Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2012-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-125-557/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-05
Bylos Nr.
1-125-557/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kaltinamasis
E. T.
Baudž. byla Nr. 1-125-557/2012(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 5 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai,gynėjams Maurui Urbonavičiui, Rimantui Aliukoniui, Olegui Drobitko,vertėjai Agnei Ranonytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. T., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas,

K. G., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinami pagal BK 199 str. 1 d., 300 str. 1 d., 199² str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamieji K. G. ir E. T., veikdami bendrininkų grupe, išvengdami muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir suklastojo tikrus dokumentus: kaltinamasis K. G., būdamas UAB „D. I. T.“ direktoriumi, bei kaltinamasis E. T., būdamas UAB „A.“ muitinės tarpininku, užimamų pareigų pagrindu žinodami, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną krovininėmis transporto priemonėmis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bus gabenami privalomi pateikti muitinei daiktai - įvairios naujos prekės (alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai ir kitos prekės), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, skirtos įvairioms ambasadoms Uzbekijos Respublikoje, Kazachijos Respublikoje, Tadžikijos Respublikoje ir Kirgizijos Respublikoje, ir kad pagal muitinės konvenciją dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR Konvencijos 2 ir 5 straipsniai) krovinys gabenamas be tarpinio perkrovimo į kelių transporto priemones, kad kroviniai, gabenami pagal TIR procedūrą užplombuotomis kelių transporto priemonėmis, tranzito šalių pasienio muitinėse paprastai netikrinami, turėdami tikslą suklastoti dokumentus ir tokiu būdu išvengti muitinės kontrolės, 2009 m. lapkričio 18-19 d. telefoninių pokalbių metu susitarė, kad E. T. suklastos TIR knygeles bei tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (toliau CMR), įrašydamas į juos žinomai neteisingus duomenis apie prekes (prekių pavadinimą ir kodą), tai yra vietoje gabenamų naujų įvairių prekių (alkoholinių gėrimų, tabako gaminių ir kitų prekių) įrašys prekių pavadinimą „diplomatic supplies“ (diplomatinis tiekimas) bei nurodys prekių kodą pagal kombinuotąją prekių nomenklatūrą (toliau KN) 6309000000 (dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai), atspausdins specifikaciją, kurioje vietoje prekių pavadinimų bei kodų nurodys tik prekių gavėjus, prekių kiekį ir svorį bei pateiks užpildytus dokumentus muitinei įforminimui. Tuoj po to K. G., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą su E. T., perdavė E. T. neužpildytą TIR knygelę Nr. XZ61747062 transporto priemonei valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Latvijos tranzito deklaraciją, neužpildytą CMR be numerio, 2009-11-05 sąskaitą proformą be numerio ir sąrašą, kuriame buvo nurodyti prekių gavėjų duomenys, prekių kiekis ir svoris, neužpildytą TIR knygelę Nr. XH61747562 transporto priemonei valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Danijos tranzito deklaracijas, neužpildytus CMR be numerio, 2009-11-12 sąskaitą proformą Nr. 2009/339893, 2009-11-12 sąskaitą proformą Nr. 20009/340094+367638, 2009-11-12 sąskaitą proformą Nr. 2009/338519, 2009-11-12 sąskaitą proformą Nr. 2009/338516, 2009-11-11 sąskaitą proformą Nr. 2009/338517, 2009-11-11 sąskaitą proformą Nr.2009/338515, 2009-11-11 sąskaitą proformą Nr. 2009/338521 ir sąrašą, kuriame buvo nurodyti prekių gavėjų duomenys, prekių kiekis ir svoris. E. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą su K. G., 2009 m. lapkričio 19 d. savo darbo vietoje – UAB „A.“, esančioje (duomenys neskelbtini), užpildė TIR knygeles Nr. XZ61747062, Nr. XH61747562 ir penkis CMR be numerio, į kuriuos įrašė žinomai neteisingus duomenis apie prekes: TIR knygelių Nr. XZ61747062 ir Nr. XH61747562 10-ame langelyje įrašė prekės pavadinimą „diplomatic supplies“ (diplomatinis tiekimas) ir prekių kodą pagal KN 6309000000 (dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai), penkiuose CMR be numerio 6-9 langeliuose įrašė prekės pavadinimą „diplomatic supplies“ (diplomatinis tiekimas), 10-ame langelyje įrašė prekės kodą pagal KN 6309000000 (dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai) ir tokiu būdu tyčia suklastojo tikrus dokumentus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. T. 2009 m. lapkričio 19 d. apie 18 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje „Geležinkelis“, esančioje Liepų g. 79b, Klaipėdoje, pateikė paminėtus suklastotus tikrus dokumentus muitinės pareigūnams įforminimui.

Tokiu būdu K. G. ir E. T. suklastojo tikrus dokumentus - TIR knygeles bei tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (o E. T. šiuos suklastotus tikrus dokumentus ir panaudojo, pateikdamas muitinei), ir gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus - įvairias prekes (alkoholinius gėrimus, tabako gaminius ir kitas prekes), kurių bendra vertė yra 1 181 633 litai ir viršija 250 MGL dydžio sumą, pateikiant suklastotus dokumentus ir tokiu būdu išvengiant muitinės kontrolės.

Apklaustas teismo, kaltinamasis K. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nagrinėjamų įvykių metu jis dirbo UAB „D. I. T.“ direktoriumi bei pagal įgaliojimą Lietuvoje atstovavo Rusijos ribotos atsakomybės bendrovę „D.“, kartu būdamas šios bendrovės akcininku. Abi bendrovės užsiėmė krovinių pervežimu. Vilkikai „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso RAB „D.“. Puspriekabės „SCHMITZ SKO 24/L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas UAB „B.“. RAB „D.“ naudojasi šia puspriekabe pagal 2009-12-07 transporto priemonės nuomos sutartį. Puspriekabės „SCHWARZMULLER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „K.“. RAB „D.“ naudojasi šia puspriekabe pagal 2009-11-13 transporto priemonės nuomos sutartį. 2009-11-05 logistikos bendrovė UAB „B.“, atstovaujama direktoriaus J. C., pasirašė krovinių pervežimo sutartį Nr. 7 su Uzbekijos įmone „M. C.“, atstovaujama direktoriaus C. A.. 2009-11-03 įmonė „M. C.“ faksu pateikė bendrovei „B.“ užsakymą krovinio pervežimui. Užsakyme buvo nurodytas diplomatinis krovinys, transporto priemonės pakrovimui pateikimo data – 2009-11-12, krovinio siuntėjas – Danijos bendrovė „P. J. C.“. Diplomatinis krovinys turėjo būti gabenamas į Taškentą. Bendrovė „B.“, tarpininkaujant jo pažįstamam šios bendrovės vadybininkui P. C., užsakė įmonėje UAB „D. I. T.“ minėto krovinio pervežimą iš Danijos į Klaipėdą. Krovinio pakrovimo vieta – „P. J. C.“, Kopenhaga, Danija. Užsakyme buvo nurodytas krovinys - diplomatinis krovinys. Jis davė nurodymą įmonės vairuotojui S. G. parvežti krovinį iš Danijos į Klaipėdą. S. G. gabeno krovinį iš Danijos į Klaipėdą du kartus transporto priemonėmis valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini). S. G. dalyvavo krovinio pakrovimo ir puspriekabių plombavimo metu. Pakrovimo vietoje S. G. gavo krovinio dokumentus, kuriuos pateikė Danijos muitinei tranzito procedūrai įforminti. Danijos muitinės pareigūnai patikrino dokumentus ir paliko tik tuos, kurių reikėjo tranzito procedūrai įforminti. Danijoje buvo įformintos tranzito deklaracijos, kurių kopijas kartu su jas lydinčiais dokumentais (sąskaitomis proformomis ir sąrašais, kuriuose buvo nurodyti prekių siuntėjai, gavėjai, dėžių kiekis, svoris) S. G. jam perdavė, grįžęs į Klaipėdą. 2009-11-02 UAB „B.“ pateikė RAB „D.“ užsakymą to paties krovinio pervežimui iš Klaipėdos į Taškentą. Užsakyme buvo nurodytas krovinio siuntėjas – „M. C.“, pakrovimo data – 2009-11-10, pakrovimo vieta – Klaipėda. Užsakyme buvo nurodytos transporto priemonės – valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl pirmos transporto priemonės RAB „D.“ davė nurodymą vairuotojui Č. J. nugabenti iš Danijos atgabentą puspriekabę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kroviniu iš Klaipėdos į Taškentą. Jis perdavė vairuotojui Č. J. tuščią TIR knygelę Nr. WXW61747061 ir iš vairuotojo S. G. gautus dokumentus po krovinio įforminimo Danijos muitinėje. Iš gautų dokumentų matėsi, kad gabenamas diplomatinis krovinys, tą buvo minėjęs ir P. C., kokios konkrečiai prekės buvo gabenamos, jis nežinojo, nes prie dokumentų prekių sąrašai su kodais ar kita informacija nebuvo pridėti. Vairuotojas Č. J. pateikė dokumentus užpildymui UAB „AK.“ deklarantams, o užpildytus krovinio dokumentus - Klaipėdos teritorinei muitinei. Atidarius TIR knygelę Nr. XW61747061, vairuotojas Č. J. išvyko į Latviją, kur per Latvijos Terechovo postą turėjo išvykti į Rusiją per Sebežo postą. Toliau visus organizacinius klausimus vairuotojas derino su P. C.. Nuvykus į Sebežo postą Rusijos Federacijos pusėje, Rusijos muitinės pareigūnai neleido į vežti krovinio motyvuodami tuo, kad nėra specifikacijos (nenurodytas prekių sąrašas ir prekių kodai). Rusijos muitinėje 2009-11-17 jo ir P. C. sprendimu vairuotojas Č. J. parašė prašymą leisti reeksportuoti atgabentą krovinį, nes nebuvo pateikti prekių sąrašai ir nurodyti prekių kodai. Latvijos muitinės Terechovo poste tam pačiam kroviniui buvo įforminta tranzito deklaracija MRN Nr. 09LV000722109F66D5. Paskirties įstaiga buvo nurodyta Klaipėdos Krovinių postas. 2009-11-19 vairuotojas Č. J. grįžo į Lietuvą ir nuvyko į Klaipėdos krovinių postą, kur buvo užbaigta tranzito procedūra iš Latvijos į Klaipėdą. Kadangi iškilo problema su krovinio dokumentais, P. C. paskambino krovinio užsakovui C. A. ir perdavė informaciją apie susidariusias krovinio gabenimo problemas. C. A. pasakė P. C., kad krovinį reikia gabenti per Baltarusijos Respubliką maršrutu Lietuva – Baltarusija – Rusija, nes prieš tai analogiškas krovinys buvo pristatytas per Baltarusiją be jokių problemų, nors tuo atveju taip pat nebuvo specifikacijos. P. C. paskambino jam ir pasakė, kad reikia gabenti krovinį per Baltarusiją. Krovinio gabenimo klausimais jis telefonu bendravo ir su C. A. dukra Malika, kuri tuo metu gyveno Lietuvoje ir buvo įgaliota atstovauti „M. C.“. Tuo metu analogiškas krovinys buvo gabenamas dar viena RAB „D.“ transporto priemone. Jis pasakė vairuotojui Č. J., kad reikės vykti per Baltarusiją, ir kreipėsi į pažįstamą deklarantą E. T. dėl TIR knygelės ir CMR-o užpildymo. Jis paskambino E. T. ir pasakė visą situaciją dėl minėto diplomatinio krovinio gabenimo bei grąžinimo, pasakė, kad prieš tai analogiškas krovinys buvo gabenamas per Baltarusiją be jokių problemų. E. T. sutiko užpildyti krovinio dokumentus, juos užpildė ir 2009-11-19 pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnams. Ar E. T. kartu su TIR knygele pateikė muitinei sąrašus su krovinio siuntėjų ir gavėjų pavadinimais, dėžių skaičiumi ir svoriu, nežino. Krovinys turėjo būti išgabentas iš Lietuvos per Lavoriškių postą į Baltarusijos Respubliką per Kotlovkos postą. RAB „D.“ parašė E. T. įgaliojimą atstovauti įmonę ir tvarkyti visus su muitine susijusius formalumus Klaipėdos teritorinėje muitinėje. Dėl antros transporto priemonės RAB „D.“ davė nurodymą vairuotojui V. G. nugabenti iš Danijos atgabentą puspriekabę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kroviniu iš Klaipėdos į Taškentą. Jis perdavė vairuotojui V. G. tuščią TIR knygelę Nr. XH61747562 ir iš vairuotojo S. G. Danijos muitinėje gautus dokumentus. Iš gautų dokumentų matėsi, kad gabenamas diplomatinis krovinys, kokios konkrečiai prekės buvo gabenamos, jis nežinojo, nes prie dokumentų prekių sąrašai su kodais ar kita informacija nebuvo pridėti. Tuo metu iš Latvijos grįžo vairuotojas Č. J., kuris gabeno diplomatinį krovinį puspriekabėje valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip ir ankstesniu atveju, jis pasakė vairuotojui V. G., kad reikės vykti per Baltarusiją ir kreipėsi į pažįstamą deklarantą E. T. dėl krovinio dokumentų užpildymo. E. T. užpildė TIR knygelę Nr. XH61747562 ir CMR be numerio. Kas konkrečiai pateikė užpildytus krovinio dokumentus Klaipėdos teritorinei muitinei, nežino. Ar E. T. kartu su Carnet TIR knygele pateikė Danijos muitinėje gautus sąrašus su krovinio siuntėjų ir gavėjų pavadinimais, dėžių skaičiumi ir svoriu, nežino. Krovinys turėjo būti išgabentas iš Lietuvos per Lavoriškių postą į Baltarusijos Respubliką per Kotlovkos postą.

Tvirtina, kad nežinojo, jog gabenamas alkoholis ir tabako gaminiai, P. C. jam buvo nurodęs, kad krovinys yra diplomatinis ir turės pirmumo teisę atliekant muitinės bei pasienio kontrolės procedūras. Visa kalba ėjo apie diplomatinį krovinį ir jis buvo įsitikinęs, kad gabena diplomatinį krovinį, nors anksčiau to daryti jam nebuvo tekę. Jis žinojo, kad gabenant alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, turi būti pateikta TIR knygelė su užrašais, nurodančiais, kad gabenami alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai. Šiuo atveju jis nežinojo, kad gabenami alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai, todėl vairuotojams įforminimui perdavė vieną TIR knygelę visam kroviniui be specialaus užrašo. Pagalbos į E. T. kreipėsi tik tada, kai pirmasis vilkikas užstrigo Rusijos pasienyje, bandė kartu ieškoti išeities, kaip tinkamai įforminti ir laiku nugabenti krovinį, nesiekdami klastoti dokumentų ar muitinėms pareigūnams pateikti melagingus duomenis apie gabenamą krovinį. Jis siūlė P. C. grąžinti krovinį siuntėjui, bet šis jį įtikino, kad su kroviniu viskas gerai. Taip pat siūlė E. T. krovinį patalpinti į kokį nors specialų sandėlį, kol išsispręs nesklandumai su dokumentais, tačiau pastarasis paaiškino, kad tokio sandėlio Lietuvoje nėra. Krovinio turinį jis pamatė tik tada, kai muitininkai atidarė vilkiką. Tvirtina, kad įrašyti jo telefoniniai pokalbiai su E. T. yra ne apie šį krovinį, o apie kitą krovinį, kurį prieš tai buvo gabenusi viena Kauno bendrovių, šio krovinio dokumentus parūpino P. C. iš minėtos bendrovės kaip pavyzdį, jiems forminant krovinio dokumentus, o jis gautus iš P. C. dokumentus persiuntė E. T.. Jau po visko suprato, kad buvo pakištas, kadangi nusikaltimas iš anksto buvo suplanuotas krovinio siuntėjų ir gavėjų, o nusikaltimui paaiškėjus, atsakomybė buvo suversta ant jo, t. y. vežėjo. Jis, kaip vežėjas, jokio intereso ir materialinio išskaičiavimo gabenti krovinį kontrabandos būdu neturėjo. Po to įvykio P. C. iš UAB „B.“ buvo atleistas, šiuo metu jis pats dirba UAB „B.“ direktoriumi.

Apklaustas teismo, kaltinamasis E. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo 2009 metų rudens dirbo UAB „A.“ muitinės tarpininko atstovu. 2009 m. lapkričio mėn. 15 ar 16 d. jam paskambino K. G. ir paprašė sutvarkyti muitinės formalumus, susijusius su diplomatinio krovinio gabenimu, tai yra užpildyti dokumentus TIR procedūrai ir pateikti juos muitinei. Pokalbio metu K. G. pasakė, kad iš Danijos į trečiąsias šalis bus gabenamas diplomatinis krovinys ir jis turi pateikti krovinį ir jį lydinčius dokumentus. K. G. pasakė, kad krovinys jau pristatytas į Klaipėdos krovinių postą, ir kad viena transporto priemonė su diplomatiniu kroviniu jau buvo išgabenta per Latvijos Respubliką į Rusiją, tačiau buvo grąžinta atgal, nes trūko dokumentų ir informacijos apie krovinį. Klausė, ką daryti kol išsiaiškins, kokių dokumentų trūksta, ar tas mašinas galima paprastai laikyti, ar galima į kokius nors sandėlius nugabenti. Pasakė, kad reikia žiūrėti dokumentus, nes netranzitinės deklaracijos turi terminą, per kurį turi sekti procedūra, arba turi būti iškrauta į sandėlius krovinys, arba atidarytas Tir carnetas ir važiuoti toliau, arba turi nuvažiuoti iki šoninės ES sienos, turi užsigesinti viena tranzitinė deklaracija, atsidaryti kita. Rusai buvo vieną mašiną sustabdę, todėl K. G. pabijojo siųsti antrą mašiną ir klausė, į kokius sandėlius gali iškrauti. Sakė, kad tokių sandėlių Lietuvoje, kurie galėtų priimti diplomatinį krovinį, nėra. Muitinės tarpininko veikla užsiima nuo 1999 m., diplomatinį krovinį teko deklaruoti 3 kartus. Diplomatinių krovinių gabenimo tvarka tokia pati, kaip ir kito elementaraus krovinio, išskyrus tai, kad per pasienio postus lengviau praleidžiami. Vieno krovinio dokumentus (7 vokus) atvežė vadybininkė, atvežė tuščią TIR carnet knygelę, tuščią CMR važtaraštį. Taip pat analogiškai buvo atvežti dokumentai ir kito krovinio, specifikacijos, kuri įvardijama kaip krovinio aprašymas, nebuvo. Pagal tai, kas pateikta, matė diplomatinį krovinį, o kas po tuo slepiasi, nesidomėjo. Skirtumas tarp jo surašytų dokumentų ir „AK.“ tai, kad jis surašė ant vieno lapo visas ambasadas, išvardijo pavardes, pareigas, išdėstė jų gaunamų daiktų dėžučių skaičių ir kilogramus. Pagal dokumentus matė, kad gauna diplomatai, nes jie buvo visi išvardinti. K. G. jam atsiuntė pavyzdį kito krovinio, kaip rašo kauniečiai ir su kokiais dokumentais jie važiavo. Apie šiuos dokumentus ir kalbama įrašytuose telefoniniuose pokalbiuose. Jis K. G. popierių nematė ir aiškino tuos popierius, kurie buvo atsiųsti kaip pavyzdys. K. G. pasakė, kad krovinys turi būti pateiktas muitinei. Pagal pateiktus dokumentus jis atspausdino TIR knygelę, CMR, atvežė viską į muitinę ir pridavė. Jis nesiekė išvengti mokesčių ir turėti kažkokį interesą. 2009-11-19 jis nuvažiavo į Klaipėdos Krovinių postą, kur jau buvo dvi transporto priemonės su kroviniu ir jų vairuotojai. TIR procedūrai įforminti jam buvo perduoti dokumentai, kurių pagrindu NCTS sistemoje užpildė tranzito lydintįjį dokumentą. Duomenis apie krovinio siuntėją, gavėją ir pačias prekes (jų pavadinimą ir kodą) įrašė iš jam perduotų dokumentų. Užpildytas tranzito deklaracijas NCTS sistemoje išsiuntė muitinei. Po to užpildė TIR knygeles Nr. XZ61747062 ir Nr. XH61747562, pagal jam perduotus sąrašus išspausdino specifikacijas, kurias pridėjo prie TIR knygelių. Specifikacijos spausdinamos tuo atveju, kai gabenama daug krovinių arba yra daug gavėjų, šios specifikacijos reikalingos gabenant kroviniu į trečiąsias šalis. Taip pat užpildė krovinio gabenimo važtaraščius (CMR). Duomenis apie prekes: jų pavadinimą – „diplomatic supplies“, kodą pagal KN 6309000000 ir svorį įrašė į TIR knygeles, specifikacijas ir CMR, vadovaudamasis jam perduotomis sąskaitomis proformomis, kuriose buvo įrašytas prekės kodas pagal KN 6309000000 ir prekės pavadinimas. Į TIR knygelę Nr. XH61747562, specifikaciją ir CMR įrašė tą patį prekės kodą, nes jis buvo nurodytas dviejose sąskaitose proformose. Kitose penkiose sąskaitose proformose prekės kodas nebuvo nurodytas. Vadovaudamasis tuo, kad sąskaitose buvo nurodytas tas pats siuntėjas ir tie patys gavėjai, prie ankstesnės TIR knygelės buvo pateikta analogiška sąskaita proforma su joje nurodytu tuo pačiu prekės kodu bei pavadinimu, antroje TIR knygelėje ir CMR bei specifikacijoje įrašė tą patį prekės kodą 6309000000. Prie TIR knygelių pridėjo sąskaitų proformų kopijas. Užpildytus dokumentus nuvežė į Klaipėdos teritorinės muitinės Krovinių postą, kur buvo transporto priemonės su kroviniu ir vairuotojai. 2009-11-19 apie 18 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto pareigūnams pateikė krovinių su TIR knygelėmis Nr. XZ61747062 ir Nr. XH61747562 dokumentus bei pačius krovinius (kroviniai tuo metu buvo muitinės krovinių poste). Kartu su TIR knygelėmis pateikė prie jų pridėtus ir kitus dokumentus. Pateikiant dokumentus, kartu su juo buvo vairuotojai. Muitinės pareigūnai patikrino dokumentus ir pradėjo forminti TIR procedūrą. Jis nežinojo, kokios konkrečiai buvo gabenamos prekės ir kad gabenamos akcizinės prekės, nes jam nebuvo pateiktas prekių sąrašas, o pateiktuose krovinį lydinčiuose dokumentuose prekių sąrašų nebuvo, todėl vietoje reikalaujamo pateikti gabenamų alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių sąrašo atspausdino specifikaciją, kurioje nurodė tik prekių gavėjus, prekių kiekį ir svorį. Prekės kodas buvo nurodytas pateiktose Danijos kompanijos sąskaitose proformose.

Liudytojas A. K. parodė, kad dirba vyr. tyrėju muitinės kriminalinėje tarnyboje. Buvo gauta duomenų, kad K. G. užsiima kontrabanda, todėl buvo pradėtas operatyvinis tyrimas, kuriame jis dalyvavo. Dėl pirmos transporto priemonės parodė, kad 2009-11-06 Danijos muitinėje buvo įforminta tranzito procedūra pagal deklaracijas MRN Nr. 09DK00046212DE6CE6, MRN Nr. 09DK00046212DE6BD9, MRN Nr. 09DK00046212DE68D2, MRN Nr. 09DK00046212DE6840, MRN Nr. 09DK00046212DE6535, 09DK00046212DE6527, MRN Nr. 09DK00046212DE62E6, MRN Nr. 09DK00046212DE60C1, MRN Nr. 09DK00046212DE6EF2. Krovinys buvo gabentas transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-11-11 Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto PTV „Geležinkelis“ buvo įforminta TIR knygelė Nr. XW61747061 ir tranzito deklaracija MRN Nr. 09LTLR1000114F74A6, deklaruota prekė – diplomatic supplies (diplomatinės prekės, tiekimas). Dokumentuose nurodytas prekių kodas pagal KN 6309000000 (dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai). Prekių vertė 98623,40 JAV dolerių. Uždėta muitinės plomba F731392. Pagal pateiktą sąskaitą proformą prekių siuntėjas „P. J. C. A/S“ krovinio gavėjas – D. D. M.. Procedūros vykdytojas – RAB „D.“. Krovinys gabentas transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant vykdomų muitinės procedūrų analizę NCTS buvo nustatyta, kad tranzito procedūrai pagal MRN Nr. 09LTLR1000114F74A6 įformintas krovinys – diplomatic supplies (diplomatinės prekės, tiekimas) buvo grąžintas iš Latvijos Respublikos ir Rusijos Federacijos pasienio Terechovo posto. Krovinys galėjo būti grąžintas tuo atveju, jei Rusijos Federacijos muitinėje muitiniam tikrinimui nebuvo pateikti visi diplomatiniam kroviniui gabenti reikalingi dokumentai. Užbaigus tranzito procedūrą Latvijos muitinėje (Terechovo MKP) pagal MRN Nr. 09LTLR1000114F74A6 2009-11-18 buvo įforminta nauja tranzito deklaracija MRN Nr. 09LV000722109F66D5, prekių siuntėjas nurodytas „Noraidita krava, Pleskavas APG., Sebeza MP Buracki“, o prekių gavėju nurodytas „P. J. C. A/S“. Tranzito deklaracijoje nurodytas prekių kodas 6309 (dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai). 2009-11-19 kroviniui grįžus atgal į Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto PTV „Geležinkelis“, buvo įforminta nauja tranzito deklaracija MRN Nr. 09LTLR100011522497, atidaryta TIR knygelė Nr. XZ61747062. Prekės - diplomatinis krovinys, dokumentuose nurodytas prekės kodas pagal KN 6309 (dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai). Prekių siuntėjas - „P. J. C. A/S“, gavėjas – „TTC Ltd.“ 2009-11-19 atlikus prie tranzito deklaracijos MRN Nr. 09LTLR1000114F74A6 pridėtų lydinčių dokumentų analizę, nustatyta, kad gabenamam kroviniui galimai nebuvo pateiktas diplomatinio krovinio sertifikatas, kuris pateikiamas muitinei diplomatinio krovinio įforminimo metu ir muitinės pažymėta sertifikato kopija paliekama muitinėje. Kadangi Lietuvos muitinei nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai diplomatiniam kroviniui gabenti, galima teigti, kad minėtas krovinys nėra diplomatinis. Pateikiant dokumentus muitinio įforminimo metu, tranzito deklaracijoje MRN Nr. 09LV000722109F66D5 nurodyta, kad gabenamas krovinys yra „Dėvėti drabužiai ir tekstilė“, TIR knygelėje Nr. XZ61747062 nurodytas prekės kodas 6309000000. Šiuo kodu pagal KN gabenama prekė yra „Dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai“. Krovinio tikrinimui palengvinti 2009-11-20 „P. J. C. A/S“ atstovė M. A. papildomai pateikė prekių sąrašus, kuriuose buvo nurodyta, kad gabenami alkoholiniai gėrimai, cigaretės, maisto prekės, parfumerija ir kiti daiktai. Šie sąrašai buvo panaudoti kaip juodraščiai tikrinimo metu skaičiuojant gabenamas prekes. Tikrinimo metu transporto priemonėje rastos nedeklaruotos prekės – alkoholiniai gėrimai, cigaretės, maisto produktai, parfumerija, buitinė technika ir kitos prekės.

Dėl antros transporto priemonės - 2009-11-12 Danijos muitinėje buvo įforminta tranzito procedūra pagal deklaracijas MRN Nr. 09DK00046212E3BD57, MRN Nr. 09DK00046212E3BEC1, MRN Nr. 09DK00046212E3BE48, MRN Nr. 09DK00046212E3C0D8, MRN Nr. 09DK00046212E3BF47, 09DK00046212E3BFC0, MRN Nr. 09DK00046212E3BE05, MRN Nr. 09DK00046212E3C2C8. Krovinys buvo gabenamas transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-11-19 Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto PTV „Geležinkelis“ buvo įforminta tranzito deklaracija MRN Nr. 09LTLR100011522BB4 ir atidaryta TIR knygelė Nr. XH61747562. Prekė - diplomatinės prekės (diplomatic supplies). Kartu su TIR knygele buvo pateiktos šios sąskaitos proformos: 2009-11-12 sąskaita proforma Nr. 2009/339893, 2009-11-12 sąskaita proforma Nr. 2009/340094+367638, 2009-11-12 sąskaita proforma Nr. 2009/338519, 2009-11-12 sąskaita proforma Nr. 2009/338516, 2009-11-11 sąskaita proforma Nr. 2009/338517, 2009-11-11 sąskaita proforma Nr. 2009/338515, 2009-11-11 sąskaita proforma Nr. 2009/338521 ir 2009-11-19 CMR be numerio. TIR knygelėje, CMR, 2009-11-12 sąskaitoje proformoje Nr. 2009/339893 ir 2009-11-12 sąskaitoje proformoje Nr. 2009/340094+367638 nurodytas prekės kodas 6309000000 (dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai). Prekių siuntėjas - „P. J. C. A/S“, gavėjas – T. T. C. „TTC Ltd.“ procedūros vykdytojas RAB „D.“. Atlikus detalų fizinį krovinio tikrinimą, transporto priemonėje rastos įvairios nedeklaruotos prekės: alkoholiniai gėrimai, cigaretės, maisto produktai, buitinė technika, parfumerija ir kitos prekės. Ant Klaipėdos teritorinei muitinei įforminimui pateiktų TIR knygelių Nr. XZ61747062 ir Nr. XH61747562 viršelio ir lapų nėra užrašų ,,TABACCO/ALCOHOL“ ir ,,TABAC/ALCOOL“, be to, tarp viršelio ir geltonojo lapo įsegtame lape nėra nurodytas gabenamų alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių, kuriems teikiama garantija sąrašas. Klaipėdos teritorinei muitinei pateiktuose dokumentuose nurodytas neteisingas prekės kodas 6309000000, kuriuo pagal KN yra deklaruojami „Dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai“. Muitinio tikrinimo metu transporto priemonėje rastos naujos nedeklaruotos prekės – alkoholiniai gėrimai, cigaretės, maisto produktai, parfumerija, buitinė technika, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Jis dalyvavo atliekant prekių, gabentų transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su TIR kygele Nr. XZ61747062 ir transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su TIR knygele Nr. XH61747562 tikrinimą. Dėvėtų drabužių ar kitų dėvėtų daiktų tikrinimo metu nerasta.

Reziumuojant liudytojas nurodė, kad sutikrinus lydinčius dokumentus su kroviniu nustatyta, kad buvo nurodyti dėvėti rūbai, o natūroje buvo alkoholis, tabakas ir kiti nauji apyvokos daiktai. K. G. įmonė nurodytoje gabenimo stadijoje buvo kaip vežėjas ir dokumentų formintojas. Jie samdėsi deklarantus, kurie formino dokumentus. Krovinio siuntėjas buvo patikėjęs visų dokumentų forminimą. E. T. buvo deklarantas o K. G. kaip vežėjas ir užsakovas, kad deklarantas įformintų dokumentus. Visa esmė yra mokesčių nuslėpimas. Diplomatiniam kroviniui mokesčiai netaikomi. Šiuo atveju turėjo mokėti Taškento bendrovė. Į trečias šalis išvežant mokami mokesčiai, kadangi krovinys Europos Sąjungos, tai turėjo būti Europos Sąjungos mokesčiai ir susimokėti mokesčius turėjo siuntėjas. Vežėjas turi suforminti tinkamai dokumentus. Šiuo atveju vežėjas žinojo, kas yra vežama. Deklaracijoje buvo dėvėti drabužiai.

Liudytoja M. I. K. parodė, kad 2009-11-19 dirbo Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių poste muitinio tikrinimo vietoje „Geležinkelis“. 2009-11-19 jai buvo pateikta TIR knygelė Nr. XZ61747062 ir krovinio dokumentai: Latvijos tranzito deklaracija, 2009-11-19 krovinio gabenimo važtaraštis (CMR) be numerio, 2009-11-05 sąskaita proforma (originalas) be numerio. Kartu su dokumentais buvo pateiktas 2009-09-24 Rusijos bendrovės „D.“ įgaliojimas vairuotojui Č. J. atstovauti bendrovę muitinėje. Kas konkrečiai pateikė krovinio dokumentus, neprisimena. Kartu su dokumentais buvo pateiktas krovinys. Dokumentų ir krovinio pateikimo metu dalyvavo vairuotojas. Prie TIR knygelės buvo pridėta specifikacija, kurioje buvo nurodytas prekės pavadinimas, prekės kodas, prekių gavėjai, pakuočių kiekis ir svoris. Pagal pateiktus dokumentus krovinio siuntėjas buvo Danijos bendrovė „P. J. AS“, krovinio gavėjas – „TTC Ltd.“, krovinys – „diplomatic supplies“, prekės kodas pagal KN 6309000000. Pagal galiojančią tvarką kartu su TIR knygele privaloma pateikti tuos dokumentus, kurie įrašyti į TIR knygelės 8 langelį. TIR knygelės Nr. XZ61747062 8-ame minėtame langelyje buvo įrašytas CMR-as ir sąskaita proforma. Krovinio įforminimui buvo pateikti abu aukščiau minėtų dokumentų originalai. Sąskaitos proformos originalas buvo grąžintas ją pateikusiam asmeniui, nes, įforminant importo procedūrą, privaloma pateikti sąskaitos originalą. Prie TIR knygelės balto lapo buvo pridėta sąskaitos kopija. Kadangi pagal pateiktus dokumentus ir pagal ant sąskaitos proformos uždėtą spaudą „DIPLOMATIC CARGO“ buvo matyti, kad gabenamas diplomatinis krovinys, todėl nepareikalavo papildomai pateikti dokumentus, kuriuose būtų nurodytas visų prekių pavadinimas, kiekis ir vertė. Prie TIR knygelės buvo pridėta specifikacija, kurioje buvo nurodyti prekių gavėjai, pakuočių kiekis ir svoris. Dokumentuose nurodytas prekės kodas 6309000000 įtarimo nesukėlė, nes kartu su TIR knygele buvo pateiktas Latvijos tranzito lydintysis dokumentas, kuriame buvo nurodytas tas pats prekės kodas, o atskiro prekių kodo diplomatiniams kroviniams gabenti Kombinuotoje prekių nomenklatūroje nėra. Ji priėmė TIR knygelę, užregistravo ją NCTS sistemoje, sistema suteikė lydinčiojo dokumento MRN Nr. 09LTLR100011522497, knygelę paliko būsenoje „Tikrinama“. Dokumentus pažymėjo savo asmeniniu spaudu Nr. KL0666 ir muitinės įstaigos spaudu Nr. V-009. Baigus tikrinimą, procedūrą įformino Muitinės departamento nustatyta tvarka.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad 2009-11-19 dirbo Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių poste muitinio tikrinimo virtoje „Geležinkelis“. 2009-11-19 jam buvo pateikta TIR knygelė Nr. XH61747562 ir krovinio dokumentai: Danijos tranzito deklaracijos, 2009-11-19 keturi krovinio gabenimo važtaraščiai (CMR) be numerio, 2009-11-12 sąskaita proforma Nr. 2009/339893, 2009-11-12 sąskaita proforma Nr. 2009/340094+367638, 2009-11-12 sąskaita proforma Nr. 2009/338519, 2009-11-12 sąskaita proforma Nr. 2009/338516, 2009-11-11 sąskaita proforma Nr. 2009/338517, 2009-11- sąskaita proforma Nr. 2009/338515, 2009-11-11 sąskaita proforma Nr. 2009/338521 (originalai). Kartu su dokumentais buvo pateiktas krovinys. Dokumentų ir krovinio pateikimo metu dalyvavo deklarantas ir vairuotojas. Kuris iš jų pateikė dokumentus, neprisimena. Prie TIR knygelės buvo pridėta specifikacija, kurioje buvo nurodytas prekės pavadinimas, prekės kodas, prekių gavėjai, pakuočių kiekis ir svoris. Pagal pateiktus dokumentus krovinio siuntėjas buvo Danijos bendrovė „P. J. AS“, krovinio gavėjas – „TTC Ltd.“, krovinys – „diplomatic supplies“, prekės kodas pagal KN 6309000000. Jis patikrino gautus krovinio dokumentus, transporto priemonės dokumentus, plombas, kurios, vizualiai žiūrint, buvo nepažeistos. Atlikęs šį tikrinimą, užbaigė gautas Danijos T1 deklaracijas. Pagal galiojančią tvarką kartu su TIR knygele privaloma pateikti tuos dokumentus, kurie įrašyti į TIR knygelės 8 langelį. Šiuo atveju minėtame langelyje buvo įrašytas CMR ir sąskaitos proformos. Krovinio įforminimui buvo pateikti visi aukščiau minėti dokumentai (originalai). Sąskaitos proformos originalai buvo grąžinti jas pateikusiam asmeniui, o prie TIR knygelės balto lapo buvo pridėtos sąskaitų kopijos. Kadangi pagal pateiktus dokumentus ir ant sąskaitų proformų uždėtus spaudus „DIPLOMATIC CARGO“ buvo matyti, kad gabenamas diplomatinis krovinys, todėl nebuvo reikalaujama papildomai pateikti dokumentus, kuriuose būtų nurodytas visų prekių pavadinimas, kiekis, vertė. Prie TIR Knygelės buvo pridėta specifikacija, kurioje buvo nurodyti visi prekių gavėjai, pakuočių kiekis ir svoris. Dokumentuose nurodytas prekės kodas 6309000000 įtarimo nesukėlė, nes kartu su TIR knygele buvo pateikti Danijos tranzito lydintieji dokumentai, kuriuose taip pat buvo nurodyta, kad gabenamas diplomatinis krovinys, o atskiro prekių kodo diplomatiniams kroviniams gabenti Kombinuotoje prekių nomenklatūroje nėra. Jis priėmė TIR knygelę, užregistravo ją NCTS (MCC/ECN programinės įrangos paketas, skirtas tranzito deklaracijoms apdoroti) sistemoje. Sistema suteikė MRN Nr. 09LTLR100011522BB4, knygelė buvo palikta būsenoje „Tikrinama“. Dokumentus pažymėjo savo asmeniniu spaudu Nr. KL0074 ir muitinės įstaigos spaudu Nr. V-004. Baigus tikrinimą, procedūra buvo įforminta Muitinės departamento nustatyta tvarka. Jis atliko prekių, gabentų transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su TIR kygele Nr. XZ61747062 ir transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su TIR knygele Nr. XH61747562 tikrinimą. Tikrinimo metu minėtose transporto priemonėse buvo rastos naujos prekės, supakuotos gamyklinėse pakuotėse ir sudėtos į dėžes, alkoholis, cigaretės. Dėvėtų drabužių ar kitų dėvėtų daiktų tikrinimo metu nerasta. Baigus transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinimą, surašytas 2009-12-18 patikrinimo aktas Nr. 10LTLM00000408763, baigus transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinimą, surašytas 2010-01-25 patikrinimo aktas Nr. 10LTLM00000014309.

Liudytojas S. G. parodė, kad dirbo UAB „D. I. T.“ vairuotoju, vairavo transporto priemonę „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. lapkričio mėnesio pradžioje gavo K. G. nurodymą vykti į Daniją (Kopenhagą) pargabenti krovinį. Į Daniją puspriekabe valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno krovinį, iškrovė ir vėliau pagal gautus nurodymus nuvyko į krovinio pakrovimo vietą Kopenhagoje. Jis dalyvavo krovinio pakrovimo metu. Į puspriekabę buvo pakrauti padėklai su kroviniu. Krovinys buvo supakuotas į dėžes. Suskaičiavo padėklų skaičių, dalyvavo užplombuojant puspriekabę. Užrašų ant dėžių neįsidėmėjo. Dėžės buvo tvarkingai sukrautos ant padėklų, apklijuotos lipnia juosta. Kokios konkrečiai buvo gabenamos prekės dėžėse, nežino, nes pakrovimo metu dėžės nebuvo atidarytos, prekių nematė. Krovinio pakrovimo vietoje gavo krovinio dokumentus. Kokie konkrečiai dokumentai jam buvo perduoti, neprisimena, šių dokumentų nenagrinėjo. Ar tarp dokumentų buvo perduotos sąskaitos su jose nurodytais prekių pavadinimais, kodais ir pan., neprisimena. Kokia informacija buvo nurodyta jam perduotoje 2009-11-05 sąskaitoje proformoje, neprisimena. Pagal gautus dokumentus buvo gabenamas diplomatinis krovinys. Užplombavus puspriekabę, nuvažiavo į netoli pakrovimo vietos esantį muitinės postą. Poste pateikė dokumentus, kaip suprato, muitinės pareigūnams, kurie peržiūrėjo jo pateiktus dokumentus ir pasiėmė tik tuos, kurių reikėjo krovinio įforminimui, kitus paliko ant stalo. Jis pasiėmė jam paliktus dokumentus ir laukė, kol bus atlikti muitinės formalumai. Po kiek laiko pareigūnai perdavė jau užpildytus krovinio dokumentus (tranzito deklaracijas ir jas lydinčius dokumentus). Kokie konkrečiai dokumentai jam buvo perduoti kartu su tranzito deklaracijomis, neprisimena, šių dokumentų nenagrinėjo. Ar tarp dokumentų buvo originali 2009-11-05 sąskaita proforma, neprisimena. Muitinės pareigūnai patikrino tik jo pateiktus krovinio dokumentus. Transporto priemonės paviršių, siuntėjo plombos ar pačių prekių muitinės pareigūnai netikrino. Baigus dokumentų įforminimą, išvažiavo į Švediją, kur iš Karlshamno keltu grįžo į Klaipėdą. Grįžęs į Klaipėdą, visus krovinio dokumentus perdavė vadovui K. G.. Tą pačią dieną K. G. nurodymu tuo pačiu keltu su kita pakrauta puspriekabe valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išplaukė atgal į Švediją. Iš Švedijos nuvažiavo į Kopenhagą, kur iškrovė krovinį ir nuvažiavo į tą pačią diplomatinio krovinio pakrovimo vietą. Krovinio pakrovimas, plombavimas, dokumentų perdavimas ir įforminimas Danijoje muitinėje vyko kaip ir ankstesnį kartą. Grįžęs į Klaipėdą, visus krovinio dokumentus perdavė K. G.. Kokia informacija apie prekes buvo įrašyta sąskaitose, neprisimena, nes sąskaitų nenagrinėjo. Kiek pamena, antroje puspriekabėje buvo pakrautas televizorius. Kitų prekių ar dėžių požymių neįsidėmėjo.

Liudytojas J. C. parodė, kad UAB „B.“ direktoriumi dirbo nuo 1996 m. iki 2010 metų vasario mėnesio. Puspriekabė „SCHMITZ SKO 24/L“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota UAB „B.“ vardu. 2009-12-07 pasirašyta puspriekabės nuomos sutartis su Rusijos RAB „D.“, kurios pagrindu minėta bendrovė naudojasi puspriekabe. 2009-11-05 UAB „B.“ pasirašė krovinių pervežimo sutartį Nr. 7 su įmone „M. C.“ (direktorius C. A.). Šią sutartį UAB „B.“ vardu pasirašė jis. Sutarties iniciatorius buvo UAB „B.“ projektų vadovas P. C., kuris surado šiuos klientus ir jį įtikino, kad sėkmingai nugabenus šiuos du reisus, bus gautas kontraktas pastoviam gabenimui į Vidurinę Aziją. Viliojo ir diplomatinis krovinio statusas, kuris reiškė, kad krovinys neliečiamas ir nebus sulaikomas pasienyje, P. C. garantavo apmokėjimą, sakė, kad klientai yra jam žinomi žmonės. 2009-11-03 įmonė „M. C.“ faksu pateikė bendrovei „B.“ užsakymą krovinio pervežimui. Užsakyme buvo nurodytas krovinys – diplomatinis krovinys, transporto priemonės pateikimo data – 2009-11-12. Krovinio siuntėjas – „P. J. C. A/S“ (Danija), krovinys turėjo būti nugabentas iš Danijos (Kopenhaga) į Taškentą. Jis pasirašė užsakymą, po ko šis užsakymas buvo išsiųstas atgal faksu kompanijai „M. C.“. Už pervežimo paslaugas kompanija „M. C.“ avansu užmokėjo jų įmonei 30 procentų bendros paslaugų kainos krovinio gabenimui iš Lietuvos į Taškentą (8000 eurų už abi transporto priemones) - 24169 Lt pagal KPO serija JCAK Nr. 0000651. Su kompanija „M. C.“ krovinių pervežimo sutartį pasirašė pirmą kartą. 2009-11-02 UAB „B.“ pateikė Rusijos bendrovei „D.“ užsakymą Nr. BTG 06.11 krovinio pervežimui iš Klaipėdos į Taškentą. Užsakyme buvo nurodytos dvi transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio pakrovimo vieta – Klaipėda, krovinio iškrovimo vieta – Taškentas. 2009-11-03 UAB „B.“ užsakė įmonėje UAB „D. I. T.“ minėto krovinio pervežimą iš Danijos į Klaipėdą. Krovinio pakrovimo vieta – „P. J. C.“, Kopenhaga, Danija. Užsakyme buvo nurodytas krovinys – diplomatinis krovinys. Visas krovinio gabenimo sąlygas ir aplinkybes su klientu (užsakovu) C. A. derino P. C.. Su transporto priemonių vairuotojais Č. J. ir V. G. jis asmeniškai dėl krovinių gabenimo maršruto ir dokumentų pateikimo muitinei nebendravo. Apie pirmosios transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kroviniu grąžinimą iš Latvijos Respublikos-Rusijos Federacijos pasienio posto sužinojo iš P. C.. Jis paskambino ir pasakė, kad Rusijos Federacijos pasienyje pareigūnai pasiūlė pasirinkti vieną iš variantų – atlikti detalų tikrinimą Rusijos muitinėje arba grąžinti krovinį atgal į Klaipėdą. Kadangi išspręsti iškilusias krovinio gabenimo problemas buvo lengviau Lietuvoje nei Rusijoje, todėl su P. C. nusprendė, kad transporto priemonė su kroviniu turi grįžti atgal į Klaipėdą, kur buvo atidaryta TIR knygelė. Tuo metu jau buvo paruošta gabenimui kita krovinio dalis transporto priemone valst. (duomenys neskelbtini). Kadangi abi transporto priemonės su kroviniu buvo Klaipėdoje ir reikėjo spręsti klausimą dėl tolimesnio į jų gabenimo į Taškentą, P. C. susisiekė su C. A., kuris nurodė minėtoms transporto priemonėms su kroviniu vykti per Baltarusiją. Šis nurodymas buvo perduotas vežėjui – RAB „D.“ atstovui K. G.. 2009-11-19 Klaipėdos teritorinei muitinei įforminimui buvo pateikti krovinių dokumentai. Po kiek laiko P. C. paskambino ir pasakė, kad muitinėje bus atliekamas detalus tikrinimas. Su deklarantu E. T. šio krovinio gabenimo klausimais nebendravo. Jokių nurodymų dėl krovinio dokumentų užpildymo jam nedavė. Apie gabenamas prekes žinojo tik tiek, kad tai buvo diplomatinis krovinys. Apie krovinio dokumentų užpildymo ir jų pateikimo muitinei aplinkybes nieko negali parodyti, nes šių klausimų jis nesprendė ir dokumentų nepildė, krovinio dokumentų ir krovinio nematė. Kodėl krovinio dokumentuose buvo nurodytas prekės kodas 6309000000 („Dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbinai“), nežino. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių gabenimo tvarkos su TIR knygelėmis nežino, kokie įrašai ir kokia informacija turi būti pateikta, gabenant minėtas prekes, nežino.

Liudytojas P. C. parodė, kad dirbo UAB „B.“ projektų vadovu. Pagrindinės pareigos – klientų paieška, logistikos paslaugos. Į jį kreipėsi pažįstamas advokatas ir pasakė, kad pas jį atvažiavo svečiai iš Uzbekistano ir turi pasiūlymą pervežti krovinius iš Danijos į Uzbekistaną. Susitiko su tais žmonėmis, buvo atvažiavęs C. A. su dukra Malika, kuri studijavo Lietuvoje, ir pateikė pasiūlymą. Komercinį pasiūlymą jis pateikė UAB „B.“ direktoriui J. C.. Po kurio laiko buvo priimtas sprendimas pervežti tokį krovinį, suderino įkainius, apmokėjimą, aptarė ir sudarė sutartį, sutarė dėl krovinio pervežimo. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, jog 2009-11-05 UAB „B.“ pasirašė krovinių pervežimo sutartį Nr. 7 su įmone „M. C.“. Pagal šią sutartį 2009-11-03 įmonė „M. C.“ faksu pateikė bendrovei „B.“ užsakymą krovinio pervežimui. Užsakyme buvo nurodytas krovinys – diplomatinis krovinys, transporto priemonės pateikimo data – 2009-11-12. Krovinio siuntėjas – „P. J. C.“ (Kopenhaga, Danija), krovinys turėjo būti gabenamas iš Danijos į Taškentą. Pasirašytas užsakymas buvo išsiųstas atgal faksu įmonei „M. C.“. Už pervežimo paslaugas įmonė „M. C.“ užmokėjo iš anksto. Su kompanija „M. C.“ jo bendrovė pasirašė krovinių pervežimo sutartį pirmą kartą, anksčiau jų krovinių negabeno. 2009-11-02 UAB „B.“ pateikė Rusijos bendrovei „D.“ užsakymą Nr. BTG 06.11 krovinio pervežimui iš Klaipėdos į Taškentą. Užsakyme buvo nurodytos dvi transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio pakrovimo vieta – Klaipėda, krovinio iškrovimo vieta – Taškentas. 2009-11-03 UAB „B.“ užsakė įmonėje UAB „D. I. T.“ minėto krovinio pervežimą iš Danijos į Klaipėdą. Krovinio pakrovimo vieta – „P. J. C.“, Kopenhaga, Danija. Užsakyme buvo nurodytas krovinys – diplomatinis krovinys. Pagal kliento (užsakovo) „M. C.“ atstovo C. A. nurodymą abi transporto priemonės turėjo vykti per Latviją. Pirmosios transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas Č. J. su kroviniu išvyko į Latviją, kur per Terechovo-Sebežo postą turėjo išvykti į Rusijos Federaciją. Vairuotojui Č. J. nuvykus į RF Sebežo postą, Rusijos muitinės pareigūnai neleido įvežti į RF krovinio ir pareikalavo pateikti papildomus dokumentus - prekių sąrašus, kuriuose būtų nurodyti prekių pavadinimai ir prekių kodai arba pateikti dokumentus, įrodančius gabenamo krovinio diplomatinį statusą. Vairuotojas Č. J. paskambino jam ir pranešė apie tai, kad Rusijos muitinės pareigūnai neleidžia įforminti krovinio ir perdavė muitinės pareigūnų reikalavimą pateikti papildomus dokumentus. Jis paskambino C. A. ir pasakė, kad Rusijos Federacijos pasienyje muitinės poste iškilo problemų su krovinio įforminimu ir kad Rusijos muitinės pareigūnai reikalauja papildomų dokumentų, kuriuose būtų nurodyti prekių pavadinimai ir gabenamų prekių kodai arba dokumentų, įrodančių gabenamo krovinio diplomatinį statusą. Gavęs šią informaciją, klientas domėjosi dėl tolimesnio krovinio gabenimo galimybių. Buvo galimi du variantai: atlikti tikrinimą Rusijos muitinėje arba grąžinti krovinį atgal į Klaipėdą. Jokių papildomų krovinio dokumentų, kuriuose būtų nurodyti prekių pavadinimai ir kodai, klientas jam nepateikė. Kadangi buvo savaitgalis, kitos savaitės pirmą darbo dieną C. A. jam paskambino ir pranešė, kad transporto priemonė su kroviniu turi grįžti atgal į Klaipėdą, kur buvo atidaryta TIR knygelė. Jis paskambino vairuotojui Č. J. ir pranešė kliento nurodymą grįžti atgal į Klaipėdą. Vairuotojas Č. J. kreipėsi į atitinkamas įstaigas ir transporto priemonė su kroviniu buvo grąžinta atgal į Klaipėdą. Tuo metu jau buvo paruošta gabenimui kita krovinio dalis transporto priemone valst. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. G.. Kadangi abi transporto priemonės su kroviniu buvo Klaipėdoje ir reikėjo spręsti klausimą dėl tolimesnio į jų gabenimo į Taškentą, paskambino C. A. ir pranešė, kad abi transporto priemonės gali išvykti bei paklausė, kokie bus nurodymai dėl krovinių gabenimo maršruto. C. A. pasakė, kad prieš kelias dienas analogiškas krovinys su tokiais pačiais dokumentais buvo sėkmingai išgabentas iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją per Baltarusiją, todėl nurodė minėtoms transporto priemonėms su kroviniu vykti per Baltarusiją. Jis perdavė šį nurodymą vežėjui – RAB „D.“ atstovui K. G., kuris turėjo pasirūpinti krovinio dokumentais. 2009-11-19 Klaipėdos teritorinei muitinei įforminimui buvo pateikti krovinių dokumentai. Po kiek laiko vairuotojai arba K. G. pranešė, kad muitinėje bus atliekamas detalus tikrinimas. Apie gabenamas prekes žinojo tiek, kad tai buvo diplomatinis krovinys. Pagal kliento C. A. pateiktą informaciją tai turėjo būti įvairūs daiktai, skirti įvairioms ambasadoms. Apie krovinio dokumentų užpildymo ir jų pateikimo muitinei aplinkybes nieko nežino, nes šių klausimų jis nesprendė ir dokumentų nepildė. Krovinio nematė. Kodėl krovinio dokumentuose buvo nurodytas prekės kodas 6309000000 („Dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbinai“), nežino. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių gabenimo tvarkos su TIR knygelėmis nežino. Liudytojas taip pat paaiškino, kad krovinio dokumentų įforminimu turėjo rūpintis vežėjo samdomi deklarantai.

Liudytojas H. H. V. parodė, kad yra Danijos bendrovės „P. J. C. A/S“ pardavimų ir eksporto direktorius. Jų bendrovė teikia paslaugas diplomatams visame pasaulyje. Bendrovė parduoda ir tiekia diplomatams prekes. Privatiems asmenims prekės netiekiamos, išskyrus keletą privačių asmenų. Tiekiamos prekės neturi diplomatinio statuso. Bendrovės sandėlys yra Danijoje ir turi muitinės sandėlio statusą, nes už prekes nėra sumokėti pridėtinės vertės, akcizo, muito ir kiti mokesčiai. Prekės, esančios sandėlyje, yra kontroliuojamos muitinės. Jų bendrovė išduota T1 dokumentą, tai yra Danijos muitinėje pradeda tranzito procedūrą. Su T. T. C. „TTS Ltd.“ bendrovė „P. J. C. A/S“ sutarties nepasirašė. Sutartis yra pasirašyta su kompanija „M. C.“, kurių abiejų savininkas yra tas pats asmuo C. A.. Su kompanija „M. C.“ pasirašyta sutartis tik dėl krovinių gabenimo. Pagal šią sutartį vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį nuo krovinio paėmimo iš sandėlio vietos iki paskirties vietos ir prisiima atsakomybę už transporto dokumentų įforminimą, vykdant pervežimą iki paskirties vietos, nurodytos priede, nuo Europos Sąjungos išorinės sienos kirtimo punkto arba kitos vežėjo pasirinktos paskirties vietos Europos Sąjungos viduje. Užsakovui užsakius prekes, buvo išrašomos sąskaitos proformos. Esant užsakymui, prekės buvo vežamos tiesiogiai užsakovui – diplomatinėms atstovybėms Uzbekistane, Kazachstane, Tadžikistane, Kirgizstane, o C. A. buvo vežėjas. Taip buvo įforminti ir pateikti dokumentai Danijos muitinėje, kur tranzito dokumento 8-ame langelyje kaip gavėjos buvo nurodytos diplomatinės atstovybės. Kiek jam žinoma, vežėjas arba C. A. nebuvo įgaliotas dokumentuose keisti gavėją. Tranzito deklaracijas T1 Danijoje užpildė įmonės darbuotoja I. L. J. sandėlio vadybininko nurodymu. T1 buvo užpildytos užsakymų ir muitinės dokumento pagrindu. Muitinės dokumentas yra visa prekių specifikacija (sutrauktinis dokumentas). 2009-11-05 sąskaitą proformą be numerio (gavėjas - įvairios ambasados Uzbekistane) jo nurodymu pasirašė padėjėja pirkimo reikalams M. D. T.. 2009-11-12 sąskaitą proformą Nr. 2009/339893 (gavėjas – įvairios ambasados Kirgistane) ir 2009-11-12 sąskaitą proformą Nr. 2009/340094+367638 (gavėjas – įvairios ambasados Tadžikistane) jo nurodymu užpildė įmonės darbuotoja B. J.. Šios darbuotojos ant minėtų sąskaitų proformų užspaudė spaudą „diplomatinis krovinys“. Šis spaudas užspaudžiamas visais atvejais ant visų sąskaitų proformų. Spaudas yra raudonos spalvos. Prekės kodą pagal KN 630900000 (dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai) į sąskaitas proformas nurodė įrašyti vežėjo atstovas C. A.. 2009 m. rugpjūčio mėnesį buvo pasirašyta sutartis tarp jų įmonės ir vežėjo. Pasirašius sutartį, buvo išsiųstas pirmas automobilis su kroviniu. 2009-09-25 jo įmonės darbuotojai V. L. paskambino C. A. duktė M. A. ir paklausė, kur yra prekės kodas ir kodėl jo nėra. Jo įmonės darbuotoja V. L. paklausė, apie kokį kodą Malika kalba. Tuomet M. A. faksu atsiuntė raštą, kuriame nurodė, kokį kodą (CCE 6309000000) reikia rašyti, ir kur jį reikia įrašyti, atsiųstoje sąskaitoje vietą pažymėdama apibrėžiant. Jis ir darbuotoja V. L. nežinojo, kad tai muitinės prekės kodas ir koks tai kodas. Kad tai kodas „dėvėti rūbai“ sužinojo tik sulaikius prekes ir pradėjus ikiteisminį tyrimą. Skirtingų valstybių muitinėse yra skirtingi reikalavimai, todėl tai, kad Danijos muitinei buvo pateikti sąrašai su prekėmis, o Lietuvoje įrašytas toks prekės kodas, nesukėlė įtarimo. Sąskaitos proformos su įrašytu prekės kodu „dėvėti rūbai“ nebuvo pateikiamos Danijos muitinei, jos buvo pateikiamos tik vežėjo vairuotojams. Užrašas „Diplomatinis krovinys“ turėjo kroviniui tik suteikti pirmumo teisę, tačiau tai nereiškia, kad krovinio nereikia tikrinti ir krovinys neturėjo diplomatinio statuso. Kodėl Lietuvos muitinei nebuvo pateiktas išsamus krovinio turinys (sąskaitos), detaliai įvardijant alkoholio, cigarečių ir kitų prekių kiekius, nors Danijos muitinei tai buvo pateikta, negali atsakyti, nes tai turėjo pateikti vežėjas. „M. C.“ buvo tiekėjas, vežėjas ir jis prekių nepirko. Kai buvo išsiuntę sunkvežimį su kroviniu, sulaukė skambučio iš Chasano dukters, kuri pranešė, kad trūksta prekių kodo. Atsakė, kad nežino, kokio kodo trūksta, kas tai per kodas ir prašė jos raštu informuoti, kokios informacijos trūksta. Nežinojo, kad tas trūkstamas prekės kodas yra dėvėti drabužiai. Susidarius problemai, turėjo priimti greitą problemos sprendimą. Tuomet prašomas kodas buvo nurodytas ant faktūros ir išsiųstas. Buvo visi dokumentai, kurie rodė sunkvežimio turinį ir Danijos muitininkams neužkliuvo. Kiek pamena, tą kodą M. A. prašymu, nurodė V. L.. Ji dirba su klientais klientų aptarnavimo skyriuje ir užpildo dokumentus ir už juos atsakinga. Viso to priežastis buvo skuba, neturėjo daug laiko, dėl to ir buvo jos priimtas klaidingas sprendimas nurodant tokį kodą. Kai siunčia prekes, transportas keliauja iš Kopenhagos į Klaipėdą. Kaip ir ankščiau, šis procesas vyko be jokių nesklandumų. Kai pristatomos prekės į Lietuvą, turi būti atidaromas TIR Carnetas, tai yra dokumentas, kuris keliauja kartu su prekėmis. Jie Kopenhagoje nežino, kokie turi būti reikalavimai kertant sieną. Jie sudarė sutartį su „M. C.“, kad jie turi užpildyti dokumentus pagal visus reikalavimus. Nebuvo pasakyta, kad turi būti specifiškai pažymėta, kad būtent turinys yra alkoholiniai gėrimai ir cigaretės. Savo dokumentuose nurodė, kad tai diplomatinis krovinys. Krovinys diplomatinio statuso neturi. Nebuvo jokio susitarimo padaryti kontrabandos. Jie visada ant dokumentų deda spaudą „diplomatinis krovinys“.

Liudytojas T. Š., Klaipėdos teritorinės muitinės kriminalinės tarnybos skyriaus viršininkas, parodė, kad iš Danijos iki Klaipėdos krovinys buvo gabenamas nustatyta tvarka įforminus T1 muitinės procedūrą, muitinės tranzitą. Danijos muitininkų pateiktos informacijos apie pateiktą krovinį pagrindu buvo išvardintas tikslus prekių skaičius, paskaičiuoti mokesčiai. Toliau tą krovinį gabenti su Carnet TIR knygele (alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius) negalima pagal TIR konvenciją. Todėl Klaipėdoje buvo suklastoti dokumentai, vietoj to krovinio nurodytas jau ne diplomatinis krovinys, o „diplomatic supplies“, tai yra diplomatinis tiekimas, nurodyta tiktai dėžių skaičius, svoris ir nenurodytos prekės. Į pateiktus prekių kodus pagal kombinuotą prekių nomenklatūrą 6309 patenka dėvėti rūbai arba kiti dėvėti gaminiai. Muitinei buvo pateikta neteisinga informacija, suklastoti dokumentai, tokiu būdu išvengiant muitinės kontrolės. Išvengiant kontrolės tiek Lietuvos, tiek tranzito šalių, tiek paskirties šalių. Šiuo atveju jie nemato prieš tai buvusių dokumentų, kas buvo T1. Buvo uždėtas spaudas „diplomatic cargo“ ovalinės formos, parašyti du žodžiai be likusių rekvizitų. Pagal Vienos konvenciją diplomatinio krovinio pakuotės turi būti atitinkamai sužymėtos, o jos nebuvo pažymėtos. Byloje apklaustas V. nurodė, kad jie prekes gabeno ir siunčia tiktai diplomatams, tai yra maisto produktai, alkoholiniai gėrimai, kitos naujos prekės, kad krovinys neturi diplomatinio krovinio statuso, ir jie tą patys patvirtino. Jie oficialiai per Muitinės departamentą susirašinėjo su Užsienio reikalų ministerija, bendravo su danais savaitę, patyrė didžiulį spaudimą, kad nelįsti į tą mašiną ir neatidarinėti.

Diplomatinių krovinių gabenimo tvarka nustatyta Vienos konvencijos ir kituose teisės aktuose. Diplomatinį paštą ir diplomatinius krovinius, jų siuntimus organizuoja užsienio reikalų ministerija arba atstovybė. Šiuo atveju buvo siuntėjas ūkio subjektas „P. J.“ kompanija, ji siuntė kitai akcinei bendrovei „T. T.“, tiktai nurodyta, kad tas krovinys yra skirtas diplomatams, bet tai netapatu diplomatiniam kroviniui. Diplomatinis krovinys Lietuvoje gabenamas turi turėti diplomatinio krovinio sertifikatą, ir jį gabenti gali ne bet kas. Gali gabenti diplomatiniai kurjeriai arba įmonės, su kuriais sudaro sutartį užsienio reikalų ministerija. Šiuo atveju sutartis dėl krovinio gabenimo buvo sudaryta tarp „P. J.“ ir „T. T.“, kuri kažkodėl tapo gavėja Lietuvoje pateiktuose dokumentuose, nors nurodo, kad ji yra transportavimo įmonė, kuri savo įgaliojimus ir važtaraščius davė dar kitai įmonei. Jei būtų buvęs diplomatinis krovinys, tai pagal tvarką tikrinimo metu turėjo būti užsienio reikalų ministerijos atstovas, jie atidarę ir pamatę, kad tai susiję su diplomatiniais kroviniais, toliau tikrinimo nebetęsia ir kviečia tos šalies atstovą. „P. J.“ atstovas yra nurodęs, kad jie 90 procentų krovinių, tiekiamų ambasados darbuotojams, žymi tokiu spaudu „diplomatik supplies“, tikėdamiesi greitesnio įforminimo, kad nestovėtų eilėje, kad trečiose šalyse, tai yra ne Europos Sąjungos šalyse, nebūtų tikrinama atidarant ir taip toliau. Iš tikrųjų diplomatiniai kroviniai gali būti tikrinami muitinėje, netikrinamas tik diplomatinis paštas. Tikrinant diplomatinį krovinį yra speciali tvarka. „Diplomatik supplies“ nesuteikia jokių privilegijų, jis tik įvelia sumaišties ir muitinės pareigūnai patiria spaudimą iš deklarantų bei kitų asmenų.

Apklausoje E. T. nurodė, kad pirmą kartą gabeno tokį krovinį. Visus dokumentus gavo vairuotojas K. G. ir tą patvirtino danai, C. A. kaip gavėjas iš Taškento, ir jie žinojo kas yra toje mašinoje, kad yra alkoholis, tabakas. Apie tai jie kalbėjo atviru tekstu telefonu. Antspaudas jokio prioriteto jiems nesuteikia. Danijos muitinei buvo pateikti ne tie prekių sąrašai, ir sąskaita proforma su įrašytu kodu Nr.6309 Danijos muitinėje nebuvo pateikti. Ją pateikė Lietuvos muitinėje E. T., o jis turėjo gauti iš S. G., kuris pateikė visas prekes su tais dokumentais iš Danijos. Dėl aplinkybių, iš kur Danijoje gavo S. G., bylos medžiaga yra išskirta ir išsiųsta į Daniją, kad ten priimtų procesinį sprendimą. Danijos kompanijos „P. J.“ darbuotoja parašė šią proformą iš pradžių be Carnet kodo. Byloje yra susirašinėjimas su M. A., kuri gan agresyviu tekstu klausia, kodėl nenurodė kodo ir nurodo, kokioje vietoje tas kodas turi būti parašytas. Tas kodas tiek Lietuvoje, tiek Danijoje reiškia tą patį. E. T. ir K. G. tą kodą žinojo. Pagal Danijos „P. J.“ atstovo apklausą, kodą nurodė M. A., kuri tiesiogiai bendravo su K. G. atstovu. Kai danai išsiuntė šį krovinį, jokio kodo nenurodė. Tranzitiniuose dokumentuose jokio kodo nurodyti nereikia, nes yra pridedama specifikacija, prekių sąrašai. Alkoholiui yra vienas kodas, tabakui kitas, televizoriui dar kitas kodas, ir visoms kitoms prekėms yra skirtingi kodai. Tokiu atveju nurodomas rinktinis krovinys, čia yra žodžių žaismas, kai buvo pasirinkta „diplomatik supplies“ (diplomatinis tiekimas). Danai išsiuntė be jokio kodo, bet pridėjo visą tą prekių specifikaciją, buvo viskas nurodyta. Danai nieko neslėpė ir šitos procedūros būtų nereikėję iš viso daryti Klaipėdoje, buvo galima tiesiai iš Danijos atsidarius Carnet TIR knygelę gabenti iki Taškento, bet tada neišeitų suklastoti dokumentų ir būtų pridėti visi prekių sąrašai, kas buvo gabenama. Atvažiavę į Klaipėdą, jie užbaigė T1 procedūrą elektroniniu būdu, Danijos muitinė mato, kad procedūra užbaigta, tokiu atveju „P. J.“ nereikia mokėti jokių mokesčių ir jų prievolė pasibaigia. Toliau prievolę perima gavėjas ir gabentojas. TIR knygelė buvo atidaryta Klaipėdoje, ir ji buvo reikalinga kirsti sieną nuo Klaipėdos iki tenai. Pagal TIR konvenciją kroviniai, užplombuoti muitinės plombomis, paprastai važiuoja netikrinami pagal TIR konvencijos susitarimą. Pagal TIR knygelę krovinys išvykti iš Europos Sąjungos galėjo. T1 procedūrą galima buvo užbaigti iki pasienio posto, vienu atveju iki Latvijos Terechovo posto, arba galėjo užbaigti Medininkų, Lavoriškių postuose. Važiuojant į sekančią šalį, tarkim į Baltarusiją, atidaroma nauja procedūra. Tiek T1 procedūra, tiek su TIR knygele tranzito procedūra yra ta pati, tik skiriasi kontrolės mechanizmas ir garantijos sistema. Iš Latvijos išleido, tik Rusija nepriėmė ir vairuotojui buvo paaiškinta, kad tai humanitarinės pagalbos krovinys ir jų paprašė išsamių daiktų sąrašų. Dėvėtu drabužių kodas buvo jau nurodytas lapkričio mėnesį, bet jie neišvažiavo. Buvo nurodyti gavėjai įvairios diplomatinės misijos, kai krovinys grįžo su tranzitu kitai procedūrai iš Latvijos pasienio atgal į Klaipėdą, o per Baltarusiją kažkodėl nurodė ne diplomatinės atstovybės gavėjai, bet nurodė „T. T.“ gavėją. Krovinys galėjo vykti toliau neklastojant jokių dokumentų. Esmė ta, kad būtų galima nulėpti tą patį krovinį. Jei tas krovinys neišvežamas iš Europos bendrijos muitinės teritorijos, tai muitinė gali išreikalauti tą sumą vertės, kuri buvo pareikšta kaip dėvėtų drabužių, ir akcizų mokesčių niekas neskaičiuos, nes niekas nežino, kad buvo akcizinės prekės. Kitas variantas yra Lietuvos muitinė, kaip oficialioji valstybės institucija, Europos bendrijai patvirtina, kad čia yra dėvėti rūbai ir tam kroviniui nuvykus į paskirties šalį, formaliai sumokamas PVM, o iš tikrųjų eina visai kitiems tikslams. Jei būtų naujos prekės, alkoholis, tai reikėtų mokėti. Alkoholio ir cigarečių akcizo mokestis yra didesnis už jų vertę. Jeigu tos prekės yra neišgabenamos, tada turėtų sumokėti tas disponuotojas, kuris disponavo. Jie padarė ne vien tik kontrabandą, bet ir kitą pažeidimą pagal ES 6 direktyvą 4 str., kad tas prekes disponavo Klaipėdoje neteisėtai. Prekės tuo momentu, kai už jas nesumokamas akcizo mokestis, iš akcizų sandėlio gali išvažiuoti. Yra trys išvažiavimo būdai: sumokant akcizo mokestį išleidžiant į laisvą apyvartą, kitas būdas su T1 procedūra išgabenant į kitą bendrijos vietą išgabenant iš bendrijos, arba su AV važtaraščiu išgabenant iš vieno sandėlio į kitą, kad jas kontroliuoti, kiek yra prekių, nesumokėtas akcizo mokestis. Šiuo atveju kroviniu Klaipėdoje disponavo vežėjas, tuo pačiu ir deklarantas. Deklarantas tą krovinį pavertė kitu daiktu, jis vietoj alkoholio parašė, kad ten yra dėvėti daiktai, dėvėti drabužiai. Atvykus kroviniui iš Danijos į Taškentą, importo metu turėtų susimokėti gavėjas „T. T.“ kompanija, nes ji nurodyta kaip gavėjas. Jie turėtų susimokėti viską Danijoje, nes tas krovinys neatitiko pagal Vienos konvenciją diplomatinio krovinio statuso. Jis buvo gabenamas kaip paprastas krovinys - rinktinis krovinys, surinktas iš vienos įmonės ir gabenamas į kitą. Pagal schemą aiškiai matosi, C. A. atstovauja dvi įmones. Sutartis tarp „P. J.“ pasirašyta su įmone „M.“, kurios vadovas yra C. A., o krovinys važiuoja kitai įmonei, ir tai yra schema išvengti mokesčius. Jei šį krovinį būtų patikrinusi Rusijos muitinė, tai grėstų didžiulės sankcijos Lietuvos nacionalinei vežėjų asociacijai „L.“ už tai, kad jie gabeno su TIR knygele visai kitokias prekes. Jeigu krovinys būtų siunčiamas ne kaip diplomatinis krovinys, tai gavėjas turi susimokėti tuos mokesčius. Pagal Vienos konvencijos 36 str. atleidžiami nuo importo muitų ir kitų mokesčių tiktai diplomatinį rangą turintys asmenys - diplomatai arba diplomatinių atstovybių darbuotojai turintys diplomatinį rangą. Visi kiti asmenys yra atleidžiami tiktai pirmą kartą, kai jie persikelia į kitą reziduojančią šalį tenai gyventi, kitais atvejais jie nėra atleidžiami, atleidžiami jie arba jų šeimų nariai. Jeigu krovinys atitiktų šitą paskirtį, būtų diplomatinis, už jį mokesčių Uzbekijoje mokėti nereikėtų. Tikras diplomatinis krovinys turėtų turėti numatytą krovinio sertifikatą, tinkamai supakuotas į dėžės. Už dokumentų klastojimą ir už atvežimą interesą turi vežėjas. Vežėjas žinodamas, kad veža visai kitą krovinį, rizikuoja būti išbrauktas iš nacionalinės vežėjų asociacijos, nes šiuo atveju TIR knygelė buvo išduota Rusijos įmonei, mašinos buvo Lietuvos, tokiu atveju sulaikomas krovinys, sulaikomos transporto priemones. Jeigu krovinys iki jų atvažiuoja, mokesčių našta tenka gavėjui. Jeigu krovinys būtų tinkamai įformintas, pasiekęs Taškentą ir ten pasilieka, tai mokesčius sumoka Uzbekijai, jeigu pasilieka Lietuvoj, tai sumoka Lietuvoje. T1 procedūrą užbaigti galima vėl keliais būdais, galima daryti procedūrą importas ir prekes palikti Lietuvoje, sumokant mokesčius legaliai. Galima jas palikti tarpinėje šalyje, gaunant nurodymą iš siuntėjo ar gavėjo, kad atsisakau krovinio ir iškraukit Rusijoje. Kurioje šalyje krovinį palieka, toje šalyje sumokamas mokestis, ir mokesčiai skiriasi. Galima pasirinkti, kurioje šalyje tą krovinį palikti, galima pasirinkti kur mažesni mokesčiai, galima dalį krovinio palikti. Išklotinių elektroniniu būdu Danijoje negauna ir tuos dokumentus su savimi vežasi vežėjas. Lietuvos muitinė gauna tik tuos duomenis, kuriuos pateikia deklarantas atidarydamas TIR knygelę, ir jie mato Danijos atidarytą T1 procedūrą. Pirmoje mašinoje iš Danijos buvo apiformintos septynios T1 procedūros o iš jų tik dvejose proformose buvo nurodytas KN kodas, kitose penkiose nebuvo. E. T. apklausoje nurodė, kad kitoms prekėms KN kodą parinko pagal analogiją, kadangi siuntėjas ir gavėjas yra panašus. KN kodas buvo parodytas tik dvejose sąskaitose proformose. Gabenant su TIR procedūra yra supaprastintą tvarka, pateiki TIR knygelę, CMR sąskaitą proformą ir muitinė patiki pagal TIR konvenciją, jie važiavo su ta TIR procedūra, kad jų netikrintų kitų šalių tranzito muitinė. Rusijos muitinė, matyt, paprašė pateikti visus dokumentus įrodančius, kad tai diplomatinis krovinys todėl ir nepraleido. Mano, kad „P. J.“ lietuviškų raidžių tikrai negalėjo surašyti. Buvo ne su kita faktūra, bet sąskaita proforma išankstinio apmokėjimo, šitą kodą išrašė danai ir prekės kodą CCE 6309 nurodė tik ant dviejų sąskaitų iš septynių, bet Danijos muitinei šitų proformų su tuo kodu nepateikė. Be šitos sąskaitos proformos, jie turėjo duomenis, kas gabenama mašinoje, tą patvirtino C. A. ir danai. Kai gabenama, visada išrašomas CMR, transportavimo važtaraštis. Nurodytas kodas yra suklastotas. Šitas CMR yra išrašytas ir pateiktas Lietuvos muitinei, Danijos muitinėje tokio kodo nebuvo. Prieš tai pažiūrėjus T1 procedūras, gabenimo maršrutą nuo Danijos iki Lietuvos matosi, kad yra du etapai. T1 procedūra keliasi iš Danijos iki Klaipėdos, ir toliau atidarant tranzitą su Carnet TIR knygele jau suklastojant duomenys pateikiamas ne toks prekių aprašymas, kodas. Šiuo atveju deklarantas turėtų pareikalauti papildomos informacijos, deklarantas turi teisę ir pareigą teisingai deklaruoti ir turi teisę reikalauti pats pasižiūrėti krovinį. Jei jam kyla klausimų, tokiu atveju jis neturi deklaruoti krovinio. K. G. buvo gavęs visus dokumentus iš vairuotojo. Byloje esantys raštai apie prekių gavėjus buvo gauti vėliau, bandant daryti spaudimą muitinei įvairiais būdais. Diplomatiniai kroviniai gabenami nustatyta tvarka, ir „P. J.“ puikiai žino, kaip jie gabenami. Pažeidimas padarytas pirmame etape, antrame etape Danijos „P. J.“ darbuotoja parašė proformą be šito KN kodo. Danai pagalvojo, kad Carnet TIR knygelė buvo atidaryta Danijoje. Danijoje T1 procedūra pažeista nebuvo, o su Merrild TIR knygele buvo jau pažeista. E. T. šioje byloje atsirado po to, kai krovinys grįžo iš Latvijos, ir iš pradžių viską pildė T.. Apie tai, kad deklarantas T. žinojo, jog gabenamas alkoholis, duomenų nėra. Iš pradžių E. T. nefigūravo. Iki krovinio užstrigimo Latvijoje duomenų, kad būtų įsivėlęs E. T., nėra. Tie telefoniniai pokalbiai, kurie nebuvo nustatyta tvarka įslaptinti ir prijungti prie bylos, turėjo būti sunaikinti nustatyta tvarka.

Abidvi procedūros yra muitinės tranzito procedūros. T1 procedūra yra muitinės tranzito procedūra, kai yra pateikiama nustatyto dydžio garantija už gabenamas prekes, gali būti piniginis užstatas, vienkartinė garantija arba sandėlio garantija. Tokiu atveju prekės gali būti gabenamos neplombuotomis transporto priemonėmis. Gabenant prekes su Carnet TIR knygele pagal TIR konvenciją, tai yra supaprastinta muitinės procedūra, kad garantiją neša vežėjas, kuris prieš tai įsipareigoja prieš savo nacionalinę vežėjo asociaciją, kad jis gabens krovinius su tam tikra knygele ir vykdys tam tikrus įsipareigojimus, ir ten yra tam tikri reikalavimai transporto priemonėms. Transporto priemonės privalo būti užplombuotos, neturi būti jokių slėptuvių, negali patekti į krovinių skyrių apeinant plombą ir taip toliau. Pagrindinis dalykas yra, kad su Carnet TIR knygele gabenamas prekes paprastai tranzito šalių ir išvykimo šalių pasienio įstaigos netikrina ir pasitiki išvykimo įstaigos kompetentingu liudijimu, kad krovinys gabenamas tvarkingai. Su T1 procedūra iš esmės galima gabenti visas prekes, su Carnet procedūra yra numatyta konvencijos speciali nuostata, kad alkoholį ir tabaką gabenant turi būti kitokia TIR knygelė. Iš esmės muitinės pareigūnai neturėdami informacijos, kad gali būti krovinys gabenamas su pažeidimais pagal TIR konvenciją, paprastai tų krovinių netikrina ir nedaro, nes yra toks susitarimas. Lietuvos muitinei buvo pateikti nebe tie dokumentai, kurie buvo pateikti Danijos muitinei. Danijos muitinei pateikti dokumentai yra baudžiamojoje byloje gauti iš Danijos. Lietuvoje pateikė tik vieną sąskaitą proformą, kur nurodyti dėvėti daiktai, CMR ir TIR knygelę. T1 deklaracijoje buvo nurodytas „diplomatik cargo“, elektroniniu būdu pridedami tik deklaracijos lapai, o specifikacijos nesiunčiamos į paskirties įstaigas. Vežant tranzitu per Rusiją alkoholį, yra numatytas privalomas konvojus ir vėžėjas patirtų labai dideles išlaidas. Nauda vežėjui ta, kad jie sutaupo nemokėdami palydai, nes tai pakankamai brangiai kainuotų ir šios išlaidos tenka vežėjui. Palyda yra privaloma, už kurią reikia pačiam susimokėti. Laiko atžvilgiu negalima savarankiškai sustoti, reikia laukti palydos, palyda atsako už tai, kad krovinio nenusikrauti, palyda paima visus krovinio dokumentus ir vairuotojas tuo metu nieko neturi. Draudimo bendrovės T1 procedūrai draudimo polisą garantą išduoda gan nesunkiai patikimiems vežėjams, todėl „P. J.“ kaip patikimas siuntėjas tą garantiją gavo nesunkiai. K. G. atstovauja Rusijos įmonei, tai gauti tą garantą būtų pakankamai sunku jeigu žinotų, koks yra vežamas krovinys ir paprastai prašoma įnešti piniginį užstatą mokesčio sumos dydžio. Žinant visus niuansus ir mechanizmus, kaip yra atliekama kontrolė ir kaip tą kontrolę išvengti, siekiama jos išvengti arba padaryti muitinės pareigūnams spaudimą. Su M. A. bendrauti teko prieš atidarant, ji pateikė dokumentus, o vėliau ją atstovavo „P. J.“ kompanijos advokatas R. J. iš Kauno. Malika oficialiai dokumentų nepateikė, bet vėliau pasakė, kad žino kas čia gabenama, ir kad gabenami ir nedėvėti daiktai. K. G. gaudavo dokumentus iš savo vairuotojo, kuris iš Danijos per du kartus tuos krovinius atvežė su kitu vilkiku, paliko Klaipėdoje, paskui patys sau išsirašo pavedimą ir vėliau muitinei pateikiami kiti dokumentai. Šito CMR iš tikrųjų keisti nereikėjo, buvo galima atidaryti naują procedūrą su tuo pačiu CMR. M. A. jiems buvo pristatyta kaip labai įtakinga mergina, ji buvo įgaliota nuo gavėjo ir siuntėjo. Jie nepatikėdami ja pasakė, kad atliks fizinį mašinos tikrinimą. Oficialiai įgaliotas asmuo buvo E. T..

Liudytoja L. A. parodė, kad dirba UAB „AK.“ muitinės tarpininko atstovu. Pildė deklaracijas bendrovės darbuotojai, jai skambino ir prašė užpildyti TIR ir CMR. Kas skambino nepamena, bet skambino nepažįstamas asmuo. Pasakė, kad turi savo tarpininką, bet jis išvažiavęs ir paprašė tai užpildyti. Buvo atėjusi mergina ir kažkokius dokumentus rodė, ten buvo tranzitinės deklaracijos. Buvo viskas nurodyta teisingai, buvo nurodytos sąskaitos, prekės kodai, buvo tranzitinė deklaracija. Dokumentai buvo ne lietuviški. Dėl prekės kodo įrašymo su K. G. ir E. T. bendrauti neteko. Dokumentus betarpiškai pildė T., ji pati nieko nerašė. Jis užpildė TIR, CMR ir nuvežė į muitinę. Savo parašo ir spaudo ji nedėjo. Tai buvo diplomatinis krovinys ir buvo uždėti visi antspaudai.

Liudytojas M. T. parodė, kad dirba UAB „AK.“ muitinės tarpininko atstovu. Formino dokumentus atėjusiai moteriai, ji dokumentus padavė L. A., o ši jam. Ar buvo sumokėta už suteiktą paslaugą, pasakyti negali. L. A. jam ne viršininkė, tik kolegė. Prekių kodas buvo nurodytas dokumentuose, invoise. Buvo parašyta „Diplomatik supplies“ ir to pats sugalvoti negalėjo. Visus duomenis užpildė iš gautų dokumentų. Dokumentus pateikė lapkričio 11 d. ir juos pildė tą pačią dieną. Kelionės maršrutas buvo parašytas dokumentuose. Teikdamas muitinei dokumentus, turėjo įgaliojimą savo įmonės. Anksčiau neteko pildyti tokio diplomatinio krovinio. Muitinėje jokių klausimų nekilo. Nunešė ir pateikė, krovinį užplombavo ir krovinys išvažiavo. Nežinojo, kad tai alkoholis, tabakas.

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2009-11-26 - 2009-12-18 patikrinimo akto Nr. 09LTLM00000408763 matyti, kad patikrinus krovinį, gabenamą puspriekabėje valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastos ne tos prekės, kurios buvo nurodytos dokumentuose, galutinis tikrinimo rezultatas B1 - neatitinka (1 t., b.l. 61). Iš 2009-12-11 daiktų apžiūros protokolo matyti kad vietoje KN kodu 6903000000 deklaruotų „Dėvėtų drabužių ir kitų dėvėtų dirbinių“ buvo gabenami alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, maisto produktai ir kitos naujos prekės, sudėtos į dėžes su įvairiais lipdukais, kuriuose nurodyta informacija apie prekių siuntėją, gavėją, dėžės numerį ir t.t. (2 t., b. l. 3-34).

Iš 2010-01-13 – 2010-01-25 patikrinimo akto Nr. 10LTLM00000014309 matyti, kad patikrinus krovinį, gabenamą puspriekabėje valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastos ne tos prekės, kurios buvo nurodytos dokumentuose, galutinis tikrinimo rezultatas B1 - neatitinka (2 t., b.l. 130).

Iš 2009-12-10 ir 2010-01-28 transporto priemonių apžiūros protokolų matyti, kad krovinys buvo gabenamas transporto priemonėmis: vilkiku „VOLVO FH12“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „SCHMITZ SKO 24/L“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vilkiku „DAF 95XF430“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „SCHWARZMULLER SPA 3/E“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t, b.l. 110-118, 3 t., b. l. 52-66).

Iš 2010-01-28 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad Klaipėdos teritorinei muitinei krovinio įforminimui buvo pateikti dokumentai (TIR knygelės Nr. XZ61747062 ir Nr. XH61747562, 2009-11-19 CMR be numerių), įrašius į juos neteisingus duomenis apie prekes, tai yra vietoje gabenamų naujų įvairių prekių (alkoholinių gėrimų, tabako gaminių ir kitų prekių) įrašius prekių pavadinimą „diplomatic supplies“ (diplomatinis tiekimas) bei nurodžius prekių kodą pagal kombinuotąją prekių nomenklatūrą (toliau KN) 6309000000 (dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai), pateiktos TIR knygelės be specialių užrašų apie gabenamas akcizais apmokestinamas prekes ir be gabenamų alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių, kuriems teikiama garantija, sąrašo (6 t., b. l. 36-140).

Iš Klaipėdos teritorinės muitinės ir Muitinės departamento pateiktos informacijos matyti, kad diplomatiniam kroviniui buvo įforminta paprasta TIR knygelė, kuria gabenti alkoholį ir tabaką draudžiama. Prekės turėjo būti gabenamos įforminus Bendrijos tranzito procedūrą (7 t. b. l. 89-95).

Iš prekių patikrinimo aktų suvestinių lentelių matyti, kad bendra prekių vertė 1181633 Lt (3 t., b.l. 119, 4 t., b.l. 116).

Iš 2011-06-07 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad tikrinimo metu nuo puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuimtos plombos Nr. CVR 27130364000723 ir Nr. F731392, TIR knygelėje Nr. XZ61747062 įrašyta plomba Nr. F722018, tikrinimo metu nuo puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuimta plomba Nr. 11028DK ir TIR knygelėje Nr. XH61747562 įrašyta plomba F722896 (6 t., b. l. 29-31, 32-34).

Iš Danijos kompanijos „P. J.“ rašto matyti, kad transporto bendrovė į dokumentus įrašė neteisingą prekės kodą tam, kad būtų lengviau vykti per tranzitines šalis į paskirties vietą (8 t., b. l. 35-38).

Iš medžiagos gautos pagal teisinės pagalbos prašymą iš Danijos Karalystės matyti, kad apklausos metu Danijos muitinės pareigūnai parodė, kad vairuotojas S. G. Danijos muitinei pateikė sąskaitas proformas ir akcizinių prekių siuntoje sąrašą. Danijos muitinės požiūriu krovinys neturėjo diplomatinio krovinio statuso. Kadangi buvo pateiktas gabenamų akcizinių prekių sąrašas, pagal galiojančią tvarką ekspedicija laikoma atlikta tinkamai ir kiti papildomi dokumentai nebuvo reikalingi. Fizinis krovinio tikrinimas nebuvo atliktas. Pagal galiojančią Tranzito kontrolės sistemą (NCTS) nėra pateikiami spausdintiniai tranzito operacijų dokumentai. Įmonės „P. J. C. A/S“ atstovas H. H. V. parodė, kad visiems pardavimams taikoma FOB sąlyga (eksportuotojas perduoda visus įsipareigojimus pirkėjui), beveik 90 procentų įmonės gabenamų siuntų yra žymimos „Diplomatic cargo“. Tai pirmenybės ženklas, kuriuo ženklinama, siekiant užtikrinti į ambasadas gabenamų prekių saugumą ir tam, kad kai kuriose trečiosiose šalyse transportui būtų teikiamas pirmumas. Lietuvoje pasibaigus tranzito operacijai už tolesnę eigą atsakinga „M. C.“ ir TTC. T1 formos dokumentus, reikalingus prekių gabenimui ES teritorijoje, rengia „P. J. C.“. Deklaracijos rengiamos pagal pirkimų faktūras (sudėtas į sąskaitas proformas) ir sąrašus, kuriuose nurodomi tikslūs kiekvienos prekių rūšies kiekiai. Tokią praktiką pripažįsta ir taiko Danijos muitinė. Deklaracijų pildymui reikalingus dokumentus pateikia pati PJC įmonė. „P. J. C. A/S“ įmonė TTC įmonės prašymu ant sąskaitos užrašė nurodytą jų nurodytą kodą 6903000000. Vėliau šis kodas buvo užrašytas dar ant 3 sąskaitų proformų. Kitas sąskaitas proformas, kuriose nenurodytas prekės kodas, išrašė PJC įmonės darbuotojas B. J. K.. Ji nenurodė sąskaitose proformose prekės kodo. Ant sąskaitų proformų PJC įmonė uždėjo spaudą „Diplomatic cargo“. Muitinės procedūrų atžvilgiu prekės nebuvo pervežtos kaip diplomatinis krovinys. Tai nėra diplomatinis krovinys, tačiau jį būtų galima vadinti „Diplomatinėmis prekėmis“. Nėra jokių diplomatinį statusą įrodančių dokumentų. PJC įmonė neturi TIR knygelių ir CMR-ų, šių dokumentų nepildo, todėl negali pasakyti, kodėl ant Lietuvos muitinei pateiktų dokumentų nebuvo prekių kodo ir prekių aprašymo. Vežėjas visada žino, koks vežamas krovinys. Atvažiavęs iki Danijos muitinės, vairuotojas atsiveža ne tik sąskaitas proformas, bet ir visų sąskaitų faktūrų kopijas ir akcizinių prekių sąrašą, kuriame nurodomi tikslūs akcizinių prekių kiekiai (pagal Danijos muitinės pageidavimus). Remiantis šiais dokumentais parengiami T1 tranzito operacijos dokumentai.

Iš gautų dokumentų matyti, kad vairuotojui ir Danijos muitinei tranzito procedūros įforminimui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad transporto priemonėse gabenamos akcizinės prekės - deklaracija, muitinės dokumentas su akcizinių prekių sąrašu, prekių važtaraščiai su išsamiais prekių sąrašais ir kiekiais (10 t., b. l. 74-151, 11 t. b. l. 1-150, 12 t. b. l. 1-150, 13 t. b. l. 1-148).

Iš medžiagos, gautos pagal teisinės pagalbos prašymą iš Uzbekistano Respublikos matyti, kad buvo apklaustas C. A. kuris parodė, kad yra firmos „T. T. C. Ltd.“ direktorius. TTC teikia paslaugas Uzbekistano Respublikos diplomatiniam korpusui, tai yra pagal diplomatijos užsakymus pakuoja, išpakuoja, organizuoja užsienio įmonių ir diplomatinių korpusų pergabenimą Uzbekistane. Priima krovinius, atgabentus į Uzbekistaną, pristato juos užsakovams į nurodytą vietą, teikia logistikos paslaugas. 2009 m. lapkričio mėnesį Klaipėdos teritorinėje muitinėje buvo įforminta tranzito deklaracija ir pradėta tranzito procedūra kroviniui, skirtam ambasadoms ir ambasadų darbuotojams. Jis galvojo, kad krovinys yra diplomatinis. Po to sužinojo, kad krovinys areštuotas, nes nepilnai įforminti dokumentai. Jis susisiekė su PJC atstovu ir šis atvežė į Lietuvą reikalingus dokumentus. Kiek žino, prieš tai vežėjo vairuotojas visus reikalingus dokumentus perdavė įforminimui Lietuvoje. Jis turėjo užsakyti transportą krovinio pervežimui iš Kopenhagos į Taškentą, o po to pagal sutartį turėjo perduoti dokumentus krovinio pervežimui. Kadangi UAB „B.“ vairuotojas gavo visus reikalingus dokumentus transporto priemonės pakrovimo metu, nebuvo būtinybės perduoti dokumentus, nes visus dokumentus vairuotojas turėjo perduoti kompanijos vadovams muitinės deklaracijos įforminimui. „T. T. C. Ltd.“ atlieka tik serviso paslaugas. Pagal užsakymų lapą minėtas krovinys turėjo būti perduotas nurodytoms ambasadoms. Su prekių pardavimu firma „T. T. C. Ltd.“ neturi nieko bendra. Sutartis su „P. J. C. A/S“ buvo pasirašyta tik dėl serviso paslaugų teikimo. Sutartis tarp „P. J. C. A/S“ ir „M. C.“ buvo pasirašyta tik dėl krovinio pervežimo. Dėl krovinio pervežimo bendravo su UAB „B.“ darbuotoju P. C.. Jis buvo įspėtas apie tai, kad tarp gabenamų prekių yra alkoholio ir tabako gaminiai. Krovinio gabenimo maršruto sudarymas yra vežėjo – UAB „B.“ pareiga. Visi dokumentai prekių įforminimui Danijos ir kitose muitinėse buvo perduodami per UAB „B.“ vairuotoją. Vežėjas buvo informuotas apie tai, kokios prekės bus gabenamos.

Iš C. A. pateiktų dokumentų matyti, kad vairuotojui buvo perduoti dokumentai, kuriuose buvo informacija apie visas gabenamas prekes, tame tarpe akcizais apmokestinamas prekes - deklaracija, muitinės dokumentas su akcizinių prekių sąrašu, prekių važtaraščiai su išsamiais prekių sąrašais ir kiekiais (14 t. b. l. 14-151, 15 t. b. l. 1-149, 16 t. b. l. 1-94).

Iš medžiagos gautos pagal teisinės pagalbos prašymą iš Baltarusijos Respublikos matyti, kad buvo apklaustas Č. J. kuris parodė, kad gabeno krovinį transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Visus nurodymus dėl krovinio pervežimo jam davė UAB „D. I. T.“ direktorius K. G.. Transporto priemonė buvo užplombuota. K. G. jam perdavė jau įformintus muitinėje krovinį lydinčiuosius dokumentus. K. G. nurodė vykti pagal maršrutą, nurodytą dokumentuose, tai yra per Latviją, Sebežo muitinę. Kas ir kokius dokumentus perdavė muitinei įforminimui, nežino. Grįžęs iš Latvijos atgal (nes krovinys nebuvo įformintas), visus dokumentus perdavė K. G.. Apie dokumentų užpildymą ir pateikimą muitinei antrą kartą nieko nežino. Kokios konkrečiai prekės buvo gabenamos, nežino. Pagal dokumentus tai buvo diplomatinis krovinys (16 t. b. l. 117-121).

Apklaustas V. G. parodė, kad turėjo gabenti krovinį transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Visus nurodymus dėl krovinio gabenimo gavo iš UAB „B.“ direktoriaus K. G.. Krovinys buvo užplombuotas siuntėjo plomba. Iki nuvykstant į Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių postą visis krovinio lydintieji dokumentai buvo pas K. G.. Kas užpildė krovinio dokumentus ir pateikė muitinei įforminimui, nežino. Koks krovinys buvo gabenamas, nežino (16 t., b. l. 128-131).

Iš prokuroro nutarimų matyti, kad iš šios bylos buvo atskirtas tyrimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų Danijos Karalystėje (t. 1, b. l. 6-9, t. 19, b. l. 17-18, t. 20, b. l. 2).

Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo, telefoninių pokalbių suvestinių (17 t., b. l. 58-116) matyti, kad iš kontroliuojamų K. G. telefoninių pokalbių su P. C., M. A., E. T., Č. J. akivaizdu, jog E. T. ir K. G. žinojo, kad transporto priemonėse gabenamos akcizais apmokestinamos prekės ir kitos naujos prekės. Kaip matyti iš pokalbių suvestinių, Rusijos muitinei dėl netinkamai įformintų dokumentų atsisakius praleisti vairuotojo Č. J. gabenamą krovinį iš Latvijos, P. C. gauna ir elektroniniu paštu persiunčia K. G. pavyzdį dokumentų, su kuriais nenustatyta Kauno bendrovė to paties siuntėjo krovinį pergabeno per Lietuvos – Baltarusijos sieną (pokalbiai 2401, 2422), pašnekovai išsiaiškina, kad tinkamam jų krovinio įforminimui trūksta prekių specifikacijos, po to P. C. persiunčia K. G. iš M. A. gautas specifikacijas vairuotojo Č. J. gabenamam kroviniui bei sutaria, kad atsiųs specifikacijas vairuotojo V. G. gabenamam kroviniui. Po to K. G. persiunčia E. T. krovinio dokumentų forminimui iš P. C. gautus ankstesnio Kauno bendrovės gabenimo dokumentų pavyzdžius bei specifikacijas vairuotojo Č. J. gabenamam kroviniui ir abu sutaria, kad dokumentus reikia suforminti pagal gautą pavyzdį, ir kad K. G. atsiųs ir kito krovinio (gabenamo V. G.) specifikaciją (pokalbis 2450). Susipažinęs su gautomis krovinio specifikacijomis, E. T. paaiškina K. G., kad yra gabenamas alkoholis, tabako gaminiai, parfumerija ir kitokios naujos prekės. Aptardami gautus ankstesnio gabenimo pavyzdžius išsiaiškina, kad buvo vežta pagrinde vienos kategorijos daiktai, kurie buvo apjungti dėvėtų daiktų kodu, išvardinat gavėjus ir priskiriant jiems tam tikrą krovinio svorį. E. T. paaiškina, kad norimų gabenti krovinių taip įforminti nebus galima, nes gabenamos akcizinės prekės. Nutaria, kad forminant krovinį, vardinti tikrojo krovinio (alkoholio, tabako gaminių, naujų prekių) negalima, reikia nurodyti tik gavėjus ir gavėjams tenkantį krovinio svorį, krovinio specifikaciją užmaskuojant dėvėtų prekių kodu ir diplomatinio tiekimo sąvoka (pokalbiai 2463, 2467, 2469). Apie tai, ką nutarė su E. T., K. G. informuoja P. C. (pokalbis 2502).

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad aukščiau aptarti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai visiškai patvirtina abiejų kaltinamųjų kaltę inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Kaltinamųjų, liudytojų J. C., P. C., H. H. V. parodymais, kuriuos patvirtina ir byloje esantys dokumentai nustatyta, kad Danijos bendrovė „P. J. C. A/S“ sudarė sutartį su Uzbekijos bendrove „M. C.“, atstovaujama direktoriaus C. A., dėl krovinio nugabenimo įvairioms diplomatinėms atstovybėms Uzbekistane, Kazachstane, Tadžikistane, Kirgizstane. C. A. , per trečiuosius asmenis Lietuvoje susipažinęs su logistika užsiimančios UAB „B.“ atsakingu darbuotoju P. C., pasiūlė pastarajam imtis krovinio nugabenimo iš Danijos į Uzbekiją. P. C. iniciatyva UAB „B.“, atstovaujama direktoriaus J. C., sudarė sutartį su „M. C.“, atstovaujama direktoriaus C. A., dėl minėto krovinio gabenimo. Po to UAB „B.“ P. C. iniciatyva susitarė su UAB „D. I. T.“ direktoriumi K. G., kuris Lietuvoje atstovavo ir Rusijos ribotos atsakomybės bendrovę „D.“, kad UAB „D. I. T.“ krovinį nugabens iš Danijos į Klaipėdą, o Rusijos RAB „D.“ toliau tęs gabenimą iš Klaipėdos į Uzbekiją. Vykdant minimus susitarimus, UAB „D. I. T.“ pirmąją puspriekabę su kroviniu iš Danijos atgabeno į Klaipėdą, po to, įforminus dokumentus, Rusijos RAB „D.“ krovinį toliau C. A. nurodytu maršrutu gabeno per Latviją, tačiau bandant pervažiuoti Latvijos – Rusijos valstybių sieną, Rusijos muitininkai krovinio nepraleido dėl netinkamai įformintų dokumentų, pareikalavę pateikti krovinio specifikaciją (t. y. iššifravimą, koks krovinys iš tiesų yra gabenamas). Iškilus nurodytai problemai, K. G., J. C. ir P. C., pastarajam pasitarus su C. A., o K. G. pasitarus su pažįstamu muitinės tarpininku E. T., nutarė krovinį vežti atgal į Klaipėdą ir, kitaip įforminus dokumentus, toliau gabenti jį kitu maršrutu, išvežant krovinį iš Lietuvos ne per Latviją, o per Lietuvos – Baltarusijos valstybių sieną.

Kaip matyti iš kaltinamųjų, J. C., P. C. parodymų, sudarant sutartis dėl krovinio pergabenimo, K. G. ir J. C. buvo įtikinti P. C., o pastarasis - C. A., jog gabenamas diplomatinis krovinys, kurio specifikacija dėl išskirtinio krovinio statuso nėra reikalinga. Liudytojai muitinės tarpininkai L. A. ir M. T., forminę dokumentus kroviniui, kuriam vėliau Rusijos muitininkai neleido kirsti Latvijos – Rusijos valstybių sienos, taip pat nurodė pagal pateiktus dokumentus manę, kad krovinys yra diplomatinis, nors diplomatinio krovinio anksčiau nėra forminę. Liudytojai muitinės pareigūnai M. I. K. ir Ž. M. taipogi parodė, kad nėra gerai susipažinę su diplomatinių krovinių gabenimo specifika, ir diplomatiniu kroviniu palaikė ir tą krovinį, kurio dokumentus 2009-11-19 jiems pateikė forminimui E. T.. Tuo tarpu apklaustas liudytoju krovinio siuntėjo „P. J. C. A/S“ atstovas H. H. V. patvirtino, kad gabenamas krovinys neturėjo diplomatinio krovinio statuso, o užrašas „diplomatinis krovinys“, kurį bendrovė naudoja ženklindama absoliučią daugumą siunčiamų krovinių, turėjo kroviniui tik suteikti pirmumo teisę vykstant tranzitu per trečiąsias šalis. Liudytojo H. H. V. parodymus visiškai patvirtina liudytojų – muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų T. Š. ir A. K. parodymai, jog minimas krovinys diplomatinio krovinio statuso neturėjo, kadangi jį gabenant nebuvo pateikti diplomatinio krovinio statusą patvirtinantys dokumentai ir nebuvo laikomasi diplomatinių krovinių gabenimo tvarkos. Tuo būdu neginčijamai nustatyta, kad šioje byloje minimas krovinys diplomatinio statuso neturėjo, kita vertus, kaltinamųjų, J. C., P. C. parodymai, jog iki pat pirmojo vilkiko grąžinimo nuo Latvijos – Rusijos sienos į Klaipėdą jie nežinojo, kad krovinys tokio statuso neturi, jokiais bylos duomenimis nėra paneigti.

Kaip matyti iš liudytojų H. H. V. ir T. Š. parodymų, siunčiant krovinį iš Danijos į Lietuvą, Danijos muitinei nieko neslepiant buvo pateikta visa reikalinga krovinio specifikacija, ir krovinys Danijos muitinėje buvo įformintas tinkamai. Tačiau po to, kai dalis krovinio buvo nepraleista per Latvijos – Rusijos valstybių sieną, „M. C.“ atstovės M. A. prašymu „P. J. C. A/S“ darbuotojai, neįsigilinę į situaciją ir iš esmės suklaidinti M. A., dalyje krovinį lydinčių dokumentų įrašė M. A. nurodytą prekių kodą pagal kombinuotąją prekių nomenklatūrą 6309000000 (dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai). Vienok gynybos versija, jog prekių siuntėjui nurodžius tokį kodą, prekių vežėjas ir krovinio forminimui vežėjo pasamdytas muitinės deklarantas šio kodo negalėjo keisti, byloje surinktais įrodymais yra visiškai paneigta.

Akivaizdu, jog nagrinėjamoje stadijoje – ketinant krovinį išgabenti iš Lietuvos į paskirties vietą kertant Lietuvos – Baltarusijos valstybių sieną, už krovinio dokumentų tinkamą įforminimą buvo atsakingas vežėjas Rusijos RAB „D.“, krovinio gabenimo procese atstovaujama K. G., ir vežėjo pasamdytas krovinio dokumentų tvarkymui muitinės tarpininkas E. T.. Kaip parodė liudytojas T. Š., deklarantas privalo teisingai deklaruoti gabenamą krovinį, kilus neaiškumams, deklarantas turi teisę pareikalauti papildomos informacijos ar net reikalauti pats pasižiūrėti krovinį, taip pat nedeklaruoti krovinio, kol negavo atsakymų į rūpimus klausimus. Tuo tarpu iš aukščiau jau aptartų telefoninių pokalbių matyti, kad 2009-11-18 E. T. ir K. G., išanalizavę krovinio specifikaciją bei P. C. pateiktus dokumentų, su kuriais kitas vežėjas buvo gabenęs to paties siuntėjo krovinį, pavyzdžius išsiaiškino, kad nagrinėjamu atveju K. G. gabena akcizines prekes – alkoholio ir tabako gaminius, taip pat kitas naujas prekes, tuo tarpu ankstesnio gabenimo atveju pagrinde buvo gabenti tos pačios kategorijos (neaišku, kokios) daiktai, apjungti dėvėtų daiktų kodu, išvardinat gavėjus ir priskiriant jiems tam tikrą krovinio svorį. Užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys visiškai paneigia kaltinamųjų aiškinimą, neva pokalbių metu jie aptarinėjo tik P. C. pateiktus ankstesnio gabenimo dokumentų pavyzdžius – akivaizdu, jog pokalbių metu abu kaltinamieji aptarinėjo tiek minimus pavyzdžius, tiek ir einamuoju momentu gabenamo krovinio dokumentus, juos tarpusavyje lygindami ir ieškodami būdų, kaip gabenamo krovinio dokumentus įforminti analogišku ankstesniam gabenimui būdu, tokiu būdu suklastojant dokumentus ir suklaidinant muitinės pareigūnus. Užfiksuotų pokalbių metu E. T. įtikino K. G., kad forminant krovinį, vardinti tikrojo krovinio (alkoholio, tabako gaminių, naujų prekių) negalima, reikia nurodyti tik gavėjus ir gavėjams tenkantį krovinio svorį, krovinio specifikaciją užmaskuojant dėvėtų prekių kodu ir diplomatinio tiekimo sąvoka. Apklausos metu kaltinamieji neneigė žinoję, kad gabenti alkoholį ir tabaką su įprastinėmis TIR knygelėmis negalima, ką patvirtina ir užfiksuotų pokalbių turinys. Beje, nors kaltinamieji teigia, kad užfiksuotuose pokalbiuose aptarinėjo ankstesnio gabenimo dokumentus, savo gynybai jie naudoja argumentą (kuris jokios reikšmės kaltinamųjų veiksmų kvalifikacijai iš esmės neturi), jog tikrojo krovinio dokumentuose nebuvo galima nurodyti siekiant išvengti galimo nusikaltėlių užpuolimo gabenant krovinį Rusijos teritorija, kas savo ruožtu taip pat patvirtina, kad buvo aptarinėjamas einamojo gabenimo dokumentų forminimas. Kaip toliau matyti iš kaltinamųjų bei liudytojų muitinės pareigūnų parodymų, K. G. ir E. T. sutarus, kokiu būdu bus forminami krovinio dokumentai, K. G. pateikė E. T. abiem vilkikais gabenamo krovinio dokumentus, kuriuos E. T. pagal aukščiau aptartą susitarimą su K. G. įformino ir 2009-11-19 pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnams, kurie pradėjo muitinio tikrinimo procedūrą, tačiau įsikišus Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams, buvo atliktas detalus krovinio patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog yra gabenami ne dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai, nurodyti muitiniam tikrinimui pateiktuose dokumentuose, o alkoholis, tabakas ir kitos naujos prekės.

Aukščiau aptartais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamieji K. G. ir E. T., iš anksto tarpusavyje susitarę ir bendrai veikdami, išvengdami muitinės kontrolės (pateikdami suklastotus dokumentus, reikalingus muitinės procedūrai atlikti), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė (1 181 633 litai) viršija 250 MGL dydžio sumą. Ši abiejų kaltinamųjų veika kvalifikuojama pagal BK 199 str. 1 d. Neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji nusikalto, veikdami tiesiogine tyčia – žinodami, kad faktiškai gabenamų naujų prekių, alkoholio ir tabako gaminių muitinės procedūrai atlikti pateikia suklastotus dokumentus, neva gabenami dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai, ir norėdami taip veikti. Šiuo atveju kaltinamųjų veiksmų motyvai ir tikslai, taip pat gynybos argumentai, jog prie nusikaltimo gali būti prisidėję ir „M. C.“ bei „P. J. C. A/S“ darbuotojai, kaltinamųjų veikos kvalifikacijai esminės reikšmės neturi. Laikantis BPK 255 str. 1 d. nuostatų, kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimui nėra reikšmingas ir gynybos minimas galimai buvęs kito vežėjo vykdytas to paties siuntėjo krovinio gabenimo atvejis, apie kurį užsimenama ir užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose. Kita vertus, iš telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotos informacijos negalima daryti išvados, kad minimu atveju taip pat buvo gabenamos akcizinės prekės, tuo tarpu nei kaltinamieji, nei P. C. jų minimo ankstesnio gabenimo dokumentų nepateikė, nors iš jų parodymų bei telefoninių pokalbių matyti, kad visi trys šiais dokumentais disponavo, iš ko galima spręsti, kad gynybai yra naudingesnis tik deklaratyvus manipuliavimas galimai buvusiu gabenimo faktu, o ne detalus to gabenimo aplinkybių aiškinimasis.

Taipogi nustatyta, jog kaltinamieji K. G. ir E. T., iš anksto tarpusavyje susitarę ir bendrai veikdami, turėdami tikslą išvengti muitinės kontrolės, suklastojo tikrus dokumentus: K. G. pagal išankstinį susitarimą pateikė E. T. iš anksto aptartam suklastojimui TIR knygeles Nr. XZ61747062, Nr. XH61747562 ir penkis CMR be numerio, į kuriuos E. T., veikdamas pagal išankstinį susitarimą, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie prekes: TIR knygelių Nr. XZ61747062 ir Nr. XH61747562 10-ame langelyje įrašė prekės pavadinimą „diplomatic supplies“ (diplomatinis tiekimas) ir prekių kodą pagal KN 6309000000 (dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai), penkiuose CMR be numerio 6-9 langeliuose įrašė prekės pavadinimą „diplomatic supplies“ (diplomatinis tiekimas), 10-ame langelyje įrašė prekės kodą pagal KN 6309000000 (dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai), ir 2009 m. lapkričio 19 d. apie 18 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje „Geležinkelis“, esančioje Liepų g. 79b, Klaipėdoje, pateikė paminėtus suklastotus tikrus dokumentus muitinės pareigūnams įforminimui. Tokia K. G. ir E. T. veika, neperžengiant kaltinimo ribų, kvalifikuojama pagal BK 300 str. 1 d. kaip tikro dokumento suklastojimas, o E. T. veika – dar ir kaip žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas. Abiejų kaltinamųjų kaltė dėl šių nusikaltimų padarymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamieji privalo atsakyti.

E. T. ir K. G. taip pat buvo kaltinami pagal BK 199² str. 1 d. tuo, kad pažeisdami nustatytą tvarką, E. T. laikė, o K. G. gabeno (taip nurodyta kaltinamajame akte) akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą: E. T. ir K. G., veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę daryti sunkų nusikaltimą – neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, turėdami tikslą pažeidžiant nustatytą tvarką transporto priemonėse valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gabenti iš Europos Bendrijos į trečiąsias šalis akcizais apmokestinamas prekes - alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 629753,00 Lt, ir kurioms turėjo būti įforminta Bendrijos/bendroji tranzito procedūra T1, pateikiant muitinei teisingus duomenis apie prekes, žinodami, kad šioms prekėms negalima taikyti muitinio tranzito procedūros su TIR knygele, kad pagal muitinės konvenciją dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR Konvencijos 2 ir 5 straipsniai) krovinys gabenamas be tarpinio perkrovimo į kelių transporto priemones, ir kad kroviniai, gabenami pagal TIR procedūrą užplombuotomis transporto priemonėmis, tranzito šalių pasienio muitinėse paprastai netikrinami, 2009 m. lapkričio 18-19 d. telefoninių pokalbių metu susitarė, kad E. T. suklastos TIR knygeles bei tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (toliau CMR), įrašydamas į juos žinomai neteisingus duomenis apie prekes, (prekių pavadinimą „diplomatic supplies“ ir prekių kodą pagal KN 6309000000 – dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai), tyčia nenurodydamas, jog gabenamos akcizais apmokestinamos prekės – alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai, atspausdins specifikaciją, kurioje nurodys tik prekių gavėjus, prekių kiekį ir svorį bei pateiks užpildytus dokumentus muitinei įforminimui. Tuoj po to K. G., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą su E. T., turėdamas tikslą suklastoti dokumentus ir pažeidžiant nustatytą tvarką laikyti bei gabenti akcizais apmokestinamas prekes - alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, perdavė pastarajam neužpildytas TIR knygeles Nr. XZ61747062 ir XH61747562 ir penkis CMR. E. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą su K. G., turėdamas tikslą suklastoti dokumentus ir pažeidžiant nustatytą tvarką laikyti bei gabenti akcizais apmokestinamas prekes - alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, 2009 m. lapkričio 19 d. užpildė TIR knygeles Nr. XZ61747062 ir XH61747562, penkis CMR ir juos suklastojo, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis apie prekes (prekės pavadinimą „diplomatic supplies“ ir prekių kodą pagal KN 6309000000 - dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai), atspausdino specifikaciją, kurioje nurodė tik prekių gavėjus, prekių kiekį ir svorį ir tą pačią dieną apie 18 val. suklastotas TIR knygeles ir CMR kartu su kitais krovinio dokumentais pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto pareigūnams. Tokiu būdu E. T. ir K. G., pažeisdami nustatytą tvarką, tai yra Europos Sąjungos Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos Nr. 2008/118/EB „Dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB“ IV skyriaus reikalavimus, laikė, turėdami tikslą gabenti (taip nurodyta kaltinamajame akte) Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto, esančio Šilutės pl. 9, Klaipėdoje, iki Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto, esančio Kelias 103, Vilniaus rajone, akcizais apmokestinamas prekes bendros 629753 Lt vertės.

Teismo vertinimu, šis kaltinamiesiems inkriminuotas kaltinimas teisminio bylos nagrinėjimo nepasitvirtino, o papildoma jų veiksmų kvalifikacija pagal BK 199² str. 1 d. yra aiškiai perteklinė. Šiame nuosprendyje jau aptarta, jog kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta daryti kontrabandą - išgabenti 1 181 633 litų vertės prekes (į kurių sudėtį įeina ir kaltinime pagal BK 199² str. 1 d. minimos 629753 litų vertės akcizinės prekės) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išvengiant muitinės kontrolės. Kaip matyti iš liudytojo T. Š. parodymų, minimos prekės iš Danijos į Lietuvą buvo atgabentos legaliai ir su jas lydinčiais dokumentais legaliai laikomos (ir galėjo būti toliau legaliai laikomos iki pat išgabenimo per išorinę Europos Sąjungos sieną) Lietuvoje iki to momento, kol E. T. pagal susitarimą su K. G. 2009 m. lapkričio 19 d. apie 18 val. pateikė suklastotus tolesnio prekių gabenimo dokumentus muitinės procedūroms atlikti. Po šio veiksmo atlikimo kaltinamieji kroviniu faktiškai nebedisponavo (to nėra nurodyta ir kaltinime), kadangi po suklastotų dokumentų pateikimo faktinę muitinės posto teritorijoje buvusio krovinio kontrolę perėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, vėliau atlikę detalų krovinio patikrinimą. Iš pakankamai neaiškios ir prieštaringos kaltinimo konstrukcijos galima spręsti, kad kaltinamieji pagal BK 199² str. 1 d. yra kaltinami neteisėtu akcizinių prekių laikymu, o ne gabenimu, rengimusi ar pasikėsinimu gabenti. Todėl, remiantis aukščiau išdėstytais motyvais ir laikantis BPK 255 str. nustatytų nagrinėjimo teisme ribų, abu kaltinamieji dėl kaltinimo pagal BK 199² str. 1 d. išteisinami jiems nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jie nusikalto, veikdami bendrininkų grupe.

Abu kaltinamieji yra neteisti, pakankamai jauno amžiaus, dirba, po nusikaltimų padarymo eilę kartų bausti administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaltinamieji, veikdami tiesiogine tyčia, padarė du tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir sunkų nusikaltimą, buvo aktyvūs bendrininkų grupės padarytų nusikaltimų bendravykdytojai, nebuvo teismui nuoširdūs, melavo ir išsisukinėjo, mėgindami išvengti atsakomybės, kas rodo, jog kaltinamieji nei kiek nesigaili nusikaltę ir nekritiškai vertina savo elgesį. Visgi byloje nėra duomenų, jog kaltinamieji, be šiame nuosprendyje aptartų nusikaltimų, užsiimtų ir kita nusikalstama veikla. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamieji nebuvo kontrabandinio krovinio savininkai, siuntėjai ar gavėjai ir iš nusikalstamos veiklos negavo tiesioginės materialinės naudos. Pagal byloje surinktus įrodymus kaltinamųjų interesas nusikaltimų daryme apsiribojo atlygio už krovinio pergabenimą gavimu, o muitinės kontrolės vengimas gabenant krovinį buvo inspiruotas, kaip matyti iš liudytojo T. Š. parodymų, siekio nugabenti krovinį kuo mažesnėmis sąnaudomis, kas turėtų tiesioginės įtakos numatomo gauti atlygio dydžiui, ar išvengti grėsmės apskritai netekti užsakymo krovinio gabenimui, jeigu krovinio gabenimo laikantis nustatytos tvarkos išlaidos užsakovui būtų pernelyg didelės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko galimu už abu nusikaltimus skirti kaltinamiesiems švelniausią sankcijose numatytą bausmę – baudą. Priimant dėmesin atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, o kontrabandos atveju – ir aplinkybę, kad neteisėtai gabentų prekių vertė keliasdešimt kartų viršija minimalią vertės ribą, užtraukiančią baudžiamąją atsakomybę, skiriamos didesnės už sankcijų vidurkį baudos. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., bausmės bendrinamos apėmimo būdu, nes nusikaltimai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui ar nepilnamečiui asmeniui kartu su bausme, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės (atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą), o esant nustatytoms sąlygoms (BK 72 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3, 4 dalys) – ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. BK 72 straipsnio nuostatos tiesiogiai orientuotos tiek į fizinį asmenį kaip nusikalstamos veikos subjektą, tiek ir į juridinį asmenį. Juridiniams asmenims turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su paskirta bausme ir tais atvejais, kai juridinis asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau valdo, naudoja arba disponuoja turtu, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar tokios veikos rezultatas, t. y. ši baudžiamojo poveikio priemonė juridiniams asmenims mutatis mutandis taikoma esant BK 72 straipsnyje 2–7 dalyse nustatytoms sąlygoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad taikant juridiniam asmeniui turto konfiskavimą nėra būtina jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė byla Nr. 2K-198/2005).

Pažymėtina, kad turto konfiskavimo taikymo pagrindas – konfiskuotino turto buvimas pas kaltininką ar kitus BK 72 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus asmenis, todėl baudžiamojo poveikio priemonių teisinio teksto išdėstymo būdas baudžiamajame įstatyme neturėtų būti aiškinamas kaip ribojantis turto konfiskavimo taikymą priklausomai nuo kaltininko baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), todėl jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos (pvz., teismų praktikos apibendrinimai, pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“), kad už kontrabandos nusikaltimą kartu su bausme BK 72 str. numatytais pagrindais skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas. Turto konfiskavimo skyrimą teismas turi motyvuoti, nurodant nuosprendyje konkretų konfiskavimo pagrindą. Kontrabandos dalykas konfiskuojamas BK 72 str. 2 d. 3 p. pagrindu. BPK 94 str. 1 d. 1 p. taip pat nustato, jog BK 72 str. nurodytas turtas konfiskuojamas. Kadangi kaltinamųjų įvykdyto kontrabandos nusikaltimo dalykas – privalomi pateikti muitinės kontrolei gabenami per Lietuvos Respublikos valstybės sieną daiktai, gabenti išvengiant muitinės kontrolės – atitinka BK 72 str. 2 d. 3 p. (veikos padarymo metu galiojusi 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) nurodytus požymius, šie daiktai konfiskuojami.

Pagal BK 72 str. 2 d. 2 p. (veikos padarymo metu galiojusi 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) konfiskuojami nusikalstamos veikos įrankiai ar priemonės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad transporto priemonė laikoma panaudota kontrabandos nusikaltimui daryti, kai ji tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas. Kai transporto priemonė priklausė kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, ji konfiskuojama neatsižvelgiant į tai, ar perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad ši priemonė gali būti panaudota darant kontrabandos nusikaltimą (BK 72 str. 4 d.). Spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant tokį nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes. Tokia išvada gali būti daroma ir nustačius, kad faktiškai perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu.

Akivaizdu, jog transporto priemonės, kurių atžvilgiu byloje taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (RAB „D.“ priklausantys vilkikai „VOLVO FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. YV2A4CFA14A575188, „DAF 95XF430“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. XLRTE47XSOE518902, taip pat UAB „B.“ priklausanti puspriekabė „SCHMITZ SKO 24/L“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. 80601), laikytinos nusikalstamos veikos įrankiais ir priemonėmis, nes jos tiesiogiai panaudotos kontrabandos dalykui gabenti, o gabenimas be tokių transporto priemonių būtų negalimas. Liudytojas J. C., tuometinis UAB „B.“ direktorius, bei liudytojas tuometinis minėtos bendrovės darbuotojas P. C. patvirtino, kad UAB „B.“ atstovams buvo žinoma apie kilusius dokumentų įforminimo nesklandumus gabenant krovinį bendrovei priklausančia puspriekabe, tačiau bendrovės, kuri savo ruožtu buvo ir pervežimo užsakovas santykiuose su RAB „D.“, atstovai reikiamai nekontroliavo, kad vežėjo atstovai tinkamai įformintų krovinio dokumentus ir bendrovei priklausančia puspriekabe gabentų tik tinkamai įformintą krovinį, tuo pačiu prisiimdami riziką dėl galimo bendrovei priklausančios puspriekabės panaudojimo darant kontrabandą. Atitinkamai iš kaltinamojo K. G. parodymų matyti, kad jo vadovaujama UAB „D. I. T.“, ir RAB „D.“, kurią jis atstovavo ir buvo vienas iš šios bendrovės akcininkų, buvo tarpusavyje glaudžiai susiję ir vykdė bendrą veiklą, atitinkamai bendradarbiavo ir gabenant minimą krovinį: Lietuvoje registruota UAB „D. I. T.“ gabeno krovinį Europos Sąjungos viduje iš Kopenhagos į Klaipėdą, o Rusijoje registruota RAB „D.“ turėjo toliau gabenti krovinį už Europos Sąjungos išorinės sienos. Vėlgi akivaizdu, jog RAB „D.“, dalyvaudamas bendrame projekte su UAB „D. I. T.“, per savo atstovą kaltinamąjį K. G. turėjo ir galėjo žinoti, kad bendrovei priklausančios transporto priemonės gali būti panaudotos darant kontrabandos nusikaltimą. Todėl šios transporto priemonės konfiskuojamos BK 72 str. 2 d. 2 p. ir 4 d. numatytu pagrindu (veikos padarymo metu galiojusi 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamųjų lygiomis dalimis (po 541 litą 4 ct) išieškotinos liudytojų kelionės išlaidos 1082 litai 9 ct.

Byloje saugomos plombos sunaikintinos, vokas su TIR knygelėmis, kompaktiniai diskai su fotonuotraukomis ir garso įrašais paliekami saugojimui prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 199 str. 1 d., 300 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal BK 199 str. 1 d. 200 MGL (26000 litų) dydžio bauda, pagal BK 300 str. 1 d. 60 MGL (7800 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinai nubausti K. G. 200 MGL (26000 litų) dydžio bauda, kurią nuteistasis per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

K. G. dėl kaltinimo pagal BK 199² str. 1 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 199 str. 1 d., 300 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal BK 199 str. 1 d. 200 MGL (26000 litų) dydžio bauda, pagal BK 300 str. 1 d. 60 MGL (7800 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinai nubausti E. T. 200 MGL (26000 litų) dydžio bauda, kurią nuteistasis per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

E. T. dėl kaltinimo pagal BK 199² str. 1 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Išieškoti iš kaltinamųjų K. G. ir E. T. po 541 litą 4 ct proceso išlaidų valstybei.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), transporto priemonėmis - valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – gabentas prekes, saugomas Kauno teritorinės muitinės centralizuotame F tipo muitinės sandėlyje, konfiskuoti.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 2 p. ir 4 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), konfiskuoti: RAB „D.“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) priklausančius vilkiką „VOLVO FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. YV2A4CFA14A575188, vilkiką „DAF 95XF430“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. XLRTE47XSOE518902, bei UAB „B.“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) priklausančią puspriekabę „SCHMITZ SKO 24/L“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. 80601.

Pratęsti RAB „D.“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) laikino nuosavybės teisės į vilkiką „VOLVO FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. YV2A4CFA14A575188, taip pat į vilkiką „DAF 95XF430“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. XLRTE47XSOE518902, bei UAB „B.“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) laikino nuosavybės teisės į puspriekabę „SCHMITZ SKO 24/L“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. 80601, apribojimo terminą iki nuosprendžio dalies dėl šių transporto priemonių konfiskavimo įvykdymo.

Plombas Nr. CRV27130364000723, Nr. F731932, Nr. F722018, Nr. 11028DK, Nr. F722896, laikomas Kauno teritorinės muitinės centralizuotame F tipo muitinės sandėlyje, sunaikinti.

Voką su TIR knygelėmis, kompaktinius diskus su fotonuotraukomis ir garso įrašais palikti saugojimui prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Linas Pauliukėnas