Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-774-382-2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-06-23Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-09-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-19
Bylos Nr.
1A-774-382-2014
Teisminio proceso Nr.
1-93-1-00176-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Pocius (pirm.), Dalia Kursevičienė, Dalius Jocys
Nuteistasis
V. J.
Advokatai
Daiva Rocevičienė
Kategorijos

Pranešėjas Zigmas Pocius Baudžiamoji byla Nr. 1A-774-382/2014

Teisėja Vida Butanavičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00176-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teisėjų Dalios Kursevičienės, Daliaus Jocio,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui,nuteistojo gynėjai advokatei Daivai Rocevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį neatliktos bausmės, bei visiškai pridėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 48 MGL dydžio (6240 Lt) baudą, galutinė bausmė paskirta – vieneri metai septyni mėnesiai laisvės atėmimo ir 48 MGL (6240 Lt) dydžio bauda.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad 2014 m. birželio 1 d., apie 16.40 val., Šilalės r., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Aibė“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pavartodamas fizinį smurtą – tyčia gulinčiam ant žemės D. B. spyrė vieną kartą į krūtinę, po to kumščiu du kartus sudavė pastarajam į veidą, taip atėmė galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis bei iš jo rankinėje buvusios piniginės pagrobė 420 litų, tuo nukentėjusiajam D. B. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą bei 420 litų žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę, nes jis susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino žalą. Pažymi, kad turi mažametį vaiką, pats yra našlaitis, visą gyvenimą gyvenęs vaikų namuose. Vaiko motina yra jauna, nedirbanti, jai sunku vienai auginti vaiką. Žada ateityje pasikeisti, ieško darbo, nebevartoja alkoholio. Prašo laisvės atėmimo bausmę pakeisti areštu.

Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis V. J. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad V. J. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, į kaltininko asmenybę, kad V. J. anksčiau teistas keturis kartus, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Teismas pripažino kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta, kad nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas V. J. už padarytą nusikaltimą skyrė žymiai mažesnę negu BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę (BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sankcijos vidurkis yra treji metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų). Tuo apylinkės teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, V. J. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino padarytą žalą, bei kad nukentėjusysis jam pretenzijų neturi. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos skiriant bausmę neperžengiant sankcijos ribų bei pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinant nuteistajam bausmę dar vienu trečdaliu.

Kaip jau minėta anksčiau, V. J. teisiamas jau penktą kartą, naują nusikaltimą įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šie duomenys parodo nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius, smurtinius nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Įvertinusi visas anksčiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas PociusTeisėjai Dalia KursevičienėDalius Jocys