- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- II-45-973/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00008-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Viktorija Vasiliauskienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK
- Pareiškėjas
- T. K.
dalyvaujant Institucijos Lietuvos Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK atstovui Leonui Butkui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo T. K., gim. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2020 m. spalio 13 d. nutarimo, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną nenustačius administracinio nusižengimo požymių, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2020 m. spalio 13 d. nutarimu vyresnysis tyrėjas L. B., išnagrinėjęs galimo administracinio nusižengimo ir įvykio aplinkybes, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarime konstatuota, kad neginčytinais duomenimis nenustatytas automobilio ir dviračio kontaktas, nes liudytojų parodymai prieštaringi. Be to, dviračio apžiūros protokole taip pat nenustatyti jokie vizualūs dviračio apgadinimai, tik tai, kad galinis ratas sunkiai sukasi. Taip pat nutarime pažymėta, kad T. K. mažametė dukra važiuodama dviračiu ir kirsdama važiuojamąją dalį, neprižiūrima tėvo, galimai pažeidė kelių eismo taisyklių 59. ir 60. punktų reikalavimus, nes privalėjo praleisti važiuojantį automobilį. Konstatavo, kad visų tyrimo medžiagoje užfiksuotų ir nutarime išvardintų aplinkybių visuma, t. y. T. K. ir V. V. žodinis konfliktas iš asmeninių paskatų dėl kelių eismo taisyklių laikymosi, prieštaringai T. K. nurodytos įvykio aplinkybės, nenustatytas tvirtais įrodymais pagrįstas ir abejonių nekeliantis automobilio ir dviračio kontaktas, kelia pagrįstų abejonių dėl eismo įvykio fakto. Remiantis teismų praktika, visos abejonės, kurių negalima pašalinti pagrįstais įrodymais, vertinamos pažeidėjo naudai. Nesant eismo įvykio fakto, V. V. veikoje nėra ir administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 426 str. 1 d. (pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos), požymių. Be to, Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato administracinės atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (sugadinimą), kai tai padaro blaivūs ir turintys teisę vairuoti asmenys.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, T. K. skunde nurodo, kad tyrimas atliktas neobjektyviai ir šališkai. Teigia, kad 2020-09-23 apie 12.00 val. jam kertant pėsčiųjų perėją automobilio BMW X4 vairuotojas automobilio dešine puse trenkėsi į dviračio galinį ratą ir nuvažiavo. Po kontakto dviračio ratas buvo sugadintas ir nebesisuko. Byloje yra pakankamai duomenų, kad automobilio vairuotojas apgadino jo dviratį. Tyrimo metu nebuvo apklaustos įvykį mačiusios liudytojos J. K. ir R. M., netinkamai įvertinti ant mašinos rasti įbrėžimai. Mano, kad tyrimas nutrauktas nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK atstovas prašė skundo netenkinti. Teigia, kad įvykio tyrimo metu buvo atlikta pakankamai veiksmų, tyrimas buvo atliktas išsamiai ir objektyviai, o nutarime nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną įvykio aplinkybės buvo aptartos išsamiai ir objektyviai. Mano, kad nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu skundą dėl nutarimo padavęs T. K. nurodė, kad jis su žmona J. K., keturmete dukra ir žmonos drauge važiavo dviračiais. Privažiavus K. gatvę, ties pėsčiųjų perėja, jis matė greitai atvažiuojantį automobilį, todėl įvažiavęs į gatvę kertančią perėją jis sustojo, kad automobilio vairuotojas jį pamatytų ir iš galo dviračiu važiuojanti dukra galėtų saugiai pervažiuoti gatvę. Automobilio vairuotojas labai pasipiktino jo veiksmu ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tada automobilio vairuotojas staigiai spaudė greičio pedalą ir nuvažiavo. Nuvažiuodamas kliudė jo dviračio galinį ratą jį sugadindamas, dėl kontakto su mašina jis su visu dviračiu nukrito. Mano, kad vairuotojas turėjo matyti, kad kliudė dviratį, todėl šią situaciją ir vairuotojo veiksmus vertina kaip pasišalinimą iš įvykio vietos.
Liudytojas, automobilio BMW X4, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojas V. V. apklausiamas teisme parodė, kad jam važiuojant nuo jūros netoli pėsčiųjų perėjos staiga pamatė pėsčiųjų perėją dviračiu kertančią mažą mergaitę. Dėl to jis turėjo staigiai stabdyti ir paspausti garsinį signalą. Paskui vaiką važiavo vyriškis, kuris sustojo iš dešinės automobilio pusės, dviračio galu į mašiną. Tarp dviračio vairuotojo, jo ir jo automobilyje buvusios draugės kilo konfliktas dėl neatsargaus vaiko važiavimo. Matydamas, kad konfliktas nesibaigia ir nenorėdamas jo tęsti, jis lėtai nuvažiavo. Jokio kontakto tarp mašinos ir dviratininko nebuvo. Nematė, kad dviratininkas būtų nukritęs.
Liudytojas T. P. apklausiamas teisme parodė, kad jis su automobiliu važiavo nuo jūros pusės ir pamatė ant kelio stovintį automobilį BMW ir dviratininką, tarp kurių galimai įvyko konfliktas. Kadangi automobilis užkirto jam kelią pravažiuoti, jis sustojo. Dviratininkas stovėjo statmenai automobilio šono, dviračio galu į jį. Tada pamatė kaip automobilis lėtai nuvažiuoja ir nuvažiuodamas kliudė dviračio galinį ratą. Ratas persikreipė, bet atsistatė į vietą. Dviratininkas tuo metu buvo apsižergęs dviratį, dviratis pakrypo, tačiau dviratininkas nenukrito. Matė, kad dviračio ratas pakliuvo tarp automobilio rato ir arkos, t. y. įvyko kontaktas tarp automobilio rato ir dviračio rato gumų. Automobilio vairuotojas nuvažiavo lėtai ir galimai net nepajuto ir net negalėjo pajusti buvus kontaktą.
Liudytoja R. K. apklausiama teisme parodė, kad ji kartu su draugu V. V. jos automobiliu važiavo nuo jūros. Draugas vairavo. Staiga pamatė kaip per pėsčiųjų perėją, kokių 5 m atstumu nuo mašinos, dviračiu pravažiuoja maža mergaitė. Jai iš paskos atvažiavo ir vyriškis. Tarp jos draugo ir dviračio vairuotojo kilo konfliktas. Ji pati taip pat konfliktavo su dviratininku duodama pastabas dėl neatsargaus mergaitės ir jos tėvo elgesio. Konflikto metu automobilis stovėjo pėsčiųjų perėjoje, dviratininkas galu privažiavo prie automobilio. Matė, kad iš galo dar stovėjo sunkvežimis. Po konflikto jie su draugu nuvažiavo. Jokio kontakto tarp mašinos ir dviratininko nebuvo, ji mašinai nuvažiuojant stebėjo dviratininką per veidrodėlį ir nematė, kad dviratininkas būtų nukritęs, bet matė kaip jis fotografavo jų automobilį.
Liudytoja J. K. teisme parodė, kad su šeima ir drauge važiavo dviračiais. Ji su drauge važiavo priekyje ir pravažiavus perėją išgirdo triukšmą, todėl kažkur 10-15 metrų atstumu sustojo ir matė, kad jos vyras konfliktuoja su automobilio vairuotoju. Taip pat matė, kaip nuvažiuojant automobiliui buvo užkabintas dviračio galinis ratas. Jos vyras nuo dviračio nebuvo nukritęs. Po šio įvykio prie jų privažiavo iš sunkvežimio vairuotojas ir pasakė, kad matė įvykį. Po įvykio iš kart buvo iškviesti policijos pareigūnai.
Liudytoja R. M. apklausta teisme parodė, kad su drauge ir jos šeima važiavo dviračiais. Pravažiavus perėją išgirdo triukšmą, todėl sustojo kartu su drauge ir atsisuko. Prie jų privažiavo ir draugės dukra. Stovėjo apie 10 metrų atstumu. Matė konfliktuojančius automobilio vairuotoją ir draugės vyrą. Pamatė kaip automobilio vairuotojas staigiai dideliu greičiu nuvažiavo ir nuvažiuodamas kliudė dviratį. Draugės vyras nebuvo nukritęs. Mano, kad automobilio vairuotojas turėjo jausti, kad kliudė dviratį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Ištyrus byloje esančius ir teismo posėdžio metu išnagrinėtus duomenis matyti, kad tarp automobilio vairuotojo ir dviračio vairuotojo pėsčiųjų perėjoje kilo konfliktas. Šio fakto neginčija ir abi konflikto šalys. Apklausus teisme liudytojus nustatyta, kad po konflikto automobilio vairuotojas nuvažiavo, galimai kliudydamas dviračio galinį ratą. Tai, kad dviračio ratas buvo kliudytas patvirtino iš galo stovėjęs sunkvežimio vairuotojas T. P.. Jis neabejodamas tvirtino, kad automobilio vairuotojas kliudė dviračio vairuotojo galinį ratą. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad po mašinos galinio rato ir dviračio rato kontakto mašina nuvažiavo lėtai, dviratininkas nukritęs nebuvo. Tai, kad buvo kliudytas dviračio ratas liudijo ir liudytojos R. M. ir J. K., todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad kontaktas buvo. Tačiau byloje nėra neginčytinų ir patikimų duomenų, kad dėl minėto kontakto buvo padaryta turtinė žala. Kita vertus net jei ir būtų tokia žala nustatyta patikimais duomenimis, to neužtenka Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo konstatavimui. Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymas gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-57-139/2015). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.
Teisme apklaustas automobilio vairuotojas V. V. ir kartu su juo važiavusi R. K. neabejodami liudijo, kad jokio kontakto nejuto ir jo nebuvo, dviratininkas nebuvo nukritęs. Pažymėtina, kad ir liudytojas P. parodė, kad dėl buvusio kontakto vietos automobilio vairuotojas galėjo net nejusti jį buvus. Įvertinus tai, kad automobilis yra didelis, viduje buvę asmenys nurodo nejutę jokio kontakto, tai, kad dviračio vairuotojas nebuvo nukritęs nuo dviračio, o, kaip nurodė nešališkas liudytojas Preibys, kurių parodymų teisingumu teismas neturi pagrindo abejoti, automobilio vairuotojas nuvažiavo lėtai, leidžia daryti išvadą, kad vairuotojo veiksmuose nebuvo šio nusižengimo subjektyviosios pusės būtinojo požymio – tyčios. Nagrinėjamoje byloje esantys ir pirmiau aptarti duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad V. V. suprato, jog sukėlė eismo įvykį ir sąmoningai, ignoruodamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip tai numato KET, iš jo pasišalino.
Taigi byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių automobilio vairuotojo kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, V. V. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena pagrįstai nutraukta, todėl laikytina, kad priimtas procesinis sprendimas yra pagristas ir teisėtas, pagrindo jį naikinti nėra. Be to, kaip teisingai nurodyta nutarime, Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato administracinės atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (sugadinimą), kai tai padaro blaivūs ir turintys teisę vairuoti asmenys.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2020 m. spalio 13 d. nutarimą, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, palikti nepakeistą ir T. K. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.