Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-876-227/2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 18 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininkės J. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-5976-828/2016 pagal suinteresuoto asmens AB SEB bankas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. Ž. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese suinteresuotiems asmenims AB SEB bankas, J. R., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8900-488/2013 buvo patenkintas pareiškėjos antstolės V. Ž. pareiškimas patvirtinti išieškotojo AB SEB bankas ir skolininkės J. R. sudarytą taikos sutartį vykdomojoje byloje Nr. 0113/12/01104. Teismo nutartimi buvo patvirtinta išieškotojo ir skolininkės sudaryta taikos sutartis, taip pat nutraukta antstolės vykdoma vykdomoji byla Nr. 0113/12/01104, pagal Panevėžio rajono 3-iojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. PD-3540, išieškotojas AB SEB bankas, į.k. 112021238, skolininkė J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) Nutartis įsiteisėjusi.Išieškotojas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. 2-8900-488/2013, kadangi teismo patvirtintos taikos sutarties skolininkė tinkamai nevykdo, nepadengta skola sudaro 40047,71 Eur, 250,92 Eur palūkanų. Pažeidus sutarties įsipareigojimus pagal taikos sutarties 4 punktą bankas turi teisę kreiptis dėl vykdomojo dokumento pagal taikos sutartį išdavimo. Pateikė skolos detalizavimą, iš kurio matyti, kad už 2016 m. gegužės 15 d. (įmokos mokėjimo data) nesumokėta 83,74 Eur palūkanų, už 2016 m. birželio 15 d. nesumokėta 167,15 Eur palūkanų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartimi išdavė vykdomąjį raštą išieškotojui AB SEB bankas. Teismas nustatė, kad išieškotojo AB SEB bankas pateikti duomenys patvirtina, jog skolininkė netinkamai vykdo teismo įsiteisėjusia nutartimi patvirtiną taikos sutartį. Sprendė, kad dėl to, kaip ir numatyta taikos sutartyje, yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Skolininkė J. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad spręsdamas vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo klausimą, teismas apie tai skolininkės neinformavo, todėl ji negalėjo išreikšti savo nuomonės ir pateikti įrodymų dėl taikos sutarties 4 punkte nustatytos sąlygos tinkamo vykdymo. Skolininkė nėra prisijungusi ir nesinaudoja Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu (EPP), jai nebuvo žinoma apie vykstantį teismo procesą, o teismas vertino tik banko pateiktus rašytinius įrodymus. Teigia, kad dėl šio procesinio pažeidimo byla turėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, be to, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Teigia, kad pagal patvirtintos taikos sutarties 4 punktą bankas be atskiro įspėjimo turėjo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, jeigu skolininkė ilgiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių būtų pradelsusi vykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal sutartį. Skolininkė nėra pradelsusi sutartyje nurodyto termino įsipareigojimų įvykdymui, iš pateiktų rašytinių įrodymų negalima spręsti, kad skolininkė 30 kalendorinių būtų pradelsusi sumokėti 215,23 eurų kas mėnesį, kas sudaro grąžintinas kreditas ir apskaičiuotos palūkanos. Teismas neišsiaiškino kaip vykdomas sutarties 4 punktas, koks yra pradelstas įsipareigojimų vykdymo terminas, nenurodė, kokias sutarties sąlygas skolininkė pažeidė. Nurodo, kad laikotarpyje nuo 2016-05-16 iki 2016-06-21 sumokėjo grąžintino kredito ir apskaičiuotų palūkanų viso 510 eurų, o 2016-06-21 dienai skola sudarė 42 eurus. 2016-07-06 bankui buvo sumokėta 260 eurų, todėl pripažintina, kad iki nutarties priėmimo visi įsipareigojimai pagal kredito grąžinimo ir/ar mokėjimo grafiką buvo įvykdyti. Nurodo, kad bute, kurį siekia bankas parduoti iš varžytinių, gyvena jos sūnus, negalią turintis tėvas, skolininkė yra silpnesnioji sutartinių santykių šalis, todėl turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei įvertintina, kad pradelsta sumokėti suma sudarė tik 42 Eur, skolininkė buvo sąžininga, jai nebuvo pateiktas kredito grąžinimo ir/ar mokėjimo grafikas.Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas AB SEB bankas prašo atskirąjį skundą patenkinti. Nurodo, kad skolininkei iš taikos sutarties 2.3 punkto turėjo būti žinoma, kad iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos ji privalo atlikti kasmėnesinius mokėjimus po 743,42 Lt (215,31 Eur). Tačiau sutinka, kad pradelsti mokėjimai buvo padengti skolininkės sūnaus 2016 m. liepos 6 d., apie ką bankui tapo žinoma po skundžiamos nutarties priėmimo. Kadangi bankas siekia išsaugoti sutartinius santykius, įsiskolinimas padengtas ir priverstinis skolos išieškojimas nėra tikslingas, prašo skundžiamą nutartį panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – išieškotojo pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina jos nurodytas aplinkybes dėl įsipareigojimų įvykdymo, todėl pateiktus dokumentus teismas prijungia prie bylos ir vertina kartu su byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.). Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas išieškotojui vykdomasis raštas pripažinus, kad skolininkė netinkamai vykdė teismo įsiteisėjusia nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas.Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 str. 4 p.). Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, jos šaliai nevykdant sutartimi jai nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-437/2013, 2010-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-372/2010). Teismo sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, įrodančių, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) sutartyje nustatytas prievoles (CPK 646 str. 3 d.) CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas jos neinformuodamas apie prašymo pateikimą bei bylos nagrinėjimą, pažeidė procesinės teisės nuostatas, su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti. CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pareiškimus dėl klausimų, kylančių iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos, o 3 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. CPK 646 straipsnis, reglamentuojantis vykdomojo rašto išdavimą, išskyrus taikos sutarties pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, išimčių dėl proceso formos nenustato. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka ir tik teismui pripažinus, kad yra būtina, prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje. Kadangi prašymą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka nėra būtina apie bylos nagrinėjimą informuoti dalyvaujančius byloje asmenis, todėl skolininkės argumentai, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nutartis priimta pažeidžiant procesines teisės normas, taip pat, kad yra konstatuotinas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas išduoti išieškotojui vykdomąjį raštą, nepagrįsta. Tai patvirtina apeliantės nurodomos aplinkybės dėl taikos sutarties 4 punkte numatyto įsipareigojimo turinio, pateikti įrodymai dėl įsipareigojimo įvykdymo iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos, taip pat išieškotojo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomos aplinkybės, kad šiuo metu taikos sutarties sąlygos yra vykdomos bei pateiktas prašymas skundą tenkinti.Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8900-488/2013 buvo patenkintas pareiškėjos antstolės V. Ž. pareiškimas patvirtinti išieškotojo AB SEB bankas ir skolininkės J. R. sudarytą taikos sutartį vykdomojoje byloje Nr. 0113/12/01104. Teismo nutartimi buvo patvirtinta išieškotojo ir skolininkės sudaryta taikos sutartis, taip pat nutraukta antstolės vykdoma vykdomoji byla Nr. 0113/12/01104, pagal Panevėžio rajono 3-iojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. PD-3540, išieškotojas AB SEB bankas, į.k. 112021238, skolininkė J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) Nutartis įsiteisėjusi. Šalys taikos sutarties 1 punkte nurodė, kad skolininkė yra skolinga bankui 143313,54 Lt pagal 2007-04-02 kredito sutartį, prievolės įvykdymo terminas pasibaigęs ir pradėtas priverstinio vykdymo procesas, prievolės įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka. Pagal taikos sutarties 2.3 punktą skolininkė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2046-05-15 įvykdyti savo prievolę bankui, t.y. sumokėti 143313,54 Lt, mokėjimus atliekant kas mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos lygiomis dalimis, t.y. vykdant byloje priimtą sprendimą bankui mokant po 743,42 Lt kas mėnesį. Šalys taikos sutarties 4 punkte susitarė, kad jeigu skolininkas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų pradelsia vykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal sutartį, bankas be atskiro įspėjimo turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento pagal šią sutartį išdavimo, dėl priverstinio skolos išieškojimo ir įkeisto turo pardavimo iš viešųjų varžytinių. Išieškotojas 2016-06-30 kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo vadovaudamasis taikos sutarties 4 punkto nuostatomis, pateikė skolos detalizavimą, iš kurio matyti, kad už 2016 m. gegužės 15 d. (įmokos mokėjimo data) nesumokėta 83,74 Eur palūkanų, už 2016 m. birželio 15 d. nesumokėta 167,15 Eur palūkanų. Negalima sutikti su apeliante, kad šiuo atveju nebuvo įvertinta, jog pagal taikos sutarties 4 punktą bankas turėjo teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo skolininkei ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų pradelsus vykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal sutartį. Iš pateikto banko paskaičiavimo matyti, kad 2016 m. gegužės 15 d. (įmokos mokėjimo data) dienai nebuvo sumokėta visa įmokos suma, liko nesumokėta 83,74 Eur palūkanų. Tačiau įvertintina, kad grąžintina kredito dalis (47,57 Eur) buvo sumokėta 2016-05-17 bei 2016-05-31, taip pat sumokėta 83,92 Eur palūkanų dalis 2016-06-20 ir 2016-06-22 mokėjimais, kas patvirtina, kad, nors skolininkė nesilaikė nustatyto termino sumokėti 743,42 Lt (215,23 Eur) įmokos iki mėnesio 15 dienos, tačiau skolininkė savo įsipareigojimus iš dalies įvykdė. Be to, įvertintina, kad bankas pateikė duomenis, jog 2016-06-20 buvo sumokėta 48,05 Eur kredito dalis, mokėtina už 2016-06-15. Kadangi bankas į teismą kreipėsi 2016-06-30, pagal taikos sutarties 4 punkto nuostatas bankas neturėtų teisės kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo skolininkei tinkamai neatsiskaičius 2016-06-15 dienai, nes nebūtų suėjęs 30 kalendorinių dienų terminas, skaičiuotinas nuo šios datos. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu 2016-06-22 atliktu mokėjimu būtų buvusi padengta ne kredito dalis, mokėtina 2016-06-15 dienai, o palūkanos, mokėtinos iki 2016-05-15, tai skolininkė pareiškimo pateikimo dienai būtų pilnai nepadengusi įsiskolinimo, mokėtino 2016-05-15, tik 35,69 Eur suma. Įvertintina, kad su atskiruoju skundu pateiktas K. R. banko išrašas patvirtina, kad būsto paskolos dengimui už J. R. laikotarpyje nuo 2016-05-16 iki 2016-07-06 yra pervesta 870 Eur suma. Tai patvirtina aplinkybę, kad dieną iki skundžiamos nutarties priėmimo skolininkės sūnus pilnai sumokėjo susidariusį įsiskolinimą, kuris turėjo būti padengtas 2016-05-15, taip pat ir 2016-06-15. Kadangi skundžiamos nutarties priėmimo dieną turėjo išaiškėti, jog pradelsti mokėjimai yra pilnai padengti, ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad skolininkė, nors ir netiksliai pagal grafiką, tačiau savo įsipareigojimus vykdo ir pagal sudarytos taikos sutarties sąlygas ši sutartis galėtų būti vykdoma toliau, dėl ko neprieštarauja ir išieškotojas. Skolininkės elgesys patvirtina, kad ji nesiekia išvengti vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus pagal taikos sutartį. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog taikos sutarties sąlygų šiuo metu yra laikomasi, todėl nėra faktinio pagrindo reikalauti sumokėti visą sutarties sumą iš karto, o ne pagal patvirtintą grafiką. Teismo vertinimu dėl vienkartinio sutarties pažeidimo esminis mokėjimų apimties ir terminų pakeitimas, atsižvelgiant į tai, kad dalis skolos jau yra sumokėta, neatitiktų ir CK 1.5 straipsnyje nustatytų įpareigojimų civilinių teisinių santykių subjektams veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, CK 6.200 straipsnio reikalavimo sutarties šalims bendradarbiauti bei kooperuotis.Esant nurodytoms aplinkybėms Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis yra naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – išieškotojo AB SEB bankas pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – išieškotojo AB SEB bankas pareiškimo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti.