Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (buvęs pavadinimas – akcinė bendrovė Luminor Bank) ieškinį atsakovei J. M., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Litėja“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą, ieškovas ir prašo susidariusį įsiskolinimą priteisti iš atsakovės, kuri yra solidari skolininkė su trečiuoju asmeniu.

Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, 2010-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010). Nagrinėjamu atveju Ieškovo pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas reikšti reikalavimą atsakovei (laiduotojai) dėl skolos priteisimo, yra teisėtas. Šalys laidavimo sutarties 2.3.1.1. p. susitarė, kad Ieškovui negavus tinkamo skolininko UAB „Litėja“ prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo, Ieškovas turi teisę pareikalauti, kad skolininko prievolę įvykdytų tiek laiduotoja ir skolininkas bendrai, tiek ir bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Be to, šalys susitarė, kad pagrindiniam skolininkui nevykdant arba netinkamai vykdant kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, Ieškovas turi teisę nukreipti skolininko prievolių sumų išieškojimą į laiduotojos turtą (laidavimo sutarties 2.3.1.4 p.). Pažymėtina, kad vadovaujantis laidavimo sutarties sąlygomis, Ieškovo teisė nukreipti skolos išieškojimą į laiduotoją nėra saistoma Ieškovo pareigos pirmiausia pasinaudoti kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (pvz., hipoteka, garantija ir pan.). Taigi tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo visų ar dalies savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, Ieškovas turi teisę pasirinkti, kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę pasinaudoti ir kokiu eiliškumu realizuoti kelias užtikrinimo priemones.

CK 6.80 str. 2 d. įtvirtinta laiduotojo teisė reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą. Tačiau ši teisė netaikoma tais atvejais, kai pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji (CK 6.80 str. 2 d. 3 sakinys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Nagrinėjamu atveju pagrindinio skolininko UAB „Litėja“ bei Atsakovės atsakomybė už tinkamą įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis įvykdymą yra solidari (laidavimo sutarties 1.1 p., 2.1.1 p.), todėl Atsakovė neturi teisės reikalauti iš Ieškovo išieškojimą nukreipti į konkretų pagrindinio skolininko UAB „Litėja“ turtą. Esant solidariajai UAB „Litėja“ ir Atsakovės atsakomybei prieš kreditorių ir galiojant Atsakovės laidavimui, aplinkybės dėl UAB „Litėja“ nekilnojamojo turto Ieškovui įkeitimo nesudaro pagrindo netenkinti Ieškovo reikalavimo dėl skolos iš Atsakovės priteisimo, nes esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d., 6.81 str. 1 d.). Be to, kreditorius turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą. Akcentuotina ir tai, kad Atsakovė tiek pateiktame atsiliepime į ieškinį, tiek ir teismo posėdžiuose nurodė, jog skolą pripažįsta pilna apimtimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas laidavimo ir hipotekos, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, įgyvendinimo klausimus, yra išaiškinęs, kad teismas neturi duomenų, koks skolos likutis bus pardavus įkeistą turtą, neturi prejudicinės reikšmės, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis civ. b. Nr. 3K-7-364/2010). Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodęs, kad „kreditorius (ieškovas bei kasatorius) turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas. Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese“. Tokia pozicija yra plėtojama ir vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 ir kt.).

Taigi pagal kasacinio teismo išaiškinimus, laiduotojo prievolės akcesoriškumas reiškia šios prievolės apimties priklausomumą nuo užtikrintos prievolės apimties, o solidarumas – kreditoriaus pasirinkimo teisę – kam ir kaip pareikšti reikalavimą. Tai suponuoja išvadą, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), o esant pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų daugetui (kaip šiuo atveju vienos prievolės įvykdymą užtikrinus įkeitimu ir laidavimu), pasinaudotų ne laidavimu, bet turto įkeitimu.

Šiuo atveju aktualu ir tai, kad įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės (CK 6.9 str. 1 d. CK 6.83 str. 1 d.), todėl Atsakovei įvykdžius savo prievoles Ieškovui, jai pereitų visos Ieškovo reikalavimo į pagrindinį skolininką teisės, įskaitant ir Ieškovo kaip hipotekos kreditoriaus teises. Taip pat pažymėtina, kad jeigu prievolės priverstinai būtų vykdomos tiek iš Ieškovui hipoteka įkeisto UAB „Litėja“ turto, tiek iš laiduotojos turto, Ieškovas vis vien dvigubai nepraturtėtų, kadangi padengus dalį skolos, atitinkama dalimi mažėja visų solidariųjų skolininkų skola, ir tai kontroliuojama vykdymo procese. Tačiau nagrinėjamoje byloje dėl skolos priteisimo nėra sprendžiami skolos išieškojimo ar pagrindinio skolininko ir laiduotojos tarpusavio atgręžtinių reikalavimų klausimai.

Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kadangi tarp Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (buvęs pavadinimas – Luminor Bank AB) ir J. M. buvo sudaryta laidavimo sutartis, todėl atsakovė už negrąžintą kreditą atsako solidariai kartu su trečiuoju asmeniu UAB „Litėja“, ir ieškovas turi teisėtą bei pagrįstą pagrindą reikalauti skolos sumokėjimo iš atsakovės, kaip laiduotojos. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimas, kaip pagrįstas tenkintinas, ir iš atsakovės J. M. priteistina 18 282,17 Eur negrąžinto kredito ieškovo naudai.

Dėl palūkanų, delspinigių priteisimo.

Ieškovas iš atsakovės taip pat prašo priteisti 325,61 Eur nesumokėtų palūkanų, 275,90 Eur nesumokėtų padidintų palūkanų, 16,89 Eur delspinigių bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Tarp banko ir Trečiojo asmens (kredito gavėjo) 2015-07-15 buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais šios sutarties pakeitimais ir papildymais (toliau – Kreditavimo sutartis, priedas Nr. 1), kurios pagrindu kredito gavėjui suteiktas 37 000,00 Eur dydžio kreditas, terminui iki 2020-05-31. Už suteiktą kreditą iki visiško jo grąžinimo Trečiasis asmuo įsipareigojimo mokėti Bankui kintamas metines palūkanas, o už laiku negrąžintą kreditą iki visiško pradelsto kredito grąžinimo kredito gavėjas įsipareigojo mokėti Bankui papildomas metines palūkanas (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 p., Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 14-15 p.). Už laiku nesumokėtas palūkanas, įsipareigojimo mokestį Trečiasis asmuo įsipareigojo mokėti Bankui 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 39 p.).

Iš byloje esančio skolos grafiko pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad skolą pagal Kreditavimo sutartį sudaro: 18 282,17 Eur negrąžintas kreditas, 325,61 Eur palūkanos, 275,90 Eur padidintos palūkanos, 16,89 Eur delspinigiai.

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str. 1-2 d.). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 str. 1 d.). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1-2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Pagal CK 6.81 straipsnio 2 dalį laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Nagrinėjamu atveju nustačius atsakovės prievolės neįvykdymo ieškovui faktą, ieškovas Kredito ir Laidavimo sutarčių bei įstatymo pagrindu įgyja teisę reikalauti iš skolininkės sumokėti palūkanas, padidintas palūkanas, delspinigius. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos 325,61 Eur palūkanos, 275,90 Eur padidintos palūkanos, 16,89 Eur delspinigiai.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Kadangi atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl iš J. M. priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Nagrinėjamu atveju ieškovas sumokėjo 425,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1 210,00 Eur išlaidų už advokato paslaugas, iš viso 1635,00 Eur. Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistini 1635,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d. 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. l d.).

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tai yra 11,48 Eur, šioje byloje priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18 282,17 Eur (aštuoniolika tūkstančių du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 17 ct) negrąžinto kredito, 325,61 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus 61 ct) nesumokėtų palūkanų, 275,90 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 90 ct) nesumokėtų padidintų palūkanų, 16,89 (šešiolika eurų 89 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018-10-25, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1635,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069.

Priteisti iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,48 Eur (vienuolika eurų 48 ct) pašto išlaidų valstybei, sumokant šias sumas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.