- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-19
- Bylos Nr.
- A-1816-662/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00029-2026-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės P. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) pilietei P. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) pilietei P. M. (toliau – ir Užsienietė) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą nustatant 3 mėnesiams, t. y. iki 2026 m. balandžio 22 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jos prieglobsčio byloje.
2. Centras paaiškino, kad, pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino III reglamentas), Užsienietė 2026 m. sausio 21 d. buvo perduota Lietuvos Respublikai iš Vokietijos Federacinės Respublikos. Užsienietė tą pačią dieną pateikė prieglobsčio prašymą.
3. Centras nurodė, kad Užsienietei 2025 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublika buvo išdavusi trumpalaikę C tipo vizą Nr. C05171914, galiojusią nuo 2025 m. liepos 25 d. iki 2025 m. rugpjūčio 24 d., tačiau iki vizos galiojimo pabaigos ji neišvyko iš Europos Sąjungos, o neteisėtai buvo ir keliavo po Europos valstybes.
4. Užsienietė ir jos atstovas prašė skirti su judėjimo laisvės apribojimu nesusijusią alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
II.
5. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2026 m. sausio 22 d. sprendimu Centro teikimą tenkino ir skyrė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2026 m. balandžio 21 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje arba išnyks sulaikymo pagrindai.
6. Teismas nustatė, kad 2026 sausio 21 d. Užsienietė buvo grąžinta į Lietuvą iš Vokietijos Federacijos vadovaujantis Dublino III reglamento nuostatomis. Ji nepateikė jokių dokumentų, suteikiančių jai teisę būti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno valstybėje. Užsienietė 2026 m. sausio 21 d. pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje ir įgijo prieglobsčio prašytojos teisinį statusą. Užsienietei 2025 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublika buvo išdavusi trumpalaikę C tipo vizą Nr. C05171914, galiojusią nuo 2025 m. liepos 25 d. iki 2025 m. rugpjūčio 24 d. tačiau iki vizos galiojimo pabaigos neišvyko iš Europos Sąjungos, o neteisėtai buvo ir keliavo po Europos valstybes.
7. Teismas išdėstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 ir 5 dalių, 115 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietės asmens tapatybė yra nustatyta, ji neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, neturi gyvenamosios vietos bei lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, byloje nėra duomenų apie tai, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, ji yra prieglobsčio prašytoja, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, sprendė, kad yra pagrindas Užsienietei trijų mėnesių laikotarpiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.
9. Teismas pažymėjo, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant Įstatyme numatytų teisėtų tikslų.
III.
10. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimą ir skirti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją laikinojo apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
11. Užsienietė nurodo, kad, pagal Įstatymo nuostatas, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius). Nagrinėjamu atveju prieglobsčio motyvai gali būti išaiškinti ir netaikant Užsienietei judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietė nurodo, kad jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimas gali užtrukti dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) turimų resursų, todėl jos faktinis sulaikymas tokiam ilgam laikui būtų neproporcingas.
12. Užsienietė pažymi, kad jos tapatybė nustatyta, byloje nėra duomenų apie tai, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad ji gali pasislėpti. Skundžiamas teismo sprendimas per smarkiai suvaržo jos laisvę. Todėl alternatyvios sulaikymui priemonės, nevaržančios judėjimo laisvės, taikymas būtų proporcinga ir tinkama švelnesnė priemonė, jos taikymas atitiktų teisėtumo ir proporcingumo principus.
Atsiliepimas
13. Centras pateiktame atsiliepime prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
14. Centras nurodo, kad Užsienietė 2026 m. vasario 10 d. įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Ji teikė prašymus išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos, kurie buvo patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
15. Centro teigimu, Užsienietės prašoma taikyti švelnesnė kontrolės priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimų nepasieks Įstatymo numatytų tikslų. Centras nurodo, kad būtinybę taikyti judėjimo laisvės apribojimą Užsienietei pagrindžia tai, jog ji nesilaikė vizos išdavimo tvarkos (ji nesilankė Lietuvoje, bet vyko į kitas Europos Sąjungos valstybes); ji neįdėjo asmeninių pastangų ir nesiekė įteisinti savo buvimo Europos Sąjungoje ir pasiprašė prieglobsčio tik po to, kai buvo sulaikyta Vokietijos Federacinėje Respublikoje; šiuo metu jos prieglobsčio prašymo motyvai nėra nustatyti). Centras pažymi, jog Užsienietei taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė negali būti prilyginama sulaikymui, nes ji, gavusi leidimą, gali būti išleista už apgyvendinimo teritorijos ribų.
16. Centras nurodo, kad šiuo metu yra nustatyta, jog Užsienietė yra pažeidžiamas asmuo; jai yra užtikrinama medicininė priežiūra, teikiama socialinė ir psichologinė pagalba, be to, ji apeliaciniame skunde nenurodo, kad dėl sveikatos būklės jai turi būti taikoma laisvės neribojanti priemonė. Užsienietės pažeidžiamumo faktas nesutrukdė jai neteisėtai keliauti po Europos Sąjungos valstybes nares, suvokiant tokių veiksmų neteisėtumą bei galimas pasekmes, todėl nagrinėjamu atveju jai paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga, nepaisant to, kad Užsienietė priskirta pažeidžiamų asmenų grupei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsienietei paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2026 m. balandžio 21 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje arba išnyks sulaikymo pagrindai, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja Užsienietės sulaikymo pagrindas, nustatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, tačiau, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad Užsienietei gali būti paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė.
19. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietė teigia, kad ji nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, jos tapatybė nustatyta.
20. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.).
21. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
22. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
23. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, Užsienietės apeliaciniame skunde ir Centro atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, atsižvelgusi į tai, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, prašymas nėra išnagrinėtas, vertina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja Užsienietės sulaikymo, ir, atitinkamai, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, pagrindai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Užsienietei pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė šiuo konkrečiu atveju nėra proporcinga ir būtina.
24. Byloje nėra ginčo, jog po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo buvo nustatyta, kad Užsienietė yra pažeidžiamas asmuo Įstatymo 2 straipsnio 18² dalies prasme. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pažeidžiami asmenys gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius pažeidžiamų asmenų interesus.
25. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Akcentuotina ir tai, kad šios direktyvos nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamus asmenis, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį. Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025; kt.).
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025; kt.).
27. Teisėjų kolegija, vertindama Užsienietei pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumą, atsižvelgia į tai, kad Užsienietė yra pažeidžiamas asmuo, byloje nėra duomenų, jog ji būtų pažeidusi apgyvendinimo Centre tvarką ar savo elgesiu parodžiusi, kad nėra linkusi paisyti nustatyto teisinio reguliavimo, jog jos buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, taip pat nėra duomenų, kad ji nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis ar jų tarnautojais nagrinėjant jos prieglobsčio prašymą.
28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, įvertinusi bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir pateiktus įrodymus, sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta Užsienietei, kuri yra pažeidžiamas asmuo, alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina. Nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai gali būti pasiekti ir taikant Užsienietei jos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1703-789/2025; 2025 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1704-822/2025; 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025; 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2057-1188/2025; kt.).
29. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai tenkinti apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, Užsienietei skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2026 m. balandžio 21 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Užsienietės (duomenys neskelbtini) pilietės P. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 22 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.
Skirti (duomenys neskelbtini) pilietei P. M. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2026 m. balandžio 21 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.“
Nutartis neskundžiama.