- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-21
- Bylos Nr.
- e2S-466-280/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- D. P.
- Ieškovas
- K. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2603-732/2020 pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. P. ieškiniu prašo iš atsakovo D. P. priteisti K. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 350 Eur, mokamų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymo įsiskolinimą po 300 Eur nuo 2019-01-01 iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. viso 4 500 Eur (300 Eur x 15 mėn.); patvirtinti ieškovės siūlomą bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjimo tvarką, detalizuotą ieškinyje; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikinąjį išlaikymą vaikui K. P. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas teismo sprendimas, paskiriant ieškovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, bei patvirtinti laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad tėvas bendrauja su vaiku K. P. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 19 val., pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą. Nesant galimybės tėvui pasiimti vaiko nurodytu laiku, tėvas apie tai praneša vaiko motinai telefonu, SMS žinute ar el. paštu prieš dvi dienas ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus. Nurodė, kad laikino išlaikymo tikslas – užtikrinti, kad viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Ieškovei pateikus pasiūlymą ginčo klausimus išspręsti taikiu būdu, atsakovo bendravimas su vaiku tapo neprognozuojamas, todėl reikalinga patvirtinti laikinąją bendravimo su sūnumi tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovės prašymas tenkintas. Teismas iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nepilnamečiui K. P., šią sumą mokant nuo ieškinio priėmimo dienos (2020-04-21) iki civilinėje byloje bus priimtas teismo sprendimas, ieškovę paskiriant vaikui skirto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, nustatant, kad priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat nustatyta atsakovo laikina bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. P. tvarka: atsakovas D. P. bendrauja su vaiku K. P. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 19 val., pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą. Nesant galimybės atsakovui pasiimti vaiko nurodytu laiku, jis apie tai praneša ieškovei K. P. telefonu, SMS žinute ar el. paštu prieš dvi dienas ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus.
4. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio nuostatomis, vertino ieškovės teiginius, kad šalių sūnus gimė jau nutraukus santuoką su atsakovu, tačiau gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. K. P. tėvu gimimo liudijime įrašytas atsakovas. Nuo 2017 m. vasario mėn. šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas dar kurį laiką sūnumi rūpinosi, periodiškai su juo bendravo. Ilgainiui bendravimas, kaip ir išlaikymo pareigos vykdymas, tapo gana fragmentiškas ir neatitinkantis vaiko interesų.
5. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovo ieškinį ieškovei dėl tėvystės nuginčijimo (Nr. e2-10185-840/2020, patikslintas ieškinys priimtas 2020-04-09). Kadangi pastaroji byla yra tik pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrinti išlaikymo, skirto jo būtiniausių poreikių tenkinimui, teikimą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vaiko išlaikymo pareigą turi įgyvendinti abu tėvai, teismas sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą jo sūnui K. P.. Teismas įvertino ieškovės nurodytas patiriamas išlaidas vaikui, tai, kad jai tenka kasdieninė vaiko priežiūra. Nesant duomenų apie kitus atsakovo išlaikomus asmenis, atsakovo turtinę padėtį, teismas, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis proporcingumo principu, sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. kol neišsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, vaiko poreikių mastas, kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 200 Eur kas mėnesį leis laikinai užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius.
6. Teismas vertino ieškovės teiginius, kad ji niekada neribojo ir nesudarė kliūčių atsakovui bendrauti su vaiku, tačiau ilgainiui atsakovo bendravimas su vaiku tapo neprognozuojamas. Atsižvelgęs į prioritetinius vaiko interesus, teismas nustatė laikiną bendravimo tvarką, kuri teismo nuomone, atitinka vaiko amžių, laikinai užtikrins vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais bei tėvo teisę ir pareigą dalyvauti vaiko auklėjime.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas D. P. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutartį, pateikia naujus rašytinius įrodymus.
8. Teigia, kad ieškinio teismas negalėjo priimti, kadangi vaikas gyvena Kaišiadoryse, byla teisminga Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams. Atitinkamai išvadą teikianti institucija negali būti Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Molėtų rajone. Ieškinys pareikštas atsakovui, nors jis nėra vaiko tėvu ir dėl tėvystės nuginčijimo išdrįso kreiptis į teismą (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-10185-454/2020 pagal atsakovo pateiktą ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo). Nurodo, kad teismas nesusipažino su civilinės bylos Nr. e2-10185-454/2020 medžiaga, rašytiniais įrodymais, neanalizavo byloje esančios medžiagos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Atsakovas nėra vaiko tėvas, todėl pareigos išlaikyti svetimą vaiką jis neturi. K. P. tėvas yra A. O., kuriam ir turėjo būti reiškiamas ieškinys. Mano, kad teismas šią bylą turėjo persiųsti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams, kur yra sprendžiamas klausimas dėl tėvystės nuginčijimo arba ją sustabdyti, kol bus išnagrinėta byla dėl tėvystės nuginčijimo. Teismas tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu gali spręsti, ar yra sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
9. Nurodo, kad teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais įtvirtintais teisėje (CK 1.5 str.). Nutartis priverčia abejoti teismo šališkumu, kadangi tokios kategorijos bylose būtina išsamiai išanalizuoti visas bylai reikšmingas aplinkybes, ko teismas nepadarė. D. P. niekada nelaikė K. P. savo sūnumi, jo neišlaikė, nesirūpino, tarp jų nėra jokio emocinio ar socialinio ryšio. Tą faktą, kad atsakovas nėra vaiko tėvas patvirtina 2012-04-24 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo panaikintas įrašas dėl šalių bažnyčioje sudarytos santuokos, 2019-08-21 Kauno arkivyskupijos Tribunolo Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame nurodyta, jog šalys santuoką nutraukė dėl to, kad negali turėti vaikų, pati ieškovė patvirtino faktą, kad vaiko tėvas yra kitas asmuo, o ne atsakovas.
10. Nurodo, kad šalys nutraukė santuoką dėl to, kad negali turėti vaikų, dar gyvenant santuokoje ieškovė pradėjo palaikyti artimus ryšius su A. O., nuo kurio, praėjus 10 mėnesių nuo santuokos nutraukimo, ir susilaukė sūnaus K. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše K. P. tėvu nurodytas D. P. (be jo žinios), prie pastabų pridėta, jog tėvai išsituokė (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 10 d. Kauno arkivyskupijos Tribunolas priėmė dekretą dėl santuokos paskelbimo negaliojančia. Tai patvirtina, kad šalys santuoką nutraukė, nes negali turėti vaikų, dar gyvenant santuokoje K. P. pradėjo artimai bendrauti su A. O., o vėliau pradėjo lauktis nuo jo kūdikio, kuris gimė (duomenys neskelbtini). Jokio išlaikymo D. P. vaikui neteikė, nes buvo žinomas vaiko tėvas, ieškovė niekuomet nesikreipė į atsakovą siekdama iš jo gauti materialinį išlaikymą vaikui, ji pati pripažino, kad vaiko tėvas yra A. O.. Kai ieškovė sužinojo apie atsakovo naują santuoką ir (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą, prasidėjo pavydo scenos, atsakovas gavo reikalavimą teikti išlaikymą K. P.. D. P. abejonių, ar jis gimimo liudijime yra nurodytas K. P. tėvu, kilo tik po to, kai jis 2020-02-17 gavo pasiūlymą dėl taikaus ginčo sprendimo, tada jis kreipėsi į metrikacijos skyrių, sužinojo, jog yra nurodytas vaiko tėvu. Mano, kad ieškovės elgesys, kuomet ji kreipiasi į teismą su neteisėtu ir nepagrįstu ieškiniu traktuotinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes ji jau žinojo, kad yra užvesta byla dėl tėvystės nuginčijimo, jos siekis yra pasipelnyti iš D. P. ir prisiteisti pinigų svetimo vaiko išlaikymui.
11. Nurodo, kad teismas, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, neturi taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė ieškinį pateikė sąmoningai, iš karto po D. P. patikslinto ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo pateikimo. Teismas turėjo vertinti kitos civilinės bylos medžiagą, rašytinius dokumentus pateiktus prie ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo. Aiškiai yra žinomas K. P. biologinis tėvas, todėl nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės D. P. atžvilgiu, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams (CK 1.5 str.). Laikinosios apsaugos priemonės privalo būti naikintinos, kai egzistuoja neginčijami įrodymai, kad K. P. nėra atsakovo sūnus. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo, remdamasis tik pamąstymais ir prielaidomis. Mano, kad ieškovė nepagrindė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nepateikė svarbių priežasčių. Nesant objektyvių duomenų, rodančių nesąžiningą atsakovo elgesį, laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti taikomas. Mano, kad nutartis nemotyvuota, nepagrįsta.
12. Nurodo, kad D. P. turi šeimą ir privalo teikti išlaikymą žmonai ir dukrai G. P., gimusiai (duomenys neskelbtini). Pateikia duomenis apie gaunamas pajamas, nurodo, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra didesnis nei atsakovo. D. P. gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra apie 600 Eur, iš šių pinigų jis privalo išlaikyti savo dukrą, žmoną, kuri yra nedarbinga, nes augina mažametį vaiką, save ir ieškovės vaiką, taigi, vienam asmeniui gautųsi 150 Eur. Neaišku, kokiu pagrindu ieškovės vaikui iš apelianto yra priteista net 200 Eur į mėnesį.
13. Teigia, kad D. P. su K. P. nebendrauja, todėl laikinojo bendravimo tvarkos nustatymas yra netikslingas, vaikas nėra D. P. sūnus.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė K. P. prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad ieškovė motyvuotai pasirinko teismingumą pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Kadangi siūloma bendravimo su vaiku tvarka bus vykdoma ir atsakovo gyvenamojoje vietoje, buvo tikslinga, jog išvadą pateiktų atsakovo gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos skyrius. Nurodo, kad nuo 2017 m. vasario mėn. šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas dar tam tiktu laiku (į bylą yra pateikti sąskaitos išrašai iš SEB banko) sūnumi rūpinosi (mokėjo už ugdymo įstaigų, būrelius, nupirkdavo rūbų) ir periodiškai bendravo. Ilgainiui bendravimas, kaip ir išlaikymo pareigos vykdymas, tapo gana fragmentiškas ir neatitinkantis vaiko interesų. Tikėtina, kad tai yra susiję su tuo faktu, jog atsakovas sudarė kitą santuoką. Atsakovas jau žinodamas, kad ieškovė imasi teisinių priemonių, pateikė nepagrįstą ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, nepaisant fakto, kad beveik 7 metus (nuo pat sūnaus gimimo) žinojo, kad jis nėra biologinis tėvus, tačiau to neginčijo ir vaiku rūpinosi.
15. Nurodo, kad pagrįstai teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas yra vaiko tėvas, ką patvirtina vaiko gimimo liudijimas (duomenys nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka) bei vadovaujantis tėvų pareigas reglamentuojančiomis teisės normomis, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.
16. Teigia, kad atsakovas nurodo ne visas savo pajamas, ir nutyli tai, jog dar tebegyvendamas su ieškove ir vesdamas bendrą ūkį jis 2013-10-15 pradėjo vykdyti individualią veiklą, susijusią su saulės energiją naudojančiomis jėgainėmis ir ją vykdo iki šiol (2020-04-29 Sodros duomenų bazės išrašas). Atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra nustatytas neįgalumas ar kokios kitos aplinkybės, kurios darytų įtaką, siekiant gauti pakankamas pajamas išlaikyti savo vaikus, ką pažymi ir VTAS savo išvadoje. Laikino išlaikymo dydis nustatomas tik preliminariai, netiriant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkanti išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai.
17. Nors atsakovas skundą grindžia ieškinyje dėl tėvystės nuginčijimo nurodytomis aplinkybėmis, tačiau teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo galutinio sprendimo priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
19. Nors atsakovas išreiškia abejones dėl bylą nagrinėjusios teisėjo objektyvumo, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis, bet ir konkrečiais įrodymais, paneigiančiais teisėjo nešališkumo prezumpciją. Šiuo atveju, atsakovo išreikštos abejonės, nepagrindžiant fakto objektyviais įrodymais, nesudaro pagrindo spręsti, kad teisėjas turėjo išankstinę nuomonę dėl ginčo, buvo šališkas.
20. Taip pat negalima sutikti, kad ieškinys pareikštas ne tam teismui, kad byla turėtų būti nagrinėjama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose, kadangi ieškovė turi teisę, bet ne pareigą, ieškinį reikšti savo pasirinkimu pagal savo gyvenamąją vietą. Šiuo atveju ieškinys pareikštas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, kas atitinka CPK 29 straipsnio nuostatas. Nevertintini apelianto teiginiai dėl būtinybės sujungti dvi civilines bylas, pažymėtina, kad nagrinėjama byla 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi sustabdyta iki įsiteisės sprendimas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-10185-454/2020 pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei K. P. dėl tėvystės nuginčijimo. Nors civilinė byla sustabdyta, tačiau ir sustabdytoje byloje galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.
21. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus: 2012-04-24 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo panaikintas įrašas dėl šalių bažnyčioje sudarytos santuokos, 2019-08-21 Kauno arkivyskupijos Tribunolo Pirmosios instancijos teismo sprendimą, 2019 m. rugsėjo 10 d. Kauno arkivyskupijos Tribunolo dekretą dėl santuokos paskelbimo negaliojančia, UAB „Rokiškio pieno gamybos“ pažymą, kurioje nurodyta, kad D. P. per 2013 m. nebuvo suteiktos nei tėvystės, nei tikslinės atostogos vaiko priežiūrai, „Sodros“ informaciją apie ligos ir motinystės išmokos skyrimui pateiktus/nepateiktus prašymus pagal asmens laikinojo nedarbingumo ar nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, laikotarpiu nuo 2013-01-01 - 2013-12-31, patvirtinančią, kad D. P. nebuvo mokamos tokio pobūdžio išmokos, 2020-04-23 UAB „Rokiškio pieno gamyba“ filialo Ukmergės pieninės pažymas apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, pažymą apie šeimos sudėtį, patvirtinančią, kad atsakovas yra susituokęs ir turi dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini), dukters gimimo įrašą, duomenis, kad yra pateikęs ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, pažymą apie sutuoktinės einamas pareigas vidaus tarnybos sistemoje, patvirtinančią, kad šiuo metu jai suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti.
23. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apelianto pateikti rašytiniai įrodymai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais, įrodymus priima.
24. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
25. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
26. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.
27. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria iš jo priteistas laikinas išlaikymas vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, nurodydamas, kad jis nėra vaiko tėvas, todėl neturi pareigos jo išlaikyti, yra pateikęs ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Atskirajame skunde pateikia argumentus, kodėl, jo nuomone, jo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas.
28. Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apelianto nurodomos aplinkybės, kiek tai susiję su tėvystės nuginčijimo, nėra teisiškai reikšmingos. Apelianto argumentai, kad jis yra padavęs ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, nepaneigia fakto, jog teisiškai atsakovas yra nepilnamečio vaiko tėvu, ką patvirtina įrašas jos gimimo liudijime, kuris nėra nuginčytas. Tik nurodyto įrašo nuginčijimo atveju atsirastų pagrįstas ir teisėtas pagrindas atleisti atsakovą nuo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Negalima sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą vertinti kitos civilinės bylos medžiagą, rašytinius dokumentus pateiktus prie ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo ir bendravimo tvarkos nustatymo pagal byloje pateiktą ieškovės ieškinį. Iki kol įsiteisės sprendimas apelianto inicijuotoje civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo, negalima išvada, kad atsakovas nėra vaiko tėvas.
29. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Apeliantas pripažįsta, kad jis K. P. išlaikymo neteikia.
30. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams reikalinga apie 650 Eur suma, ieškovė taip pat patiria papildomų išlaidų auklės paslaugoms apmokėti. Ieškiniu ieškovė prašo vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti po 350 Eur, mokamų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Ieškinyje nurodė, kad jos pajamos siekia apie 900 Eur, kai tuo tarpu atsakovas darbovietėje gauna apie 2000 Eur dydžio kasmėnesinį atlyginimą. Ieškovė nurodė turinti žemės sklypą, automobilį, butą nuomojasi. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra sudaręs kitą santuoką, tačiau nepažymėjo, ar jis turi kitų išlaikytinių. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje nebuvo įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas, nesant duomenų apie kitus atsakovo išlaikomus asmenis, atsakovo turtinę padėtį, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis proporcingumo principu, sprendė, kad kol neišsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, vaiko poreikių mastas, kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 200 Eur kas mėnesį leis laikinai užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius. Su atskiruoju skundu apeliantas pateikė duomenis, kad jo pajamos sudaro apie 700 Eur, jis turi mažametę dukterį, jo sutuoktinė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). D. P. ir I. P. nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat teikė teismui duomenias, kad ieškovė šių metų pradžioje pardavė butą. Byloje nenustatyta, kad šalys turėtų sveikatos problemų. Nors apeliantas nurodo išlaikantis savo sutuoktinę, tačiau teismui nepateikė duomenų, jog vidaus tarnybos sistemoje dirbusiai ir šiuo metu vaiko priežiūros atostogose esančiai sutuoktinei valstybės nėra mokamos išmokos.
31. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, preliminariai vertinant, atsakovo turtinė padėtis yra panaši kaip ir ieškovės. Pripažintina, kad teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, t. y. užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis). Šalių nepilnamečiui sūnui priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus.
32. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta, jog teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju – nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CPK 3.175 straipsnio 2 dalis).
33. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. P. tvarką nurodydamas, kad atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 19 val., o nesant galimybės atsakovui pasiimti vaiko nurodytu laiku, jis apie tai praneša ieškovei, suderina bendravimo tvarkos pakeitimus. Apeliantas nurodo, kad nustatyti bendravimo su vaiku tvarką nėra būtinybės, nes K. P. nėra jos sūnus, su juo atsakovas nebendrauja.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatė kuo paprastesnę laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, ginčo šalims neturėtų būti sudėtinga jos laikytis ir tinkamai ją vykdyti, nutartimi nustatytas atsakovo bendravimas su vaiku tik kas antrą savaitgalį, įpareigojant atsakovą savalaikiai informuoti ieškovę apie tai, kad negalės su vaiku bendrauti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą šiuo klausimu, atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus bei ginčo šalių galimybes. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išlaikė ginčo šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, nei atsakovo, nei nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai pažinoti savo tėvą nėra pažeidžiami.
35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį nesudaro (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeista.