Kauno apygardos teismo sprendimas

procesinio dokumento kategorija: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 78.2.1.

2009 m. lapkričio 12 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2152-192/2009 pagal ieškovės Z. M. ieškinį atsakovui A. N. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti išlaikymą, nurodė, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Kadangi R. N. turi sveikatos sutrikimų, jos išlaikymui reikalingos didesnės išlaidos nei sveikiems vaikams – 1 000 Lt. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į turtinę tėvų padėtį, dukters išlaikymui 500 Lt turėtų teikti atsakovas, vaiko tėvas, o likusius 500 Lt – motina, todėl iš atsakovo dukters išlaikymui turi būti priteista periodinės išmokos po 500 Lt kas mėnesį, kurios turi būti mokamos nuo kreipimosi į teismą dienos (2008-11-17) iki dukters pilnametystės (CK 3.194 str., 3.196 str.).

Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nurodė, kad byloje iš atsakovo paaiškinimų, banko sąskaitų išrašų, liudytojų parodymų nustatyta, jog atsakovas perduodavo ieškovei įvairias pinigų sumas dukters išlaikymui, yra sumokėjęs mokesčius už ją, pervedęs įvairias pinigų sumas į jos sąskaitą. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog yra išlaikymo įsiskolinimas, todėl ir šią ieškovės ieškinio dalį atmetė.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas A. N. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija sutinka su apeliantės motyvais, kad teismo sprendimas nėra pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 270 str. 4 d.), tačiau tai nesudaro pagrindo bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija pripažįsta, kad pagal pateiktus byloje įrodymus byla gali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme. Procesinės teisės normų pažeidimas ir jų netinkamas pritaikymas taip pat gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 1 d. 2 p.). Nustatyti procesinės teisės normų pažeidimai ir jų netinkamas pritaikymas sudaro pagrindą teismo sprendimą šioje byloje panaikinti ir priimti naują sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).

Tarp šalių yra ginčas dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio nustatymo ir dėl trejus metus nemokėto išlaikymo įsiskolinimo pritesimo.

Kaip nustatyta, šalių duktė R., gimusi 1977-04-22 (1 t., b. l. 6), gyvena su ieškove, šalių santuoka neįregistruota. Ieškovė tvirtina, kad atsakovas nuo 2005 m. rugsėjo nuo ieškovės ir vaiko gyvena atskirai, prie vaiko išlaikymo neprisideda, todėl išlaikymas vaikui iš atsakovo priteistinas teismo sprendimu. Taip pat iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 2005–2008 m. laikotarpį po 500 Lt už kiekvieną mėnesį, iš viso 18 000 Lt.

Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutinka, nes gyvendamas skyrium rėmė šeimą materialiai. Atsakovas tvirtina, kad nuolat bendrauja su vaiku, savaitgaliais perka vaikui įvairių daiktų pagal poreikį, tam išleidžia apie 100 Lt į mėnesį. Tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti neturi visų įrodymų.

Be to, atsakovas tvirtino, kad ieškovės vardu pirko nekilnojamojo turto, pervedė ieškovei įvairias pinigų sumas už jos vardu registruoto turto nuomą, rūpinosi ieškovės teisminiais ginčais su nuomininkais, už ieškovei priklausantį turtą mokėjo mokesčius. Atsakovas leido deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą savo vardu registruotos namų valdos adresu Pakopų Takas 1, kad duktė galėtų mokytis „Aušros“ gimnazijoje. Atsakovas nesutinka su ieškovės pateikta sąmata, nes atsakovo nuomone, tokio dydžio išlaidų vaiko išlaikymui nereikia. Taip pat, atsakovo manymu, byloje neteisingai nurodyta vaiko sveikatos būklė – mergaitė turėjo trumpalaikių sveikatos sutrikimų, tačiau jokiomis sunkiomis ligomis ji neserga, todėl tokių didelių investicijų, kaip nurodo ieškovė, vaiko sveikatai palaikyti nereikia. Atsakovas yra pensininkas, turi nekilnojamojo turto, tačiau turtas nėra brangus, neduoda atsakovui jokio pelno, be to, turto vertė smarkiai krito, todėl pajamų atsakovas neturi, tačiau turi nemažai skolų, dėl to negali mokėti vaikui 500 Lt dydžio išlaikymo.

Kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas įrodė nurodytas aplinkybes, grįsdamas savo atsikirtimus (CPK 179 str. 1 d.).

CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Aiškindamas ir taikydamas šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovų D. G. ir V. G. v. K. G.; bylos Nr. 3K-3-216/2006; kategorija 78.2.1).

Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas. Be to, CK 3.199 straipsnyje, kuriame apibrėžiamos pajamos, iš kurių išskaitomas priteistas išlaikymas vaikui, yra nurodoma, kad priteistas išlaikymas išskaitomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jo pajamų rūšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje A. A. v. G. A.; bylos Nr. 3K-3-251/2003; kategorija 72.2).

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė dirba UAB „Kauno vandenys“ (1 t., b. l. 5) ir gauna apie 1400 Lt darbo užmokestį (1 t., b. l. 5). Be atlygimo ieškovė gavo 4330,76 Lt pajamas iš turto nuomos (1 t., b. l. 122) ir teismo sprendimu priteistų išmokų. Kitos ieškovės pajamos yra įrodytos išrašais iš banko sąskaitų, kurios patvirtina, kad ieškovei yra pervesta įvairių sumų, tarp jų ir iš antstolių kontoros. Registro centro duomenys ir pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovės vardu registruoti du gyvenamieji namai, žemės sklypai (1 t., b. l. 16-19, 123-125). Duktė gyvena su motina, ieškovė užtikrina vaikui būstą, maistą, sveikatos priežiūrą ir kitų išlaidų apmokėjimą.

Atsakovo vardu registruoti 45 nekilnojamo turto objektai (2 t., b. l. 12-101). Atsakovas kas mėnesį gauna apie 300 Lt išmokas iš VSDFV (1 t., b. l. 31-32), įrodymų apie atsakovo vardu paskolintus ir negrąžintus pinigus šioje byloje nėra. Pirmosios santuokos vaikams iš atsakovo išlaikymas nepriteistas. Taigi tikėtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, todėl ji leidžia mokėti vaikui didesnį išlaikymą negu iš atsakovo priteistas skundžiamu teismo sprendimu.

Atsakovo motyvas, kad jis prisidėjo prie vaiko išlaikymo vykdydamas įgaliotinio pareigas teismo procesuose, atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovė neginčija, kad atsakovas atstovavo ieškovės interesams (1 t., b. l. 20-26, 42) civilinėse bylose (2002–2007 m.).Tačiau teismo sprendimu ieškovei priteistos sumos asmeninės nuosavybės teise priklauso jai, o ne atsakovui. Atsakovas civilinėje byloje atliko atstovavimo pareigą pagal įgaliojimą (CK 2.137 str.), todėl šios pareigos nebuvo susijusios su vaiko išlaikymo mokėjimu, ir nesudaro pagrindo mažinti prašomą priteisti išlaikymą vaikui.

Atsakovo motyvas, kad jis nupirko ieškovei nekilnojamojo turto, žemės sklypų, namų, byloje taip pat neįrodytas. Nekilnojamasis turtas registruotas ieškovės vardu, o iš byloje esančios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas atstovauja pardavėjai, o ne ieškovei. Sutartyje nurodyta, kad ieškovė sumokėjo už perkamą turtą pardavėjos įgaliotam asmeniui, šioje byloje atsakovui, sutartą pinigų sumą (1 t., b. l. 16-19, 123-125). Netikėti šiuo dokumentu nėra pagrindo. Kitų rašytinių įrodymų atsakovo motyvams patvirtinti šioje byloje nepateikta.

Atsakovo nuomone, faktą, kad ieškovei buvo perduoti pinigai vaiko išlaikymui, patvirtina banko sąskaitos ieškovės vardu ir byloje apklausti liudytojai A. Ž. ir K. G. (2 t., b. l. 119-120). Tačiau su tuo sutikti negalima.

Ieškovė kategoriškai neigia šiuos atsakovo paaiškinimus ir tvirtina, kad dėl melagingų liudytojų A. Ž. ir K. G. paaiškinimų kreipėsi į tyrimo organus. Banko sąskaitoje esančius pinigus ieškovė gavo iš savo motinos, kuri padeda ieškovei materialiai, be to, ieškovė neblogai siuva, todėl kartais imasi šio amato.

Banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovas 2005-03-30 papildė ieškovės sąskaitą 5000 Lt (1 t., b. l. 52). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas pateikė 2009-08-04 mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, kad atsakovas po teismo sprendimo sumokėjo 3 500 Lt ieškovei dukros Rūtos išlaikymui. Kiti byloje esantys banko operacijų įrašai nepatvirtina, kad atsakovas įnešė į ieškovės sąskaitą pinigų, skirtų vaiko išlaikymui. Iš banko išrašų matyti, kad ieškovė keletą kartų papildė savo banko sąskaitą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad pinigai, padėti į ieškovės sąskaitą, yra gauti iš atsakovo. Todėl nesant kitų objektyvių įrodymų, ir šis atsakovo motyvas atmestinas kaip neįrodytas.

Kolegija, vertindama liudytojų A. Ž. ir K. G. parodymus, atsižvelgia į tai, kad atsakovas, rašydamas atsiliepimą į ieškovės ieškinį (1 t., b. l. 14-15), šių asmenų kaip įrodymų šaltinio nepaminėjo ir nekalbėjo apie tai, kad 2008 m. liepos – spalio mėnesių laikotarpiu matant liudytojams A. Ž. ir K. G. perdavė ieškovei beveik 20 000 Lt. Todėl nesant kitų patikimų šiam faktui patvirtinti leistinų įrodymų (CK 1.73 str. 1 d. 1 p.), kolegija byloje liudytojų A. Ž. ir K. G. parodymais nesivadovauja.

Kaip jau minėta, atsakovui buvo išduotas įgaliojimas atstovauti ieškovei visose teismo instancijose. Byloje yra ieškovės 2009 m. sausio 14 d. pareiškimas dėl įgaliojimo, išduoto atsakovo vardu, panaikinimo (2 t., b. l. 8) bei pažymos apie tai, kad atsakovas iki 2008 metų mokėjo už ieškovę žemės nuomos mokestį (2 t., b. l. 10). Ieškovės paaiškinimu, atsakovas mokesčius už žemę mokėjo pinigais, gautais už ieškovei nuosavybės teisė priklausančio nekilnojamojo turto nuomą. Atsakovas jokių išlaidų ieškovės turto išlaikymui neturėjo, nes mokesčius mokėjo ieškovės lėšomis. Šį ieškovės paaiškinimą iš dalies patvirtina rašytiniai įrodymai. Žemės mokesčio sumokėjimo faktą patvirtina pažymos, o nuomos mokesčio sumokėjimą atsakovui – rašytinis nuomininkės paaiškinimas (1 t., b. l. 43, 16-19, 2 t., b. l. 114-115). Atsakovo sumokėti mokesčiai už du metus sudaro tik 648,58 Lt. Be to, kaip nustatyta byloje, atsakovas disponavo įgaliojimu iki 2009 m. sausio 14 d. (2 t., b. l. 8), todėl žemės nuomos mokesčio suma (648,58 Lt) nepriskirtina lėšoms, kurias atsakovas privalo mokėti vaiko išlaikymui.

Atsakovo motyvas, kad jis leido deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise priklausančiame name, negali būti pripažintas tinkamu prisidėjimu prie vaiko išlaikymo, nes tokie atsakovo veiksmai (leidimas deklaruoti gyvenamąją vietą) nesusiję su materialinėmis išlaidomis. Pažymoje apie šeimos sudėtį nurodyta, kad ieškovės ir vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Kaune, Pakopų Takas 1, šis turtas įregistruotas atsakovo vardu (2 t., b. l. 48-50). Tačiau ieškovė šiuo adresu negyvena, jokios materialinės naudos iš to neturi, o gyvenamąją vietą nurodytu adresu deklaravo tam, kad dukra galėtų lankyti „Aušros“ gimnaziją. Tą faktą, kad mergaitė mokosi gimnazijoje, patvirtina ir gimnazijos padėka ieškovei už labai gerą vaiko mokymąsi minėtoje gimnazijoje (1 t., b. l. 133) .

Iš byloje pateiktos sąmatos matyti, kad išlaidos vaiko išlaikymui, ieškovės paskaičiavimu, sudaro apie 18 529 Lt, o mėnesiui – apie 1544, 08 Lt (1 t., b. l. 9-10). Iš esmės nei viena sąmatoje nurodyta pozicija byloje nenuginčyta, taip pat ir kompiuterio pirkimas (1 t., b. l. 38-41). Atsakovo paaiškinimas, kad dalis išlaidų (1 t., b. l. 115-121) buvo panaudota ne vaiko poreikiams tenkinti, o ieškovės anūkei, ir kad atsakovas irgi gali prisirinkti įvairių kvitų ir tvirtinti, kad panaudojo vaiko poreikiams tenkinti, yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Todėl kolegija vadovaujasi apeliantės pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina ieškovės turėtas išlaidas vaiko išlaikymui. Ieškovės pateikti įrodymai nenuginčyti jokiais kitais rašytiniais įrodymais ir iš esmės atitinka vaiko poreikius, nurodytus pirkinių ir išlaidų sąmatoje (1 t., b. l. 7, 9-10, 44, 2 t., b. l. 6, 7), o tai sudaro: mokestis už mokslus, maistas, drabužiai, mokyklinės priemonės, vaistai, sveikatingumo priemonės, laisvalaikio ir pramogoms skirtos prekės. Tačiau dalis pirkinių, tokie kaip kompiuteris, skaitmeninis aparatas, mokyklos spintelė, gali tarnauti vaiko poreikiams ilgesnį laiką, jų nebūtina pirkti kiekvienais metais, taigi ir išlaidos šioms prekėms negali būti skaičiuojamos kiekvienais metais. Atsakovas yra tos nuomonės, kad vaiko poreikiai gali būti patenkinti skiriant tik 500 Lt į mėnesį, o ne, kaip nurodė ieškovė, 1500 Lt, tačiau jis nepateikė jokių konkrečių pasiūlymų šiems argumentams patvirtinti, nenurodė, kokias išlaidas ir kokiu santykiu reikėtų mažinti. Esant tokioms aplinkybėms atsakovo motyvas, kaip visiškai abstraktus, atmestinas. Kolegija byloje vadovaujasi ieškovės sudaryta ir pateikta sąmata, o išlaidų dydis vaiko išlaikymui, kolegijos nuomone, turi būti nustatytas atsižvelgiant į kasmetinius būtinus vaiko poreikius, neskaičiuojant į kasmetines išlaidas, skirtas vaiko išlaikymui, kompiuterio pirkimo išlaidų.

Byloje nenuginčytas faktas, kad vaikas turi sveikatos sutrikimų (1 t., b. l. 192). Tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad šiems sveikatos sutrikimams gydyti reikalingos išlaidos, kartu su kitomis išlaidomis viršijančios 1000 Lt, tad nesant kitų įrodymų konstatuojama, kad vaiko išlaikymui protinga ir teisinga suma yra 1000 Lt. Apeliantės motyvas, kad ši suma turi būti padidinta iki 1500 Lt, atmestinas, nes jam pagrįsti nėra jokių objektyvių įrodymų.

Atsakovo motyvai, kad ieškovė jam skolinga pinigų, kad ieškovės motina gyvena atsakovui priklausančiame bute ir nemoka mokesčių, kad ieškovė supyko dėl to, jog atsakovas nenupirko buto už 700 000 Lt, yra nesusiję su ginču šioje byloje, jie nėra teisiškai reikšmingi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Atsakovo motyvas, kad jis padėjo pirmosios santuokos vaikams ir vieną kartą pervedė 500 Lt A. N. ir K., bei kad sumokėjo V. N. 5000 Lt skolą, nesudaro pagrindo žymiai mažinti prašomą priteisti išlaikymą, nes atsakovas neįrodė, kad jis nuolat turi tokių išlaidų, dėl ko negali skirti pakankami lėšų vaiko išlaikymui. Vienkartinis išmokos sumokėjimas yra pagrįstas atsakovo asmeniniais įsipareigojimais ir jo gera valia, tai patvirtina teismo posėdyje pateiktas AB „Swedbank“ 2008-03-19 sąskaitos išrašas. Pažymėtina, kad atsakovas nesutiko su pasiūlymu perleisti ieškovei nekilnojamojo turto kaip kompensaciją už vaiko išlaikymą.

Kolegija sutinka su atsakovo motyvais, kad byloje neįrodytas faktas, jog atsakovas gauna didelių pajamų iš nekilnojamo turto nuomos. Vien tas faktas, kad turtas registruotas atsakovo vardu, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas gauna labai didelių pajamų nuomodamas šį turtą, todėl šis ieškovės motyvas laikomas neįrodytu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 3.3 straipsnyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ir atsižvelgdama į byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, nustatė teisinį pagrindą padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį. Kolegija pripažino pagrįstu apeliantės motyvą, kad priteistas išlaikymas kasmet turi būti indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Įvertinant išlaikymo prievolės proporcingą paskirstymą vaiko tėvams ir atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas neįrodė, kad neturi įsiskolinimo už vaiko išlaikymą nuo 2005 m. lapkričio mėn., taip pat į tai, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo laikotarpiu yra geresnė negu ieškovės, nes atsakovas nuosavybės teisė valdo 45 nekilnojamo turto objektus, dėl to iš atsakovo priteistina didesnė išlaikymo dalis – 600 Lt ir išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus – 18 000 Lt. Be to, pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.) ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies. Taip pat iš dalies tenkintinas ir ieškovės apeliacinis skundas.

Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovei ir valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK88 str. 1 d. 3, 6 p., 96, 98 str.). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl šias išlaidas privalo atlyginti atsakovas (18 000 ir (600 x 12) 7200), iš viso, žyminis mokestis sudaro (25 200 x 3 procentų ) 756 Lt bei procesinių dokumentų išsiuntimo išlaidos 4,05 Lt (2 t., b. l. 134), todėl iš viso šios išlaidos sudaro 760,05 Lt, jos ir priteistinos iš atsakovo už bylinėjimąsi kiekvienos instancijos teisme atskirai.

Bylos duomenimis, ieškovė už atstovavimą byloje (2 t., b. l. 130) sumokėjo advokatei 500 Lt. Advokatė atstovavo ieškovės interesams apeliacinės instancijos teisme, surašė apeliacinį skundą. Dalis apeliacinio skundo argumentų yra pagrįsti, kolegija su jais sutiko ir tuo pagrindu panaikino teismo sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės advokatei sumokėti 500 Lt už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą neviršija rekomenduotino maksimalaus užmokesčio už procesinio dokumento surašymą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl ši suma iš atsakovo priteistina apeliantei.

Rezoliucinė dalis

n u s p rendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) dukters R. N., gim. 1997-04-22, išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį nuo 2008-11-17 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 18 000 Lt įsiskolinimą už dukters R. N., gim. 1997-04-22, išlaikymą.

Iš atsakovo A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) priteistas lėšas R. N., gim. 1997-04-22, išlaikymui pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei Z. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ).

Priteisti iš atsakovo A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) bylinėjimosi išlaidas :

500 Lt ieškovei Z. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) už advokato teisinės paslaugas apeliacinės instancijos teisme;

1520,10 Lt žyminio mokesčio išlaidas (apeliacinės instancijos teisme – 760,05 Lt ir pirmosios instancijos teisme – 760,05 Lt) valstybei.

Kitos skundžiamo sprendimo dalies dėl 700 Lt bylinėjimosi išlaidų pritesimo ieškovei iš atsakovo nekeisti.