Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Valinskienės (kolegijos pirmininkė), Audriaus Cinino ir Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. M. atstovo advokato Arvydo Milučio apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. M. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, M. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su mokslu ir darbu, bei mokytis ir tęsti mokslą arba dirbti;

priteista iš M. M. 2000 EUR neturtinės žalos atlyginimo M. M. naudai ir 50 Eur turtinės žalos atlyginimo R. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

kaltinamasis 2015-04-21, apie 11.40 val., Trakų rajono Aukštadvario vidurinės mokyklos, esančios Technikumo g. 1, Aukštadvaris, Trakų r. sav., stadione, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų, priėjęs prie M. M., tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius M. M. į galvos - veido sritį. Pastarajam nuo smūgių nukritus ant žemės, gulinčiam koja spyrė ne mažiau kaip 2 kartus į galvos - veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam M. M. nosies sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda, nosikaulių lūžimu ir nosies pertvaros iškrypimu, kraujosruva kairės akies vokuose su patinimu, lūpų sumušimą pasireiškusį patinimu, pakaušio sumušimą pasireiškusį 3 cm skersmens minkštųjų audinių patinimu. Tokiais savo veiksmais M. M. nesunkiai sutrikdė M. M. sveikatą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Atkreipia dėmesį į tai, kad įvykis įvyko mokslo metų pabaigoje, tai yra balandžio pabaigoje, taigi mokytis, tuo pačiu ir sportuoti, buvo likę tik apie mėnesį. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šis liekamasis po įvykio reiškinys (negalėjimas sportuoti) tęsėsi ir sekančiais mokslo metais. Priešingai - lankydamas tą pačią mokyklą jis su draugais mato M. M. sportuojantį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje konkrečioje byloje reikšminga aplinkybe laikė tai, kad dėl jo padarytų sužalojimų nukentėjusiajam buvo deformuota nosis ir toliau rekomenduojamas gydymas - operacija. Tačiau po įvykio jau praėjo gana netrumpas laikas, operacija nei gulint ligoninėje, nei kitu laiku iki dabar nebuvo atliekama. Byloje pateiktas dokumentas yra daugiau informacinio pobūdžio raštas nei konkretaus ir reikalingo gydymo plano patvirtinimas, juolab kad nukentėjusiajam reikalinga operacija galėjo būti atlikta nedelsiant po patirto sužalojimo, iki šiol nukentėjusiajam tokia operacija neatlikta ir jis išlaidų dėl to nepatyrė, o tai iš esmės verčia abejoti operacijos būtinumu.

Byloje nėra duomenų, jog M. M. patirto sužalojimo pasekmės yra negrąžinamos, nustatyta sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė ar kad sužalojimai trukdo jam gyventi visavertį gyvenimą. Atsižvelgiant į visus šiuos įrodymus, nuteistojo manymu, M. M. patirtiems nepatogumams, skausmui ir bendravimo ribojimo galimybėms kompensuoti Trakų rajono apylinkės teismas priteisė neproporcingai per didelę sumą, o apeliaciniame skunde prašoma suma siekiama pasipelnyti.

Jis yra Aukštadvario žemės ūkio mokyklos mokinys, ją baigs šią vasarą ir stengsis kuo greičiau įsidarbinti bei atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Tačiau teismo priteista neturtinės žalos suma - 2 000 eurų - yra tokia didelė, kad gaudamas minimumą (ką labiausiai tikėtina, kad uždirbs) turėtų ilgą laiką mokėti žalos atlyginimą. Jo mama viena augina ir išlaiko jį ir jaunesnįjį brolį, todėl negali jam padėti materialiai. Todėl priteista tokia didelė neturtinės žalos atlyginimo suma jam yra didžiulė ir galbūt net ir nepakeliama našta. Jis neatsižada mokėti savo kaltais veiksmais padarytos žalos, tačiau atsižvelgiant į visas aplinkybes ji turėtų būti tokio dydžio, kad pasiektų protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Nuteistasis M. M. nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties Nr. 2K-303/2006 aplinkybės yra identiškos teismo nagrinėtai šiai bylai.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Trakų rajono apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį ir nustatydamas neturtinės žalos dydį, vertino tai, kad „pagal susiformavusiq teismų praktiką už nesunkų kūno sužalojimą, padarant BK 138 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, kai sulaužoma nosies kaulai arba kaulas, paprastai nustatomas neturtinės žalos dydis sudaro apie 1 000-5 000 Lt“, kas būtų apie 300-1450 eurų. Tačiau parinkdamas šioje konkrečioje byloje neturtinės žalos dydį priteisė 2000 eurų, kas sudaro apie 6900 litų, ir taip nukrypo nuo formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, palaikė jame išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nustatytų veikos faktinių aplinkybių, jos teisinio kvalifikavimo, turtinės žalos klausimai nekeliami ir neginčijami. Prašoma nepripažinti nuteistajam atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, ir pakeisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo - priteisti iš nuteistojo M. M. 3400 Eur neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrino paduoto apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nukentėjusiojo atstovo teigimu, nėra pagrindo teigti, jog kaltinamasis M. M. nuoširdžiai gailėjosi dėl savo įvykdytos nusikalstamos veikos, todėl teismas neturėjo pripažinti tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamasis daugiau deklaratyviai, o ne nuoširdžiai nurodė besigailintis, iš esmės savo elgesio kritiškai nevertino. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog teisiamajame posėdyje nuteistasis savo kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažino visiškai, nurodė įvykio aplinkybes, kurias atsiminė, kritiškai vertino savo elgesį teigdamas, kad blogai padarė, gailisi, nereikėjo taip daryti, atsiprašė nukentėjusiojo, siekė atlyginti padarytą žalą (t. 2, b.l. 37-42).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nuteistojo kaltės ir pareikšto kaltinimo faktinių aplinkybių pripažinimą ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, į jo parodymus, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai, kad M. M. du kartus teistas, nusikaltimą padarė bausmės atlikimo metu, nesuteikia pagrindo išvadai daryti, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nuoširdaus prisipažinimo, o tik bandymas išvengti griežtesnės bausmės, kaip yra teigiama apeliaciniame skunde.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Apeliaciniu skundu prašoma padidinti nukentėjusiajam M. M. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 3 400 eurų. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka CK nuostatų, teisingumo ir protingumo kriterijų, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos ir yra aiškiai per mažas.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti svarbiausi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą - kilusios pasekmės, žalą padariusio asmens kaltės forma, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas M. M. sukėlė neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, sukėlė fizinį skausmą, turėjo neigiamos įtakos jo asmeninio gyvenimo kokybei, tačiau pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokią piniginę kompensaciją, kad kiek įmanoma teisingiau būtų kompensuotas nukentėjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas.

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas pakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą priteisti nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tik dalį neturtinės žalos atlyginimo pagal civilinį ieškinį, atsižvelgė į visus minėtus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pagrindė tuo, kad sužalojimai patirti dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų, viešoje vietoje, dienos metu, stebinti daugeliui žmonių, be to kaltinamasis nukentėjusįjį spardė jam nugriuvus ant žemės. Be to, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų nukentėjusiajam buvo deformuota nosis ir toliau rekomenduojamas gydymas – operacija. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė ir į esamą sunkią žalą padariusio asmens turtinę padėtį – M. M. gauna tik stipendiją (apie 20 Eur/mėn.), neturi registruoto turto. Pažymėtina, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra vienkartinio, o ne periodinio pobūdžio, tad galimas M. M. turtinės padėties pagerėjimas ateityje šiuo atveju nevertintinas.

Be to, pagal pagal formuojamą teismų praktiką neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja nuo 579 Eur iki 5 792 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-29/2011). Tai patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma, kurios buvo įvertintos ir šioje byloje. Taigi, nukentėjusiajam M. M. priteistas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas susiklosčiusiai teismų praktikai neprieštarauja.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į neturtinės žalos vertinimo kriterijus, siekiant protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros, ir nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis atitinka esminę aplinkybę - sukeltus padarinius, patvirtintus byloje surinktais įrodymais. Taigi, vertinant bylos aplinkybių visumą, skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo nustatyti didesnį nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas nepagrįstas, Trakų rajono apylinkės teismas nustatė tinkamą priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo M. M. atstovo advokato Arvydo Milučio apeliacinį skundą atmesti.