Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-2090-633/2023

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-18
Bylos Nr.: e2-2090-633/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-00240-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Algis Vieraitis
Ieškovas: E. L.
Atsakovas: E. S.
Advokatai: Tomas Ryzgelis, Diana Ingrida Vinklerytė

Civilinė byla Nr. e2-2090-633/2023Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00240-2023-6Procesinio sprendimo kategorija : (S) 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1;

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 18 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovui E. L. (toliau ir – ieškovui), jo atstovui advokato padėjėjui Tomui Ryzgeliui, atsakovei E. S. (toliau ir – atsakovei), jos atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, išvadą teikiančios valstybės institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau ir – išvadą teikiančios valstybės institucijos, VVTAĮT) atstovėms Laurai Ramanauskaitei, Daivai Karčiauskienei, teismo psichologei Sonatai Babarskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal E. L. patikslintą ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo bei bendravimo su juo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo, taip pat leidimo ieškovui be atsakovės sutikimo išvežti nepilnametį vaiką nuolat gyventi į Norvegijos Karalystę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai (bylos esmė) :

1. Ieškovas E. L. patikslintu, tame tarpe ir teismo posėdyje, ieškiniu byloje prašo teismą : a) pakeisti 2017 m. rugsėjo 22 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-778-1021/2017 ir nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus D. L., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – sūnaus, nepilnamečio vaiko, vaiko), gyvenamąją vietą su juo tėvu, ieškovu bei leisti jam, ieškovui, be atsakovės sutikimo išvežti sūnų nuolat gyventi į Norvegijos Karalystę; b) pakeisti 2017 m. rugsėjo 22 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-778-1021/2017 ir priteisti iš skyriumi nuo vaiko gyvensiančios atsakovės išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 270 Eur/mėn. iki pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant dėl infliacijos šalies Vyriausybės nustatyta tvarka, jam, ieškovui, nustatyti uzufrukto teisę į šias vaiko išlaikymo lėšas; c) pakeisti 2016 m. liepos 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-19198-800/2016 ir nustatyti skyriumi nuo vaiko gyvensiančios motinos (atsakovės) bendravimo su juo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką pagal jo, ieškovo, parengtą bei teismo posėdyje žodžiu patikslintą projektą. Nuo reikalavimo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsisakantis.

2. Atsakovė E. S. priešinių reikalavimų ieškovui byloje nepareiškė.

II. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.

3. Patikslintame ieškinyje nurodė ir papildomai teismo posėdyje ieškovas E. L. paaiškino, kad santuokoje su atsakove nebuvo ir nėra, tačiau su ja gyveno šeimos (sugyventinių) gyvenimą ir vedė bendrą ūkį Norvegijoje iki 2016 m. vasario mėnesio, šiuo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus, daugiau bendrų vaikų nesusilaukė, taip pat neturintys ir nepilnamečių vaikų su trečiais asmenimis. Pašlijus tarpusavio santykiams, 2016 m. vasarį bendrą gyvenimą nutraukė, atsakovė kartu su vaiku grįžo gyventi į Lietuvą, o jis liko dirbti ir gyventi Norvegijoje, ką darantis ir šiuo metu. Ankstesniais prašomais pakeisti teismų sprendimais (nutartimi) iki jo prašymu laikinų apsaugos priemonių pastarojoje byloje paskyrimo (nustatymo), vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, atsakove, iš jo priteistas (nustatytas) išlaikymas 300 Eur/mėn. periodinėmis išmokomis, taip pat nustatyta (patvirtinta) jo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka. 2023 m. vasario 1 d. jam VVTAĮT pranešė, kad atsakovė girta fiziškai smurtavo prieš sūnų, kuris, nustačius apsaugos poreikį, iš motinos paimtas ir perduotas trečių asmenų laikinai globai, o atsakovei pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo. Nuo 2023 m. vasario 6 d. vaikas perduotas jam ir gyvena su juo. Jis pats gyvena ir dirba savo įmonėje ir vykdo gyvenamųjų namų statybos verslą Norvegijoje, apie 4 m. laiką yra susituokęs ir gyvena šeimoje su ukrainiečių kilmės sutuoktine, bendrų vaikų neturi, sutuoktinė turi pedagoginį išsilavinimą ir darbo su vaikais patirties, dirba jo įmonėje (šeimos versle), keisti gyvenamąją ir (ar) darbo vietą neplanuojantis. Jis su sutuoktine ir jo su atsakove sūnumi šiuo metu gyvenantys Norvegijos Striomeno mieste apie 40 kv. m. bendro ploto 2 kambarių su visais patogumais bute daugiabučiame name, nuomojamame iš privataus asmens, prie buto taip pat yra lauko terasa bei vaikų žaidimų aikštelė lauke (bendrame kieme), vaiko ugdymo įstaiga (Sagdalen mokykla) pasiekiama pėsčiomis per keletą minučių (yra arčiau nei kilometras), sūnų palydi į mokyklą bei parsiveda jis pats, retais atvejais, jam negalint, tai padaro jo sutuoktinė. Ieškovas greitu metu ketinantis šeimai išnuomoti didesnio ploto butą, kuriame vaikas turės savo atskirą (izoliuotą) kambarį. Jo, ieškovo, gaunamos pajamos iš darbo užmokesčio bei šeimos verslo visumoje yra stabilios apie 4 m. laiką ir šiuo metu siekia maždaug 3000 Eur/mėn., ieškovo sutuoktinė taip pat dirba šeimos versle ir gauna nuolatines pajamas, šeimos materialinė padėtis gera, socialinė aplinka palanki vaikų auginimui ir lavinimui. Sūnus nuo 2023 m. kovo 1 d. lanko vidurinę (12 klasių) Striomeno m. Sagdalen mokyklą, ugdymo procesas vykdomas norvegų arba anglų kalba, vaiko pažangumas geras ir labai geras. Sūnus jau adaptavosi ir socializavosi tiek jo šeimos namuose, tiek ugdymo įstaigoje, tiek ir leisdamas savo laisvalaikį, turi draugų, geri ir pagarbūs santykiai ir su jo sutuoktine, sūnus bute turi atskirą, izoliuotą laikina pertvara savo erdvę, netrukus turės ir atskirą savo kambarį, sūnaus poreikiai yra visiškai patenkinami. 2016-2022 m. m. gyvendamas nuo sūnaus skyriumi, jis su juo palaikė nuolatinius artimus ryšius elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat aplankydamas atostogų metu Lietuvoje, dvasiniai ryšiai su sūnumi artimi, tvirti, abipusiai pagarbūs ir nutrūkę ar esmingai susilpnėję niekada nebuvo. Nuo persikėlimo gyventi pas jį 2023 m. vasario 6 d., sūnus jam ne kartą pareiškė ir tebereiškia norą gyventi su juo, tėvu, skundėsi motinos, atsakovės, dažnu girtavimu, fizinių bausmių jam taikymu ir kt. fiziniu smurtu, taip pat dėmesio ir dvasinio ryšio stoka iš motinos pusės. Jis, ieškovas, bandė tartis su atsakove dėl sūnaus perkėlimo nuolat gyventi pas jį, tačiau atsakovė su tuo nesutiko, nepavyko ir mediacija, todėl jis kreipėsi su ieškiniu į teismą. Sūnaus gyvenamą vietą nustatyti pas jį prašantis pirmiausiai dėl to, kad jam toliau likti gyventi su motina, atsakove, yra akivaizdžiai nesaugu, vaikui konstatuotas apsaugos poreikis ir pagrindai (motinos piktnaudžiavimas alkoholiu, to pasekmėje prarandama elgesio, tame tarpe ir su vaiku, kontrolė – fizinių bausmių jam taikymas, tyčinis nusikalstamas fizinis smurtavimas) tam nėra išnykę (atsakovė savo elgesį iš esmės nekeičia, pakankamai pastangų tam kaltai nededa), negana to, to daugiau nei 8 mėn. laiko nuosekliai nori ir prašo pats savo poreikius jau suprantantis ir gebantis juos apibrėžti, pasirinkti sūnus, be to, jo galimybės patenkinti sūnaus materialinius poreikius taip pat yra didesnės, pas jį palankesnė sūnui yra ir socialinė aplinka (geresni santykiai su ieškovo šeimos nariais (sutuoktine), nei su atsakovės sugyventiniu, blaivus gyvenimo būdas ir kt.), su juo šiuo metu yra tvirtesnis, artimesnis dvasinis ryšys nei su motina, todėl ieškovas manantis, jog sūnaus gyvenimas su juo kur kas geriau atitinka ir patenkina vaiko interesus bei poreikius, neskaitant akivaizdžiai nesaugios aplinkos atsakovės namuose. Grįžti nuolat gyventi atgal pas motiną sūnus nenori, šiuo metu bendrauja su motina nuotoliniu būdu taip pat ne visada noriai, kadangi neretai ši būna akivaizdžiai neblaivi ir vaikas, tai supratęs, pats nutraukia pokalbį, sūnus norėtų ir toliau bendrauti su motina elektroninių ryšių priemonėmis bei susitikti su ja atostogų metu, jiems parvykus Lietuvon aplankyti artimųjų. Jis pats tokiai sūnaus ir motinos bendravimo tvarkai iš esmės pritariantis, tik kol atsakovė neišspręs savo nesaikingo alkoholio vartojimo problemos, jis nesutinkantis, kad motina vaiką pasiimtų į savo namus su nakvyne ar ilgesniam nei diena laikotarpiui. Vaikas nuo gimimo yra iš esmės sveikas, papildomų ir (ar) specialiųjų poreikių neturi, todėl jo poreikiai kasdieniam išlaikymui (maistui, drabužiams, avalynei, jų priežiūrai, asmens higienai, sveikatos priežiūros paslaugoms (mokamoms), papildomoms priemonėms formaliam ir neformaliam ugdymui, laisvalaikiui, transportui ir kt.) yra artimi įprastiems, vidutiniams tokio amžiaus vaikams ir, ieškovo vertinimu, sudaro maždaug 550 Eur/mėn. (1 minimali mėnesinė alga Lietuvoje, atskaičius mokesčius (apie 663 Eur), bei atėmus valstybės garantuojamą socialinę išmoką vaikui („vaiko pinigus“) (apie 85 Eur), nukrypti nuo vaiko išlaikymo pareigų tėvams lygybės principo pagrindo, ieškovo vertinimu, nėra, dėl ko šiuo atveju jiems, tėvams, tenka maždaug po 270 Eur/mėn. vaiko išlaikymo našta, todėl ieškinio patenkinimo atveju tokias periodines išmokas vaiko išlaikymui ir prašantis priteisti iš atsakovės.

4. Atsakovė E. S. po įrodymų byloje ištyrimo bei tiesioginio (betarpiško) vaiko nuomonės išklausymo, teisme pareiškė, kad iš esmės neprieštarauja paties vaiko interesais jo gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu bei duoti jam leidimą išvežti vaiką gyventi pas save į Norvegiją, taip pat iš esmės sutinka ir su ieškovo prašoma jos bendravimo su sūnumi nuotoliniu būdu tvarka, tačiau prašanti jos bendravimą su sūnumi riboti mažiau ir leisti jai susitikti, matytis su vaiku gyvai jai nuvykus į Norvegiją, ar vaikui grįžus atostogų į Lietuvą, kad ir be bendrų nakvynių. Su reikalavimu priteisti (nustatyti) vaikui išlaikymą iš jos, atsakovė sutinkanti iš dalies, dėl jos sunkios turtinės padėties prašanti nukrypti nuo tėvų pareigų lygybės principo ir iš jos priteisti mažiau nei ½ dalį vaikui reikalingo bei jos pripažįstamo tokiu išlaikymo, - iki 180 Eur/mėn. Atsakovė taip pat paaiškino, kad kitų vaikų taip pat neturinti, apie 6 mėn. laiką yra sukūrusi faktinius šeimos santykius su sugyventiniu, kuris ją palaiko, neprieštarautų sūnaus gyvenimui ir jų šeimoje. Ji su sugyventiniu dviese gyvena Kybartų m. nuomojamame iš privataus asmens apie 40 kv. m. bendro ploto 2 kambarių su virtuve bute su patogumais, vaikui iki jo paėmimo iš jos buvo paskirtas atskiras kambarys su visais ugdymui ir poilsiui reikalingais baldais bei kt. priemonėmis, iki mokyklos taip pat keliolika minučių kelio pėsčiomis, pas ją gyvendamas vaikas čia taip pat lankė ir neformalaus ugdymo užsiėmimus. Ji, atsakovė, yra įgijusi profesinį išsilavinimą ir apskaitininkės specialybę, dirbo, tačiau paskutinių maždaug 4 m. laiką nedirba, registruojasi ieškančia darbo Užimtumo tarnyboje, taip pat papildomai ieškosi ir individualiai, tačiau kol kas nesėkmingai. Jos pajamos šiuo metu sudaro tik maždaug 214 Eur/mėn. socialinė pašalpa, sugyventinis dirba, jo pajamos apie 800 Eur po mokesčių. Ji neginčijanti, jog sūnaus poreikiai, atsižvelgiant ir į jų didėjimo tendencijas dėl augimo, brendimo ir kt., yra maždaug 550 Eur/mėn., tačiau patenkinti pusę šių poreikių ji neturinti realių galimybių (kol nedirba ir negauna didesnių pajamų), todėl ir prašanti šią naštą jai sumažinti, o didesnę jos dalį palikti geresnės turtinės padėties ieškovui. Iki šiol laikino išlaikymo vaikui nemoka, nes neturinti iš ko. Atsakovė taip pat išreiškė nuogąstavimą, jog vaiko adaptacija ir socializacija ieškovo, tėvo, gyvenamojoje vietoje yra apsunkinta ir dėl jam svetimos (ne gimtosios) norvegų ar anglų kalbos, o tai gali neigiamai paveikti ne tik ugdymo kokybę, bet ir psichologinę vaiko sveikatą. Tačiau kita vertus, ji gerbianti sūnaus norą (poziciją) toliau gyventi su tėvu jo šeimoje ir neturinti pagrindo teigti, jog toks vaiko noras prieštarauja jo paties interesams. Atsakovė patvirtino, kad dėl fizinio smurtavimo prieš sūnų jau yra nuteista teismo ir atlieka bausmę, yra nubausta ir už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, lankėsi pas psichiatrą, kuris diagnozavęs jai depresiją, skyręs medikamentinį gydymą, tačiau ši gydymo atsisakiusi, be to, ji yra gydyta ligoninėje dėl suicidinių ketinimų, po jos paskirtas apie 1,5 mėn. ambulatorinis gydymas, vaistų kartu su alkoholiu teigia nevartojanti. Atsakovė taip pat pripažįstanti, kad alkoholį vartoja nesaikingai ir per dažnai (teisme pripažino turinti jam priklausomybę), kad dėl jo prarandanti savo veiksmų kontrolę, tame tarpe ir sūnaus atžvilgiu – neneigia, jog smurtavo prieš sūnų bei jam taikė fizines bausmes. Atsakovė taip pat patikino teismą, kad po jos nuteisimo deda pastangas priklausomybei alkoholiui įveikti, - stengiasi rečiau gerti, priima VVTAĮT specialistų bei socialinių darbuotojų pagalbą, maždaug kartą per mėnesį apsilanko pas psichologą, kelis kartus apsilankė pas visuomeninį priklausomybių įveikos konsultantą, ketina ir toliau pas jį lankytis, tačiau kreiptis į priklausomybių centrus, priimti medikamentinį ambulatorinį ir tuo labiau stacionarų gydymą bei ilgalaikę reabilitaciją atsisakanti, nes mananti, kad jai tai nėra reikalinga (susitvarkys ir be to).

5. Teikianti byloje išvadą valstybės institucija teismo pavedimu pagal kompetenciją patikrino vaiko gyvenimo sąlygas ir socialinę aplinką pas atsakovę, motiną, įvertino ieškovo pateiktus į bylą duomenis apie gyvenimo sąlygas ir socialinę aplinką vaiko tėvo, ieškovo, namuose, kur nuo 2023 m. vasario mėnesio vaikas faktiškai nuolat gyvena, bei teismo posėdžio metu pateikė galutines argumentuotas išvadas (paaiškinimus), kad : a) atsakovė neužtikrina saugios ir tinkamos aplinkos savo nepilnamečiam vaikui. Savo ruožtu ieškovas rūpinasi vaiku tinkamai, užtikrina saugią ir tinkamą vaiko socialinę aplinką, todėl vaiko gyvenamos vietos pakeitimas ir nustatymas su tėvu, ieškovu, geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus susiklosčiusioje faktinėje situacijoje. Kadangi vaiko tėvas nuolat gyvena ir dirba Norvegijoje, vaiko interesus atitiks ir jo išvežimas nuolat gyventi į šią šalį. Toks yra ir teisme išklausyto vaiko noras (pozicija); b) ieškovo pateiktas išlaidų vaiko poreikiams patenkinti apskaičiavimas ir galutinis dydis, institucijos vertinimu, yra pagrįsti ir teisingi bei atitinka vaiko interesus, nes leis patenkinti būtinuosius bei ir pagrindinius kitus jo poreikius, be to, institucija pritaria ieškovo nuomonei, bei atitinkamai nesutinka su atsakovės atsikirtimais tam, kad nagrinėjamoje byloje faktinėje situacijoje nėra pakankamo pagrindo nukrypti nuo tėvų lygių pareigų vaikui vykdymo principo ir iš atsakovės išlaikymo vaikui priteisti mažiau nei ½ jo poreikių; c) ieškovo teismo posėdyje papildomai patikslinta prašoma nustatyti atsakovės bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant nuotoliniu būdu tvarka, kuriai neprieštarauja ir atsakovė, institucijos vertinimu, atitinka nepilnamečio vaiko teisę į ryšius su skyriumi gyvenančia motina ir jų puoselėjimą bei ir kt. jo teisėtus interesus, kita vertus, institucija nepritarianti nustatymui esamoje faktinėje situacijoje, kol motina neįveikė priklausomybės alkoholiui, atsakovės bendravimo su vaiku ilgesniam nei vienai dienai laikui, išsivežant į savo namus, pasiliekant nakvynei ir pan., tačiau, institucijos vertinimu, motina bendravimo su vaiku tvarka galėtų būti išplėsta betarpišku (gyvu) susitikimu ir bendravimu iki 1 dienos trukmės tiek Norvegijoje, tiek Lietuvoje abiejų tėvų iš anksto susitartomis dienomis ir valandomis.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdyje tiesiogiai, su teismo psichologo pagalba išklausytas vaikas D. L. (8 m.) pareiškė, jog nuo 2023 m. vasario nuolat gyvena tėvo, ieškovo, šeimos namuose Norvegijoje ir nori toliau likti gyventi su tėvu, grįžti gyventi atgal pas motiną nesutiktų. Jis pageidaujantis išsaugoti ryšius ir su motina, jiems toliau bendraujant elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat vienas kitą aplankant atostogų, švenčių metu. D. L. taip pat pareiškė, jog tėvas jam nekliudo bendrauti su motina, atvirkščiai – jis skatina tai daryti, bet niekaip neįtakojo jo noro pasilikti. Jis su tėvu, jo šeimos namuose jaučiasi geriau, labiau mylimas, saugesnis, niekada nesijaučia vienišas, jau adaptavosi tiek mokykloje, tiek leisdamas laisvalaikį, kalbos barjero beveik nebėra, mokosi pažangiai. Vaikas taip pat patvirtino aplinkybes, jog jam gyvenant su motina, ši jam taikė fizines bausmes, paskutinį kartą jį sumušė, dažnai namuose vartojo alkoholį su kt. asmenimis, o išgertuvių metu neretai mušdavosi tarpusavyje, jis tai matydavo ir tai jam labai nepatikdavo. Vaikas taip pat patvirtino ir aplinkybę, jog jam gyvenant tėvo namuose, motina ne kartą paskambino girta, kalbėjo nesąmones, todėl jis nutraukė tokius jų pokalbius.

II. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

7. Vaikas – D. L., gimė (duomenys neskelbtini) Norvegijoje, jo tėvams nesant santuokoje, atsakovas E. L. savo tėvystę pripažino administracine tvarka. Bylos šalys tuo metu gyveno faktinėje šeimoje, augino sūnų ir vedė bendrą ūkį (buvo sugyventiniai) Norvegijos Karalystėje, 2016 m. vasarį bendrą gyvenimą nutraukė, atsakovė grįžo gyventi į Lietuvą, bendru tėvų susitarimu, kurį daugiausiai nusvėrė itin mažas vaiko amžius (9 mėn.), vaikas išvyko gyventi su motina, atsakove, jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki 2023 m. vasario 6 d., mokėsi bendrojo lavinimo (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, taip pat dalyvavo ir neformaliame ugdyme – lankė futbolo būrelį bei muzikinę mokyklą. Nuo 2023 m. vasario 6 d. vaikas perduotas tėvo, ieškovo, globon ir nuo tada ten nuolat nepertraukiamai gyvena su tėvu, ieškovu, iki pastarojo teismo sprendimo priėmimo. Vaikas nuo 2023 m. kovo 1 d. lanko Norvegijos Striomeno m. Sagdalen vidurinio lavinimo mokyklos 3 D klasę, ugdymo įstaigos administracijos patvirtinimu mokosi pažangiai, vis geriau įvaldo norvegų kalbą, vaikas taip pat lanko ir neformalaus ugdymo užsiėmimus, turi draugų, su kuriais žaidžia (2 t., e. b. l. 61-63; 3 t., e. b. l. 97-99). Vaikas iš prigimties sveikas, papildomų ir (ar) specialių poreikių išlaikymui ir (ar) lavinimui neturi.

8. Vaiko motina, atsakovė E. S., santuokos nesudariusi, tačiau yra sukūrusi faktinius šeimos santykius (sugyventinių) su trečiu asmeniu, bendrų su juo ir kt. vaikų neturi (1 t., e. b. l. 145). Atsakovė būsto ir (ar) kito nekilnojamo turto nuosavybės teise neturi ( 1 t., e. b. l. 164-165), taip pat nėra registravusi ir kelių transporto priemonių (1 t., e. b. l. 138), gyvena iš fizinio asmens nuomojamame apie 40 kv. m. bendro ploto 2 kambarių su virtuve bute su patogumais Vilkaviškio r. sav. Kybartų mieste. Nuo 2023 m. sausio 3 d. atsakovei taikomas atvejo vadybos procesas, toks dukart buvo taikytas ir anksčiau 2020-2021 metais, per šį laiką buvo nustatyti 3 nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai bei 2 smurto prieš vaiką atvejai (3 t., e. b. l. 72-79). 2023 m. gegužės 2 d. (įsiteisėjo 2023 m. gegužės19 d.) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-513-1021/2023 atsakovė E. S. yra pripažinta kalta įvykdžiusi prieš sūnų tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2023 m. vasario 1 d. apie 14 val. savo namuose mesdama vaikui į galvą mobilaus ryšio telefoną, jį sumušė ir sukėlė jam fizinį skausmą) ir nuteista 30 MGL/BBND baudos bausme, kurią tebeatlieka (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Atsakovė įgijusi profesinį išsilavinimą ir apskaitininko specialybę, legalaus darbo nedirba (1 t., e. b. l. 137), nuo 2020 m. liepos 24 d. su pertrauka registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvavo persikvalifikavimo programoje (1 t., e. b. l. 146), pajamas šiuo metu sudaro 219,80 Eur dydžio socialinė pašalpa (3 t., e. b. l. 100), išmokų iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto negauna (1 t., e. b. l. 137). Atsakovė yra 35 m. amžiaus, visiškai darbinga, kitų išlaikytinių neturi (1 t., e. b. l. 145).

9. Vaiko tėvas, ieškovas E. L. maždaug 10 m. gyvena Norvegijos Karalystėje, 2019 m. spalio 26 d. sudarė santuoką su ukrainiečių kilmės 1991 m. gimusia A. L., bendrų vaikų, o ieškovas - ir kitų vaikų (be sūnaus D. L.), neturi (1 t., e. b. l. 144). Ieškovas su šeima neterminuotos būsto nuomos sutarties pagrindu valdo maždaug 40 kv. m. 2 kambarių su lauko terasa butą Norvegijos Striomeno mieste (2 t., b. l. 177-189). Pagal ieškovo į bylą pateiktus objektyvios prigimties duomenis (nuomos sutartį, fotonuotraukas ir kt.), vaikas artimiausiu metu turės atskirą jo poreikius pilnai atitinkantį kambarį (dabartiniame būste kambariu dalinasi su tėvu ir pamote, tačiau turi atskirą laikinai atitvertą erdvę žaidimams ir poilsiui, taip pat papildomą erdvę antrame kambaryje pamokų ruošai), jo gyvenimo, ugdymo ir kt. vystymosi sąlygos bei socialinė aplinka tam tiek išvadą teikiančios institucijos, tiek teismo vertinama taip pat geromis ir atitinkančiomis konkretaus vaiko poreikius bei ir kt. interesus (2 t., 100-127; 3 t., e. b. l. 72-79). Sugretinant tarpusavyje sąlygas vaiko kasdieniam gyvenimui, ugdymuisi bei ir kt. poreikių tenkinimui tėvo ir motinos namuose, teismo vertinimu, jos yra labai panašios ir šiuo aspektu vaiko globos vietai pranašumo viena prieš kitą iš esmės neturi. Atsakovas dirba nuolatinį darbą savo įkurtoje Norvegijos Karalystėje įmonėje (veiklos rūšis – karkasinių namų statyba), mėnesio pajamos varijuoja apie 3000 Eur po mokesčių (2 t., e. b. l. 51-60; 64-66). Ieškovo E. L. vardu Lietuvos registruose įregistruotas 5130 Eur rinkos vertės 0,0658 ha ploto sodų paskirties žemės sklypas Kauno r. sav., kelių transporto priemonių neregistruota (1 t., e. b. l. 143, 148-163). Ieškovas yra 36 m. amžiaus, visiškai darbingas, įgijęs pagrindinį išsilavinimą bei įvaldęs plataus profilio statybininko amatą, kitų išlaikytinių neturi (1 t., b. l. 144). Abiejų vaiko tėvų amžius, išsilavinimas, bendrasis darbingumas bei ir darbinis potencialas, o taip pat ir esama šiuo metu materialinė (turtinė) padėtis vaiko globos (plačiąja prasme) ir jo išlaikymo prievolės vykdymo kontekste, teismo vertinimu, yra panašūs, atsakovės laikinas nedarbas, teismo vertinimu, atsižvelgiant į situaciją darbo rinkoje (esamas laisvas darbo vietas regione) nėra objektyvi aplinkybė, kuri pati savaime sudarytų pagrindą konstatuoti, kad motinos, atsakovės, objektyvios galimybės vykdyti nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę yra iš esmės mažesnės (blogesnės) nei atitinkamai vaiko tėvo, ieškovo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Ginčui spręsti taikytina teisė ir jos aiškinimas.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalimis įstatymų leidėjo nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvas ir motina gyvena skyriumi, jų vaiko gyvenamoji vieta nustatoma pirmiausiai tėvų susitarimu, o jiems nesusitarus (kilus ginčui dėl to, kaip ir yra nagrinėjamu byloje atveju), vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš jo tėvų. To paties kodekso 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra (buvo) Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta (nustatoma) vaiko gyvenamoji vieta, tačiau tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą, pastarajam atsisakant tokį sutikimą duoti, ginčą sprendžia teismas, civilinio proceso įstatymas nedraudžia tą padaryti kartu su vaiko gyvenamos vietos nustatymo (pakeitimo) klausimo išsprendimu, be to, kad ir vienoje ir toje pačioje byloje.

11. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų amžius, turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, laikinas nedarbas ar kokios tai kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Be to, jeigu tėvų padėtis ir galimybės leidžia (tokia galimybė nėra jų pačių paneigta), išlaikymu turi būti patenkinami ne tik būtiniausi, gyvybiniai vaiko poreikiai, bet ir kiti, kurie laiduoja jo įgimtų ir įgyjamų gebėjimų puoselėjimą ir stiprinimą, jo tapimą visaverte, išsilavinusia ir pasiruošusia savarankiškam gyvenimui visuomenėje asmenybe. CK 3.200 straipsniu nustatyta, jog išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo (vaiko gimimo), kreipimosi su ieškiniu į teismą ar kitos dienos, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju dėl vaiko išlaikymo bus sprendžiama nuo pastarojo teismo sprendimo priėmimo dienos (iki tol galiojo teismo nutartis dėl laikino išlaikymo vaikui iš motinos, atsakovės, nustatymo (laikinos apsaugos priemonės taikymo) iki pilnametystės. CK 3.175 straipsnio 2 dalimi įstatymų leidėjo nustatyta, kad tarp tėvų kilus ginčui dėl skyriumi gyvenančio (gyvensiančio) vieno iš tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, teismas nustato skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos (nagrinėjamu atveju – motinos, atsakovės) bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyriumi gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, tačiau kartu įstatymų leidėjas numato teismui teisę riboti tėvo ar motinos bendravimą su vaiku tais atvejais, kai toks maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178 straipsniu įstatymų leidėjo nustatyta pareiga bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose (šiuo atveju ieškovas ieškinyje) ar atsikirtimuose (nagrinėjamu atveju atsakovė atsikirtimuose ieškovo ieškiniui). Kilus ginčui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ar neteikimo (įsiskolinimo) fakto, įrodinėjimo našta aplinkybės, kad išlaikymas yra (buvo) teikiamas ir pakankamas, tenka skyriumi gyvenančiam (šiuo atveju gyvenusiam) vaiko tėvui ar motinai (šiuo atveju atsakovei). Kita vertus, kiekvienai ginčo šaliai taip pat tenka įrodinėjimo našta įrodyti, kad ieškiniu prašomos nustatyti jam vaiko išlaikymo prievolės dydis tuo atveju, kai su juo kokia tai dalimi nesutinkama, yra neproporcingas jo turtinei padėčiai bei galimybėms ir (ar) nepilnamečio vaiko poreikiams ar pažeidžia kitų jo išlaikytinių interesus.

IV. Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

13. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) ir leidimo jį išvežti nuolat gyventi į užsienio valstybę (Norvegijos Karalystę). CK 3.174 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad tais atvejais, kai tarp skyriumi gyvenančių vaiko tėvų kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, tokį ginčą teismas sprendžia išimtinai vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras akivaizdžiai prieštarauja jo interesams. Teismas pirmiausiai atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju ginčo šalių vaikas yra arti 8,5 m., t. y. sulaukęs jau tokio amžiaus, kuomet geba teisingai įvertinti savo poreikius, dvasinius ryšius ir emocinį prieraišumą su abiem skyriumi gyvenančiais tėvais, gyvenimo sąlygas ir socialinę aplinką pas kiekvieną iš tėvų, taip pat kiekvieno iš jų pastangas užtikrinant jo, vaiko, poreikių patenkinimą bei motyvuotai apsispręsti, su kuriuo iš tėvų jis jaučiasi laimingesnis, saugesnis, reikalingesnis, o taip pat materialiai ir kitaip pagal amžių, gebėjimus ir poreikius aprūpintas. Aukščiau jau minėta (punktai 5 ir 6), kad vaiko nuomonė (noras gyventi su tėvu, ieškovu) yra visiškai aiškus, motyvuotas pirmiausiai jo paties jaučiamu artimesniu, stipresniu dvasiniu ryšiu būtent su tėvu, vaiko noras nėra momentinis, laikinas, atvirkščiai, jis yra tvarus ir nuoseklus (bylos duomenimis nekinta daugiau nei 8 mėn. laiką), todėl, teismo vertinimu, šios aplinkybės paneigia atsakovės proceso pradžioje išsakytą byloje abejonę, jog vaikas dėl noro pakeisti gyvenamąją vietą buvo įtakotas tėvo. Teismas, sutikdamas su išvadą byloje teikiančios valstybės institucijos vertinimu (punktas 5), pripažįsta, kad nagrinėjamu byloje konkrečiu atveju vaiko motina dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir turimos bei pačios pripažįstamos priklausomybės jam bei elgesio kontrolės praradimo apsvaigus nuo alkoholio, neužtikrina saugios ir tinkamos socialinės aplinkos vaikui, dėl ko šiam buvo nustatytas ir realizuotas, paimant vaiką iš motinos, apsaugos poreikis, aplinkybės, sudarę tam pagrindą, nėra išnykę ar iš esmės pasikeitę. Teismas pripažįsta, jog atsakovė, prispirta socialinių darbuotojų, visgi deda tam tikras pastangas pakeisti įsisenėjusią situaciją dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, tačiau šios, teismo vertinimu, yra akivaizdžiai nepakankamos, nesprendžia problemos iš esmės, o pati atsakovė atsisakydama radikalesnių priklausomybės įveikos priemonių ir būdų, faktiškai atsisako spręsti aptariamą su tinkamu motinos valdžios vaikui vykdymu nesuderinamą problemą. Savo ruožtu vaiko tėvas, bylos ieškovas, tinkamai vykdo jam tėvų valdžią, geba patenkinti vaiko poreikius tiek išlaikymui, tiek kt. jo reikmėms, gyvenimo sąlygos, socialinė aplinka jo dabartinėje šeimoje yra geros, - aptartos aplinkybės akivaizdžiai byloje vaiko globos perdavimo tėvui (vaiko gyvenamos vietos pakeitimo) naudai. Negana to, sveriantį vaidmenį šioje ginčo situacijoje turėtų atlikti ir neprieštaraujanti jo patiems interesams pakankamo tam amžiaus sulaukusio vaiko nuomonė (noras). Nagrinėjamo gi ginčo atveju teismas neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo abejoti vaiko noro (apsisprendimo) toliau gyventi su tėvu valiniu elementu (kad vaiko pareiškimai neatitinka tikrosios jo valios (norų), o taip pat spręsti, kad šis noras prieštarauja jo paties geriausiam interesui. Atsakovės byloje pasirengimo jos nagrinėjimui stadijoje (atsiliepime į ieškinį ir kt.) nurodyti argumentai jos priešingam vaiko norų vertinimui (kad šie prieštarauja jo interesams) nėra svarūs ir įtikinami, kad suponuotų priešingą teismo sprendimą. Todėl šioje bylos dalyje (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) bei leidimo vaiką išvežti nuolat gyventi į užsienio valstybę patikslinto ieškinio reikalavimai patenkintini, o atsakovės atsikirtimai jiems atmestini.

14. Dėl atsakovės bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (pakeitimo). Bylą nagrinėjant teismo posėdyje, iš esmės nebeliko ginčo (šalys susitarė) dėl skyriumi gyvenančios atsakovės bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant nuotoliniu būdu (vaizdo ir garso perdavimo elektroninių ryšių priemonėmis) vaikui esant Norvegijoje, o motinai Lietuvoje – šie tokiu būdu bendrauja kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio (imtinai) nuo 21.00 val. iki 21.45 val. (Lietuvos laiku). Be to, iš esmės nebeliko ir prieštaravimų dėl betarpiškų (gyvų) motinos ir vaiko susitikimų ir bendravimo, motinai nuvykus į vaiko gyvenamos vietos valstybę (Norvegiją) ar vaikui atvykus į Lietuvą laisvu nuo ugdymo proceso laiku (atostogoms), tačiau dėl pastarosios tvarkos dalies teismas pritaria tiek ieškovo, tiek išvadą byloje teikiančios valstybės institucijos (VVTAĮT) pozicijai, kad ši bendravimo dalis vyktų vaiko faktinio buvimo vietos savivaldybėje ir valstybėje pagal išankstinį tėvų susitarimą nustatytomis dienomis ir laiku bei ištisai truktų ne daugiau nei 1 dieną, kadangi dėl aukščiau jau aptartų aplinkybių, nulėmusių poreikį pakeisti vaiko gyvenamą vietą, vaikui pasilikti su motina ilgesniam laikui, išvykti į kitą vietovę, valstybę ar pan., yra nesaugu (bent jau kol kas), grėsmė vaiko saugumui ir sveikatai šiuo atveju yra pakankamai svarus pagrindas aptartu būti riboti motinos bendravimo su vaiku maksimumą (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas pažymi, jog to paties straipsnio 3 dalimi įstatymas išsaugo teisę (galimybę), pasikeitus aplinkybėms (nagrinėjamu atveju atsakovei atsisakius alkoholio ar jo vartojimą minimalizavus, pradėjus dirbti ir kt.), bet kuriam iš tėvų (ar abiem kartu) kreiptis į teismą dėl nustatomos (pakeičiamos) šiuo sprendimu atsakovės bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjat tvarkos pakeitimo.

15. Dėl išlaikymo vaikui priteisimo (pakeitimo). Teismas išaiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti nepilnametį vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t. y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai (CK 3.156 straipsnio 1 ir 2 dalys), kaip teismo jau buvo spręsta aukščiau (punktas 9), šioje byloje faktinio pagrindo iš esmės nukrypti nuo vienodo vaiko išlaikymo naštos paskirstymo tarp tėvų principo nenustatyta, svarių ir įtikinamų argumentų tam byloje nepateikė ir pati atsakovė, išskyrus ne objektyvaus pobūdžio jos laikiną bedarbystę, kuri pati viena pagal teismų praktiką panašiose bylose nepripažįstama pakankamu pagrindu mažinti vaiko išlaikymo naštą antrojo iš tėvų sąskaita. Tam, kad tokį ginčą spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti vaiko poreikius bei skyriumi nuo jo gyvensiančios motinos galimybes ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo prievolę. Tačiau šiame vertinime vaiko interesas ir prigimtinės teisės turi būti ginama prioritetiškai, t. y. visos abejonės, neaiškumai aiškinami būtent vaiko naudai. Atsižvelgdamas į aukščiau konstatuotas reikšmingas sprendžiamam klausimui aplinkybes, susijusias su vaiko amžiumi, specialių poreikių neturėjimu, papildomu neformaliu ugdymusi, vaiko individualybę (pomėgius), taip pat aplinkybę, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė savo vaiko faktinius poreikius abu vertina pagal visiems žinomų tokio amžiaus vaikų auginimo vidutinių (rūšinių) kaštų kriterijų (aplinkybes), papildomai jų neįrodinėdami (nepaneigdami), abu tėvai kaip teisingą ir proporcingą jų kiekvieno galimybėms išlaikymą jų vaikui vertina periodines išmokas atitinkamai po 270 Eur/mėn. (ieškovas) ir 300 Eur/mėn. (atsakovė pagal ieškiniu prašomą pakeisti 2017 m. rugsėjo 22 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą), nagrinėjamu atveju ieškovas prašantis iš atsakovės nustatyti dargi mažesnes išmokas nei iki šiol mokėjo pats, kurios tiek išvadą teikiančios valstybės institucijos, tiek ir teismo vertinimu atitinka vaiko poreikius bei kartu yra teisingas, protingas ir sąžiningas (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys), teismas sprendžia nustatyti vaikui D. L. išlaikymą iš skyriumi gyvensiančios motinos, atsakovės, periodinėmis išmokomis po 270 Eur/mėn. nuo šio teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos, išmokoms taikytina įstatymu nustatyta indeksacija dėl infliacijos, jų uzufruktoriumi paskirtinas ieškovas, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu ir šioje bylos dalyje patikslinto ieškinio reikalavimas patenkintinas.

V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

16. Byloje atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, reikalavimo priteisti jos galimų patirtų bylos procese bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo nepareiškė, pačių galimų išlaidų fakto nepagrindė (neįrodinėjo) (CPK 13 straipsnis ir 42 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, taip pat atstovaujamas byloje profesionalaus teisininko, bylą nagrinėjant teismo posėdyje nuo savo reikalavimo priteisti jo patirtas išlaidas iš atsakovės atsisakė ir teismas šį atsisakymą priėmė (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Dėl aptartų aplinkybių tarp šalių jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos (CPK 13 straipsnis ir 93 straipsnio 1 dalis). Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro : a) 19,92 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos); b) 72 Eur nesumokėto žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą priteisti (pakeisti) išlaikymą vaikui (270 Eur x 3 x 12 x 0,03 x 0,75), nuo kurio mokėjimo prievolės ieškovas yra atleistas įstatymu; c) 705,71 Eur byloje atsakovei suteiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. Kadangi ieškovo patikslintas ieškinys yra visiškai patenkinamas, o atsakovė yra įstatymu atleista nuo prievolės mokėti valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas) ir nėra nustatyta pagrindo nukrypti nuo bendrosios aptariamų išlaidų paskirstymo taisyklės (abiejų šalių procesinis elgesys buvo tinkamas), valstybės šios bylos procese patirtos išlaidos padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti 2017 m. rugsėjo 22 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-778-1021/2017 tokiu būdu – nuo pastarojo teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos (2023 m. spalio 18 d.) nustatyti nepilnamečio vaiko D. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu, ieškovu E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei leisti tėvui, ieškovui E. L., be atskiro motinos, atsakovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo išvežti nepilnametį vaiką D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi į Norvegijos Karalystę.

Pakeisti 2017 m. rugsėjo 22 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-778-1021/2017 tokiu būdu – nuo pastarojo teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos (2023 m. spalio 18 d.) priteisti iš atsakovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jos nepilnamečiui sūnui D. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka dėl infliacijos.

Priteisiamų vaikui D. L. išlaikymo lėšų uzufruktoriumi paskirti ieškovą E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti 2016 m. liepos 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtintą (nustatytą) bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką tokiu būdu – nuo pastarojo teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos (2023 m. spalio 18 d.) skyriumi nuo vaiko D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti motina, atsakovė E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi tokia tvarka : a) vaikui esant Norvegijos Karalystėje ar kitur už Lietuvos Respublikos ribų, o motinai – Lietuvos Respublikoje ar kitur ne vaiko buvimo vietos valstybėje, - nuotoliniu būdu (vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis) kiekvieną pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį nuo 21:00 val. iki 21:45 val. (Lietuvos laiku); b) motinai esant vaiko faktinio buvimo valstybėje, tame tarpe Lietuvos Respublikoje, Norvegijos Karalystėje ar kt., - betarpiškai (gyvai) susitinkant vaiko faktinio buvimo vietos valstybėje ir savivaldybėje išankstiniu abiejų vaiko tėvų susitarimu nustatytomis (sutartomis) dienomis ir laiku, vienam susitikimui ir bendravimui trunkant ne ilgiau nei 1 dieną (nuo 7:00 val. iki 21:45 val. Lietuvos laiku).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (pakeitimo) perduoti vykdyti skubiai.

2023 m. vasario 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi šioje byloje paskirtas laikinas apsaugos priemones – laikiną vaiko gyvenamos vietos nustatymą su ieškovu E. L. bei įpareigojimą atsakovei E. S. mokėti sūnui D. L. laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur/mėn., panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Algis Vieraitis