Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-455-175-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-03-13Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-07
Bylos Nr.
1A-455-175-2012
Teisminio proceso Nr.
1-28-3-00063-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Kaltinamasis
A. S.
Nukentėjusysis
A. S.
Advokatai
Romualdas Matonis, Vidmantas Knezevičius

Teisėjas Nerijus Brinevičius Baudž. byla Nr. 1A-455-175/2012

Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-28-3-00063-2011-7)

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, išteisintajam A. S., gynėjui advokatui Vidmantui Knezevičiui, nukentėjusiosios A. S. atstovui advokatui Romualdui Matoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. išteisintas pagal BK 140 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o A. S. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. privataus kaltinimo tvarka A. S. buvo kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d. tuo, kad 2011-07-06, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, tyčia sudavė rankos kumštimi ne mažiau kaip 2 kartus į galvą ir ne mažiau kaip vieną kartą į sprandą, rankų delnais skaudžiai trynė skruostus, stipriai suėmė už abiejų žastų, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. S. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują, kuriuo A. S. nuteisti pagal BK 140 str. 1 d., paskiriant jam teisingą bausmę. Skunde ji teigia, kad nukentėjusiosios pateikti įrodymai buvo įvertinti iš esmės pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir šališkai. Ji nurodo, kad A. S. kaltę pagrindžia jos parodymai, teisme apklaustų liudytojų I. M., M. T., L. K. parodymai, pateikta teismo medicinos specialisto išvada. Visus šiuos įrodymus, neskaitant liudytojos I. M. parodymų, dėl kurių apskritai nepasisakė, teismas vertino kritiškai. Apeliantė nurodo, kad 2011-07-06 prašymą parašė į namus atvykus telefonu iš kaimynės L. K. buto iškviestiems policininkams, kurie paaiškino, kad imtis efektyvių priemonių prieš smurtaujantį vyrą jie gali imtis tik tuomet, jeigu prašyme ji būtinai nurodys jo neblaivumą, be to, pati buvo įsitikinusi, jog vyras yra neblaivus. Skundo autorė nurodo, kad apie tai, jog ją A. S. muša, ji nurodė prašyme, smurto, būdama ką tik jį patyrusi, nedetalizavo, o sekančią dieną kreipėsi pas teismo medicinos specialistą ir tai padarė kai apie santuokos nutraukimo bylą dar negalvojo bei nežinojo, kad aplinkybė dėl smurto vartojimo gali įtakoti teismo sprendimą nutraukti santuoką. Ji teigia, kad teismo medicinos specialistui, gal ir galėjo pavartoti išsireiškimą „lyg tai kumštimi“, tačiau teisėjas apie šias jam abejones sukėlusias aplinkybes jos neapklausė. Apeliantė nurodo, kad 2011-07-14 paaiškinime tyrėjai buvo pavesta „pradėti ATP bylos teiseną pagal ATPK 181 str., todėl ši tyrėja, pati rašydama paaiškinimą, jame užfiksavo tik administracinio teisės pažeidimo protokolui pagal ATPK 181 str. surašyti būdingas aplinkybes, apeliantės atžvilgiu vartoto smurto nedetalizavo. Apie tai, kad nukentėjusioji patyrė fizinį smurtą, teisme patvirtino liudytoja L. K., iš kurios buto telefonu iš karto po įvykio telefonu iškvietė policiją ir tuo pačiu apie tai jai pasakojo, o liudytojai savo motinai M. T., išvežus vyrą iš namų, apie patirtą smurtą papasakojo telefonu. Skunde teigiama, kad šios liudytojos teisme liudijo būdamos prisiekę. Apeliantė pažymi, kad nepagrįstas teismo motyvas, jog nukentėjusioji taip liudijo siekiant palankesnio vertinimo nutraukiant santuoką. Todėl, kaip nurodo nukentėjusioji, minėti įrodymai patvirtina, kad A. S. nukentėjusiajai tyčia sukėlė fizinį skausmą, tuo padarydamas BK 140 str. l d. numatytą nusikaltimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusiosios atstovas prašė skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kad A. S. nustatytomis aplinkybėmis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. bei tuo pagrindu jį išteisino. Nors A. S. nurodo, kad A. S. kaltę pagrindžia jos parodymai, teisme apklaustų liudytojų I. M., M. T., L. K. parodymai, pateikta teismo medicinos specialisto išvada, tačiau su tokiu apeliacinio skundo motyvu sutikti negalima.

Iš A. S. parodymų matyti, kad jis savo kaltę nuosekliai neigė ir nurodė, kad nustatytu laiku savo namuose būdamas blaivus susibarė su žmona A. S., pastaroji siūlė skirtis gražiuoju, o nesutikus įvyko žodinis konfliktas, tačiau jokio smurto nukentėjusios atžvilgiu nenaudojo. Apie 2-3 savaitės iki įvykio nukentėjusioji nurodė, kad nori išsituokti. Jo blaivumą patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad 2011-07-06, 17.45 val. A. S. blaivumo patikrinimo rezultatas 0,00 promilių. A. S. parodymų nuoseklumą patvirtina ir pirminis, t.y. 2011-07-06 A. S. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad namuose įvyko konfliktas, tačiau fizinės jėgos prieš žmoną nenaudojo. Be to, 2011-07-25 nutarimu A. S. yra nubaustas įspėjimu pagal ATPK 181 str. 1d. dėl to, kad 2011-07-06, apie 17 val., (duomenys neskelbtini), Marijampolėje triukšmavo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais girdint mažamečiui K. S.(gim. 2009-05-29).

Pati nukentėjusioji nurodė, kad 2011-07-06 pasiūlė kaltinamajam skirtis, šis nesutiko ir nuėjo į vonią, o nuėjus iš paskos ir liepus lipti iš vonios, susirinkti daiktus, A. S. sugriebė ją už rankų, nutempė ant kambaryje buvusios lovos, trynė žandus, sudavė du kartus kumščiu į pakaušį. Po to ji nubėgo pas kaimynę ir iš jos paskambino policijai, kaimynei pasakė, kad vyras ją sumušė ir sekančią dieną kreipėsi į specialistą. Ji nurodė, kad įvykio metu A. S. galimai buvo išgėręs. Tačiau iš 2011-07-14 A. S. paaiškinimo tyrėjai I. M. matyti, kad A. S. nurodė, jog A. S. triukšmauja, keikiasi, o apie naudotą smurtą nurodo tik abstrakčiai, ką ji nurodo ir 2011-07-06 prašyme Marijampolės PK. Nukentėjusioji teisme parodydama apie įvykio aplinkybes konkrečiai ir detaliai nurodė A. S. smurtinių veiksmų pobūdį, aiškino, kad jis du kartus rankos kumščiu sudavė jai į galvą, tačiau specialisto tyrimo metu ji, nurodydama aplinkybes, abejojo ar į galvą suduota kumščiu nurodydama, kad „lygtai kumščiu sudavė“, o apie veido trynimą apskritai nieko neaiškino. Be to, nukentėjusioji į teismą privataus kaltinimo tvarka kreipėsi tik po įvykio praėjus nepilnai 4 mėnesiams, kas įvertinus ir jau paminėtas aplinkybes, taip pat kelia abejonių nukentėjusiosios parodymų teisingumu. Toks parodymų nenuoseklumas ir abstraktumas verčia abejoti nukentėjusios nurodytomis aplinkybėmis, jog prieš ją A. S. naudojo fizinį smurtą. Be to, kiti byloje esantys įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga taip pat nepatvirtina jos nurodytų aplinkybių teisingumo dėl prieš ją panaudoto smurto. Iš liudytojos I. M. parodymų matyti, kad apklausiama A. S. skundėsi vyro netinkamu elgesiu prie mažamečio sūnaus, smurto žymių ant nukentėjusios nesimatė, jeigu būtu klausta ar teigta apie smurtą tai būtu užfiksavusi paaiškinime. Iš liudytojos M. T. parodymų matyti, kad 2011- 07-06, tarp 18-19 valandos paskambinusi dukra A. S. pasakė, kad ją sumušė vyras, smulkiai paaiškino, kad paėmęs už rankų ištempė iš vonios į kambarį, numetė ant lovos, smaugė, su kumščiu du kartus sudavė į galvą, trynė žandus. Tačiau M. T. yra nukentėjusiosios motina, ji parodė apie įvykio aplinkybes, kurias jai papasakojo nukentėjusioji, o apylinkės teismas teisingai nurodė, kad ši liudytoja įvykio aplinkybes nurodė tiksliai kaip formuluojama kaltinime, nors po įvykio buvo praėję nemažai laiko ir teismas padarė teisingą išvadą, kad jos parodymai nei paneigia nei patvirtina nukentėjusios parodymų teisingumo.

Iš liudytojos L. K. parodymų matyti, kad buvo toks įvykis, kuomet kaimynė A. S. atėjo apsiašarojusi, pasakė, kad sumušė vyras, išsikvietė policiją ir išėjo, o smurto žymių nepastebėjo. Tačiau ši liudytoja apie tai, kad konflikto metu, kurio pats faktas byloje nėra ginčijamas, nukentėjusioji galimai buvo sumušta, taip pat sužinojo iš pačios nukentėjusiosios. Įvertinęs bylos aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo šios liudytojos parodymais, įvertinęs juos kaip iš nukentėjusiosios gautą netikslią informaciją, kuri buvo pateikta esant nukentėjusiajai susijaudinus, dėl ko galimai liudytojai buvo neteisingai apibūdintas A. S. elgesys.

Atkreiptinas dėmesys, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog dėl A. S. lyg tai kumščiu suduoto smūgio į galvą, sprandą, stipraus suėmimo už abiejų žastų, jai skaudėjo sumuštas vietas, tačiau išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, įvykio metu A. S. galėjo jausti fizinį skausmą. Kaip matyti, ši specialisto išvada taip pat nepatvirtina A. S. kaltės.

Kai matyti iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų ir rašytinės bylos medžiagos, A. S. kaltė pagal BK 140 str. 1 d. šioje byloje grindžiama tik nukentėjusiosios A. S. parodymais, kurie dėl aukščiau nurodytų aplinkybių kelia pagrįstas abejones jų tikrumu dėl smurto jos atžvilgiu naudojimo. Todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad įvertinus A. S., nukentėjusios ir apklaustų liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, A. S. neįrodė, kad A. S. įvykio dieną ir laiku, tyčia sudavė rankos kumštimi ne mažiau kaip 2 kartus į galvą ir ne mažiau kaip vieną kartą į sprandą, rankų delnais skaudžiai trynė skruostus, stipriai suėmė už abiejų žastų, savo veiksmais sukeldamas A. S. fizinį skausmą. Remiantis tuo, nukentėjusiosios skundo motyvai, kad jos pateikti įrodymai buvo įvertinti iš esmės pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir šališkai, o byloje yra pakankamai A. S. kaltę pagrindžiančių duomenų, taip pat motyvai, kuriais ji grindžia aplinkybes dėl ko nuo pat pradžių nedetalizavo prieš ją tariamai pavartoto smurto, jos duotų paaiškinimų neišsamumo ir neturėjimo tikslo taip liudyti siekiant palankesnio vertinimo nutraukiant santuoką, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis, kuriuo A. S. išteisintas pagal BK 140 str. 1 d., kaip nepadaręs šios nusikalstamos veikos, yra teisingas, todėl tenkinti nukentėjusiosios apeliacinį skundą ir skundžiamą nuosprendį panaikinti bei priimti naują, kuriuo A. S. nuteisti pagal BK 140 str. 1 d., pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nukentėjusiosios A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai : Algirdas JaliniauskasJurgis Kiškis