Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-6883-402/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-29
Bylos Nr.: eI3-6883-402/2023
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „NAPC“
Atsakovas: Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

14.8Aplinkos apsaugos ekonominės priemonės
14.10Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė
55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai

Administracinė byla Nr. eI3-6883-402/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01184-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 14.8; 14.10; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 29 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NAPC“ atstovui advokatui R. K.,atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei K. D., A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NAPC“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „NAPC“ (toliau – ir UAB „NAPC“, įmonė) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) 2023-04-18 nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J08-1122/2023/J02 (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamame Nutarime iš esmės yra konstatuota, kad pareiškėja viršijo leistinus laikyti vienu metu didžiausius atliekų kiekius, numatytus Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente. Tokia atsakovo pozicija yra visiškai nepagrįsta. Pažymėjo, kad jei pavojingosios atliekos laikomos ne ilgiau kaip šešis mėnesius, tai leidimas (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 46 d.) jų laikymui yra nereikalingas. Skundžiamame Nutarime nėra teigiama, jog pareiškėja daugiau, nei leidžiama, pavojingųjų atliekų laikė ilgiau kaip šešis mėnesius. Nutarime yra pripažįstama, kad pareiškėja daugiau, nei leidžiama, pavojingųjų atliekų laikė trumpą laikotarpį - keletą savaičių, o kai kuriais atvejais vos vieną dieną (nuo 2022-04-01 iki 2022-04-28, 2022-05-05, nuo 2022-05-09 iki 2022-05-11, nuo 2022-06-13 iki 2022-06-20, nuo 2022-11-10 iki 2022-11-20 bei 2022-12-05). Nagrinėjamu atveju nei reikalavimas turėti leidimą, nei Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento nuostatos, kurias atsakovas laiko leidimo dalimi, yra netaikytini, todėl Nutarimu sankcija, kuri iš esmės grindžiama Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nurodytų leidžiamų laikyti atliekų kiekių viršijimu, pareiškėjai skirta visiškai nepagrįstai. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento turinio reikalavimus nustato Atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau - Taisyklės). Pažeidimo padarymo metu galiojo Taisyklių redakcija, nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. Nr. įsakymu D1-831. Taisyklių 3 priedo priedėlio 3.1 ir 3.1.9 papunkčių nuostatose, yra matyti kad jose skundžiamame Nutarime akcentuojama nuostata “Didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis” apskritai nevartojama. Taisyklių 3 priedo priedėlio 3.1.9 papunktyje nustatytas tik reikalavimas, kad bendras visose Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente įvardintose atliekų laikymo vietose laikomas didžiausias atliekų kiekis negali viršyti Leidime nurodyto didžiausio leidžiamo laikyti atliekų kiekio. Atsakovas turėjo vertinti ne tai, ar buvo viršytas Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nurodytas leidžiamas laikyti vienos atskiros atliekos (Nutarime įvardijamos kodu 13 05 07*) kiekis, o ar bendras visose Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente įvardintose atliekų laikymo vietose laikomas didžiausias atliekų kiekis neviršija Leidime nurodyto didžiausio leidžiamo laikyti atliekų kiekio, tačiau pastarasis klausimas Nutarimas apskritai liko neįvertintas. Skundžiamame Nutarime pareiškėjos kaltės buvimas yra apskritai neminimas. Aplinkos apsaugos įstatymo 50 str. 2 d. reikalaujama, kad nutarime skirti ekonominę sankciją būtų nurodyti pažeidėjo kaltę pagrindžiantys įrodymai, tačiau iš Nutarimo yra matyti, kad tai nebuvo padaryta. Pažymėjo, kad pareiškėja dėjo pastangas išvežti atliekas, sudarė sutartį su UAB “Biodegra”, buvo derinami vežimai, buvo suformuoti Taisyklėse numatyti atliekų vežimo lydraščiai, bet UAB “Biodegra” paskutiniu momentu vis atšaukdavo vežimus. Pareiškėjos veika akivaizdžiai nėra pavojinga, turint omeny vien jau tai, kad pareiškėja tiesiog saugiai laikė nežymiai daugiau atliekų, nei esą buvo leidžiama, tokios atliekos laikytos trumpą laiką, jokia žala aplinkai ar žmonėms nebuvo padaryta. Nutarimu buvo paskirta griežta sankcija, nors pats atsakovas skundžiamame Nutarime nė neteigia to, kad pareiškėjos tariamai padaryta veika yra pavojinga. Skundžiamas nutarimas yra painus ir prieštaringas. Skundžiamame Nutarime teigiama, kad pareiškėja pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ st. 2 d., kurioje nurodyta, jog fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Pareiškėjai sankcija buvo taikyta pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 79 str. 5 dalį, o pastaroji teisės norma nenumato atsakomybės už Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo eksploatuoti įrenginį tik turint galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis pažeidimą. Aplinkos apsaugos įstatymo 79 str. 5 d. dalyje numatyta, kad pavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo septynių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų, tačiau taikyti pastarąją teisės normą jokio teisinio pagrindo irgi nebuvo (kaip jau minėta, dėl Nutarime minimų tariamai per didelių atliekų kiekių nei reikalavimas turėti leidimą, nei Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento nuostatos, kurias atsakovas laiko leidimo dalimi, buvo netaikytini). Turint omeny aplinkybių visumą, darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovas privalėjo priimti Aplinkos apsaugos įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. numatytą nutarimą - nutraukti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, nes nėra pažeidimo sudėties. Pareiškėjai skirta 7 000 Eur bauda yra visiškai neproporcinga už tariamą pažeidimą, kurio esmė tiesiog saugiai laikytas esą kiek didesnis, nei leidžiamas, atliekų kiekis, skirti faktiškai tokio paties dydžio baudą, kokia yra minimaliai skirtina už pavojingiausius teisės pažeidimus - sunkius nusikaltimus. Atsižvelgiant į taikomą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjai taikyta sankcija yra neproporcinga, todėl ji apskritai neskirtina, o jei vis tik būtų skiriama, tai ji mažintina iki simbolinio dydžio. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė ir atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad su skundu nesutinka, kadangi Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, kad pareiškėja nubausta ne už atliekų laikymą, pažeidžiant jų laikymo trukmę, o už neteisėtą atliekų laikymą, viršijant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime (toliau – TIPK leidimas) nurodytus didžiausius leistinus laikyti atliekų kiekius. Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas. Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstomas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas, kuriame nurodomos atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo, kitos veiklos nutraukimo priemonės, užtikrinančios aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6 straipsnyje, dalis. 2011-07-22 pareiškėjai išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. 2/7. Pareiškėjai išduotame TIPK leidime, Atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos nutraukimo plane ir Reglamente nurodyta, kokiomis apimtimis ir sąlygomis ji gali vykdyti naftos perdirbimo atliekų veiklą ceche, kiti duomenys, taip pat didžiausi vienu metu leidžiami laikyti atliekų kiekiai pagal atskirus atliekų kodus. Buvo nustatyta, kad įmonėje tam tikrais 2022 metų laikotarpiais buvo viršijami didžiausi vienu metu leidžiami laikyti atliekų kiekiai, nurodyti TIPK leidime. Jog UAB „NAPC“ 2022 metais viršijo atliekų, skirtų laikyti kiekius, pavirtina 2023-01-05 patikrinimo aktas Nr. PA-17. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nenurodė tokių aplinkybių, kad dėjo pastangas išvežti atliekas, sudarė sutartį su UAB „Biodegra”, buvo derinami vežimai ir jog buvo suformuoti atliekų vežimo lydraščiai, bet UAB „Biodegra” paskutiniu momentu vis atšaukdavo vežimus savo noru, nors tokia aplinkybė taip pat nešalina pareiškėjos atsakomybės. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu savo kaltę, viršijus didžiausius vienu metu leidžiami laikyti atliekų kiekius, nurodytus TIPK leidime, pripažino, paaiškino, kodėl buvo padarytas toks pažeidimas ir nurodė, jog ėmėsi visų priemonių, kad tokie pažeidimai ateityje nesikartotų. Už analogišką pažeidimą įmonės atsakingam asmeniui K. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo kodekso protokolas pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalį. K. B. pripažino savo kaltę, nurodė, jog gailisi dėl padaryto pažeidimo, įvykdė administracinį nurodymą. Nors AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas formaliai atitiktų pažeidimo pobūdį, tačiau AAĮ numatytos specialios teisės normos, susijusios su atliekomis (AAĮ 78 str., 79 str., 80 str. ir 81 str.) Iš AAĮ 1 straipsnio 31 punkte pateikiamos sąvokos matyti, kad neturint tam teisės laikoma, kai atliekos surenkamos, vežamos, laikomos, apdorojamos, įvežamos, importuojamos į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamos, eksportuojamos iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežamos tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją: neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius bei teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre. Šis sąrašas yra baigtinis. Už leidimo sąlygų nesilaikymą atsakomybė pagal AAĮ 55 str. 5 d., kai pažeidimai susiję su atliekomis, galima tik tais atvejais, kurie nenurodyti AAĮ 1 straipsnio 31 punkte (pvz.: atliekos laikomos ne toje zonoje, kaip numatyta leidime, ar pan.) Pažymėtina ir tai, kad teisėje, kai konkuruoja bendroji teisės norma (šiuo konkrečiu atveju AAĮ 55 str. 5 d.) su specialiąja (AAĮ 79 str.), turi būti taikoma specialioji teisės norma. Patikrinimo metu nustatytas didžiausias vienu metu laikomas pavojingos atliekos kodu 13 05 07* atliekų kiekis buvo viršytas net 52,370 t. AAĮ 79 straipsnyje numatyta atsakomybė už laikomų pavojingų atliekų kiekio viršijimą jau 0,5 t, o nuo 25 t atliekų kiekio viršijimas toliau nediferencijuojamas, taigi Departamento nuomone atliekų kiekio viršijimas daugiau kaip 50 t yra labai didelis. Sankciją pareiškėjai paskyrė laikydamasis AAĮ 51 straipsnyje nustatytų imperatyvių ekonominės sankcijos skyrimo juridiniam asmeniui taisyklių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą atmesti. Nurodė, kad dėl paskirtos baudos dydžio mažinimo palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023-04-18 nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J08-1122/2023/J02” teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyrius 2023-03-09 surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J08-1122/23. Protokole nurodyta, jog 2023-01-05 patikrinimo aktu Nr. PA-17 nustatyta, kad UAB „NAPC“, turi aplinkos apsaugos institucijos išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (toliau - TIPK leidimas) Nr. 2/7, prie TIPK leidimo suderintus su Aplinkos apsaugos agentūra (toliau - Agentūra) 2018-07-30 (Agentūros raštas Nr. (30.4)-A4(e)-364)) - Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą (toliau - Planas) ir 2021-10-29 (Agentūros raštas Nr. (30.1VA4E-12451) - Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą (toliau - Reglamentas), kuriuose nustatyti ir suderinti leistini laikyti vienu metu didžiausi atliekų kiekiai (toliau - DLK) pagal kiekvieną atlieką atskirai. Planas ir Reglamentas yra neatsiejamos TIPK leidimo dalys. Patikrinimo metu nustatyta, kad pagal Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau - GPAIS) vedamą atliekų tvarkymo apskaitą, vertinant laikotarpį nuo 2022-04-01 iki 2022-12-14, Įmonėje: 1. atlieka, kodu - 13 05 07* - laikyta laikotarpiu nuo 2022-04-01 iki 2022-04-28 viršijant DLK, t. v. DLK - 25.000 U o didžiausias laikytas kiekis - 77.370 t., t. y, viršyta - 52.370 t., 2. 2022-05-05 laikomas tos pačios atliekos kiekis viršytas 7.310 t., laikomi šios atliekos kiekiai laikotarpiais nuo 2022-05-09 iki 2022-05-11 , nuo 2022-06-12 iki 2022-06-20, nuo 2022-11-10 iki 2022-11-20 ir 2022-12-05 taip pat viršijo nustatytus leistinus LDK. Didžiausias pavojingų atliekų laikytas kiekis viršijant DLK- 52.370 t (viršijo atlieka, kurios kodas pagal Atliekų tvarkymo taisykles - 13 05 07*). Leistini laikyti vienu metu didžiausi atliekų kiekiai (laikyti pagal kiekvieną atlieką atskirai numatyti laikyti ir suderinti su Aplinkos apsaugos agentūra - Plano l p. ir Reglamento 3.1 p. Pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 1 d. 31 p., 19¹ str. 2 d.; Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 str. 2 d., 10 str. 1, 2 d. ir padarė pažeidimą, kvalifikuotiną pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 79 str. 5 d.

AAD 2023-04-18 nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J08-1122/2023/J02“ pareiškėjai už neteisėtą atliekų laikymą, viršijant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodytus didžiausius leistinus laikyti atliekų kiekius, atsakovas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, nutarė pareiškėjai skirti 7 000 Eur ekonominę sankciją už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 79 straipsnio 5 dalyje.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (toliau – AA Įstatymas), Atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės).

AA įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje (ginčui aktuali redakcija) numatyta, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti.

AA įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą TIPK taisyklėse, laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato aplinkos ministras, suderinęs su žemės ūkio ministru ir ekonomikos ir inovacijų ministru; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdamas ūkinę veiklą, imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti.

Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas ar veikla vykdoma įrenginyje, kuris pagal šio įstatymo 19³ straipsnį turi būti įregistruotas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams ar įrenginiams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų. Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose.

Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 6 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą.

Pagal Taisyklių 7 punktą įrenginiui eksploatuoti išduotame leidime gali būti viena ar kelios specialiosios dalys, atsižvelgiant į tai, kuriuos Taisyklių 1 priedo kriterijus atitinka įrenginys.

Pagal Taisyklių 55.4.4. papunktį atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas ir atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas yra sudėtinė leidimo dalis.

Taisyklių 57.4. papunktyje nustatyta, kad leidimo sąlygomis laikoma atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente pateikti duomenys ir (ar) informacija: atliekų laikymo vieta, jos plotas, atliekų laikymo sąlygos (57.4.1. papunktis); atliekų naudojimo ar šalinimo technologinio proceso aprašymas, kuriame nurodomi duomenys apie naudojamas ir (ar) šalinamas atliekas, pagrindinius technologinio proceso etapus, jų metu naudojamas medžiagas, susidarančias atliekas, nuotekas, teršalų išmetimą į aplinkos orą (57.4.2. papunktis);

Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkte nustatyta, kad atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą turi patvirtinti įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Atliekas naudojanti ir šalinanti įmonė privalo laikytis atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente apibrėžtų visų atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijų.

Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas. Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstomas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas, kuriame nurodomos atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo, kitos veiklos nutraukimo priemonės, užtikrinančios aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.

Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6 straipsnyje, dalis (10 str. 2 d.). Šio įstatymo 2 straipsnio 46 dalis nustato, kad leidimas tai – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, rengiami ir išduodami teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą privalo laikydamasis leidime nurodytų sąlygų.

Byloje ginčo, jog UAB „NAPC“ vykdoma ūkinė veikla: naftos atliekų surinkimas, perdirbimas, realizavimas pagamintos produkcijos. Atliekų tvarkymo veiklos - atliekų surinkimas (S1), atliekų vežimas (S2), pakartotinis naftos rafinavimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas (R9) atliekų būsenos ir sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš Rl-R11 veiklų (R12). R1-R12 veikloms naudoti skirtų atliekų laikymas (R13). UAB „NAPC“ 2011-07-22 išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. 2/7. Prie TIPK leidimo su Aplinkos apsaugos agentūra suderintas Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas (suderintas 2018-07-30) ir Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą (suderintas 2021-10-29), kuriuose nustatyti ir suderinti leistini laikyti vienu metu didžiausi atliekų kiekiai pagal kiekvieną atlieką atskirai. Planas ir Reglamentas yra neatsiejamos TIPK leidimo dalys. Leistini laikyti vienu metu didžiausi atliekų kiekiai (laikyti pagal kiekvieną atlieką atskirai) numatyti Plano 1 p. ir Reglamento 3.1 p.

Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane ir Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nurodyta, kad atliekos kodu 13 05 07* didžiausias leistinas laikyti kiekis gali būti 25.000 t., patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2022-04-01 iki 2022-12-14, Įmonėje: 1. atlieka, kodu - 13 05 07* - laikyta laikotarpiu nuo 2022-04-01 iki 2022-04-28 viršijant DLK, t. v. DLK - 25.000 t., o didžiausias laikytas kiekis - 77.370 t., t. y, viršyta - 52.370 t., 2. 2022-05-05 laikomas tos pačios atliekos kiekis viršytas 7.310 t., laikomi šios atliekos kiekiai laikotarpiais nuo 2022-05-09 iki 2022-05-11, nuo 2022-06-12 iki 2022-06-20, nuo 2022-11-10 iki 2022-11-20 ir 2022-12-05 taip pat viršijo nustatytus leistinus LDK. Didžiausias pavojingų atliekų laikytas kiekis viršijant DLK- 52.370 t (viršijo atlieka, kurios kodas pagal Atliekų tvarkymo taisykles - 13 05 07*).

Teismas pažymi, kad pareiškėjai išduotame TIPK leidime nurodyta, kokiomis apimtimis ir sąlygomis ji gali vykdyti naftos perdirbimo atliekų veiklą ceche, Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento 3 priede – Atliekų laikymas – reikalavimai atliekų laikymo vietai, kiti duomenys, taip pat ir didžiausi vienu metu leidžiami laikyti atliekų kiekiai pagal atskirus atliekų kodus, Atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos nutraukimo plano 1 lentelėje taip pat nurodomi didžiausi vienu metu leidžiami laikyti atliekų kiekiai. Kaip matyti iš neatsiejamų TIPK leidimo dalių, tam tikrais 2022 metų laikotarpiais įmonėje buvo viršijami didžiausi vienu metu leidžiami laikyti atliekų kiekiai, nurodyti TIPK leidime.

Pareiškėja pripažįsta padarytą pažeidimą. Nurodė, kad tam tikrais 2022 metų laikotarpiais buvo laikomi didesni nei leistini laikyti atliekos kodu 13 05 07* kiekiai. Pažeidimo padarymo metu, t. y. 2022 metais, iš atliekų kodu 13 05 07* neišskirdavo vandens, likusio po naftos produktų perdirbimo. Nebūdavo atskirtos atliekos, susidarančios perdirbimo metu ir gaunamos perdirbimui atliekos, todėl neatskyrus šių atliekų iš GPAIS matyti, jog tam tikrais 2022 metų laikotarpiais buvo laikomi didesni nei leistini laikyti atliekos kodu 13 05 07* kiekiai. Tačiau pareiškėja nesutikimą su nutarimu motyvuoja tuo, kad tuo atveju, jei pavojingosios atliekos laikomos ne ilgiau kaip šešis mėnesius, tai leidimas (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 46 dalis) jų laikymui yra nereikalingas.

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 45 dalį, laikinasis atliekų laikymas – pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį. Teismas pažymi, kad šiuo atveju Įmonėje atliekos nesusidarė vien dėl pareiškėjos ūkinės veiklos, atliekos taip pat buvo ir surenkamos (jas įmonė priėmė (surinko) iš kitos ūkinės veiklos ir laikė (sandėliavo) . Be to, sistemiškai vertinant Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 12 punkto, apibrėžiančio ūkinę veiklą, ir 31 punkto, įtvirtinančio atliekų surinkimo, vežimo, laikymo, apdorojimo, įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo, eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės sąvoką, matyti, kad Aplinkos apsaugos įstatymo taikymo prasme atliekų laikymas gali būti suprantamas ir kaip ūkinė veikla, kuriai vykdyti reikalingi atitinkami leidimai. Todėl atmestini pareiškėjos skundo argumentai, kad jei pavojingosios atliekos laikomos ne ilgiau kaip šešis mėnesius, tai leidimas jų laikymui yra nereikalingas.

Teismas pažymi, kad AAD 2023-04-18 nutarimu pareiškėja nubausta už neteisėtą atliekų laikymą, viršijant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodytus didžiausius leistinus laikyti atliekų kiekius, t. y. pagal AA įstatymo 79 straipsnio 5 dalį.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovas turėjo vertinti ne tai, ar buvo viršytas Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nurodytas leidžiamas laikyti vienos atskiros atliekos (Nutarime įvardijamos kodu 13 05 07*) kiekis, o tai, ar bendras visose Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente įvardintose atliekų laikymo vietose laikomas didžiausias atliekų kiekis neviršija Leidime nurodyto didžiausio leidžiamo laikyti atliekų kiekio.

Teismas pažymi, kad nors pareiškėja nurodo, kad Atliekų tvarkymo taisyklių 3 priede yra numatyta, kad bendras visose atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente įvardintose atliekų laikymo vietose laikomas didžiausias atliekų kiekis negali viršyti TIPK leidime nurodyto didžiausio leidžiamo laikyti atliekų kiekio, tačiau šis reikalavimas keliamas atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento turiniui, kadangi minėtą reglamentą paruošia pati įmonė ir jį derina su Aplinkos apsaugos agentūra. Kaip jau nustatyta, prie TIPK leidimo su Aplinkos apsaugos agentūra suderintas Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas ir Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentas, kuriuose nustatyti ir suderinti leistini laikyti vienu metu didžiausi atliekų kiekiai pagal kiekvieną atlieką atskirai. Šiuo atveju pati pareiškėja pasirinko atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nurodyti didžiausius vienu metu leidžiamus laikyti atliekų kiekius pagal atskirus atliekų kodus, todėl ir privalo jų neviršyti. Nors pareiškėja neviršijo bendro visų atliekų kiekio, nurodyto TIPK leidime, tačiau tai nešalina pareiškėjos atsakomybės už atskirų atliekų laikomų kiekių viršijimą.

Vadovaujantis anksčiau minėtu darytina išvada, kad atsakovas Nutarime pagrįstai nurodė, jog UAB „NAPC“ (duomenys neskelbtini), Jonavoje, laikotarpiu nuo 2022-04-01 iki 2022-04-11 daugiau kaip 25 tonomis viršijo leistinus laikyti vienu metu didžiausius pavojingų atliekų kiekius, nurodytus TIPK leidimo Nr. 2/7 sudedamosiose dalyse, be to leistinus laikyti vienu metu didžiausius pavojingų atliekų kiekius Įmonė viršijo ir laikotarpiais nuo 2022-04-12 iki 2022-04-28, 2022-05-05, nuo 2022-05-09 iki 2022-05-11, nuo 2022-06-13 iki 2022-06-20, nuo 2022-11-10 iki 2022-11-20 bei 2022-12-05. Nutarime konstatuojama, kad pareiškėja minėtais veiksmais pažeidė AAĮ 19¹ straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl Bendrovei kilo atsakomybė pagal AAĮ 79 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė AAĮ 19¹ straipsnio 2 dalies imperatyvias nuostatas, nesilaikė taršos leidime nustatytų sąlygų, t. y. viršijo leistinus laikyti vienu metu didžiausius pavojingų atliekų kiekius, nurodytus TIPK leidimo Nr. 2/7 sudedamosiose dalyse.

Atsakovas nutarime nurodė, kad įmonės kaltė dėl padarytų pažeidimų yra įrodyta patikrinimo aktu, bei kita byloje surinkta medžiaga. Pareiškėjos padaryti teisės pažeidimai atitinka AAĮ 79 straipsnio 5 dalyje numatytas veikas. Bendrovės atsakomybę lengvinančia aplinkybę laikė tai, kad įmonė bendradarbiavo atliekant pažeidimo tyrimą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakovas vadovaudamasis AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, AAĮ 51 straipsniu, AAĮ 79 straipsnio 5 dalimi nusprendė pareiškėjai paskirtį galutinę ekonominę sankciją – 7 000 Eur.

AAĮ 79 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad pavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo septynių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Byloje nėra ginčo dėl Patikrinimo akte nustatytos aplinkybės, kad didžiausias pavojingų atliekų laikytas kiekis viršijant DLK- 52.370 t., todėl teismas vertina, kad AAĮ 79 straipsnio 5 dalies dispozicijoje nurodytas kvalifikuojamasis požymis (25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis) nustatytas tinkamai.

Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas, už AAĮ įstatymo pažeidimus nustatydamas skirtingus baudų dydžius su skirtingais maksimalios ir minimalios baudų intervalais, jau sudarė prielaidas baudą skiriančiai institucijai kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti ekonominę sankciją, kaip tai nustatyta AAĮ 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią, skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsakovas, priimdamas Nutarimą, vadovavosi AAĮ 51 straipsnio 2 dalimi, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad Įmonė bendradarbiavo atliekant pažeidimo tyrimą. Atsakovas pagrįstai, įvertinęs atsakomybę lengvinančias aplinkybes, Nutarimu Įmonei skyrė baudą mažesnę nei AAĮ 79 straipsnio 5 dalyje sankcijos vidurkis.

Akcentuotina ir tai, kad LVAT, bylose dėl ekonominių sankcijų taikymo, yra konstatavęs, jog nors jos tiesiogiai ir nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus, tačiau pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms. LVAT yra atkreipęs dėmesį į tai, jog įstatymo formuluotėmis ir vartojama sąvoka „baudžiami” („užtraukia baudą”) įstatymo leidėjas ekonominėms sankcijoms siekė suteikti represinį pobūdį, t. y. nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tuo pačiu įstatymų leidėjas siekė ir prevencinių tikslų tiek specialiosios, tiek ir bendrosios prevencijos prasme (žr. LVAT 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal AAĮ 52 straipsnio nuostatą, ekonominė sankcija gali būti švelninama (skiriama mažesnė nei įstatymo nustatyta minimali bauda) tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos taikymas konkrečiam juridiniam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams (žr., pvz., LVAT 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-13-520/2023, 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-117-502/2021).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pareikštu reikalavimu siekia Nutarimo ir juo skirtos baudos panaikinimo. Tačiau, ištyręs pareiškėjos atsakomybės dydį lemiančias sąlygas, teismas vertina, kad atsakovo Nutarime pripažintos aplinkybės, jog pareiškėja padėjo atsakovo pareigūnams tyrimo metu, pareiškėja ėmėsi priemonių atliekoms išvežti, byloje nesant nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o taip pat duomenų, kad pareiškėjos neteisėta veikla sukėlė ar galėjo sukelti sunkius padarinius, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad Nutarimu pareiškėjai paskirta 7 000 Eur dydžio bauda yra neproporcinga jos padarytam pažeidimui ir akivaizdžiai per didelė. Todėl atsakovo paskirta bauda sumažintina ir pareiškėjai skirtina 2 000 Eur bauda. Teismo nuomone, ir sumažinus paskirtą baudą bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismas pažymi, kad LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos skundą patenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023-04-18 nutarimu Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J08-1122/2023/J02 uždarajai akcinei bendrovei „NAPC“ paskirtą 7 000 Eur baudą sumažinti iki 2 000 Eur.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė