Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui asociacijai Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Ieškovas ir atsakovė paruošiamuosiuose dokumentuose iš esmės palaikė ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytas pozicijas. Nagrinėjant bylą vykusiuose teismo posėdžiuose byloje dalyvaujantys asmenys palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – VGTPT arba Tarnyba) 2020 m. sausio 23 d. raštu Nr. (3.14)VS-13 „Dėl advokato D. B. veiklos kokybės vertinimo“ kreipėsi į Lietuvos advokatūrą, nurodė kad VGTPT 2019 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-19T-3486-16797 pareiškėjui E. G. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo peržiūrėjimo kasacine tvarka. Šio VGTPT sprendimo pagrindu teikti teisinę pagalbą buvo paskirtas ieškovas advokatas D. B.. Tarnyboje 2020 m. sausio 9 d. buvo gautas pareiškėjo E. G. skundas ir susiję dokumentai (toliau – skundas), kuriame paaiškinta, jog paskirtas advokatas jo kaip kasatoriaus civilinėje byloje tinkamai neatstovavo, dėl neveikimo praleido beveik du mėnesius laiko, tinkamai nebendradarbiavo su atstovaujamuoju, nesilaikė skundo projekto surašymui sutartos su atstovaujamuoju datos, kasacinį skundą rašyti pradėjo tarpušventyje, likus kelioms dienoms iki termino pabaigos, rašė paskubomis, kopijuodamas kai kuriuos jam persiųstus atstovaujamojo tekstus, nepateikė nė vieno savo argumento, išsisukinėjo nuo užduodamų klausimų, prarado atstovaujamojo pasitikėjimą, o įvykus konfliktui ir pareiškėjui atsisakius bendradarbiavimo su advokatu ir atsisakius jo pagalbos dėl skundo surašymo bei pateikimo teismui, pareiškėjui prieštaraujant, kasacinį skundą pareiškėjo vardu vis tiek pateikė teismui.

9. Advokatas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Advokatų garbės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1417-852/2021 advokato ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-108-464/2022 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – panaikino 2020 m. spalio 29 d. sprendimą, priimtą Advokato drausmės byloje. Apeliacinės instancijos teismas 2022 m. kovo 1 d. sprendime nurodyta, kad advokatui paskirta drausminė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota, todėl nagrinėjant advokato bylą iš naujo, reikia papildomai įvertinti aplinkybes ir duomenis, kurie yra reikšmingi tinkamam situacijos įvertinimui ir skiriamos nuobaudos individualizavimui, t. y. įvertinti kitų klientų padėkas ir skundus bei jų pobūdį, paties pareiškėjo elgesį susiklosčiusioje situacijoje, advokato bendravimo su pareiškėju dalykiškumą, advokato padaryto pažeidimo padarinius ir kitas aplinkybes, reikšmingas advokato drausminės atsakomybės individualizavimui bei nuobaudos parinkimui.

10. Iš naujo išnagrinėjęs ieškovo drausmės bylą, 2023 m. spalio 17 d. sprendimu Advokatų garbės teismas, vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 52, 53, 55 straipsniais, Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2020 m. rugpjūčio 28 d. visuotiniame advokatų susirinkime (toliau – Aprašas), 57.3 punktu, nusprendė skirti ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą.

11. Ieškovas dėl šio Advokatų garbės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimo pagrįstumo nagrinėjamoje byloje pateikė ieškinį, prašė jį panaikinti.

Dėl senaties termino

12. Ieškovo vertinimu, ginčo sprendimas negalėjo būti priimtas, nes praleistas 6 mėn. senaties terminas, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. kovo 1 d., t. y. nuo Lietuvos apeliacinio teismo priimto sprendimo dienos,

13. Pažymėtina, kad 2020 m. balandžio 22 d. drausmės bylos ieškovui iškėlimo metu galiojo Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas, kurio 20 punktas numatė, jog bendras senaties terminas – šeši mėnesiai nuo advokato veiksmų, kuriais padarytas profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimas, o pagal 22 punktą – senaties eiga nutrūksta priėmus sprendimą iškelti drausmės bylą. Vadovaujantis šiuo metu galiojančio Aprašo 4 punktu, senatis – vienų metų terminas, kuriam suėjus advokatui už advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą negali būti skirta drausminė nuobauda. Pagal Aprašo 6 punktą senaties terminas nutrūksta nuo tos dienos, kurią priimamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas iškelti advokatui drausmės bylą, arba kurią Lietuvos advokatūroje gaunamas skundas dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo, arba kurią priimama Advokatų tarybos pirmininko rezoliucija pradėti galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių nagrinėjimą savo iniciatyva arba kreiptis į Advokatų tarybą dėl drausmės bylos iškėlimo be išankstinio nagrinėjimo. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, pagal teisinį reguliavimą, teismui panaikinus apskųstą drausminę nuobaudą, Advokatų garbės teismas gali iš naujo spręsti advokato drausminės atsakomybės klausimą, atsižvelgdamas į drausminės bylos iškėlimo metu galiojusio Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2007 m. balandžio 20 d. visuotiniame advokatų susirinkime ir paskelbtu teisingumo ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-278, 22 punktą, pagal kurį drausminės atsakomybės taikymo senaties eiga nutrūksta priėmus sprendimą iškelti drausmės bylą (analogiška nuostata įtvirtinta ir dabar galiojančio Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. balandžio 20 d. visuotiniame advokatų susirinkime ir paskelbto teisingumo ministro 2012 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 1R-160, 12 punkte). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad drausminės atsakomybės taikymo senaties eigos nutraukimas galioja, iki bus galutinai (įsigaliojusiu Advokatų garbės teismo sprendimu arba įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu) išspręstas klausimas dėl drausminės atsakomybės taikymo. Tokiu atveju, kai teismas panaikina Advokatų garbės teismo sprendimą dėl šio padarytų procedūrinio pobūdžio pažeidimų, tačiau nenustato, kad sprendimas iškelti drausmės bylą buvo priimtas jau suėjus drausminės atsakomybės taikymo senaties terminui, drausmės byla perduotina iš naujo nagrinėti Advokatų garbės teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Lietuvos advokatūra, bylos Nr. 3K-3-14/2015).“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-969/2015).

14. Taigi ieškovo pozicija, kad suėjo 6 mėnesių senaties terminas po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo, nagrinėjamu atveju laikytina nepagrįsta. Tiek pagal Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą 2007 m. balandžio 20 d. visuotiniame advokatų susirinkime, tiek pagal šiuo metu galiojantį Aprašą senaties eiga nutrūksta priėmus sprendimą iškelti drausmės bylą. Senaties eigos nutraukimas galioja iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl advokato drausminės atsakomybės taikymo.

Dėl ieškovo veiksmų vertinimo

16. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia – nustatyta, kad, teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2015 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230-969/2015). Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, o teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis, jam draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti toje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-687/2015). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kaip prejudicinė aplinkybė, reikšminga nagrinėjamai bylai, gali būti asmens veiksmų neteisėtumas, konstatuotas kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 47 punktą).

17. Kaip pagrįstai atkreipia dėmesį atsakovė, įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimu su nagrinėjama civiline byla susijusioje civilinėje byloje Nr. e2A-108-464/2022, pritarta Advokatų garbės teismo sprendimui apelianto veiksmus (neveikimą) pripažinti profesinės etikos pažeidimu. Teisėjų kolegija 2022 m. kovo 1 d. sprendime nurodė, jog byloje esantys susirašinėjimai tarp apelianto ir pareiškėjo patvirtina, kad apeliantas nesilaikė jam kaip advokatui tenkančios lojalumo pareigos klientui (AĮ 5 straipsnio 5 dalis; Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 1, 2, 10 dalys), t. y. apeliantas, nepaisydamas kliento išreikšto prieštaravimo dėl kliento vardu jo parengto kasacinio skundo pateikimui Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tokį skundą visgi pasirašė ir kliento vardu pateikė kasaciniam teismui. Pažymėtina, kad šias aplinkybes be kita ko patvirtina ir nagrinėjamoje byloje pateiktas garso įrašas.

18. Apeliacinės instancijos teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendime aiškiai nurodyta, kad advokatas esant visiškai aiškiai išreikštai kliento valiai dėl konkretaus procesinio veiksmo neatlikimo jį atliko, t. y. veikė prieš kliento valią ir taip peržengė jam suteiktas įgaliojimo atstovauti ribas. Apelianto akcentuojama aplinkybė, kad tokiais savo veiksmais (kasacinio skundo pateikimu) konkrečios žalos klientui jis nepadarė, neleidžia jo veiksmų vertinti kitaip, taip pat patvirtinta, kad advokatas savo klientui teikė iš esmės nekokybiškas teisines paslaugas, nesilaikė numatytų terminų, pavėluotai derinimui išsiuntęs kasacinio skundo projektą (AĮ 39 straipsnio 1, 2 dalys; Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pradinį kasacinio skundo projektą jis klientui pateikė 2019 m. gruodžio 23 d., po šios dienos kita artimiausia darbo diena (dėl ilgo šventinio laikotarpio) buvo tik 2019 m. gruodžio 30 d., o galutinis kasacinio skundo pateikimo terminas – 2020 m. sausio 2 d. Kitaip tariant, pradinis kasacinio skundo projektas klientui buvo išsiųstas likus tik 3 darbo dienoms iki termino jam paduoti pabaigos, nepaisant to, kad klientas buvo išreiškęs pageidavimą skundo projektą gauti likus bent dviem savaitėms iki šios datos. 2022 m. kovo 1 d. sprendime taip pat aptarta, jog advokatas atstovauti klientą buvo paskirtas 2019 m. spalio 24 d. VGTPT sprendimu, E. G. advokatui 2019 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku išsiuntė, jo manymu, skundo parengimui reikalingus dokumentus, tačiau tik po mėnesio (2019 m. gruodžio 9 d.) advokatas elektroniniu laišku klientui pasiūlė susitikti 2019 m. gruodžio 10 d. Po nurodyto susitikimo jokio bendravimo tarp advokato ir kliento nebuvo. Advokatas, atsakydamas į 2019 m. gruodžio 18 d. kliento klausimą, ar jau yra parengtas kasacinio skundo projektas, nurodė projektą jam pateiksiantis 2019 m. gruodžio 19 – 20 d., tačiau nurodytomis dienomis kasacinio skundo projekto derinimui jam neišsiuntė. Tik klientui 2019 m. gruodžio 23 d. laišku pakartotinai pasiteiravus, kada bus pateiktas kasacinio skundo projektas, advokatas pažadėjo jį pateikti tą pačią dieną, vėlesniu 2019 m. gruodžio 23 d. laišku klientui jį išsiuntęs su prierašu, kad ir šis skundo projektas dar nėra galutinis – bus pildomas. Atkreiptinas dėmesys, kad šių aplinkybių advokatas nepaneigė ir nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu 2022 m. kovo 1 d. sprendime, nurodyti advokato veiksmai iš esmės atitinka advokato kompetencijos ir pareigingumo principo, pagal kurį advokatas visada privalo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai, pažeidimo atvejį ir padarė išvadą, kad tokie veiksmai neabejotinai sudarė ir prielaidas sumenkinti visuomenės pasitikėjimą advokatais, pažeminti advokato profesijos vardą (Lietuvos advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 1, 5 dalys).

19. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimu su nagrinėjama civiline byla susijusioje civilinėje byloje Nr. e2A-108-464/2022, konstatuotas ieškovo, kaip advokato, padarytas drausmės pažeidimas, t. y. kad ieškovas pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 5 straipsnio 5 punkto, Etikos kodekso 6 straipsnio 1 ir 5 dalių, 9 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 1, 2 ir 10 dalių reikalavimus. Ieškovas pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą ir CPK 279 straipsnio 4 dalį negali iš naujo ginčyti savo veiksmų neteisėtumo, konstatuoto įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Dėl šios aplinkybės teismas nepasisako dėl ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, susijusių su pažeidimo padarymu.

Dėl ieškovo darbo vietos

20. Ieškovo teigimu, jis veiklą vykdo advokato D. B. kontoroje. Teismas sutinka, kad ginčo sprendimo teiginys, jog ieškovas vykdo veiklą Vilniaus antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), nėra tikslus, tačiau nagrinėjamu atveju neturi jokios įtakos ginčo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovo darbo vieta nebuvo jo drausmės bylos nagrinėjimo dalykas, ištaisyti rašymo ar klaidos advokatas neprašė. Dėl to teismas neturi pagrindo tenkinti ieškinio vadovaujantis šiuo ieškovo argumentu.

Dėl Advokatų garbės teismo praktikos

21. Ieškovo vertinimu, tai, ar Sprendimas suderinamas su proporcingumo ir teisingumo principais, galima įsitikinti tik susipažinus su Advokatų garbės teismo praktika, tačiau atsakovė atsisakė pateikti ieškovui nuasmenintus Advokatų garbės teismo sprendimus panašiose bylose.

22. Pažymėtina, kad Advokatų garbės teismas, priimdamas sprendimus dėl konkrečių advokatų bei vertindamas jų drausminės atsakomybės klausimus, atlieka individualų kiekvieno asmens veiksmų tyrimą individualių faktinių aplinkybių kontekste, todėl ieškovo atvejis negali būti lyginamas su Advokatų garbės teismo priimtais sprendimais kitų advokatų atžvilgiu. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė atsiliepime į ieškinį, net nuasmenintų Advokatų garbės teismo sprendimų teikimas tretiesiems asmenims gali reikšti teisės į privatumą pažeidimą, kadangi nuasmeninimas nepanaikina konteksto, kuris gali atskleisti drausminėn atsakomybėn patraukto asmens tapatybę, t. y. net ir nuasmeninti Advokatų garbės teismo sprendimai gali suteikti pakankamai informacijos apie advokato veiksmus ir aplinkybes, leidžiančias trečiajam asmeniui identifikuoti konkrečius asmenis. Tai pažeistų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), nuostatas, saugančias asmens teisę į privatumą.

Dėl ginčo sprendimo pagrįstumo

25. Pažymėtina, kad Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai; savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų (Advokatūros įstatymo 39 str. 2 dalis). Pagal Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą advokato veikla, be kitų, grindžiama lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimo principu. Lietuvos advokatų etikos kodekso 6 straipsnyje nurodyta, kad advokato profesinė garbė ir sąžiningumas yra tradicinės vertybės, kurių laikymasis yra advokato profesinė pareiga ir būtinoji sąlyga priklausyti advokatų korporacijai (Lietuvos advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 1 dalis). Advokatui draudžiami veiksmai ar elgesys, kurie nesuderinami su sąžiningumu, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis ir (ar) menkina visuomenės pasitikėjimą advokatais, pažeidžia Lietuvos advokatūros reputaciją ar žemina advokato profesijos vardą (Lietuvos advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 5 dalis). Pagal Lietuvos advokatų etikos kodekse įtvirtintą advokato kompetencijos ir pareigingumo principą advokatas, be kita ko, visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai (Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalis). Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnyje nurodyta, kad advokato lojalumas klientui yra profesionalaus advokato ir kliento bendradarbiavimo ir tinkamo advokato funkcijų vykdymo būtinoji sąlyga, taip pat lemianti advokato pareigą paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 1 dalis). Lojalumo klientui principas įpareigoja advokatą užtikrinti advokato ir kliento tarpusavio santykių sąžiningumą, teisėtumą bei etiškumą. Advokato ir kliento santykiai turi būti grindžiami abipuse pagarba, tolerancija ir pasitikėjimu (Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 2 dalis). Advokatas privalo klientui prašant informuoti klientą apie pavedimo vykdymo eigą, derinti savo veiksmus su klientu ir atsižvelgti į kliento samprotavimus bei argumentus, nedelsdamas informuoti klientą apie esminius pavedimo vykdymo įvykius, kad klientas galėtų laiku priimti reikiamą sprendima (Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 10 dalis).

26. Drausmės bylos nagrinėjimo metu naujų aplinkybių, susijusių su nagrinėjama drausmės byla, nepaaiškėjo, tiek pareiškėjas pakartotinai patvirtino skunde išdėstytas faktus, tiek advokatas palaikė savo raštu išdėstytą poziciją. Advokatų garbės teismas įvertino prie bylos medžiagos papildomai prijungtus advokato rengtus kasacinio skundo projektus ir, bylos nagrinėjimo metu išklausęs pareiškėjo ir advokato paaiškinimus bei įvertinęs bylos medžiagą, darė išvadą, kad advokatas savo veiksmais pažeidė Advokatūros įstatymo ir Etikos kodekso nuostatas.

27. Ginčo sprendime yra aptarta, jog advokatas atstovauti pareiškėją buvo paskirtas 2019 m. spalio 24 d. VGTPT sprendimu. Pareiškėjas advokatui 2019 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku išsiuntė, jo manymu, skundo parengimui reikalingus dokumentus. Praėjus mėnesiui , t. y. 2019 m. gruodžio 9 d. advokatas elektroniniu laišku pareiškėjui pasiūlė susitikti 2019 m. gruodžio 10 d. Advokatų garbės teismas laikė nustatyta aplinkybę, kad susitikimo metu buvo susitarta, jog kasacinio skundo projektas turėtų būti parengtas likus ne mažiau kaip dviem savaitėm iki termino kasaciniam skundui paduoti pabaigos (2020 m. sausio 2 d.). Advokatų garbės teismas konstatavo, kad advokatas taip pat neneigia, kad susitikimo su pareiškėju metu jis dar nebuvo susipažinęs su bylos medžiaga, todėl Advokatų garbės teismas ginčo sprendime turėjo pagrinda laikyti, kad pareiškėjo paaiškinimai apie advokato negalėjimą atsakyti į su kasacinio skundo projektu susijusius klausimus, yra pagrįsti. Ginčo byloje nėra, kad po nurodyto susitikimo jokio bendravimo tarp advokato ir pareiškėjo nebuvo iki 2019 m. gruodžio 18 d., kai advokatas, atsakydamas į pareiškėjo užklausą nurodė projektą jam pateiksiantis 2019 m. gruodžio 19 – 20 d., tačiau nurodytomis dienomis kasacinio skundo projekto derinimui jam neišsiuntė. Pareiškėjui 2019 m. gruodžio 23 d. laišku pakartotinai pasiteiravus, kada bus pateiktas kasacinio skundo projektas, advokatas pažadėjo jį pateikti tą pačią dieną, o vėlesniu 2019 m. gruodžio 23 d. laišku Pareiškėjui jį išsiuntė su prierašu, kad ir šis skundo projektas dar nėra galutinis – bus pildomas.

28. Įvertinęs tai Advokatų garbės teismas konstatavo, kad Advokato teiktos paslaugos neatitinka advokato veiklos profesionalumo, paslaugų kokybės standarto. Advokatas daugiau nei mėnesį su klientu nebendravo, į susitikimą, kurio tikslas turėjo būti kasacinio skundo argumentų aptarimas, atvyko nepasiruošęs, nesusipažinęs su byla, nesilaikė susitarimo su klientu pateikti kasacinio skundo projektą klientui iki 2019 m. gruodžio 18 d., o 2019 m. gruodžio 23 d. pateiktas kasacinio skundo projektas, lyginant su galutine jo versija, kurią advokatas pateikė teismui 2020 m. sausio 2 d., buvo aiškiai neišbaigtas, be to, pateiktas E. G. likus vos 3 darbo dienoms iki galutinio jo pateikimo termino pabaigos. Teismo vertinimu, ginčo sprendime pagrįstai nustatyta, kad advokatas neįrodinėjo ir nebuvo nustatytos jokios objektyvios priežastys, galėjusios sukliudyti Advokatui laiku ir tinkamai pasirengti kasacinio skundo projekto aptarimui su klientu, taip pat nenustatytos jokios aplinkybės, sutrukdžiusios advokatui kasacinio skundo projektą parengti ir pateikti klientui sutartu laiku. Taigi - advokatas kasacinio skundo parengimą ir suderinimą atidėliojo be jokios svarbios priežasties. Nėra pagrindo nesutikti su ginčo sprendimo išvada, jog visos nurodytos ir nustatytos aplinkybės atitinka advokato kompetencijos ir pareigingumo principo, pagal kurį advokatas visada privalo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai, pažeidimo atvejį (Etikos kodekso 9 str. 2d.). Be to, advokatas pasirašė ir pateikė kliento vardu kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, dokumento turinio nesuderinęs su klientu ir nepaisydamas kliento aiškiai išreikštos valios to nedaryti, tuo tarpu procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų. Todėl Advokatų garbės teismas ginčo sprendimu turėjo pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamu atveju advokatas veikė prieš kliento valią ir taip peržengė jam suteiktas įgaliojimo atstovauti ribas, nesilaikė jam kaip advokatui tenkančios lojalumo pareigos klientui.

29. Kita vertus, ginčo sprendime taip pat nustatyta, jog šiuo konkrečiu atveju Advokatų garbės teismas atsižvelgė į tai, kad advokatas tokius veiksmus atliko siekdamas išvengti CPK 350 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų neigiamų pasekmių pareiškėjui (atsisakymo priimti kasacinį skundą, termino kasacinio skundo pateikimui praleidimo). Ginčo sprendime nurodyta, kad Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jo valia neteikti parengto kasacinio skundo susiformavo dėl per trumpo laiko jo derinimui ir dėl kilusių abejonių advokato lojalumu. Ginčo sprendime taip pat nustatyta, kad klientas (pareiškėjas) dėl jam teikiamo neišbaigto kasacinio skundo projekto teikė ne tik pastabas, kėlė klausimus dėl kasacinio skundo argumentų, bet ir reiškė nepasitikėjimą advokatu dėl galimo advokato veikimo priešingais nei pareiškėjo interesais. Teismo vertinimu, Advokatų garbės teismas, įvertinęs visas aplinkybes pagrįstai neturėjo pagrindo spręsti, kad advokato veiksmai buvo tyčiniai ir sąmoningai nukreipti prieš kliento interesus, juolab kad advokatas 2020 m. sausio 2 d. išaiškino klientui (pareiškėjui), kad kasacinį skundą dar yra galimybė pildyti ir taisyti, taip pat, kaip tai numatyta Etikos kodekso 10 straipsnio 11 dalyje, įspėjo klientą apie galimą nepalankų klientui rezultatą, jeigu klientas savarankiškai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiks savo kasacinio skundo variantą. 2020 m. sausio 6 d. advokatas rašė klientui, kad jis daro klaidą, prašydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nepriimti advokato surašyto ir pateikto kasacinio skundo, paaiškino, kad kito kasacinio skundo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepriims ir termino kasaciniam skundui pateikti neatnaujins, tačiau pareiškėjas advokato argumentų neklausė ir pateikė kasacinės instancijos teismui prašymą nenagrinėti advokato surašyto ir pateikto kasacinio skundo ir pateikė kasacinį skundą, kurį surašė pats ir kurio nepasirašė advokatas. Todėl Advokatų garbės teismas, spręsdamas advokato D. B. atsakomybės klausimą už aukščiau nurodytus profesinės etikos reikalavimų pažeidimus ir parinkdamas nuobaudą, atsižvelgė į aukščiau nurodytas aplinkybes, charakterizuojančias pažeidimą, advokato kaltę, padarinius, į tai, kad advokatas D. B. anksčiau drausmine tvarka nesvarstytas ir nebaustas ir skiria jam drausminę nuobaudą – papeikimą.

30. Teismo vertinimu, Advokatų garbės teismas, iš naujo išnagrinėjęs ieškovo drausmės bylą, įvertino visas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendime nurodytas aplinkybes ir ieškovui paskyrė švelnesnę nuobaudą – papeikimą, (prieš tai panaikintu Advokatų garbės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimu ieškovui buvo paskirta griežtesnė nuobauda – viešai skelbiamas papeikimas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė nurodo, kad patyrė 2420 Eur išlaidas advokato pagalbai. Teismas vertina, kad atsakovo išlaidos atitinka šios bylos sudėtingumą ir rekomenduojamus dydžius, todėl atsakovės prašymas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnio 1 dalimi, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo D. B. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui asociacijai Lietuvos advokatūrai (j. a. k. 300099149) iš ieškovo D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2420 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.