- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-1728-730/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02298-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- UAB ,,Eugmeda“
Pranešėja E. Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-1728-730/2013
NUTARTIS
2013 m. gruodžio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. G. įmonės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. įmonės ieškinį atsakovei UAB ,,Eugmeda“ dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 10 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal žodinį susitarimą 2011-12-20 perdavė UAB ,,Eugmeda“ direktoriui E. T., adresu (duomenys neskelbtini), suremontuoti ratinio ekskavatoriaus „Atlas 1401“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), hidrovariklį, jį E. T. pažadėjo suremontuoti per vieną mėnesį. Praėjus šiam terminui, ieškovė kreipėsi į atsakovę, kad būtų grąžintas hidrovariklis, tačiau E. T. nurodė, jog hidrovariklis nėra sutvarkytas, ir jo ieškovei negrąžino. 2012-03-26 ieškovė kreipėsi su prašymu į Klaipėdos apskrities VPK, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl E. T. dėl hidrovariklio pasisavinimo. 2012-03-29 Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. 2012-05-29 UAB ,,Eugmeda“ direktorius E. T. elektroniniu laišku pareiškė ieškovei reikalavimą apmokėti 300 Lt sąskaitą už hidrovariklio pompos paruošimą defektavimui – plovimo ir riebalų šalinimo medžiagų panaudojimą. 2012-05-30 ieškovė atliko 300 Lt pervedimą į E. T. banko sąskaitą. E. T. neatsakant į telefono skambučius, 2012-06-07 ieškovė jam parašė elektroninį laišką, pakartotinai reikalaudama grąžinti hidrovariklio pompą, laiške taip pat nurodė, jog 2012-03-15 su UAB „Geotechnologijos“ sudarė nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Geotechnologijos“ išnuomojo ekskavatorių „Atlas 1401“ už 7 040 Lt per mėnesį be PVM, todėl kiekvieną dieną patiria po 405 Lt nuostolių. 2012-06-19 E. T. paskambino ieškovei ir nurodė, kad ieškovė gali pasiimti hidrovariklio pompą. 2012-06-19 ieškovė atsiėmė hidrovariklio pompą, tačiau ji buvo nesuremontuota. Atsakovė grąžinti suremontuotą hidrovariklio pompą turėjo 2012-05-30. Kadangi atsakovė savavališkai pralaikė pas save hidrovariklio pompą, jos nesuremontavo, ieškovė patyrė 10 000 Lt turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-06-20 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad šalys suderino valią dėl sutarties pabaigos ir atlygintinių paslaugų sutartis buvo nutraukta bendru šalių sutarimu. Tik ekskavatoriaus nuomos sutarties buvimo faktas neįrodo, jog ieškovei buvo padaryta žala ir ji patyrė nuostolių negautų pajamų forma. Teismui nepateikti jokie įrodymai, jog po nuomos sutarties sudarymo UAB „Geotechnologijos“ turėjo paslaugų užsakymų, susijusių su ekskavatoriaus naudojimu, todėl konstatavo, kad ieškovė neįrodė patirtų nuostolių negautų pajamų forma fakto. Ratinis ekskavatorius „Atlas 1401“ nebuvo tinkamas eksploatuoti nuo 2011-12-20 ir automobilių nuomos sutarties sudarymo momentu, todėl nepripažintina, kad sudarant sutartį, pajamų buvo numatyta gauti iš anksto ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 10 000 Lt nuostolių priteisimo yra visiškai nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė G. G. įmonė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, teismo sprendimas yra neteisėtas, priimtas netinkamai įvertinus įrodymus ir aplinkybes, teismas priimtą sprendimą grindė tik atsakovo teiginiais. Bylą nagrinėjantis teismas neatskyrė remonto, dėl kurio įmonė nesibylinėja, nuo piktybiško hidropompos negrąžinimo ir laiko vilkinimo, tuo darant įmonei žalą, nagrinėjo bylą dėl remonto pasekmių, nors ieškovė nekelia pretenzijų dėl hidropompos remonto ar kvalifikacijos neturėjimo, nes tai neapibrėžta sutartimi ar susitarimu nei su E. T., nei su jo nurodoma UAB „Eugmeda“. Ieškovė, remdamasi 2012-03-26 prašymu Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, įrodė, kad E. T. ir jo nurodoma įmonė UAB „Eugmeda“ negrąžino ieškovei priklausančio daikto. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovui nebuvo žinomas paslaugos užsakovas, nors E. T. 2012 m. kovo mėnesį policijos komisariate buvo supažindintas su ieškovės prašymu grąžinti hidropompą. Nors teisėjas konstatuoja, kad šalys suderino valią ir paslaugų sutartis buvo nutraukta, realiai jokia sutartis nebuvo sudaryta, nes nuo 2012-03-26 dienos buvo kalbama tik apie hidropompos susigrąžinimą, o 300 Lt buvo pervesta tik kaip prielaida siekiant išvengti dar didesnių nuostolių tiek ieškovei, tiek atsakovei. Teismas klaidingai konstatavo, kad pasirašant nuomos sutartį atstovavo tik vienas asmuo S. G.. Mano, kad teismas nepagrįstai nekvietė į teismo posėdį G. G. siekdamas išaiškinti visas bylos aplinkybes, neapklausė kaip liudytojos VPK tyrėjos U., kuri dalyvavo tyrime dėl hidropompos grąžinimo. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino byloje esančių įrodymų visumos ir padarė išvadas tik iš atsakovės paaiškinimo, neatsižvelgdamas į kitus byloje surinktus įrodymus. Mano, kad teismas vertindamas įrodymus buvo šališkas, nes kritiškai vertino tik ieškovės pateiktus įrodymus, o atsakovės pateiktą paaiškinimą laikė pakankamu pagrindu išvadai, kad ieškinys neįrodytas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Eugmeda“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė, kad šalis siejo atlygintinių paslaugų teisiniai santykiai. Nurodo, kad atsakovė tinkamai rūpinosi hidraulinės pompos remontui reikalingų dalių užsakymu ir gavimu, detalės nebuvo parsiųstos ir pompa nebuvo suremontuota todėl, kad kompanija, tiekianti atsargines dalis, nedirbo iki 2012 m. pabaigos, pasiūlymas su kainomis ir terminais gautas tik 2012 m. vasario mėnesį. Ieškovė nesutiko su pasiūlyta hidraulinės pompos dalių ir remonto darbų kaina ir sąlygomis, taip pat nesutiko su pasiūlymu atlikti remontą su daline garantija, todėl ieškovė pareiškė norą atsiimti hidraulinę pompą. Atsakovė dėjo pastangas suremontuoti pompą: identifikavo reikalingas detales, užklausė hidraulinių komponentų tiekėjus apie šių detalių komplektavimą, kainas, tiekimo terminus, padarė bendrą dalių ir remonto darbų sąmatą, tačiau ieškovė pati vilkino pompos atsiėmimo procesą, nes vengė atsiskaityti ir pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą. Taip pat nurodo, kad ieškovė nepagrįstai prašė priteisti iš atsakovės 10 000 Lt negautų pajamų pagal automobilių nuomos sutartį su UAB „Geotechnologijos“, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl nuomos sutarties sudarymo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad minimos sutarties pasirašymo metu abiem įmonėms atstovavo tas pats asmuo S. G.. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus bylos įrodymus ir teisingai nustatė, kad ieškovės reikalavimas dėl 10 000 Lt nuostolių priteisimo yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Apeliantė skunde nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl neteisingai nustatė šioje civilinėje byloje reikšmingas aplinkybes ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl yra pagrindas sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai ir neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai panaikinti sprendimą nenustatyti.
Tarp šalių iškilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius (netiesioginę žalą), tai yra, negautas pajamas dėl atsakovo laiku neatliktų darbų.
Nustatyta, kad pagal žodinį susitarimą ieškovės G. G. įmonės atstovas S. G. 2011-12-20 perdavė UAB ,,Eugmeda“ direktoriui E. T. suremontuoti ratinio ekskavatoriaus „Atlas 1401“, valstybinis Nr. 0642LI, tapatumo Nr. 141M44191, hidrovariklio hidraulinę pompą. Hidraulinė pompa nebuvo suremontuota, ieškovė ją atsiėmė 2012-06-19. Manydama, kad patyrė nuostolių dėl laiku negrąžintos hidrovariklio hidraulinės pompos, ieškovė pareiškė ieškinį dėl negautų pajamų atlyginimo.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos pajamų forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja jų, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo/negavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 ir kt.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo motyvai ir padarytos išvados pripažintini pagrįstais ir atitinkančiais įstatymų reikalavimus, formuojamą teismų praktiką, atskleidžiant negautų pajamų, kaip netiesioginės turtinės žalos formos, realumą, tikėtinumą, dydį, nenustatyta įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų.
Ieškovė, turėdama pareigą įrodyti negautų pajamų realumą, pateikė 2012-03-15 automobilių nuomos sutartį (b. l. 19–20), sudarytą tarp UAB „Geotechnologijos“ ir ieškovės, pagal kurią UAB „Geotechnologijos“ išsinuomojo ekskavatorių „Atlas 1401“, valstybinis Nr. 0642LI, tapatumo Nr. 141M44191, už 40 Lt už 1 valandą be PVM, bet ne mažiau kaip už 7 040 Lt per mėnesį be PVM (sutarties 2.1., 3.1. punktas), tai yra, ekskavatorių, kurio hidrovariklis buvo perduotas remontuoti atsakovei. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ši sutartis neįrodo ieškovės negautų pajamų realumo, įvertinęs aplinkybes, kad automobilių nuomos sutartis, 2012-03-15 sudaryta tarp UAB „Geotechnologijos“, atstovaujamos direktoriaus S. G., ir G. G. įmonės, atstovaujamos įmonės savininkės G. G., tai yra tarp įmonių, kurioms atstovauja sutuoktiniai, ir jie turi suinteresuotumą. Byloje esančius prašymus dėl hidrovariklio grąžinimo Klaipėdos apskrities VPK UAB „Geotechnologijos“ direktorius S. G. pateikia ir kaip ieškovės G. G. įmonės direktorius (b. l. 13–14). S. G. teismo posėdžio metu, apklausiant jį kaip liudytoją, pripažino, kad jis atstovavo abiem įmonėms (b. l. 53), todėl darytina išvada, kad 2012-03-15 nuomos sutartis sudaryta, kai įmonėms tuo pačiu metu faktiškai atstovavo ir buvo šių įmonių direktoriumi tas pats asmuo S. G.. Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas klaidingai konstatavo, kad pasirašant nuomos sutartį, atstovavo tik vienas asmuo S. G.. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė, sudarydama 2012-03-15 nuomos sutartį, neturėjo pagrindo pagrįstai tikėtis gauti pajamas iš šios nuomos sutarties, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovės išnuomojamas ekskavatorius nebuvo tinkamas eksploatuoti jau nuo 2011-12-20, tai yra, ir nuomos sutarties sudarymo momentu. 2012-03-15 sudarytos nuomos sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki 2012-03-15, tai yra, vieną dieną. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad sutartis galiojo tik vieną dieną, taip pat neaišku, kuo remdamasi ieškovė apskaičiavo 10 000 Lt dydžio nuostolius. Kitų, įrodymų ieškovė, turėdama pareigą įrodyti negautų pajamų realumą, tikėtinumą, dydį, pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikusi.
Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas nepagrįstai nekvietė į teismo posėdį ieškovės atstovės G. G., siekdamas išaiškinti visas bylos aplinkybes, neapklausė kaip liudytojos VPK tyrėjos U., kuri dalyvavo tyrime dėl hidropompos grąžinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė tokių prašymų nebuvo pareiškusi. Įrodymų, kad ieškovės atstovė negalėjo dalyvauti, nagrinėjant bylą teisme, dėl objektyvių priežasčių, nėra. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų būtinybė atsirado vėliau (CPK 314 straipsnis). Skunde nenurodytos aplinkybės, kad apeliantės nurodomų įrodymų būtinybė atsirado vėliau. Be to, šios bylos įrodinėjimo dalykas – negautos pajamos, o ne hidraulinės pompos grąžinimo aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius, jog šioje byloje būtina rinkti naujus įrodymus, ieškovės argumentas dėl būtinybės apklausti G. G. ir VPK tyrėją atmestinas kaip nepagrįstas.
Esant tokioms aplinkybėms, nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino byloje esančių įrodymų visumos ir padarė išvadas iš esmės vien tik iš atsakovės paaiškinimo, neatsižvelgdamas į kitus byloje surinktus įrodymus, vertindamas įrodymus buvo šališkas, nes kritiškai vertino tik ieškovės pateiktus įrodymus, o atsakovės pateiktą paaiškinimą laikė pakankamu pagrindu išvadai, kad ieškinys neįrodytas.
Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs.
Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl teisėjo šališkumo susijusios išskirtinai su teismo veiksmais procese. Apeliantė nenurodo jokių faktinių aplinkybių dėl teisėjo, nagrinėjusio bylą, šališkumo objektyviąja prasme, tai yra, kad egzistuotų CPK 65 straipsnio 1 dalyje numatyti teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) pagrindai.
Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip atlygintinių paslaugų teisinius santykius, tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip rangos teisiniai santykiai.
Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-2012). Nors ir rangos, ir paslaugų sutartys yra dėl veiksmų atlikimo, svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tai, kad pagal atlygintinių paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-110/2013).
Šalys raštu sutarties nebuvo sudariusios, tačiau šalių veiksmai rodo, kad jos iš esmės tarėsi dėl hidrovariklio hidraulinės pompos remonto. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad 2011-12-20 pagal žodinį susitarimą atsakovės UAB „Eugmeda“ direktorius pažadėjo suremontuoti hidropompą (b. l. 2). Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 13, 14, 15). Aplinkybę, kad šalys buvo susitarusios dėl hidropompos remonto, patvirtina ir atsakovės atstovo paaiškinimai, nagrinėjant bylą teisme (b. l. 52), paaiškinimai atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 76), tai yra, jog atsakovė dėjo pastangas suremontuoti hidraulinę pompą, identifikavo reikalingas detales, užklausė hidraulinių komponentų tiekėjus apie šių detalių komplektavimą, kainą, tiekimo terminus, padarė bendrą dalių ir remonto darbų sąmatą. Nagrinėjant bylą teisme, liudytojas S. G. parodė, kad jis nuvežė atsakovei hidropompą, taip pat tarėsi dėl jos remonto (b. l. 50). Taigi šalių teisiniai santykiai atitiko rangos sutarčiai būdingus požymius, šalys susitarė dėl hidropompos remonto, tai yra, dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo, turinčio materialią išraišką, rangovas (atsakovas) veikė savo rizika, identifikavo reikalingas detales, užklausė hidraulinių komponentų tiekėjus apie detales, padarė bendrą remonto dalių ir remonto darbų sąmatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis, CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju šalių teisinių santykių kvalifikavimas neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl iš esmės teisėtas ir pagrįstas sprendimas ar nutartis negali būgti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 327 straipsnis).
Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės atsakovei priteistina 605,00 Lt išlaidų (b. l. 79) advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.11 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą.
Priteisti atsakovei UAB „Eugmeda“ iš ieškovės G. G. įmonės 605,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.