Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16008-475/2022, kuria ieškinį atsisakyta priimti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

8. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti, kadangi ginčo šalys nepasinaudojo privalomąja mediacija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

10. Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. birželio 30 d. pažyma dėl mediacijos vykdymo pateikta, atsikertant į skundžiamos teismo nutarties argumentus, jos vėlesnis pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas ją priima ir prijungia prie bylos medžiagos (CPK 314 str.).

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar pareiškėjas (ne)tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą.

12. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovė nepasinaudojo privalomąja ikiteismine mediacija, t. y. nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirojo skundo argumentus vertina pagrįstais.

13. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo pataisos, kurios numato privalomą ikiteisminę mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 20 str. 1 p.). Byloje nėra ginčo, kad ieškinyje pareikšti reikalavimai priskirtini šeimos ginčams, nagrinėjamiems ginčo teisenos tvarka.

14. Pagal Mediacijos įstatymo 21 straipsnį, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog, kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – VGTPT) paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad VGTPT arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.

15. Taigi, norint pasinaudoti privaloma ikiteismine mediacija, privaloma žinoti ir prašyme VGTPT nurodyti kitos šalies gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresą. Priešingu atveju, VGTPT kitai šaliai negalės pranešti apie galimybę pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija.

16. Apeliantė nurodė, kad neturi galimybės įvykdyti ikiteisminės mediacijos reikalavimo, kadangi atsakovo gyvenamoji vieta jai nėra žinoma, jie daugiau nei 40 metų nebendravo. Ieškovės su ieškiniu pateiktas 2022 m. birželio 14 d. Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad atsakovas R. P. gyvenamosios vietos nėra deklaravęs. Šie duomenys rodo, kad ieškovė ėmėsi galimų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, tačiau tai nepavyko. Be to, ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. birželio 30 d. pažyma dėl mediacijos vykdymo rodo, kad ieškovė siekė įvykdyti imperatyvų įstatymo reikalavimą, bandydama inicijuoti privalomą mediacijos procesą, kreipėsi į VGTPT, tačiau mediacijos inicijuoti nepavyko dėl nenurodyto atsakovo gyvenamosios vietos adreso.

17. Apeliacinės instancijos teismo nuomone nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, formaliai remdamasis ikiteisminės mediacijos reikalavimu, ieškovei neturint realios galimybės šį reikalavimą įgyvendinti, nepagrįstai apribojo ieškovės teisės kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos įgyvendinimą. Priešingas situacijos vertinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimams.

18. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, todėl nepagrįsta ir neteisėta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia (CPK 137 str. 1 d.), ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.