- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-13
- Bylos Nr.
- PK-52-610/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-28-3-00063-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Kaltinamasis
- A. S.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant J.Žilionienei, dalyvaujant nukentėjusiai A. S., jos atstovui adv. R.Matoniui, kaltinamajam A. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, kurioje A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) , lietuvis. LR pilietis, dirbantis D. Č. įmonėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140str.1d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. privataus kaltinimo tvarka A. S. buvo kaltintas, kad jis 2011m. liepos 6d. namuose esančiuose (duomenys neskelbtini) , tyčia sudavė rankos kumštimi ne mažiau kaip 2 kartus į galvą ir ne mažiau kaip vieną kartą į sprandą, rankų delnais skaudžiai trynė skruostus, stipriai suėmė už abiejų žąstų, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Tai yra buvo kaltintas padaręs nusikaltimą numatytą BK 140 str. 1d..
Kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino ir nurodė, jog 2011 07 06 apie 17 – 18 val. grįžus po darbo namo susibarė su žmona A. S.. Susipyko dėl šeimos finansinės padėties, grįžęs nuėjo maudytis, o nukentėjusi atbėgo ir isteriškai bandė išprašyti iš vonios, A. S. siūlė skirtis gražiuoju, tačiau , kadangi yra už šeimą, nesutiko, įvyko žodinis konfliktas. A. S. iškvietė policiją. Policiją kvietė dėl to, kad triukšmavo prie mažamečio sūnaus. Jokio smurto nukentėjusios atžvilgiu nenaudojo. Apie 2-3 savaitės iki įvykio nukentėjusi nurodė, kad nori išsituokti. Įvykio metu, priešingai negu nurodė A. S. pareiškime policijai, buvo blaivus.
Nukentėjusioji A. S. parodė, kad su kaltinamuoju prieš įvykį dažnai bardavosi. Šis nebūdavo namuose, vykdavo žuvauti, vaikui skirdavo tik po 200 litų. 2011 07 06 pasiūlė kaltinamajam skirtis, šis nesutiko ir nuėjo į vonią. Nuėjusi iš paskos liepė lipti iš vonios, susirinkti daiktus. Tada kaltinamasis sugriebė už rankų, nutempė ant kambaryje buvusios lovos, trynė žandus, sudavė du kartus kumščiu į pakaušį. Įvykį matė mažametis 2,5 metukų vaikas. Nubėgo pas kaimynę ir iš jos paskambino policijai, kaimynei pasakė, kad vyras sumušė. Pas specialistą nuvažiavo sekančią dieną, tuo metu už kaklo buvo gumbelis, mano kad matėsi, kad jai buvo kažkas daryta. Įvykio metu kaltinamasis galimai buvo išgėręs, kadangi blaivus taip negalėtu elgtis, policijos pareigūnams nurodė , kad galimai išgėręs. Dėl įvykio buvo policijoje apklausoje, papasakojo visas aplinkybes, tačiau tyrėja užfiksavo tik vaiką liečiančius faktus, patarė kreiptis į specialistą. Skundas dėl baudžiamojo persekiojimo nesusijęs su skyrybų byla. Pirmiausia kreipėsi su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, vėliau pateikė skundą privataus kaltinimo tvarka.
Liudytoja I. M. parodė, kad 2011 metais liepos mėnesį buvo gavusi ištirti nukentėjusios prašymą dėl netinkamo vyro elgesio. Apklausiama A. S. skundėsi vyro netinkamu elgesiu prie mažamečio sūnaus, paaiškino ir apie tokias aplinkybes kurių neįrašė paaiškinime, būtent, kad neleidžia maudytis vonioje, užgesina šviesą. Ar buvo kalba apie fizinį smurtą nepamena, galėjo patarti kreiptis į specialistą. Smurto žymių ant nukentėjusio nesimatė, jeigu būtu klausta ar teigta apie smurtą tai būtu užfiksavusi paaiškinime.
L. M. T. parodė, kad 2011 07 06 tarp 18-19 valandos paskambino dukra A. S.. Papasakojo, kad sumušė vyras, smulkiai paaiškino, kad paėmęs už rankų ištempė iš vonios į kambarį, numetė ant lovos, smaugė, su kumščiu du kartus sudavė į galvą, trynė žandus. A. S. ir A. S. santuokos metu, iki įvykio, buvo konfliktų, tačiau A. S. smurto nenaudojo.
Liudytoja L. K. parodė, kad tiksliai datos nepamena, tačiau buvo toks įvykis, kuomet kaimynystėje gyvenanti (priešais durys) A. S. atėjo apsiašarojusi, pasakė, kad sumušė vyras, išsikvietė policiją ir išėjo. Smurto žymių nepastebėjo. Gyvenant kaimynystėje, triukšmo negirdėjo, kažko išskirtinio kaltinamojo ir nukentėjusios santykiuose nepastebėjo.
Specialisto išvadoje ( b.l. 3 ) nurodyta, jog 2011 07 07 buvo apžiūrėta A. S., specialistas fiksuodamas nukentėjusios nurodytas aplinkybes nurodo, kad 2011 07 06 17 val. namuose A. S. lyg tai kumščiu sudavė į galvą, sprandą, stipriai suėmė už abiejų žąstų, po ko skaudėjo sumuštas vietas. Skundžiasi skausmu sprande ir dešiniame žąste. Išoriniu kūno sužalojimų nekonstatuota, įvykio metu A. S. galėjo jausti fizinį skausmą.
2011 07 25 nutarimu (b.l. 44) nustatyta, kad A. S. yra nubaustas įspėjimu pagal ATPK 181 str. 1d. dėl to, kad 2011 07 06 apie 17 val. (duomenys neskelbtini) triukšmavo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais girdint mažamečiui K. S.(gim. 2009 05 29).
Iš 2011 07 06 A. S. rašyto prašymo 2011 07 07 gauto Marijampolės PK matyti, kad A. S. prašo iš namų išvežti neblaivų vyrą A. S. , kuris namuose triukšmauja ir keikiasi girdint mažamečiui vaikui , ją muša(b.l. 40).
Iš 2011 07 14 A. S. paaiškinimo tyrėjai I. M., matyti, A. S. nurodytos aplinkybės, tai, kad A. S. triukšmauja , keikiasi, apie naudotą smurtą nenurodoma(b.l. 41).
Iš 2011 07 06 A. S. paaiškinimo matyti, kad jis nurodo, jog namuose įvyko konfliktas, tačiau fizinės jėgos prieš žmoną nenaudojo(b.l. 42).
Iš neblaivumo nustatymo akto(b.l. 43) matyti, kad 2011 07 06 17 val. 45 min. A. S. blaivumo patikrinimo rezultatas 0,00 promilių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, jog pagal LR BK 140str. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tyčia mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Vadovaujantis LR BPK 7 str. 34str. 408str. teismas konstatuoja, kad privatus kaltintojas turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaltindamas kitą asmenį kokių nors nusikalstamų veiksmų atlikimu. Vertinant kaltinamojo, nukentėjusios ir apklaustų liudytojų parodymus, rašytinius bylos įrodymus, teismas konstatuoja, jog A. S. neįrodė, kad kaltinamasis A. S. įvykio dieną ir laiku, tyčia sudavė rankos kumštimi ne mažiau kaip 2 kartus į galvą ir ne mažiau kaip vieną kartą į sprandą, rankų delnais skaudžiai trynė skruostus, stipriai suėmė už abiejų žąstų savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą.
Vertinant baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus duomenis teismas konstatuoja, kad vienintelis tiesioginis įrodymas patvirtinantis nukentėjusios nurodytas aplinkybes apie naudotą smurtą bei tai, kad juo buvo sukeltas fizinis skausmas yra pačios nukentėjusios parodymai. Teismas konstatuoja, kad tokiu atveju vertinant šių duomenų pakankamumą kaltei bei faktinėms aplinkybėms nustatyti yra ypač svarbus pačios nukentėjusios aiškinimo nuoseklumas bei neprieštaringumas iš karto po įvykio bei vėlesnių procesų metu. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusi nebuvo nuosekli aiškindama apie įvykio aplinkybes, kas teismui kelia abejones dėl įvykio eigos ir kaltinamojo faktinių veiksmų. Kaip matyti iš išdėstytų, byloje surinktų įrodymų, nukentėjusi savo pareiškime policijai (b.l.40) prašo išvežti neblaivų A. S. iš jos namų, kadangi šis triukšmauja bei ją muša, mušimo pobūdžio nedetalizuoja. Vienok nukentėjusios nurodymas apie kaltinamojo neblaivumą yra neteisingas, kadangi kaip matyti iš neblaivumo nustatymo akto(b.l. 43) iš karto po įvykio nustatyta, kad A. S. buvo visiškai blaivus, įvertinus, kad nukentėjusi ir kaltinamasis buvo susituokę, ir kartu pragyveno nemažą laiko tarpą iki iškviečiant policijos pareigūnus bendravo bei konfliktinė situacija užtruko, teismui kyla pagrįstos abejonės, kad nukentėjusi klydo, o ne tyčia nurodė neteisingas aplinkybes apie kaltinamojo būklę siekdama pareiškime nurodyto tikslo – jo pašalinimo iš gyvenamosios patalpos. Nukentėjusi įrodymų tyrimo metu parodydama apie įvykio aplinkybes konkrečiai ir detaliai nurodė kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį, aiškino, kad du kartus rankos kumščiu sudavė į galvą, tačiau kaip matyti iš specialisto išvados(b.l. 3-4) specialisto tyrimo metu nurodydama aplinkybes abejojo ar į galvą suduota kumščiu nurodydama , kad „lygtai kumščiu sudavė“ apie veido trynimą nieko neaiškino apskritai. 2011 07 14 paaiškinant apie įvykio aplinkybes tyrėjai I. M. apie jokį mušimą neužsiminė visiškai. Kaltinamasis tiek aiškinantis įvykio aplinkybes policijoje (b.l.42), tiek atliekant įrodymų tyrimą teisme, nuosekliai teigė, kad jokio smurto nukentėjusios atžvilgiu nenaudojo. Teismas įvertinęs nukentėjusios aiškinimo nenuoseklumą, konstatuoja, kad toks A. S. aiškinimas nėra kategoriškai ir neabejotinai paneigtas, nukentėjusios parodymų nepakanka paneigti kaltinamojo aiškinimą bei nustatyti faktinius smurtinio pobūdžio veiksmus. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusi kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka tik po įvykio praėjus nepilnai 4 mėnesiams, po to kai paaiškėjo A. S. pozicija santuokos nutraukimo byloje. Nukentėjusi turi teisę kreiptis gynybos bet kuriuo metu, tačiau tokios kaltinimo pateikimo aplinkybės bei aptartas nukentėjusios aiškinimo nenuoseklumas vertinant įrodymus visumoje, teismui kelia pagrįstą abejonę, jog nukentėjusi kaltinamojo veiksmus bei patirtus pojūčius(fizinį skausmą) perteikia ne visiškai teisingai, bei objektyviai egzistuoja motyvas taip elgtis, siekiant palankesnio vertinimo nutraukiant santuoką(kaltės dėl santuokos iširimo ar kitais privalomai sprendžiamais klausimais).
Liudytoja M. T. yra nukentėjusios motina, parodė apie įvykio aplinkybes, kurias kaip teigia sužinojo iš pačios nukentėjusios, teismas atkreipia dėmesį, kad liudytoja aiškindama apie iš nukentėjusios iš karto po įvykio sužinotas aplinkybes, smurto pobūdį nurodė tiksliai kaip formuluojama kaltinime, įvertinus iki apklausos nuo įvykio praėjusį laiką, nukentėjusios ir liudytojos santykius, teismas sprendžia, kad galimai paaiškina apie viso užsitęsusio proceso metu nukentėjusios jei perteiktas aplinkybes, todėl jos parodymai nei paneigia nei patvirtina nukentėjusios parodymų teisingumo. Liudytoja L. K. apie tai, kad nukentėjusi galimai sumušta taip pat sužinojo iš pačios nukentėjusios, tai, kad įvykio metu šeimoje buvo konfliktas ir kaltinamojo elgesys netinkamas nustatyta paties kaltinamojo parodymais, įsiteisėjusiu teismo nutarimu (b.l. 44), todėl šiuo atveju vien dėl to suprantamas nukentėjusios susijaudinimas bei kreipimasis į liudytoją L. K., susijaudinimo įtakoje galimai liudytojai neteisingai apibūdintas kaltinamojo elgesys, todėl šios liudytojos parodymai taip pat neabejotinai nepatvirtina reikšmingų faktinių aplinkybių ar nukentėjusios parodymų teisingumo.
Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu(BPK 20 str.). Teismas konstatuoja, kad įstatyme numatytomis priemonėmis, išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, įvertinus visus surinktus byloje įrodymus, nėra neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis atliko privačiame kaltinime nurodytus veiksmus sukeldamas nukentėjusiai fizinį skausmą.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nesant neginčijamų įrodymų, jog A. S. tyčia mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą A. S., jis išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo numatyto BK 140 str. 1d. požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės, neturtinės žalos bei advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo paliekami nenagrinėti, išaiškinant teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka ( BPK 115str.3d.2p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303-305,307, 308str.1d., teismas
nusprendė:
A. S. pagal LR BK 140str.1d. išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
A. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.