- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-08
- Bylos Nr.
- 1A-221/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00328-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Laima Garnelienė (pran.), Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- K. G., E. T.
- Advokatai
- Rimantas Alikonis
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. T. ir K. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:
pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda;pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda, kurią nuteistasis per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
E. T. išteisintas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
K. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:
pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda;pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda, kurią nuteistasis per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
K. G. išteisintas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Iš nuteistųjų E. T. ir K. G. priteista po 541,04 Lt proceso išlaidų.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), konfiskavo transporto priemonėmis - valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – gabentas prekes, saugomas Kauno teritorinės muitinės centralizuotame F tipo muitinės sandėlyje.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 4 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), konfiskavo (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) priklausančius: vilkiką „VOLVO FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiką „DAF 95XF430“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) priklausančią puspriekabę „SCHMITZ SKO 24/L“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Pratęsė (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) laikino nuosavybės teisės į vilkiką „VOLVO FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat į vilkiką „DAF 95XF430“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) į puspriekabę „SCHMITZ SKO 24/L“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą iki nuosprendžio dalies dėl šių transporto priemonių konfiskavimo įvykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. G. ir E. T. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, išvengdami muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir suklastojo tikrus dokumentus: K. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bei E. T., būdamas (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininku, užimamų pareigų pagrindu žinodami, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną krovininėmis transporto priemonėmis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bus gabenami privalomi pateikti muitinei daiktai - įvairios naujos prekės (alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai ir kitos prekės), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, skirtos įvairioms ambasadoms Uzbekijos Respublikoje, Kazachijos Respublikoje, Tadžikijos Respublikoje ir Kirgizijos Respublikoje, ir kad pagal muitinės konvenciją dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR Konvencijos 2 ir 5 straipsniai) krovinys gabenamas be tarpinio perkrovimo į kelių transporto priemones, kad kroviniai, gabenami pagal TIR procedūrą užplombuotomis kelių transporto priemonėmis, tranzito šalių pasienio muitinėse paprastai netikrinami, turėdami tikslą suklastoti dokumentus ir tokiu būdu išvengti muitinės kontrolės, 2009 m. lapkričio 18-19 d. telefoninių pokalbių metu susitarė, kad E. T. suklastos TIR knygeles bei tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (toliau – CMR), įrašydamas į juos žinomai neteisingus duomenis apie prekes (prekių pavadinimą ir kodą), tai yra vietoje gabenamų naujų įvairių prekių (alkoholinių gėrimų, tabako gaminių ir kitų prekių) įrašys prekių pavadinimą „diplomatic supplies“ (diplomatinis tiekimas) bei nurodys prekių kodą pagal kombinuotąją prekių nomenklatūrą (toliau – KN) 6309000000 (dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai), atspausdins specifikaciją, kurioje vietoje prekių pavadinimų bei kodų nurodys tik prekių gavėjus, prekių kiekį ir svorį bei pateiks užpildytus dokumentus muitinės pareigūnams įforminimui. Tuoj po to K. G., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą su E. T., perdavė E. T. neužpildytą TIR knygelę Nr. XZ61747062 transporto priemonei valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Latvijos tranzito deklaraciją, neužpildytą CMR be numerio, 2009 m. lapkričio 5 d. sąskaitą proformą be numerio ir sąrašą, kuriame buvo nurodyti prekių gavėjų duomenys, prekių kiekis ir svoris, neužpildytą TIR knygelę Nr. XH61747562 transporto priemonei valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Danijos tranzito deklaracijas, neužpildytus CMR be numerio, 2009 m. lapkričio 12 d. sąskaitą proformą Nr. 2009/339893, 2009 m. lapkričio 12 d. sąskaitą proformą Nr. 20009/340094+367638, 2009 m. lapkričio 12 d. sąskaitą proformą Nr. 2009/338519, 2009 m. lapkričio 12 d. sąskaitą proformą Nr. 2009/338516, 2009 m. lapkričio 11 d. sąskaitą proformą Nr. 2009/338517, 2009 m. lapkričio 11 d. sąskaitą proformą Nr.2009/338515, 2009 m. lapkričio 11 d. sąskaitą proformą Nr. 2009/338521 ir sąrašą, kuriame buvo nurodyti prekių gavėjų duomenys, prekių kiekis ir svoris. E. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą su K. G., 2009 m. lapkričio 19 d. savo darbo vietoje – UAB (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), užpildė TIR knygeles Nr. XZ61747062, Nr. XH61747562 ir penkis CMR be numerio, į kuriuos įrašė žinomai neteisingus duomenis apie prekes: TIR knygelių Nr. XZ61747062 ir Nr. XH61747562 10-ame langelyje įrašė prekės pavadinimą „diplomatic supplies“ (diplomatinis tiekimas) ir prekių kodą pagal KN 6309000000 (dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai), penkiuose CMR be numerio 6-9 langeliuose įrašė prekės pavadinimą „diplomatic supplies“ (diplomatinis tiekimas), 10-ame langelyje įrašė prekės kodą pagal KN 6309000000 (dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai) ir tokiu būdu tyčia suklastojo tikrus dokumentus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. T. 2009 m. lapkričio 19 d., apie 18 val., Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje „Geležinkelis“, esančioje (duomenys neskelbtini), pateikė paminėtus suklastotus tikrus dokumentus muitinės pareigūnams įforminimui.
Tokiu būdu K. G. ir E. T. suklastojo tikrus dokumentus - TIR knygeles bei tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (o E. T. šiuos suklastotus tikrus dokumentus ir panaudojo, pateikdamas muitinei), ir gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus - įvairias prekes (alkoholinius gėrimus, tabako gaminius ir kitas prekes), kurių bendra vertė yra 1 181 633 Lt ir viršija 250 MGL dydžio sumą, pateikiant suklastotus dokumentus ir tokiu būdu išvengiant muitinės kontrolės.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik vieninteliu įrodymu - telefoniniais pokalbiais, neanalizavo įrodymų patikimumo sugretindamas juos tarpusavyje, ar su kitais byloje surinktais įrodymais, neatsižvelgė į aplinkybę, kad byloje nepateikti kai kurie pokalbiai, turintys reikšmės bylai. Mano, kad kaltinant asmenis susitarus iš anksto daryti nusikaltimus būtina išklausyti visus pokalbius nuo 2009 m. lapkričio 3 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d., o ne tik nuo 2009 m. lapkričio 17 d.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog 2009 m. lapkričio 18-19 d. telefoninių pokalbių metu iš anksto susitarė suklastoti dokumentą. Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmą kartą byloje nagrinėjamas krovinys iš Lietuvos Respublikos buvo išvežtas 2012 m. lapkričio 14 d., o liudytojai M. T. ir L. A. parodė, jog prekės kodą 6309000000 jie įrašė iš gautų dokumentų, t. y. šis neva suklastotas kodas muitinei pateiktuose dokumentuose įrašytas jau 2009 m. lapkričio 11 d. Akivaizdu, jog jis nesitarė klastoti dokumentų, o kaltinimas paremtas ne pilnai išklausytų telefoninių pokalbių interpretacijomis.
Teigia, kad nepagrįstai nuteistas ir dėl kontrabandos įvykdymo, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino kontrabandos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nesivadovavo suformuota teismų praktika ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 3, 5 punktų išaiškinimais, neįvertino pateikto pokalbio įrašo tarp P. C. ir K. G., kurio metu buvo siūloma dokumentų pildymą perduoti kitiems asmenims. Be to, telefoninių pokalbių tarp jo ir K. G. laikotarpyje nuo 2009 m. lapkričio 14 d. iki 2009 m. lapkričio 17 d., kurių įrašai nebuvo pateikti teismui, metu K. G. kreipėsi į jį pagalbos, siekiant tinkamai uždeklaruoti vežamą krovinį, o ne siekdamas įtraukti jį į kontrabandos atlikimą. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog neorganizavo kontrabandos, nebuvo vykdytojas, neturėjo tam motyvo, o tik vykdė savo darbo funkcijas, paprašytas sutvarkė muitinės formalumus, susijusius su diplomatinio krovinio gabenimu, t. y. užpildė dokumentus TIR procedūrai ir pateikė juos muitinei. Nežinojo kokios konkrečiai buvo gabenamos prekės, kadangi jam nebuvo pateiktas prekių sąrašas, o pateiktuose krovinį lydinčiuose dokumentuose nebuvo prekių sąrašų, todėl nurodė tik prekių gavėjus, prekių kiekį ir svorį. Pažymi, jog prekių kodas, kurį įrašė, buvo nurodytas pateiktose Danijos kompanijos sąskaitų proformose.
Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje liko neišaiškinta H. H. V., M. A., B. J., (duomenys neskelbtini), V. L., H. A., P. C. atsakomybė, kurie organizavo ir vykdė kontrabandą, nors ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog dalis asmenų prisiima atsakomybę dėl vežtų ir sulaikytų prekių kontrolės. Pirmosios instancijos teismas visą atsakomybę perkelia tik jam ir K. G.. Daro išvadą, kad teismas netinkamai kvalifikavo ir aprašė nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Be to, byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog jis su K. G. žinojo, koks konkretus krovinys vežamas, tuo labiau jie negalėjo iš anksto susitarti gabenti krovinį. Šiuo atveju, galėjo tik spėlioti, koks krovinys bus vežamas, tačiau byloje esatys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog jis su K. G. objektyviai klydo, nes buvo įsitikinę, jog vežamas diplomatinis krovinys. Pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).
Nuteistasis E. T. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendį, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad su Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, nesutinka, nes teismas, nepaisydamas įrodymų vertinimo reikalavimų ir priimdamas nuosprendį, rėmėsi spėlionėmis bei prielaidomis, visus neaiškumus vertino kaltinamojo nenaudai, įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, o tai sąlygojo, jog buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis. Mano, kad Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BK 2 straipsnio, BPK 1 straipsnio, 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 219 straipsnio nuostatas ir priėmė nepagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu nuosprendį, savaip interpretavo faktines įvykio aplinkybes bei netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
Apeliantas savo skunde iš esmės atkartoja teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus. Atkreipia dėmesį į liudytojo H. H. V. duotus parodymus: ikiteisminio tyrimo metu apie sąskaitų proformas ir prekės kodą pagal KN 630900000; melagingus parodymus teisme apie tokio krovinio vežimą pirmą kartą, apie prekių specifikaciją, kuri neva buvo kartu su krovinio gabenimo dokumentais. Teigia, kad tokius melagingus liudytojo Hans H. V. parodymus paneigia pokalbių išklotinės tarp vairuotojo, M. A., E. T. ir jo, parodymai, kad buvo ieškoma dokumentų pavyzdžių dėl analogišku būdu gabenamų krovinių. Be to, iš pokalbių išklotinių matyti, kad apie krovinio turinį iki sulaikymo ir patikrinimo apeliantas nieko nežinojo ir buvo įsitikinęs, kad tai diplomatinis krovinys. Pažymi, kad teismas tinkamai neištyrė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, įrodymų ir nepašalino prieštaringų parodymų, tokiu būdu nesiėmė teisinių priemonių nustatyti tikrųjų kontrabandos gabenimo organizatorių ir vykdytojų. Taip pat, teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė gynybos ir jo prašymus nustatyti: vežėjus, kurie vežė „(duomenys neskelbtini)“ prekes tokiomis pačiomis aplinkybėmis; M. A. buvimo vietą ir iškviesti apklausai į teismą, nes ji kontroliavo ir koordinavo prekių gabenimą, pateikė prekių specifikaciją po krovinio sulaikymo.
K. G. nekyla abejonių, kad kiti vežėjai, kurie anksčiau vežė šios kompanijos prekes, buvo įsitikinę, kad prekės diplomatinio statuso ir žymimos tuo pačiu kodu kaip „dėvėti drabužiai“. Tai patvirtina ir liudytojo Ž. M. parodymai (7 t., b. l. 129-141).
Analizuojant visus telefoninius pokalbius, kurie užfiksuoti tarp jo ir E. T., P. C., Č. J. (Č. J.), M. A., akivaizdu, kad pokalbiuose nėra kalbama apie akcizines prekes ar vykdomą kontrabandą, o kalbama apie diplomatinį krovinį ir sprendžiamas klausimas dėl jo pristatymo į paskirtą vietą. Atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad Danijos įmonė, siuntusi prekes užsakovui, įrašė tiesos neatitinkančią informaciją prekes lydinčiuose dokumentuose ir sąmoningai pateikė savo šalies ir Lietuvos muitinei, kuriuose nurodyta, jog siunčiamas diplomatinis krovinys, pažymėtas dėvėtų drabužių kodu. Po Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas ne tas subjektas, faktiškai prekių tiekėjas ir užsakovas įgijo teisę iš nieko apie kontrabandinį krovinį nežinojusių vežėjų - apelianto bei E. T., reikalauti civilinio proceso tvarka atlyginti šiuo nuosprendžiu konfiskuoto turto vertę.
Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia.
Šalies argumentai
K. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-125-557/2012 dėl K. G. ir priimti naują nuosprendį, t. y. išteisinti, K. G., nes neįrodyta, kad dalyvavo nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaryme.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis K. G. ir nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų K. G. ir E. T. apeliaciniai skundai atmetami.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistųjų kaltė, jų tyčia, nusikalstamų veikų kvalifikacija E. T. ir K. G. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį yra teisinga.
Apeliantai savo apeliaciniuose skunduose iš esmės neginčiją fakto, kad per Lietuvą buvo gabenami kroviniai, tačiau nurodo, jog nežinojo šių krovinių turinio, todėl nepadarė nusikalstamos veikos numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje. BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. Pagal šią įstatymo normą kontrabanda yra privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant, t. y. šio nusikaltimo pagrindinis objektas – Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarka. Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, privalantys raštu ar žodžiu deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitinio tikrinimo metu arba kitaip išvengia muitinės kontrolės. Kitokiu muitinės kontrolės išvengimu laikoma, kai pateikiami neteisingi duomenys apie gabenamus daiktus, suklastojamos muitinės deklaracijos ar kiti dokumentai, reikalingi muitinės procedūrai atlikti. Būtent už muitinės kontrolės išvengimą pateikiant neteisingus duomenis apie krovinį, suklastojant krovinio dokumentus – TIR knygeles ir tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius, apeliantai ir nuteisti.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nuteistasis E. T. apie tai, kad krovininėse transporto priemonėse, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra gabenami privalomi pateikti muitinei daiktai - įvairios naujos prekės (alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai ir kitos prekės), sužinojo 2009 m. lapkričio 18 d., kai jam buvo atsiųsti dokumentai nepraleisto automobilio su kroviniu per Latvijos – Rusijos valstybių sieną. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. G. su E. T. telefonu susisiekė tik 2009 m. lapkričio 17 d., tai patvirtino ir pats E. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (17 t., b. l. 129-131, 20 t., b. l. 28-29), todėl nuteistasis E. T. nepagrįstai apeliaciniu skundu prašo pateikti pokalbius net nuo 2009 m. lapkričio 3 d.
Iš K. G. ir E. T. pokalbio 2009 m. lapkričio 18 d., 12:46:48 val. suvestinės matyti, kad K. G. tariasi su E. T., jog persiųs dokumentus to automobilio, kuriam „vozvratas“, liepia juos peržiūrėti ir tariasi „išburti ką nors“ ant TIR KARNET ir CMR (17 t., b. l. 85). Iš K. G. ir E. T. pokalbio 2009 m. lapkričio 18 d., 12:51:46 val. suvestinės matyti, kad K. G. persiuntė E. T. Česlovo (Č. J.) vežamo krovinio dokumentaciją ir tariasi, kad E. T. paskambintų Malikai (M. A.), kuri atsiųstu ir V. G. (V. G.) vežamo krovinio dokumentaciją (17 t., b. l. 86). Iš K. G. ir E. T. pokalbio 2009 m. lapkričio 18 d., 13:05:37 val. suvestinės matyti, kad E. T. išvardina K. G., kad šis veža Absoliut Vodka, Camus A.S.S. E. Cognac (17 t., b. l. 87-88). Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos patikros akto, Danijos Kopenhagos muitinėje gautų tranzito deklaracijų, kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, ir Uzbekistano Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktų dokumentų matyti, kad sulaikytuose automobiliuose buvo rasti ir E. T. paminėti alkoholiniai gėrimai (1 t., b. l. 61-99, 10 t., b. l. 122-151, 14 t., b. l. 110-151). Liudytojas Ch. Ab. (Ch. Ab.) apklaustas pagal teisinės pagalbos prašymą parodė, kad visi dokumentai prekių įforminimui Danijos ir kitose muitinėse buvo perduodamos per vairuotoją (14 t., b. l. 15-24). Liudytojas S. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad Danijos muitininkai perdavė užpildytus krovinio dokumentus (tranzito deklaracijas ir jas lydinčius dokumentus). Tiek pirmosios ir antrosios mašinos dokumentus perdavė direktoriui K. G. (7 t., b. l. 121-123, 19 t., b. l. 128). Iš Danijos Kopenhagos muitinėje gautų tranzito deklaracijų matyti, kad jiems buvo pateikti krovinį lydintys dokumentai, kurių pagrindu buvo užpildyta tranzito deklaracija (10 t., b. l. 118-151), t. y. šiuose dokumentuose įvardijamos tikrosios gabenamos prekės: alkoholis, tabako gaminiai ir kitos naujos prekės. Apeliaciniame skunde K. G. nepagrįstai teigia, kad apie tikrąjį krovinio turinį jis sužinojo tik krovinį 2009 m. lapkričio 19 d. sulaikius Klaipėdos muitinėje, kai M. A. pateikė prekių klasifikaciją, tačiau iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad apie krovinio sudėtį nuteistasis žinojo anksčiau.
Tokiu būdu nuteistieji K. G. ir E. T. žinojo kokį krovinį ketina vežti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną krovininėmis transporto priemonėmis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. buvo gabenami privalomi pateikti muitinei daiktai - įvairios naujos prekės (alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai ir kitos prekės), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojas T. Š. parodė, kad deklarantas privalo teisingai deklaruoti gabenamą krovinį, kilus neaiškumams, deklarantas turi teisę pareikalauti papildomos informacijos ar net reikalauti pats pasižiūrėti krovinį, taip pat gali nedeklaruoti krovinio, kol negavo atsakymų į rūpimus klausimus (20 t., b. l. 23-26). Iš 2009 m. lapkričio 5 d. sutarties, kurią pasirašė „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2.1. punkte nurodyta, kad paraiškoje dėl krovinio pristatymo turi būti tokia informacija: krovinio pervežimo maršrutas, reikalaujamų automobilių kiekis pagal tipus, nurodant jų keliamąją galią, kėbulo tūris, krovinio pervežimo tarifas, krovinio pakrovimo ir iškrovimo grafikas bei vieta, krovinio nomenklatūra, firmos krovinio siuntėjos ir gavėjos pavadinimas, atsakingų už pakrovimą ir iškrovimą asmenų pavardės ir vardai, kontaktiniai telefonai/faksai ir kiti duomenys, kurių gali prireikti gabenant krovinį (7 t., b. l. 132-137). Iš to seka, kad tiek deklarantas E. T., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. G. galėjo reikalauti iš siuntėjo dokumentų pildant deklaracijas. Tuo tarpu iš aukščiau jau aptartų telefoninių pokalbių ir pateiktų deklaracijų matyti, kad E. T. ir K. G., išanalizavo krovinio specifikaciją, tačiau taikė dėvėtų daiktų kodą, kuris neatitinka gabenamo krovinio turinio, išvardino gavėjus ir priskyrė jiems tam tikrą krovinio svorį. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Danijos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ krovinius į Lietuvos Respubliką įvežė pagal T1 procedūrą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau šias prekes iš Lietuvos išvežinėjo su Carnet TIR knygelėmis pagal Muitinės konvenciją dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR konvenciją). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad net ir siuntėjui nurodžius proformose neteisingą kodą turėdami krovinio sąrašus ir matydami, kad kodas neatitinka prekių klasifikacijos šie asmenys negalėjo jo perrašyti, o turėjo ištaisyti ir įrašyti tokį, kuris atitiktų prekių kvalifikaciją. Pažymima, kad pagal suformuotą teismų praktiką muitinės deklaracijos suklastojimu laikomas žinomai neteisingų duomenų arba duomenų remiantis suklastotais dokumentais apie gabenamas prekes ar kitas vertybes (HS kodas, kiekio, vertės, turimų licencijų ar leidimų, ar kt.) įrašymas, taip pat tokių žinomai neteisingų duomenų patvirtinimas antspaudais ir pan. Tokia asmenų veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę už kontrabandą.
E. T. būdamas deklarantu, prisiimdamas deklaruoti K. G. krovinius, taip pat prisiėmė atsakomybę už tinkamą gabenamų prekių muitinį įforminimą. Pagal Europos Bendrijos muitinės kodekso 5 straipsnio 4 dalį būtent toks asmuo laikomas veikiančiu savo vardu ir savo interesais, todėl E. T. yra kontrabandos nusikaltimo subjektas. Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo ir muitinės kontrolės procedūra E. T. ir K. G. buvo žinoma, todėl jų konkretūs veiksmai – žinant, kad faktiškai gabenami naujos prekės, alkoholio ir tabako gaminiai, pateikė muitinės procedūrai atlikti suklastotus dokumentus, neva gabenami dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai patvirtina, kad E. T. ir K. G. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, taigi baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas pagamino netikrą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai pripažintinas dokumento suklastojimu.
Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad K. G. pagal išankstinį susitarimą E. T. pateikė suklastojimui TIR knygeles Nr. XZ61747062, Nr. XH61747562 ir penkis CMR be numerio, į kuriuos E. T. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie prekes: TIR knygelių Nr. XZ61747062 ir Nr. XH61747562 10-ame langelyje įrašė prekės pavadinimą „diplomatic supplies“ (diplomatinis tiekimas) ir prekių kodą pagal KN 6309000000 (dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai), penkiuose CMR be numerio 6-9 langeliuose įrašė prekės pavadinimą „diplomatic supplies“ (diplomatinis tiekimas), 10-ame langelyje įrašė prekės kodą pagal KN 6309000000 (dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai), ir 2009 m. lapkričio 19 d., apie 18 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje „Geležinkelis“, esančioje (duomenys neskelbtini), pateikė paminėtus suklastotus tikrus dokumentus muitinės pareigūnams įforminimui. Nuteistojo E. T. apeliacinio skundo argumentas, kad prekės kodas 6309000000 buvo įrašytas 2009 m. lapkričio 11 d., paneigiamas. Iš 2009 m. lapkričio 18 d., 13:24:37 val., pokalbių suvestinės matyti, kad K. G. skambina M. A. ir tariasi, kad pateiktų sąrašą žmonių kam ir kiek kg priklauso automobilyje esančio krovinio, o 2009 m. lapkričio 18 d., 13:51:53 val. pokalbių tarp K. G. ir M. A. metu K. G. teigia, kad jam pateiktuose dokumentuose nenurodyta specifikacija (17 t., b. l. 91-93). Iš Danijos Kopenhagos muitinėje gautų tranzito deklaracijų ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų matyti, kad deklaracijose nėra nurodyti prekės kodai (8 t., b. l. 61-63, 66-149). Liudytojas H. H. V. (H. H. V.) teisme parodė, kad, kai buvo išsiuntę sunkvežimį su kroviniu, sulaukė skambučio iš H. dukters (M. A.), kuri pranešė, jog sustabdytas sunkvežimis su prekėmis, nes trūksta prekių kodo. Informavo, kad nežino kokio kodo trūksta ir prašė raštu nurodyti kokios informacijos trūksta. Kiek pamena M. A. prašymu nurodytą kodą užrašė „(duomenys neskelbtini) “ darbuotoja V. L. (20 t., b. l. 8-10). Liudytojas T. Š. būdamas Klaipėdos teritorinės muitinės kriminalinės tarnybos skyriaus viršininku mano, kad „(duomenys neskelbtini)“ tikrai negalėjo surašyti lietuviškų raidžių KN prekės kode. Sąskaita proforma išankstinio apmokėjimo, kurią išrašė danai buvo nurodytas prekės kodą CCE 6309 tik ant dviejų sąskaitų iš septynių, bet Danijos muitinei šitų proformų su tuo kodu nepateikė (20 t., b. l. 23-25). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų K. G. ir E. T. veiksmus teisingai kvalifikavo ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Pažymima, kad iš Klaipėdos apygardos 2011 m. spalio 19 d. nutarimo matyti, kad iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-1-328-09 atskirtas tyrimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų Danijos Karalystėje (1 t., b. l. 6-9), tačiau tai neturi jokios reikšmės kvalifikuojant nuteistųjų E. T. ir K. G. nusikalstamas veikas.
Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas kaltinimą pagrindžiančius įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir vertino jų visetą. Šį nuosprendį teismas, vykdydamas BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, grindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais ir laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistųjų E. T. ir K. G. iškeltas versijas. Taigi kaltinimas dėl kontrabandos ir dokumentų klastojimo, priešingai nei tvirtina apeliantai skunduose, yra pagrįstas įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gautais ir BPK nustatytais proceso veiksmais patikrintais duomenimis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl apeliantams nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios procesinėms normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis Nr. 2K-237/2010).
Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes ir pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nuteistiesiems K. G. ir E. T. paskyrė baudas, kurios yra švelniausios bausmės iš sankcijoje numatytų bausmių, tačiau didesnės už įstatymų sankcijose numatytų baudų vidurkius, t. y. už sunkų nusikaltimą (BK 199 straipsnio 1 dalį) numatyta bauda nuo 1 MGL iki 300 MGL (BK 47 straipsnio redakcija 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495), o už nesunkų (BK 300 straipsnio 1 dalį) – nuo 1 MGL iki 100 MGL (BK 47 straipsnio redakcija 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495). Nuteistiesiems paskirtos baudos yra adekvačios padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui, bei atitinka pusiausvyrą tarp padarytų veikų (neteisėtai gabentų prekių vertė keliasdešimt kartų viršijo minimalią 250 MGL vertės ribą) ir jų asmenybėms (neteisti, jauno amžiaus, dirba, po nusikaltimų padarymo eilę kartų bausti administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), todėl mažinti nėra jokio pagrindo. Apeliantams paskirtos baudos atitinka BK 61 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, K. G. ir E. T. paskirtos baudos nėra aiškiai per didelės, jos užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia BK 54-63 straipsniuose išdėstytas nuostatas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nuosprendyje išdėstė argumentus dėl turto konfiskavimo. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) priklausantys vilkikai „VOLVO FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), „DAF 95XF430“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) priklausanti puspriekabė „SCHMITZ SKO 24/L“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistųjų K. G. ir E. T. buvo panaudoti kaip priemones nusikalstamai veikai daryti, o bendrovių atstovai reikiamai nekontroliavo, kad būtų tinkamai įforminti krovinių gabenimo dokumentai bendrovėms priklausančiomis priemonėmis, tuo pačiu prisiimdami riziką dėl galimo bendrovėms priklausančių transporto priemonių panaudojimo darant kontrabandą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas šiuos automobilius konfiskavo pagrįstai.
Esant visoms išvardintoms aplinkybėm keisti ar naikinti nuosprendžio nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų E. T. ir K. G. apeliacinius skundus atmesti.