką už 2010 m. sausio mėn. (b. l. 28), o kitais mėnesiais, ieškovės paaiškinimais, socialinę pašalpą. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad ieškovės pajamos nebuvo pakankamos vienai išlaikyti vaikus. Darytina išvada, kad atsakovo neprisidėjimas prie vaikų išlaikymo laikotarpiu, kai atsakovas gyveno šeimoje, neįrodytas. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas, palikęs šeimą, teikė išlaikymą vaikams epizodiškai: tris kartus davė vaikams pinigų, nupirko drabužių, nuolatinį išlaikymą ėmė teikti vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2010 m. lapkričio mėn. (b. l. 41). Ieškovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas tinkamai vykdo teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas įrodymais neįrodė savo teiginių, kad 2010 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. yra ieškovei vaikams išlaikyti davęs po 1000 Lt. Taigi yra pagrindas priteisti išlaikymą vaikams iš atsakovo nuo 2010-08-01.

Ieškovė nurodo, kad dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį reikia skirti apie 1300 Lt, sūnaus išlaikymui 1100 Lt. Matyti, kad šalių dukra Rusnė kas mėnesį ar du dalyvauja tarptautinėse meninės gimnastikos varžybose, ieškovė kiekvienam dalyvavimui skiria 200-300 Lt išlaidų, patiria išlaidų aprangai (b. l. 99). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad sūnus Titas lanko krepšinio, breiko būrelius, kurie yra mokami (atitinkamai, 50 Lt ir 80 Lt per mėn.). Iš medicininių dokumentų matyti, kad vaikams konstatuojami sveikatos sutrikimai (b. l. 100). Ieškovės nurodomas sumas, kurias reikia skirti vaikų išlaikymui, iš esmės patvirtina pateikti paskaičiavimai (b. l. 96-97), jos paaiškinimai, minėtos aplinkybės dėl papildomo vaikų ugdymo, sveikatos poreikių. Ieškovė nurodo, kad, įvertinus atsakovo teiginius dėl jo galimybių mokėti išlaikymą, atsakovas dukros išlaikymui turėtų skirti 600 Lt per mėn., sūnaus išlaikymui 500 Lt per mėn. Ieškovė nurodė, kad jos mėnesio pajamos yra 1800 Lt, 500 Lt ji moka už buto nuomą (b. l. 85). Atsakovo darbo pajamos 700-800 Lt per mėn. (b. l. 40, 65, 145). Atsakovo paaiškinimais, jis yra statybos inžinierius, gauna papildomų pajamų už konsultavimą. Atsakovas 2009-12-31 buvo sukaupęs bendrovės „Aviva Lietuva“ pensijų fonde 13728,57 Lt vertės fondo vienetų (b. l. 72). Iš atsakovo priešieškinio, jo paaiškinimų, jis galėtų sumokėti ieškovei kompensaciją, be to, galėtų skirti po 350 Lt išlaikymą kas mėnesį. Atsakovas paaiškino, kad pinigų kompensacijai sumokėti galėtų gauti iš UAB „Anrosta“, kuri turi reikalavimo teisių į skolininkus. Atsakovas priešieškinyje, grįsdamas negalimumą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nurodė, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė yra panašaus amžiaus, darbingi asmenys, turintys vienodas galimybes dirbti ir gauti nuolatines pajamas, jų turtinė padėtis iš esmės vienoda (b. l. 106). Tačiau atsikirsdamas į ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nurodo, kad gauna minimalią mėnesinę algą, todėl prisidėti prie vaikų išlaikymo gali tik pagal dabartines finansines galimybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-790/2002, Nr. 3K-3-469/2006). Teismas konstatuoja, kad atsakovas iš esmės yra pajėgus prisidėti prie vaikų išlaikymo kartu su ieškove panašia dalimi, nes yra darbingas, turi išsilavinimą, gauna ne tik darbo pajamas, bet ir pajamas už konsultacijas, jo paaiškinimais, jis turi galimybę gauti piniginių lėšų iš UAB „Anrosta“, be to, jo paties tvirtinimu, šalių turtinė padėtis iš esmės lygi. Todėl, remiantis atsakovo turtine padėtimi, nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas turi iš esmės mažesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, nei ieškovė. Antra vertus, atsižvelgus į byloje esančius duomenis apie atsakovo gaunamų reguliarių pajamų dydį, o taip pat į tai, kad išlaikymas turi būti teikiamas abiems vaikams ir ieškovės prašoma priteisti bendra išlaikymo suma ženkliai viršytų atsakovo šiuo metu gaunamų reguliarių pajamų dydį, teismas vertina, kad iš atsakovo priteistina dukros išlaikymui 550 Lt per mėn., sūnaus išlaikymui 450 Lt per mėn.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą dalinai periodinėmis išmokomis, dalinai turtu, priteisiant vaikams po 18000 Lt vertės žemės sklypo dalis ir periodinėmis išmokomis po 350 Lt per mėnesį. Teismo vertinimu, tokia išlaikymo forma neatitiktų dabartinių nepilnamečių vaikų poreikių. Ieškovė nurodė, kad dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį reikia skirti apie 1300 Lt, sūnaus 1100 Lt, todėl, atsakovui mokant po 350 Lt per mėn. išlaikymui periodinėmis išmokomis, kas sudaro mažesnį dydį, nei MMA, kiltų grėsmė būtiniausių vaikų poreikių patenkinimui. Iš duomenų apie prašomą priteisti išlaikymui konkretų turtą (0,0623 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame, ieškovės paaiškinimais, yra nebaigtas statyti ir neįregistruotas pastatas, b. l. 15) nėra matyti, kad toks turtas galėtų užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimą. Pastatas nėra įregistruotas, ieškovės paaiškinimais, jis nėra baigtas statyti, todėl jis šiuo metu, be papildomų statybos darbų, nėra tinkamas gyventi. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad vaikų interesus geriau atitiktų išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis. Su šia išvada teismas sutinka. Pažymėtina, kad ieškovė patvirtino, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas vykdo teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir moka priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šalys pareiškė reikalavimus padalinti santuokos metu įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine nuosavybe: automobilį KIA Magentis, v. n. (duomenys neskelbtini) automobilį Opel Omega, v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-17), UAB „Anrosta“ 100 paprastųjų vardinių akcijų, 0,0623 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame, ieškovės paaiškinimais, yra nebaigtas statyti ir neįregistruotas pastatas (b. l. 15), kilnojamąjį turtą (namų kiną Philips, televizorių Tauras, fotoaparatą Olymp, vaizdo kamerą Sony), traktorių žoliapjovę. Be to, atsakovas santuokos metu įgijo UAB „Stock centras“ 25 paprastųjų vardinių akcijų (b. l. 153-156). Tarp šalių nekyla ginčo, kad automobilio Opel Omega vertė yra 6000 Lt, žemės sklypo vertė 110000 Lt, namų kino Philips 1500 Lt, televizoriaus Tauras 1100 Lt, fotoaparato Olymp 900 Lt, vaizdo kameros Sony 1800 Lt, traktoriaus žoliapjovės 5000 Lt. Nustatyta, kad UAB „Stock centras“ akcijos nėra vertingos, nes bendrovė ekonominės veiklos nevykdo. Teismas vertina, kad automobilio KIA Magentis vertė 10000 Lt. Atmestini atsakovo įrodymai dėl didesnės šio automobilio vertės (b. l. 57-59), nes automobilis buvo įsigytas 2008 m. už 9300 Lt (b. l. 102). UAB „Anrosta“ akcijos vertintinos 10000 Lt, nes bendrovės įstatinis kapitalas yra 10000 Lt, atsakovas nepateikė duomenų, kad įmonė nedirbanti. Iš atsakovo paaiškinimų teismui matyti, kad bendrovė turi reikalavimo teisių kitiems asmenims. Taigi pagrindo bendrovės akcijas vertinti 1 Lt nėra. Bendra dalintino turto vertė yra 146300 Lt.

Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiama nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis). Teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus ir nukrypti nuo lygių dalių principo, bei jai priteisti 2/3 dalis žemės sklypo. Ieškovė nurodo, kad lieka su nepilnamečiais vaikais, be nuosavo būsto, 1/3 dalis žemės sklypo priteistina vaikams kaip išlaikymas kaip turtu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009, kt.). Turi būti konstatuojamas realus poreikis nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-07-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-353/2008). Pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo taikomas tiek, kiek tai reikalinga nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-03 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra realaus poreikio, grindžiamo nepilnamečių vaikų interesais, nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovei priteisti 2/3 dalis žemės sklypo. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo 1/3 žemės sklypo dalimi, todėl 2/3 dalių žemės sklypo priteisimas ieškovei, o 1/3 dalies atsakovui, neįtakos vaikų teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas užtikrinimo. Tai, kad ieškovė neturi nuosavo būsto ir vaikai lieka gyventi su ja, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nes šeima didžiąją santuokos dalį gyveno ieškovės motinai priklausančiame name (duomenys neskelbtini), turi šią galimybę ir šiuo metu. Ieškovė dabartiniu metu nuomoja būstą, nes, jos paaiškinimais, mieste gyventi yra patogiau. Žemės sklype esantis nebaigtas statyti ir neįregistruotas pastatas be papildomų statybos darbų nėra tinkamas gyventi, o ieškovė nepagrindė, iš kokių finansavimo šaltinių ji galėtų užbaigti statybą. Teismui apskritai nėra pateikti jokie duomenys apie pastato būklę, jo baigtumo procentą. Todėl nagrinėjamu atveju turtas dalintinas lygiomis dalimis.

Turto padalijimo principai įtvirtinti CK 3.127 straipsnyje, pagal kurį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalydamas santuokinį turtą natūra teismas turi atsižvelgti ir į tai, kuriam iš sutuoktiniui šis turtas yra reikalingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461, kt.).

Nagrinėjamu atveju nėra galimybės lygiai padalinti turto sutuoktiniams natūra, nes didžiąją dalį turto sudaro 110000 Lt vertės žemės sklypas. Tarp šalių pagrindinis ginčas vyksta, kokiu būdu padalinti šį turtą, atsakovas reikalauja priteisti jį natūra, kartu priteisiant iš jo piniginę kompensaciją ieškovei. Atsakovas nurodo, kad turi didesnius verslumo įgūdžius, jis sugebės realizuoti žemės sklypą už didesnę kainą arba panaudoti jį verslo plėtrai. Ieškovė šiam atsakovo prašymui prieštarauja, neigdama atsakovo pajėgumą išmokėti piniginę kompensaciją, nurodydama aplinkybę, kad prokuroras ikiteisminiame tyrime yra apribojęs atsakovo nuosavybės teises (b. l. 123). Teismas konstatuoja, kad visas žemės sklypas natūra atsakovui negali būti priteisiamas, nes nėra objektyvių, patikimų duomenų, kad atsakovas bus pajėgus sumokėti ieškovei kompensaciją pinigais už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Atsakovo reguliarios darbo pajamos yra tik 700-800 Lt/mėn., gaunamos kitos pajamos nereguliarios, jis turės vykdyti prievolę išlaikyti vaikus, kuri, šiuo teismo sprendimu, sudarys 1000 Lt/mėn. abiems vaikams, atsakovo paaiškinimai, kad jis gali gauti iš piniginių lėšų iš UAB „Anrosta“, kuriai yra skolingi tretieji asmenys, objektyviais įrodymais nėra patvirtinti, be to, vyksta ikiteisminis tyrimas, kurio metu yra apribotos atsakovo nuosavybės teisės. Iš bylos medžiagos matyti, kad apribotos atsakovo nuosavybės teisės ne tik ginčo žemės sklypą, bet ir į kitą atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, transporto priemonę (b. l. 169-172). Atsakovas, prašydamas žemės sklypą priteisti jam, o iš jo priteisti 32704 Lt piniginę kompensaciją, kartu visą likusį turtą (išskyrus UAB „Anrosta“ akcijas) prašo priteisti ieškovei, tačiau visiškai ignoruoja aplinkybę, kad ne visas šis turtas jai reikalingas (pvz., du automobiliai, žoliapjovė-traktorius). Atsakovui priteisus žemės sklypą, UAB „Anrosta“ akcijas ir automobilį Opel, mokėtina ieškovei kompensacija sudarytų net 52850 Lt (126000 Lt – 73150 Lt). Be to, iš priešieškinio matyti, kad pats atsakovas nurodo, kad kompensaciją gali išmokėti per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, taigi suvokia, kad nėra pajėgus iš karto jos sumokėti. Todėl teismas vertina, kad žemės sklypo priteisimas vienam atsakovui natūra ir piniginės kompensacijos priteisimas iš jo pažeistų ieškovės interesus, nes faktiškai jai būtų sudėtinga tokią kompensaciją išieškoti iš atsakovo priverstine tvarka. Pagrindo priteisti žemės sklypo vienai ieškovei taip pat nėra, nes ieškovė taip pat nebūtų pajėgi sumokėti kompensacijos atsakovui. Kadangi ieškovė nurodė, kad jai būtinai reikalingas automobilis KIA, kuriuo ji šiuo metu naudojasi, už didesnę bendro turto dalį kompensacija atsakovui turėtų sudaryti net 46850 Lt (120000 Lt – 73150 Lt). Esant tokioms aplinkybėms, žemės sklypas priteistinas šalims po ½ dalį, o kitas turtas šalims paskirstytinas remiantis turto reikalingumo principu. Tokiu būdu šalys turės lygias teises, remiantis bendrąją dalinę nuosavybę reguliuojančiomis teisės normomis, valdyti, naudoti ir disponuoti žemės sklypu. Kadangi UAB „Anrosta“ faktiškai valdė atsakovas, jam priteistinos 10000 Lt vertės šios bendrovės akcijos, o ieškovei tokios pat vertės automobilis KIA. Kadangi atsakovas naudojosi 6000 Lt vertės automobiliu Opel, automobilis priteistinas atsakovui, o ieškovei priteistini 5300 Lt vertės kilnojamieji daiktai. Kadangi ieškovė nemoka naudotis 5000 Lt vertės žoliapjove-traktoriumi, juo naudojosi atsakovas, ieškovė su vaikais šiuo metu gyvena nuomojamame bute, kuriame žoliapjovė nereikalinga, atsakovas, turėdamas techninį išsilavinimą ir mažiau kasdieninių rūpesčių, susijusių su vaikų priežiūra ir auklėjimu, turi didesnes galimybes realizuoti šį daiktą, žoliapjovė priteistina atsakovui. Kadangi atsakovui tenka 76000 Lt vertės turtas (lygi dalis bendro turto sudaro 73150 Lt), už didesnę tenkančią dalį iš atsakovo ieškovei priteistina 2850 Lt kompensacija (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

Nėra duomenų, kad padalintas žemės sklypas buvo įgytas nusikalstamu būdu. Akivaizdu, kad atsakovo nuteisimo baudžiamąja tvarka atveju galimai kilsiančios jo prievolės yra asmeninio pobūdžio, todėl jos negalės būti tenkinamos iš bendro turto (CK 3.109 straipsnis, BPK 151 straipsnis). Darytina išvada, kad ta aplinkybė, jog 2011-03-01 prokuroro nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-00723-10 apribotos atsakovo nuosavybės teisės į bendrąja jungtine nuosavybe turėtą žemės sklypą, ieškovei teisinių pasekmių sukelti negali. Todėl įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, ieškovė turės teisę kreiptis į prokurorą ar teismą dėl jai priteistos žemės sklypo dalies nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Dėl ieškovės pavardės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei, jos pageidavimu, paliktina santuoktinė pavardė (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi patenkintas ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, ieškovei iš atsakovo priteistinas 133 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už šį reikalavimą (b. l. 9). Atsakovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nebuvo patenkintas, todėl atsakovo sumokėtas 135 Lt žyminis mokestis už šį reikalavimą iš ieškovės nepriteistinas. Patenkinta ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl turto padalinimo dalis ir šalims priteista turto už 73150 Lt, už patenkintą šių reikalavimų dalį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2195 Lt. Ieškovei 1500 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (b. l. 31), o nuo likusios dalies 1933 Lt žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė buvo atleista (b. l. 20-21). Atsakovas už turtinį priešieškinio reikalavimą sumokėjo 1500 Lt žyminį mokesį (b.l.161), nuo 1500 Lt žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą buvo atleistas (b. l. 115-116). Esant šioms aplinkybėms, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 1500 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl turto padalinimo. Už patenkintą ieškovės reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, už kurį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė buvo atleista, iš atsakovo valstybei priteistina 60 Lt (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Priteisus nepilnamečiams vaikams išlaikymą, iš atsakovo valstybei priteisiamas 360 Lt žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai), iš ieškovės 1/3 dalis, iš atsakovo 2/3 dalis, atitinkamai, 19,29 Lt ir 38,57 Lt.

Sprendimas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282-283, 384-385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1997-09-26 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2451) tarp A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė Vingelytė), nutraukti.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini).

Pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyti nepilnamečių vaikų R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

- atsakovas A. Ž. pasiima R. Ž. ir T. Ž. iš jų gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą penktadienį 18 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 16 val.;

- lyginiais metais gruodžio 24 ir 25 dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną ieškovas pasiima abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą kitos dienos 17 val.;

- kiekvienais metais atsakovas su vaikais atostogauja ne mažiau kaip dvi savaites vaikų vasaros atostogų metu iš anksto apie konkretų atostogų laiką informuodamas vaikų motiną raštu ne vėliau kaip prieš keturias savaites iki numatomų atostogų pradžios;

- lyginiais metais atsakovas turi teisę susitikti su vaikais abiejų vaikų ir savo gimtadienių dienomis, paimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje 16 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.;

- ieškovei keičiant gyvenamąją vietą, apie numatomą nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą ji privalo iš anksto ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki tokio pakeitimo informuoti raštu atsakovą.

Priteisti nepilnametei dukrai R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), iš tėvo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 550 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-08-01 iki kol dukra sulauks pilnametystės, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnametės dukros atstovei pagal įstatymą motinai E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti nepilnamečiam sūnui T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), iš tėvo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-08-01 iki kol sūnus sulauks pilnametystės, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio sūnaus atstovei pagal įstatymą motinai E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti ieškovei E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini):

½ dalį 0,0623 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);transporto priemonę KIA MAGENTIS, v. n. (duomenys neskelbtini) kilnojamuosius daiktus – namų kiną Philips, televizorių Tauras, fotoaparatą Olymp, vaizdo kamerą Sony.

Priteisti atsakovui A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini):

½ dalį 0,0623 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);100 paprastųjų UAB „Anrosta“ vardinių akcijų;25 paprastąsias vardines UAB „Stock centras“ akcijas;transporto priemonę OPEL OMEGA, v. n. (duomenys neskelbtini);traktorių-žoliapjovę.

Priteisti ieškovei E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 2850 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį.

Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti ieškovei E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 133 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš ieškovės E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt žyminio mokesčio ir 19,29 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 420 Lt žyminio mokesčio ir 38,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimą nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją nusiųsti VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kad šis įregistruotų nekilnojamojo daikto teisinės padėties pakeitimus.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją nusiųsti VĮ Regitra transporto priemonių teisinės padėties pakeitimų įregistravimui.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją nusiųsti Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.