- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-29
- Bylos Nr.
- 1-629-908/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31395-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Kaltinamasis
- M. R., D. S.
- Nukentėjusysis
- D. Š., R. V.
- Advokatai
- Elena Šajaukaitė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apygardos teismo 2015-05-07 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. 40 MGL bauda, kaltinamas padarę nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. S. 2015-05-24, apie 4.30 val., viešoje vietoje, esančioje Smetonos g., Vilniuje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės dingsties tyčia smogė D. Š. kumščiu į galvos sritį ir, pastarajam nukritus ant grindinio, spyrė į galvos sritį, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje ir dešinio antakio srityje, taip savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą.
M. R. 2015-5-24, apie 4.30 val., Smetonos g., Vilniuje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl menkavertės dingsties tyčia iš chuliganiškų paskatų smogė kumščiu nukentėjusiajam R. V. ne mažiau 2 kartų į galvos sritį, taip padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kaktoje, nosies nugarėlėje, dešinės pusės dantų vainikų nuskėlimais, poodine nosikaulių lūžiu, nes dėl nosikaulių lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui, t. y. padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. R. nurodė, kad tą dieną su D. S. buvo klube „P.“. Su D. S. yra, galima sakyti, draugai. Tą vakarą jis buvo išgėręs 3 kokteilius. Prie baro įvyko konfliktas, tarp nukentėjusiųjų ir D. S., kurį kažkuris iš tos kompanijos pavadino „lochu“. Klubo apsaugos darbuotojai jį (M. R.) išvedė iš klubo, pasakę: „tavo vakaras baigėsi“. Kai jį išvedė iš klubo, nepamena, ar lauke buvo daugiau žmonių. Kur tuo metu buvo D. S., nematė. Jį iš baro išvedė vieną, o D. S. išėjo iš paskos pasižiūrėti, kur jis. Išvedę iš baro, jį paleido. Tada jis pamatė tuos du vyriškius (nukentėjusiuosius). Jie buvo išėję iš baro ir paėję apie 10 ar 20 m, ėjo šalia vienas kito. Jis pribėgo prie jų ir pastūmė į nugarą tą vyrą, kuris buvo arčiau prie mašinų, šalia kelio. Tas vyras buvo už jį aukštesnis. Nematė, ar šis pargriuvo. Išsigandęs pradėjo bėgti. Jį apsaugos darbuotojai iš karto parbloškė, pripurškė dujų, apsupo. Pradžioje pribėgo du “apsauginiai”, vėliau daugiau. Jį laikė, kol atvyko policija. Kartu su D. S. pasodino policijos i automobilį. Tuo metu, kai jam pripurškė dujų, jis nematė, kur buvo D. S.. Jis nematė, ar nukentėjusieji buvo sumušti. Tik policijos komisariate leido nusiplauti akis. D. S. prie jo prisijungė jau lauke. Lauke būnant su D. S., pamatė nueinančius asmenis, D. S. pradėjo kalbėti su apsauga, o jis nubėgo prie nukentėjusiųjų. Jis tuos žmones (nukentėjusiuosius) norėjo sustabdyti ir išsiaiškinti. Pastarieji jo neįžeidė. Jis norėjo, juos sustabdyti, norėjo kad nukentėjusieji pasiaiškintų, kodėl taip pasakė apie D. S.. Nors ikiteisminio tyrimo metu jo duotuose parodymuose yra nurodyta, jog jis trenkė, tačiau dabar sako, kad pastūmė nukentėjusįjį. Ikiteisminio tyrimo metu jis kalbėjo apie trenkimą, tačiau mano, kad stūmimas ir trenkimas reiškia tą patį. Trenkimas, jo supratimu, yra rankų prilietimas prie nugaros. Jis buvo sulaikytas dėl konflikto. Nekentėjusiųjų nemušė, tik pastūmė ir pabėgo. Bėgo, nes išsigando apsaugos. D. S. kartu nebėgo. Grėsmės iš nukentėjusiųjų nebuvo. Jis teistas už viešos tvarkos pažeidimą, nes su draugais dalyvavo muštynėse.
Kaltinamasis M. R. ikiteisminio tyrimo metu (2015-06-18 apklausoje) parodė, jog jis savo kaltę pripažįsta visiškai. 2015-05-24, apie 4 val, jis buvo naktiniame klube „P.“ ,Vilniuje, kartu su savo draugu D. S.. Ten nepažįstamas vaikinas D. S. pavadino „lochu“, tačiau kas vyko toliau jis nepamena. Vėliau, išėję į lauką, pamatė tuos pačius du vyrus, kurie D. S. pavadino „lochu“. Tada jis pasivijo vieną jų ir trenkė jam ranka į nugarą, tačiau jam tikrai nespyrė. Po to prie jų pribėgo apsaugos darbuotojai ir jį kartu su D. S. sulaikė. Ar D. S. mušė kitą vaikiną, jis nematė. Jis labai gailisi padaręs šį nusikaltimą. (1 t., b. 1. 151- 152).
Kaltinamasis M. R. ikiteisminio tyrimo metu (2017-04-27 apklausoje) parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. 2015-05-24, jis kartu su draugais ir D. S. buvo naktiniame klube „P.“, esančiame Vilniaus centre. Ten vartojo alkoholį. Klube D. S. susiginčijo su kažkokiais dviem vyrais, tačiau su jais nesimušė, nesistumdė. Po to, jis kartu su D. S. išėję iš klubo pamatė tuos pačius vyrus, kurių vienas D. S. pavadino „Lochu“. Supykęs jis minėtą vyrą pastūmė. Kadangi viskas vyko šalia klubo „P.“, tai vos jam jį pastūmus, prie jo pripuolė klubo apsaugos darbuotojai ir į akis pripurškė dujų. Ką tuo metu darė D. S., jis nematė. Jis pats nieko nemušė, niekam nespyrė. Ar po jo stumtelėjimo, minėtas vyras nukrito ant žemės, jis nespėjo pamatyti, nes šalia buvę keli apsaugos darbuotojai jį apsupo. Ar D. S., kurį nors iš ankščiau minėtų vaikinų mušė, jis nematė. Tik šiek tiek atsigavęs nuo dujų ir atvažiavus policijos pareigūnams, jis pamatė, kad į policijos automobilį sodina ir D. S.. Kurį iš minėtų dviejų vyrų jis pastūmė, negali pasakyti, nes neįsidėmėjo. (11., b. 1. 157)
Kaltinamasis D. S. teisme parodė, kad yra nekaltas, sutinka atsakyti į klausimus. Kaltinamasis M. R. yra jo draugų draugas. Tą dieną jis buvo klube, kuriame yra pastovus lankytojas, dažnai švęsdavo vakarėlius. Nukentėjusiųjų neprisimena. Buvo tik žodinis konfliktas. Klube buvo daug jo draugų Jis ginčo metu buvo už nugaros. Prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Konfliktą pradėjo nukentėjusieji – jie jį įžeidė pavadindami lyg tai „lopu“. Tą vakarą jis buvo apsirengęs baltais marškiniais. Išgirdo savo adresu nepagarbų įvardinimą prie baro. Jis iš klubo nebuvo pašalintas apsaugos, o pats iš jo išėjo, išvažiavo su taksi. M. R. buvo prie jo stalo. Ten buvo gal apie 30 jo pažįstamų žmonių. Stalas buvo didelis. Nukentėjusieji buvo prie baro, o jis nuėjo prie baro užsisakyti. Kai pasišalino iš baro, buvo paryčiai. Kada išėjo nukentėjusieji, jis neamtė. Kol jie laukė taksi, kilo šurmulys. Jo kolektyvas sėdo į taksi. Kai išėjo į lauką, lauke buvo dujų kvapas. Dėl dujų kvapo jis sukonfliktavo su apsaugos darbuotoju. Kai išėjo į lauką, buvo papurkštos dujos. Ta kompanija, kuri buvo su juo – jo bendradarbiai, tačiau jie neapklausti, nes jie neturi ką pasakyti. Jis jų pavardžių pasakyti negali, nes nepamena. Išėjimo iš klubo metu M. R. nebuvo. Su M. R. nieko nesitarė. Jis buvo suimtas vietoje, nes konfliktavo su “apsauginiais” dėl dujų. Jiems sake, sodinkit, nes mane, kad bus vaizdo kameros. Apsaugos darbuotojų neįžeidinėjo, tiesiog aiškinosi su jais, kad negalima taip elgtis. Buvo išgėręs, neblaivus, todėl įdomu buvo pasiaiškinti su apsauga. Išėjęs į lauką nukentėjusių nematė, jokių žodžių jų atžvilgiu lauke nesakė, o buvo sulaikytas dėl konflikto su apsauginiais, kurie pasakė policininkams jį išvežti. Jie visi susimokę prieš jį duoti tokius parodymus. Yra praeityje turėjęs ikiteisminių tyrimų, dėl ko, neatsimena. Kada M. R. išėjo iš klubo, nežino, kaip ir nematė, kada išėjo nukentėjuseji. Gavo žinutę, kad atvažiavo taksi. Būtų važiavęs su kompanija pratęsti vakarėlio į “M.”. Nežino, ar M. R. buvo toje kompanijoje. Ėjo būriu, susitarę važiuoti į “M. naktis”. Išėję pamatė sambrūzdį, sujudimą, daug žmonių vienoje vietoje. Jis prie nukentėjusiųjų priėjęs nebuvo. Jų nematė. M. R. pamatė mašinoje ar prie mašinos, greitosios taip pat nematė. Teisiai iš komisariato nuvyko į klubą “M. naktys”, ten jau buvo e, M. bare M. R.. Pasijuokė, kad pasivažinėjo su policija. Jam M. R. nesakė, kad sudavė smūgį, su M. R. ne draugai, ne bičiuliai, artimai nebendrauja. Jis neįvardins kompanijo, kuri ketino važiuoti su juo taksi. Jį ir M. R. išleido kartu iš policijos komisariato.
Kaltinamasis D. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltė nepripažino, nurodė, kad 2015-05-24, apie 4.00 val., jis buvo naktiniame klube „P.“, esančiame Vilniuje, kartu su savo pažįstamais ir M. R.. Jie visi linksminosi, su niekuo nekonfliktavo,“Lochu“ nepavadino. Jis visų vakaro įvykių nepamena, atsimena, tik, kad išėjęs į lauką, gatvėje pamatė sambrūzdį, jautėsi dujų kvapas. Tada jis kažką įžeidžiančio pasakė lauke stovėjusiam apsaugos darbuotojui, šis ant jo supyko ir policijos pareigūnams liepė jį kartu vežti į policijos komisariatą. Pareigūnai įsodino jį į policijos tarnybinį automobilį, kuriame jis pamatė ir M. R.. Policijos pareigūnai juos nuvežė į policijos komisariatą, tačiau dėl ko, jis nežino ( T 1., b. 1. 144)
Nukentėjusysis R. V. teisme parodė, kad 2015-05-24 jis kartu su D. Š. ir N. A. buvo klube „P.“. Prie jo bei jo draugų buvo priėję kaltinamieji, kurių anksčiau nėra matęs. Jų pokalbio negirdėjo, tačiau lyg tai buvo konfliktas. Jis pats su jais nebendravo, nekonfliktavo. Matėsi, kad tie asmenys buvo agresyviai nusiteikę. Klube jokių apsistumdymų nematė. Ten pabuvo apie 2-3 valandas. Jis ir D. Š. išėjo į lauką, išėję iš klubo teritorijos, pasuko į kairę, ėjo Smetonos gatve. Staiga jis pajuto smūgį iš už nugaros į galvą. Gali būti, kad po pirmo smūgio prarado sąmonę ir nukrito, nes viskas vyko greitai. Pirmas smūgis buvo į galvą. Mano, kad po šio smūgio nukrito. Vėliau buvo dar keli smūgiai. Kai jis atsikėlė, veidas buvo sužalotas, viskas kraujuota. Dar gulėdamas ant žemės, pakėlė galvą ir pamatė, kad apsaugos darbuotojai sulaikė du asmenis. Sulaikyti asmenys buvo kaltinamieji. Jis dar spontaniškai D. S. paklausė, ką jam padarė. Šis atsakė: “tu nieko nepadarei, tavo draugas padarė”. Kažkuris iš kaltinamųjų dar šaukė, “ar dar norit gauti?“. Apsaugos darbuotojai juos sulaikė, po keliolikos minučių atvažiavo greitoji pagalba ir jį išvežė į gydymo įstaigą. Kai buvo užpultas, jis pajuto 2-3 smūgius. Smūgiai buvo į galvą. Galėjo būti smūgiai ir į kojas, nepamena tiksliai to momento. Prieš pirmąjį smūgį jis nieko neišgirdo. Eidamas pajuto smūgį iš nugaros ar iš šono, tai buvo apie 3.30-4.00 val. ryto. Vieta buvo apšviesta. Pirmas smūgis buvo į veidą, nosis sulaužyta, oda prakirsta. Asmuo iš nugaros trenkė kumščiu. Tuomet jis nukrito, nepamena, kaip nukrito, galimai buvau praradęs sąmonę. Kai nuvažiavo į teismo medicinos institutą, buvo prakirsta oda, nosis sulaužyta, lūpos nubrozdintos, dantys nuskelti. Tikrai buvo ne vienas smūgis, tuos smūgius juto. Draugas D. ėjo kartu, nematė, kaip draugą mušė. Mano, kad kaltinamieji pribėgo ir vienu metu juodu su D. ėmė mušti. Vienas smūgiavo jam, kitas D.. Jis nukrito. Kraujas stipriai bėgo iš nosies. Buvo šokas. Tai buvo tie patys asmenys, su kuriais buvo bendrauta klube. Jis pats asmeniškai klube nė su vienu iš kaltinamųjų nekalbėjo. Jo draugai taip pat nebuvo su jais pažįstami. Jis dar gulėdamas ant žemės netoli apsaugos, paklausė D. S., „ką aš padariau?“, o D. S. pasakė, kad „tu nieko, tavo draugas padarė“. Jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Neturtinė žalą vertina 10 000 eurų. Jo nosis deformuota, nes gydytojai negalėjo atstatyti, yra suaugimo žymės, liko kreiva forma. Jam buvo daryta (duomenys neskelbtini). Veido srityje liko randai. Jaučia moralinį diskomfortą. Jo darbas reikalauja tvarkingos išvaizdos, geros reputacijos, nes tenka bendrauti su žmonėmis, po to įvykio teko visokių replikų išgirsti, pažįstami klausinėjo, kas nutiko. Į gydymo įstaigas ne vieną kartą vyko, 2-3 savaites ant veido nešiojo gipso tvarstį (nuotrauka pridėta). Viešosiose vietose su tvarsčiu teko lankytis. Lankėsi pas plastikos chirurgus, jie negali pažadėti, kad iš esmės ištaisys padarytą žalą. Skausmo nejaučia, bet sunkiau kvėpuoti, ypač sloguojant. Po operacijos gydytojai pasakė, kad buvo bandyta atstatyti kaulą į tą pačią vietą, kad sugytų. Nuo smūgio buvo sužaloti dantys. Švarkas, kelnės, marškiniai buvo sugadinti, neišsivalė, dabar rūbai nenaudojami. Kaltinamieji buvo kartu, negali tiksliai pasakyti, kuris jam smūgiavo, tačiau po sulaikymo arčiau jo buvo D. S.. Kaltinamieji buvo iš karto sulaikyti apsaugos darbuotojų. Jam ligoninėje buvo pasiųlyta mokama palata, todėl ją pasirinko. Nosies sužalojimams gydyti pirko vaistus. Į darbą realiai nėjo 2 savaites. Už tą laikotarpį „Sodros“ pašalpos negavo, nes dirba pagal individualią veiklą. Pažymą apie nedarbingumą pateikė prie ieškinio, tačiau negautų pajamų neparašo priteisti. Kaltinamieji iki šiol neatsiprašė, kaltės suvokimo neparodė. Jis su jais net nebendravo, tačiau kai kurie asmenys tiesiog būna nusiteikę agresyviai, tarp jų ir kaltinamieji tokie buvo. Kaltinamieji bendravo su D.. Pateikiau ieškinį M. R. nes iš bylos medžiagos matyti, kad tarp M. R. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis ryšys. Atsakovas yra M. R.. Nors arčiau buvo D. S., tačiau galėjo būti taip, kad jau prėjus šiek tiek laiko aš pamačiau D. S. arčiau savęs (T. 3, b. l. 81-82).
Nukentėjusysis R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-05-24, apie 4 val., jis buvo naktiniame klube „P.“ kartu su savo draugais D. Š. ir N. A.. Prie D. Š. priėjo jo atpažinti jaunuoliai D. S. ir M. R.. Jie susiginčijo dėl to, kad kažkas kažką įžeidžiančio pasakė. Pokalbis truko kelias minutes. Po to vaikinai pasitraukė. Po 1-2 val. išėjus iš klubo pro vartus ir pasukus į A. S. gatvę, pajuto keletą smūgių į galvos sritį. Nuo patirtų smūgių jis nukrito ant grindinio ir galimai kelioms sekundėms prarado sąmonę. Po to jam pradėjo bėgti iš nosies ir antakio kraujas. Pakėlęs galvą, pamatė, kad apsaugos darbuotojas sulaikė asmenį, buvusį arčiausiai jo, tai yra D. S.. Toliau nuo jo, apsaugos darbuotojas laikė M. R.. D. S. jis paklausė „ką aš tau padariau?“, o jis jam atsakė, kad „nieko, tačiau tavo draugas padarė“. Kažkuris iš sulaikytųjų paklausė “ar dar norit gauti?“. Įvykio metu jam buvo sulaužyta nosis, praskelta veido oda šalia antakio, nubrozdinta kakta, sumušta ranka ir koja, padarytas galvos sutrenkimas, nuskelti trys dantys. Jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sugadintas švarkas 250 Eur vertės, marškiniai 40 Eur vertės, kelnės 130 Eur vertės. Daiktų tikslią vertę ir žalos dydį patikslins vėliau, reikšdamas civilinį ieškinį (1 t., b. 1. 67-68 )
Nukentėjusysis D. Š. teisme parodė, kad trise buvo naktiniame klube „P.“. Jis, R. V. ir N. A. atėjo apie 1.30 val. nakties. Būnant klube, prie jų pradėjo kabinėtis grupelė vaikinų, iš kurių vienas buvo labai agresyvus. Šie vaikinai yra teismo posėdžių salėje. Tas, kuris buvo agresyvesnis – D. S.. Jis tuo metu nekreipė dėmesio ir nuėjo iki rūkomojo surūkyti cigaretės. Grįžęs matė, kad dar vyksta pokalbis prie baro, tų vaikinų buvo apie 5-6, vienas iš jų buvo agresyvus. N. pasakė, kad „ar atėjom muštis, ar linksmintis“. Tada jie atsiskyrė. Daugiau nieko nebuvo, tik matė, kad juos seka žvilgsniais. Jis iš klubo išėjau su R., o N. liko klube. Jiedu išėjo į lauką, į kiemą. Praėjo pro vartelius, prie kurių buvo apsauga. Ten yra varteliai ir iš karto gatvė. Apsauga viską kontroliuoja, apsaugos darbuotojų buvo 2-3. Jis su R. praėjo pro apsaugos darbuotojus. Pasukus į kairę ir nuėjus apie 10-15 žingsnių, pajuto smūgį, tačiau nepamena į kurią vietą. Po smūgio nukrito. Smūgiavo į galvą. Jis mate R., kuris buvo arčiau pastato su kruvinu veidu, taip pat buvo kaltinamieji. Juos sulaikė apsaugos darbuotojai. Kai aš pamatė R., tai jis gulėjo kruvinas. Jiedu su R. ėjo kartu, šalia vienas kito. Jis ėjo arčiau kelio, R.as – arčiau klubo. Negali atsakyti iš kurios pusės ar nuo kelio pusės, ar nuo klubo pusės pajuto smūgius. Juto, kad krenta ir juto smūgius, tačiau negali atsakyti, kuo jam smūgiavo ar kojomis, ar rankomis. Kai jam smūgiavo, užsidengė galvą. Jis buvo pavartojęs alkoholio. Smūgiai buvo į veidą, parkritęs jautė ir kojų smūgius. Buvo padaryti nubrozdinimai, smūgių buvo mažiausiai 3. Pirmas smūgis suduotas rankomis. Jiems einant dviese su R., paskutinę sekundę išgirdo, kad kažkas atbėga. Atsisukant, smūgiavo. Jis parkrito į priekį, labiau ant dešinės rankos, nes skaudėjo dešinę ranką per alkūnę. Negali atsakyti, jis ar R.as pirmas gavo smūgį. Smūgiai, jo manymu, buvo suduoti abiem vienu metu, laiko skirtumas tikrai nedidelis. Du asmenys abiem sudavė smūgius iš karto. Nukritęs užsidengė veidą. Galimai tuo metu buvo praradęs sąmonę nuo smūgių. Kai išgirdo, kad apsauga sulaikė asmenis, atsidengė veidą ir pamatė R., kuris buvo kruvinas, bei sulaikytus asmenis, kurie buvo sulaikyti 4-5 metrų atstumu nuo mūsų su R.. Viskas vyko taip: jie atbėgo prie nukentėjusiųjų, šie sukosi atgal, tada smūgiavo ir vėliau dar smūgiavo. Apsaugai sulaikius tuos asmenis, D. S. dar paklausė „ar norim dar gauti“. Kitas kaltinamasis nepamenu, kad būtų sakęs kažką. Kaltinamuosius po to įvykio mato tik antrą kartą. Pirmą kartą po įvykio juos matė pas tyrėją, kaltinamieji neatsiprašė. Ieškinio R. reiškia, nes neturi surinkęs dokumentų. Mano, kad kaltinamieji tą vakarą atėjo tiesiog ieškoti nuotykių. N. buvo tik žodinio konflikto metu. Policiją iškvietė apsaugos darbuotojai. R.as iš karto buvo išvežtas su greitąja, o jį nuvežė į policijos komisariatą. Smūgiai buvo tiksliai taikomi į galvos sritį. Prarado dalinai sąmonę, todėl nepamena, kur tiksliai pataikė. Buvo atlikta teismo medicininė apžiūra. Smūgiavo į galvą, veido sritį. Kai nukrito, tai o alkūnė pilnai gulėjo ant žemės. Po smūgio buvo ant vieno kelio, o dešinės rankos petys bei ranka Smūgiavo du žmonės skirtingiems asmenis, t. y. vienas – jam, kitas – kolegai. Negali atsakyti, kuris kuriam smūgiavo, bet smūgiavo du asmenys. Bare minėta kompanija nukentėjusiesiems kažką pasakė, o jie kažką atsakė. Jiems pasakė, jog jie yra „lochai“, tačiau pirmi pradėjo kabinėtis kaltinamieji. Vyko žodinis priekabiavimas. Bare juos mate pirmą kartą. D. S. klube buvo agresyvesnis. D. S. visiems trims reiškė menamas pretenzijas. Jis nereagavo, nuėjo parūkyti. Pareinant iš rūkyklos, mate, kad pokalbis tęsėsi. Grįžęs išgirdo, kad N. paklausė „ar linksmintis, ar muštis susirinkome“. Tada klube viskas ir baigėsi. Tačiau žvilgsniai iš jų pusės tikrai buvo (T. 3, b. l. 93-95).
Nukentėjusysis D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-05-24, apie 4.30 val., jis, kartu su draugu R. V., išėjo iš klubo „P.“. Paėjęs kelis žingsnius nuo klubo ir išėjęs pro vartus, pajuto smūgį į galvos sritį, nuo kurio jis iš karto nukrito ant grindinio. Nukritęs, užsidengė galvą, pajuto, kaip jam dar du kartus įspyrė. Kas jam spyrė, nematė. Pakėlęs galvą, priešingoje šaligatvio pusėje pamatė gulintį R. V. kruvinu veidu ir apsaugos darbuotojus laikančius du jaunuolius, kurių vienas buvo baltais marškiniais ir tamsiomis kelnėmis. Jis jiems grasino sakydamas „ar dar norit gauti“. Kažkuris iš apsaugos darbuotojų pasakė, kad greitoji ir policija iškviesti, o R. V. liepė nesistoti nuo žemės. Klube „P.“, prie baro ir rūkomajame, su jaunuoliu baltais marškiniais ir juodomis kelnėmis buvo kilęs žodinis konfliktas, dėl ko tiksliai pasakyti negali. Jis buvo viskuo nepatenkintas, vis siūlė eiti į lauką muštis, bet paskui nurimo ir prie jo ir jo draugų nebuvo priėjęs. (T. 1, b. 1. 52 )
Nukentėjusysis D. Š. papildomos apklausos metu parodė, kad jis, 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje, buvo bare “P.“, kur sutiko D. S., kuris bandė išprovokuoti konfliktą su juo ir jo draugu R. V.. D. S. ir M. R. buvo agresyviai nusiteikę (juos jis atpažino iš jam parodytų atpažinti fotonuotraukų). Jie siūlė jam išeiti į lauką muštis, tačiau jis į juos nekreipė dėmesio ir nuėjo į rūkomąjį. Grįžęs iš rūkomojo, pamatė, kad vyksta dar kažkoks konfliktas tarp ankščiau minėtų asmenų ir jo draugų. Prie jų kabinėjosi tie patys vaikinai D. S. ir jo draugas M. R.. Po to jie nutolo nuo jų, bet jis matė, kad jie visą naktį šnairavo į jų kompaniją. Kai jiedu su R. išėjo iš baro ir pasuko į Smetonos gatvę, nutolus nuo klubo apsaugos apie 15-20 m, jis pajuto pirmą smūgį į galvos sritį. Nuo patirto smūgio, krisdamas ant grindinio, jis prisidengė galvą rankomis ir pajuto mažiausiais dar du smūgius. Nuo smūgių jis suklupo, o kai atsikėlė, pamatė gulintį R. kruvinu veidu. „P.“ du darbuotojai laikė du asmenis. Tai buvo D. S. ir M. R.. D. S. elgėsi agresyviai. Siūlė „duoti jiems dar“. Jis suprato, kad D. S. ir M. R. užpuolė jį ir R.. (T. 1, b. 1. 57-58)
Liudytojas N. A. teisme parodė, kad tą vakarą šventė. Kartu buvo ir D. Š.. Tą vakarą vartojo alkoholį. Jiems stovint prie baro, priėjo į kaltinamuosius panašūs asmenys. Jis kalbėjosi su kaltinamuoju D. S.. Tada įvyko kažkoks konfliktas. Kaltinamieji ėmė lįsti, siūlyti eiti į lauką, aiškintis santykių, sakė, kad D. Š. juos kažkaip pavadino. Jis (liudytojas) atsakė: “tai pavadink atgal”, bei “susirinkome linksmintis ar muštis?“. Kaltinamieji nuėjo šalin, o jie pasiliko toliau švęsti. R.as su D. pirmiau išvažiavo kartu, jis išvyko vienas. Gatvėje kilusio konflikto nematė, tik iš nukentėjusiųjų girdėjo, kad juos užpuolė tie patys asmenys, kurie buvo klube. Kaltinamieji bare buvo nusiteikę agresyviai, primygtinai siūlė eiti aiškintis santykių į lauką. Jis nesuprato, kodėl jie taip elgiasi. Kontaktas su kaltinamaisiais klube buvo tik žodinis. Apsaugai jie nesiskundė, nematė, kad kaltinamieji būtų buvę išprašyti iš klubo. Kai jis paklausė D., kas juos užpuolė, šis pasakė, kad ties patys, su kuriais klube buvo žodinis konfliktas. Kažkokia mergina dar buvo prie baro. Primygtinis siūlymas eiti aiškintis santykių į lauką pasireiškė tuo, kad kaltinamieji buvo per metrą nuo liudytojo ir sake: “einam pasiaiškinti į lauką“. Jis suprato, kad abu kaltinamieji nori eiti aiškintis santykių į lauką, kadangi antrasis (M. R.) stovėjo D. S. už nugaros. Jis suprato, kad jie abu juos kviečia į lauką muštis. Nukentėjusieji nenorėjo muštis, nes atėjo švęsti gimtadienio. Jis nematė, kurie – nukentėjusieji ar kaltinamieji anksčiau išėjo iš klubo. Kaltinamieji buvo dviese, kai sakė, kad „einam aiškintis santykių“. Jis paklausė jų, kodėl reikia eiti į lauką aiškintis. D. S. sakė: “jūsų draugas “apvadino“, ar antrasis (M. R.), ką nors sakė, nepamena, bet suprato, kad jiedu siūlo eiti aiškintis abu. Žodinis konfliktas truko trumpai, su jais bendravo tik kelias minutes. Abu kaltinamieji buvo priėję, vienas stovėjo priekyje (D. S.), kitas (M. R.) pirmajam už nugaros. Pirmasis buvo nusiteikęs agresyviai, lindo prie jų. Mergina konflikte nedalyvavo. Jis po pokalbio liko su draugais, kaltinamųjų daugiau nebematė. Su draugais išsiskyrė po daugiau nei valandos buvimo klube (T. 3, 108-109).
Liudytojas E. S. teisme nurodė, kad pamena „P.“ lankytoją D. S.. Jis tą vakarą buvo užsisakęs staliuką. Kažkoks konfliktas pradėjo vykti, jie išprašė į lauką ir ten prasidėjo muštynės. D. S. buvo su draugu, bet to draugo neprisimena. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius balsu liudytojo parodymus, duotus ikiteiminio tyrimo metu, jis parodymus patvirtino. Paaiškino, kad konfliktas užsimezgė viduje, prie baro vyko ginčas. D. S. buvo su odiniu švarku, baltais marškiniais, kitas aukštas vaikinas buvo su juo. Nepamena, kiek buvo nukentėjusiųjų. Kad viduje nevyktų kažkoks santykių aiškinimasis, išprašė juos į lauką. D. S. kolega jau buvo už vartų, jis pirmas pradėjo muštis (kalba jau apie veiksmą lauke už vartų). Pirmas pradėjo D. S. draugas smūgiuoti, o po to prisijungė ir D. S.. Tai buvo muštynės, iš abiejų pusių buvo smūgiai. Prisimena žmones, kuriuos puolė, tačiau jų veidų aš nepamena. Tvirtina duotus parodymus, nenori nieko papildyti, nes daug laiko praėjo. Buvo iškviesta greitoji pagalba, policija. Nukentėjusiesiems kvietė greitąją. Kaltinamasis dar bandė atgal grįžti į klubą, bet jo neįleido. Nepamena nukentėjusiųjų, jų sužalojimų. Lauke kaltinamasis M. R. puolė žmogų. Mušė aukščiau juosmens. Smūgių liudytojas neskaičiavo, tik matė, kad mušė. Negali pasakyti, ar ir nukentėjusieji buvo išprašyti iš baro. Kada išėjo nukentėjusieji, nepamena. Kai išlydėjo kaltinamąjį D. S. į lauką, jau tas jaunasis D. S. draugas mušėsi, tada ir kitas kaltinamasis prisijungė. Du apsaugos darbuotojai stovėjo prie vartų, nepamena, kas tuo metu stovėjo prie vartų iš darbuotojų konkrečiai. Nematė, kad būtų taksi kviečiamas. Negaliu patvirtinti, ar buvo naudojami dujų balionėliai, bet negali ir paneigti. Išėjo į lauką kartu su D. S.. Pačios konflikto pradžios viduje nepamena, nežino, dėl ko jis kilo, bet viduje vyko tik žodinis konfliktas. Kas su kuo konkrečiai konfliktavo, nežino. Pamena, kad išėjo su D. S.. D. S. draugas jau buvo lauke. Prasidėjo muštynės, jiedu puolė žmones.
Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba naktiniame klube (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš 2015-05-23 į 2015-05-24, apie 4 val., naktinio klubo lankytojai pradėjo skųstis dviejų klientų elgesiu. Minėti asmenys buvo išprašyti lauk iš klubo. Vienas jų buvo aukštas, plonas, tamsių plaukų, kitas vilkėjo odinį švarką ir baltus marškinius. Pastarasis pastoviai lankydavosi klube, tačiau ankščiau su niekuo nekonfliktavo. Jis jį žino iš matymo. Vaikinai buvo girti. Vyras, kuris vilkėjo odinį švarką, buvo agresyvus ir įžūlus. Kiek pamena, jie klube su niekuo nesimušė, tačiau kažkas iš kolegų, o gal ir jis pats, juos išvedė už klubo vartų, į gatvę. Ar jie šūkavo gatvėje taip pat nepamena. Jis buvo išėjęs į lauką ir matė, kad minėti asmenys su kažkuo lauke mušasi. Pamena būtent, jog mušėsi vaikinas su baltais marškiniais ir odiniu švarku, nes jis buvo agresyviausiai nusiteikęs, tačiau ką jis sumušė, nematė. Su juo buvęs kitas vaikinas, taip pat sumušė kažkokį vyrą, tačiau nukentėjusiųjų jis neįsidėmėjo. Atsimena tik muštynes ir kad galbūt padėjo sulaikyti jose dalyvavusius asmenis. Kas iš jo kitų bendradarbių buvo lauke ir padėjo nutraukti konfliktą, nurodyti negali, o taip pat, kiek ir kam minėti vaikinai sudavė smūgių, ar spyrė kojomis, nepamena. Kitų įvykio aplinkybių nepamena, nes konfliktų būna dažnai, visų jų atsiminti tikrai negali.(T. 1., b. 1. 96-97 ).
Liudytojas A. K. teisme parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini). Kaltinamieji jam matyti. Klube vyko konfliktas, asmenys apsižodžiavo su D. S., tačiau klube nesistumdė. Jis priėjo ir paklausė kas atsitiko, o D. S. pasakė, kad tie asmenys kabinėjasi prie panelių, tada liudytojas paprašė jų išeiti, kad nekiltų didesnis konfliktas, D. S. paliko. Tie vyriškiai išėjo į lauką, o kaltinamasis išėjo vėliau. Tada liudytojas grįžo atgal į vidų. Jis muštynių nematė, nes jau buvo viduje. Pamena tik tai, kad, kol jis buvo lauke, kaltinamųjų niekas nemušė. Jis matė, kad buvo atvažiavusi policija, kad stovėjo D. S. ir kitas kaltinamasis. D. S. tą vakarą buvo su panele. Jo bendradarbis sulaikė asmenį po konflikto, jis matė, kad D. S. sodino į policijos mašiną, o kito vyro nepamena. Tų vyriškių, kuriuos išprašė, nelabai atsimena, juos mate pirmą kartą. Jie buvo neblaivūs. D. S. buvo su baltais marškiniais, o kito aprangos nepamena pamena, kad buvo liesas. Kaltinamojo M. R. liudytojas neatsiminė, atsiminė, kad asmuo buvo liesas. Kai policija atvažiavo, kaltinamieji stovėjo dviese, kad jie būtų sužaloti nepastebėjo. Kaltinamieji buvo išgėrę. Parodžius nukentėjusiojo nuotrauką (T. 3, b. l. 63), liudytojas nurodė, kad tai tas asmuo, kurį jis paprašė išeiti iš klubo. Liudytojas teigė, kad nukentėjusiuosius išprašė iš klubo, o kada kiti pasišalino, nepastebėjo. Kai atvyko policija kaltinamieji buvo lauke (T. 3, b. l. 117-119).
Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti teismo posėdyje, nurodė, kad dirbo naktiniame klube “P.”, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš 2015-05-23 į 2015-05-24, apie 4 val., naktinio klubo lankytojai ėmė skųstis dviejų klientų elgesiu. Minėtus asmenis jis su E. S. ir J. G. išvedė lauk iš klubo. Vienas jų buvo aukštas, plonas, tamsių plaukų, o kitas vilkėjo odinį švarką ir baltus marškinius. Pastarasis dažnai lankydavosi klube, tačiau su niekuo nekonfliktuodavo. Jį pažinojo iš matymo. Kartu su juo buvusio vaikino jis nepažįsta. Vaikinai buvo apsvaigę nuo alkoholio. Vyras su odiniu švarku buvo labai agresyvus ir įžūlus. Išėję iš klubo, būdami lauke, toliau nuo vartų, jiedu laukė vyrų, su kuriais konfliktavo klube. Tai matėsi iš jų elgesio: jie garsiai replikavo, kad anuos sumuš. Po kiek laiko iš klubo išėjo du vyrai, kurie toliau nuo vartų laukė taksi. Prie jų priėjo anksčiau minėti asmenys ir vienas jų smogė laukiančiam asmeniui. Šis nuo smūgio nukrito ant grindinio, krisdamas galva trenkėsi į stulpą ir prarado sąmonę. Jam smogė aukštas ir lieknas vaikinas, o prie kito vyro pripuolė vaikinas su odine striuke ir smogė jam, tačiau kiek kartų jiedu smūgiavo pasakyti negali. Jis matė, kaip vaikinas su odiniu švarku mojavo rankomis ir kojomis. Tada jis kartu su J. G. pribėgo prie jų ir sulaikė minėtus asmenis. Jis sulaikė aukštą ir liekną vaikiną. Tuo metu jiems į pagalbą atbėgo E. S.. Nukentėjusiųjų jis neatpažintų. Jie buvo (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, stambūs. Įtarimauosius jis atpažins (T. 1, b. l. 112).
Liudytojai D. V., N. G., D. J. ir J. C. teisme parodė, kad įvykio metu dirbo, tačiau įvykio nepamena. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius balsu liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jie parodymus patvirtino (T. 3, b. l. 106-108).
Liudytojas J. C. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2015- 05-24, apie 4.40 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo panešimą jog šalia naktinio klubo „P.“, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vyksta muštynės. Atvykus į nurodytą vietą, į juos kreipėsi nukentėjęs D. Š., kuris nurodė į asmenis stovėjusius greta, tai kaip vėliau sužinojo, tai buvo M. R. ir D. S., kurie sumušė jį ir jo draugą R. V.. Tačiau kuris iš jų sumušė jį, o kuris jo draugą, nepasakė. Ar įvykio vietoje buvo kokie nors apsaugos darbuotojai, nepamena. Sulaikytieji asmenys buvo pristatyti į Vilniaus aps. VPK Trečią PK tolimesniam įvykio tyrimui, o nukentėjusysis R. V. buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę. (T. 1., b. 1. 93-94 )
Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo naktiniame klube „P.“. Iš 2015-05-23 į 2015-05-24, paryčiui, apie 4 val., naktinio klubo lankytojai pradėjo skųstis dviejų klientų elgesiu. Minėti asmenys buvo išprašyti lauk iš klubo. Vienas jų buvo aukštas, plonas, tamsiais plaukais, o kitas vilkėjo odinį švarką ir baltus marškinius. Jie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Vaikinas su odiniu švarku buvo agresyvus ir įžūlus. Kiek pamena jis priekabiavo prie merginų, tačiau klubo viduje su niekuo nesimušė. Jis, kartu su kitais apsaugos darbuotojais, juos išvedė už klubo vartų į gatvę. Jie gatvėje pradėjo garsiai šaukti. Tuo metu iš klubo išėjo du aukšti vyrai, kaip jau vėliau sužinojo nukentėjusieji. Ar išvesti iš klubo vaikinai pasivijo minėtus vyrus jis nežino. Kas vyko toliau jis nematė, nes grįžo atgal į klubą. (T. 1, b. 1. 77-78)
Liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus, tačiau nurodydamas, po konflikto klubo viduje išvedus aukštą, ploną vaikiną ir vaikiną su odiniu švarku, jis nebuvo išėjęs į lauką ir jokių muštynių, ar sulaikytų asmenų nematė. Pamena, kad kažkas iš apsaugos darbuotojų sakė, jog ankščiau minėti du vaikinai užpuolė du iš baro išėjusius lankytojus. Užpuolikus sulaikė prie vartų dirbę apsaugos darbuotojai A. D. ir J. G.. Tačiau, kas ką konkrečiai sumušė, jis nežino, niekas nepasakojo. Jis policijos nekvietė, nes jokių muštynių jis nematė, kadangi buvo klubo viduje. (T. 1, b. 1. 90-91)
Liudytojas N. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš 2015-05-23 į 2015-05-24, dirbo prie durų, tačiau nepamena nei konflikto klubo viduje, nei lauke. Jis jokių muštynių nematė, nieko nesulaikė (T. 1, b. l. 85).
Liudytoja K. L., apklausta, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, nurodė, kad tyrė šią bylą, kaltinamuosius pamena. D. S. kaltę neigė, o M. R. neigė iš dalies. Tyrimas pradžioje strigo, nes po sezono buvo užsidaręs klubas „P.“. Kai tik jis atsidarė, liudytoja susirado jame dirbusius darbuotojus. Atlikdama apklausą ji pildo protokolą, jame nurodo, kas atlieka apklausą, apklausos vieta ir laikas. Tada vykdoma apklausa. Nukentėjusysis R. V. buvo apklaustas kelis kartus, pirmą kartą nukentėjusįjį apklausinėjo kita tyrėja. Sutinka, kad yra procesiniuose dokumentuose rašymo klaidų, buvo suklysta, nurodant veiksmo atlikimo laiką. Apklausus liudytojus, buvo vykdomas atpažinimas, klausiama, ar jie atpažįsta asmenis, užpildomas veiksmo laikas. Nukentėjusieji užpuolikus matė po įvykio, be to jie juos buvo matę ir kavinėje, konflikto metu. Kas konkrečiai kam smūgiavo nukentėjusieji nematė, negalėjo pasakyti. Liudytojai (apsaugos darbuotojai) davė parodymus, tačiau labai detaliai visko neprisiminė. Paskutinis liudytojas, kuris buvo atvykęs aš (duomenys neskelbtini), geriausiai prisiminė įvykį, tačiau ir kiti davė parodymus.
Įvykio vietos apžiūros protokolu, nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini), kur 2015-05-24 ,buvo sumušti nukentėjusieji R. V. ir D. Š..(T. 1, b. 1. 34-36).
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad liudytojas E. S. parodė vietą, kurioje 2015- 05-24, ryte, prie klubo "P.", įvyko konfliktas ir buvo sulaikyti M. R. ir D. S.. (T. 1, b. 1. 105-108).
Parodymų patikrinimo protokolu, nustatyta, kad liudytojas A. D. parodė, kur 2015-05-24, ryte, prie klubo "P.", įvyko konfliktas ir buvo sulaikyti M. R. ir D. S.. (T. 1, b. 1. 117-120).
Iš atpažinimo protokolų matyti, kad nukentėjusieji D. Š. ir R. V. atpažino D. S. ir M. R., kaip 2015-05-24, ryte, prie klubo "P.", juos sumušusius asmenis. (T. 1, b. l. 60-63, 72-75).
Atpažinimo protokolu nustatyta, kad liudytojas E. S. atpažino D. S., kaip 2015-05-24, prie klubo "P.", mušusį nukentėjusįjį. (T. 1, b. 1. 99-101 ).
Atpažinimo protokolais nustatyta, kad liudytojas A. D. atpažino D. S. ir M. R., kaip 2015-05-24, prie klubo "P.", mušusius nukentėjusiuosius D. Š. ir R. V.. (T. 1, b. 1. 113-116).
Iš akistatų protokolų tarp D. Š., R. V. su D. S. matyti, kad kiekvienas liko prie savo parodymų.(T. 1, b. 1. 133-137).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog D. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje ir dešinio antakio srityje, paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. (T. 1, b. 1. 55-56).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog R. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos nubrozdinimu kaktoje, nosies nugarėlėje, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio 3-io kairės pusės ir apatinių 2-3-o dešinės pusės dantų vainikų nuskėlimais, poodine kraujosruvos kairiame žaste, kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, nosikaulių lūžiu. Dėl nosikaulių lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam, nei 10 dienų, laikotarpiui (T. 1, b. 1. 69-71)
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, jeigu jis sužalojamas ar susargdinamas taip, kad prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 str. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. (pvz., kasacinės nutartys Nr.2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-7-404/2014). Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį.
Remiantis byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji ir nukentėjusieji 2015-05-24 naktį leido laiką naktiniame klube „P.“. D. S. ir M. R. su nukentėjusiaisiais iki įvykio pažįstami nebuvo. Klube, prie baro, tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusysis D. Š. pavadino kaltinamąjį D. S. „lochu“. Tai teisme patvirtino kaltinamieji, nukentėjusysis D. Š. bei konfliktą stebėjęs liudytojas N. A., kuriam D. S. sakė, kad buvo įžeidžiamai pavadintas, ir primygtinai siūlė eiti į lauką aiškintis santykių. Liudytojas N. A. iš kaltinamųjų elgesio suprato, kad jie abu siūlo jiems eiti į lauką muštis, nes M. R. buvo kartu su D. S., stovėjo jam už nugaros, ir, nors nieko nesakė, tačiau, anot liudytojo, abu kaltinamieji buvo agresyviai nusiteikę, ieškojo priekabių. Minėti parodymai taip pat sutampa liudytojų – klubo apsaugos darbuotojų, dirbusių klubo salėje – E. S., D. J., D. V. parodymais. Iš jų matyti, kad klubo lankytojams ėmus skųstis dvejais klientais, pastarieji buvo išprašyti į lauką. Vienas jų – pastovus klubo lankytojas, vilkėjęs baltus marškinius ir odinį švarką, o kitas kartu su juo buvęs vaikinas – aukštas, plonas, tamsių plaukų. Minėti asmenys buvo agresyviai nusiteikę. Tai, kad klubo apsaugos darbuotojai jį (M. R.) išvedė iš klubo, pasakę: „tavo vakaras baigėsi“, teisme patvirtino ir kaltinamasis M. R., teisme teigęs, kad jį „apsauginiai“ iš klubo į lauką išvedė vieną, o D. S. išėjo iš paskos, pasižiūrėti, kur jis. Išvedę iš baro, jį paleido. Tada jis pamatė tuos du vyriškius (nukentėjusiuosius). Ikiteisminio tyrimo metu M. R. taip pat nurodė, kad jis kartu su D. S. išėjo iš klubo ir pamatė tuos pačius vyrus, kurių vienas D. S. pavadino „lochu“. Minėti parodymai iš esmės neprieštarauja ir liudytojo A. K. teisme duotiems parodymams, kad jis iš salės išprašė neblaivius asmenis, kurie, jo nuomone, buvo nukentėjusieji. Jo teigimu, D. S. iš klubo išėjo pats šiek tiek vėliau, tačiau minėtas liudytojas tolimesnių įvykių lauke nematė, nes iš karto grįžo į salę. Patys nukentėjusieji teigė, kad gavo smūgius nuo dviejų asmenų kiekvienas į galvos sritį, tuo metu kai, jiedu, išėję iš klubo, pasuko į kairę ir ėjo Smetonos gatve, nukentėjusieji nematė, kuris kaltinamasis kuriam nukentėjusiajam sudavė smūgius, tačiau kategoriškai nurodė, kad iš karto po smūgių sudavimo šalia jų apsaugos darbuotojų buvo sulaikyti būtent klube su jais konfliktavę asmenys – M. R. ir D. S.. Nukentėjusysis R. V., teisme pasakodamas apie sumušimo aplinkybes, nurodė, kad su D. Š. eidamas Smetonos gatve staiga pajuto smūgį iš nugaros ar iš šono į galvą. Vėliau buvo dar keli smūgiai. Jis pajuto 2-3 smūgius, jie buvo į galvą. Gali būti, kad buvo praradęs sąmonę ir nukrito, nes viskas vyko labai greitai. Kai jis atsikėlė, veidas buvo sužalotas, viskas kraujuota. Dar gulėdamas ant žemės, pakėlė galvą ir pamatė, kad apsaugos darbuotojai sulaikė du asmenis (kaltinamuosius). Jis spontaniškai D. S. paklausė, ką jam padarė, o šis atsakė: “tu nieko nepadarei, tavo draugas padarė”. Kažkuris iš kaltinamųjų dar šaukė, “ar norit dar gauti?“. Kas ir kaip sumušė D., nematė, mano, kad kaltinamieji pribėgo ir vienu metu juodu su D. ėmė mušti. Vienas smūgiavo jam, kitas D.. Tai buvo tie patys asmenys, su kuriais buvo bendrauta klube. Nors jam atsigavus, arčiau jo buvo D. S., tačiau galėjo būti taip, kad, tik praėjus šiek tiek laiko, jis pamatė D. S. arčiau savęs, nes po smūgių buvo praradęs sąmonę. Nukentėjusysis D. Š. teisme parodė, kad po ginčo su kaltinamaisiais klube, jis pastebėjo, kad šie ir toliau juos seka žvilgsniais. Jiedu su R. išėjo iš klubo į kiemą, praėjo pro vartelius, prie kurių buvo 2-3 apsaugos darbuotojai. Jiems pasukus į kairę, nuėjus apie 10-15 žingsnių, paskutinę sekundę išgirdo, kad kažkas atbėga. Jam atsisukant, gavo smūgį, nuo kurio parkrito į priekį, labiau ant dešinės rankos, nes skaudėjo dešinę ranką per alkūnę. Jam smūgiavo į galvą. Kai jam smūgiavo, užsidengė galvą. Smūgiai buvo į veidą, parkritęs jautė ir kojų smūgius. Buvo padaryti nubrozdinimai, smūgių buvo mažiausiai 3. Pirmas smūgis buvo suduotas rankomis. Negali atsakyti, kuris iš jų pirmas gavo smūgį. Smūgiai, jo manymu, buvo suduoti dviejų žmonių jiems abiem vienu metu arba laiko skirtumas tikrai nedidelis. Anot nukentėjusiojo, viskas vyko taip: užpuolikai atbėgo prie nukentėjusiųjų, šie sukosi atgal, tada jiems smūgiavo, o vėliau dar smūgiavo. Kai išgirdo, kad apsauga sulaikė asmenis, jis atsidengė veidą ir pamatė R.ą, kuris gulėjo ant grindinio kruvinas, bei sulaikytus asmenis, kurie buvo 4-5 metrų atstumu nuo jo su R.u. Apsaugai sulaikius tuos asmenis, D. S. dar paklausė“ „ar norit dar gauti“. R.as iš karto buvo išvežtas su greitąja, o jį nuvežė į policijos komisariatą. Smūgiai buvo tiksliai taikomi į galvos sritį. Smūgiavo du žmonės skirtingiems asmenis, t. y. vienas – jam, kitas – kolegai.
Nors kaltinamasis M. R. teisme teigė, kad prisivijęs nukentėjusiuosius, tik stumtelėjo vieną iš jų ranka į nugarą, norėdamas, kad šie pasiaiškintų dėl jo draugo pravardžiavimo, o kaltinamasis D. S. savo kaltės nepripažino, teigęs, kad įvykio metu stovėjo prie apsaugos darbuotojo ir buvo sulaikytas tik dėl to, kad reiškė jam pretenzijas, tačiau kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų veikų padarymo patvirtina ne tik jau aptarti nukentėjusiųjų parodymai, specialisto išvados, kuriomis konstatuota, kad D. Š. padarytas nežymus, o R. V. – nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau ir betarpiškai įvykį stebėjusių liudytojų, dirbusių prie klubo lauke apsaugos darbuotojų E. S., A. D. parodymai. Minėti asmenys nesuinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas jų parodymus laiko objektyviais. Liudytojas E. S. teisme nurodė, kad pamena „P.os“ nuolatinį lankytoją D. S., kuris tą vakarą buvo užsisakęs staliuką. Kadangi įvyko kažkoks konfliktas, ginčas prie baro, todėl, siekiant išvengti santykių aiškinimosi, asmenys buvo išprašyti į lauką. Nors liudytojas neprisiminė M. R., tačiau nurodė, kad D. S. įvykio metu buvo su draugu. Anot liudytojo, D. S. buvo su odiniu švarku, baltais marškiniais, o su juo buvo kitas aukštas vaikinas. Kad viduje nevyktų kažkoks santykių aiškinimasis, išprašė juos į lauką. Liudytojas prisiminė, kad jis išėjo su D. S. iš klubo į lauką, o D. S. draugas jau buvo lauke. Liudytojo teigimu, kai su D. S. išėjo į lauką, šio jaunasis kolega jau buvo už vartų ir pirmas pradėjo muštis. Pirmas smūgiuoti pradėjo D. S. draugas, o po to prisijungė ir D. S.. Nors liudytojas kalbėjo apie muštynes, tačiau patikslino, kad prasidėjus muštynėms – jiedu (kaltinamieji) puolė žmones. Tų žmonių, kuriuos kaltinamieji puolė veidų nepamena. Liudytojas teigė, kad nukentėjusiesiems kvietė greitąją. Kaltinamasis dar bandė atgal grįžti į klubą, bet jo neįleido. Nepamena nukentėjusiųjų, jų sužalojimų, bet kategoriškai teigia, kad lauke kaltinamasis M. R. puolė žmogų, jį mušė aukščiau juosmens. Smūgių liudytojas neskaičiavo, tik matė, kad šis mušė. Du apsaugos darbuotojai stovėjo prie vartų. Pačios konflikto pradžios viduje nepamena, nežino, dėl ko jis kilo, bet viduje vyko tik žodinis konfliktas. Pamena, kad išėjo su D. S., o jo draugas jau buvo lauke. Prasidėjo muštynės, jiedu puolė žmones. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. S. taip pat teigė, kad jam būnant lauke prie klubo matė, kaip mušėsi jų pastovus lankytojas, vilkėjęs baltais marškiniais ir odiniu švarku, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, ką jis sumušė, neįsidėmėjo, o kitas su juo buvęs vaikinas taip pat sumušė kažkokį vyrą, jis galimai padėjo sulaikyti įtariamuosius (T. 1, b. l. 96-97). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką metu E. S. atpažino D. S., kaip pastovų klubo „P.“ lankytoją, iš apvalaus veido, akių, kaip asmenį, dalyvavusį 2015-05-24 konflikte ir mušantis (T. 1, b. l. 99-101). Minėtiems jau aptartiems įrodymams patikrinti teisme buvo perskaityti liudytojo A. D. parodymai. Šis liudytojas įvykio naktį dirbo naktiniame klube „P.“ prie vartų ir betarpiškai mate nukentėjusiųjų užpuolimo aplinkybes. Minėto liudytojo teigimu, jis 2015-05-24, apie 4 val., išvedė iš klubo du klientus kartu su E. S. ir J. G.. Vienas jų buvo aukštas, plonas, tamsiaplaukis, kitas vilkėjo odinį švarką ir baltus marškinius. Pastarasis dažnai lankydavosi klube, jį pažinojo iš matymo. Kartu su juo buvusio vaikino jis nepažįsta. Vaikinai buvo apsvaigę nuo alkoholio. Vyras su odiniu švarku buvo labai agresyvus ir įžūlus. Išėję iš klubo, toliau nuo vartų, jiedu laukė vyrų, su kuriais konfliktavo klube. Tai matėsi iš jų elgesio (jie garsiai replikavo, kad anuos sumuš). Po kiek laiko iš klubo išėjo nukentėjusiesiems prie jų pripuolė anksčiau minėti asmenys. Vienas jų (aukštas ir lieknas vaikinas) smogė vyrui, kuris nuo smūgio nukrito ant grindinio, krisdamas galva trenkėsi į stulpą ir prarado sąmonę. Prie kito vyro pripuolė vaikinas su odine striuke ir smogė jam, tačiau kiek kartų jiedu smūgiavo pasakyti negali. Liudytojas matė, kaip vaikinas su odiniu švarku mojavo rankomis ir kojomis. Tada jis kartu su J. G. pribėgo prie jų ir sulaikė minėtus asmenis. Jis sulaikė aukštą ir liekną vaikiną. Tuo metu jiems į pagalbą atbėgo ir E. S.. Nukentėjusiųjų jis neatpažintų, tik pamena, kad jie buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus, stambaus kūno sudėjimo (T. 1, b. l. 112). Minėtus parodymus patvirtina ir A. D. atlikti asmens parodymo pagal jo nutrauką atpažinimai, kurių metu A. D. atpažino M. R., kaip asmenį, kuris prie klubo „P.“ smogė nukentėjusiajam į galvą iš už nugaros, po to šis nukrito ant grindinio (šį asmenį atpažino pagal veido formos, plaukų spalvą, šukuoseną). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką metu A. D. atpažino ir D. S., kaip pastovų klubo „P.“ lankytoją, kuris 2015-05-24 ryte prie klubo „P.“ smūgiavo vyrui. Vertinant aptartus parodymus, svarbu tai, kad minėti liudytojai nusikaltimo padarymo metu buvo lauke prie klubo ir betarpiškai matė kaltinamųjų veiksmus. Jie nukentėjusiųjų nepažįsta, kaltinamąjį D. S. pažįsta tik iš matymo, kaip pastovų klubo lankytoją, kuris, liudytojų teigimu, iki tol jokių problemų nekėlė, todėl teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, remiasi jų parodymais, kadangi šie asmenys nėra suinteresuoti bylos baigtimi, be to, jų parodymai, vertinant kartu su nukentėjusių, liudytojų D. V., N. G., D. J. ir J. C. parodymais, specialisto išvadomis, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotais įrodomaisiais duomenimis, sudaro nuoseklią įrodomąją grandinę.
Priešingai nei paminėti įrodymai, kaltinamųjų parodymai nėra nuoseklūs, prieštarauja kitai bylos medžiagai. Kaltinamasis D. S. teisme nurodė, kad jis buvo įžeistas nukentėjusiojo D. Š. įžeidžiančios replikos jo atžvilgiu, tačiau jo nemušė, į lauką išėjo su kompanija bendradarbių norėdamas vykti į kitą klubą. Jis M. R. ir nukentėjusiųjų lauke nematė, o sulaikytas buvo dėl to, kad replikavo apsaugos darbuotojui dėl lauke tvyrančio dujų kvapo. Minėti argumentai yra neįtikinami, juo paneigia ne tik aukščiau aptarti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, tačiau ir kito kaltinamojo M. R. parodymai. M. R. teigimu, nepažįstamam vaikinui pavadinus D. S. „lochu“, vėliau jiedu su D. S. išėjo į lauką ir ten pamatė tuos pačius vyrus, kurie jo draugą įžeidė. Tada jis pasivijo vieną ir trenkė ranka į nugarą. Ar D. S. mušė kitą vaikiną jis nematė, nes pribėgę apsaugos darbuotojai juodu su D. S. sulaikė (T. 1, b. l. 151-152, 157). Teisme M. R. taip pat nurodė, kad, nors jį apsauginiai iš baro jį išvedė vieną, tačiau D. S. išėjo iš paskos pasižiūrėti, kur jis. Išvedę iš baro, jį paleido. Kaltinamojo M. R. teigimu, D. S. prie jo prisijungė jau lauke, ten būnant su D. S., pamatė nueinančius asmenis, D. S. pradėjo kalbėti su apsauga, o jis nubėgo prie nukentėjusiųjų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. R. ikiteisminio tyrimo metu teigęs, kad trenkė nukentėjusiajam ranka, teisme jau laikėsi versijos, jog tik stumtelėjo nukentėjusįjį, norėdamas, kad pasiaiškintų dėl draugo įžeidimo. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu D. S. neigė tarp jo ir nukentėjusiųjų buvus žodinį konfliktą, akcentavo, kad klube linksminosi ir su niekuo nesiaiškino, jo niekas neįžeidinėjo (T. 1, b. l. 144). Kaltinamojo D. S. versija, kad į policijos komisariatą buvo nuvežtas tik dėl to, kad apsaugos darbuotojai jam kerštavo dėl jo pastabų, išsakytų apie lauke prie klubo tvyrantį dujų kvapą, neįtikinama, jos nepatvirtina nė vienas liudytojas, o nukentėjusiųjų nuoseklūs parodymai apie D. S. elgesį po sumušimo, pastarojo jiems išsakytas replikas, kaip ir D. S. sulaikymo vieta (apsaugos darbuotojai jį sulaikė šalia sumuštų nukentėjusiųjų), bei ta aplinkybė, kad kaltinamasis, teigdamas, kad iš klubo išėjo su didele kompanija, kuri laukė taksi, tačiau teismui nenurodė nė vieno, galinčio jo versiją patvirtinti asmens), tik patvirtina D. S. dalyvavusį 2015-05-24 nusikaltime.
Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamieji dėl menkavertės dingsties (naktiniame klube įvykusio ginčo su jiems nepažįstamais D. Š., N. A. ir R. V. metu D. S. D. Š. išsakyto įžeidžiamo pavadinimo) 2015-05-24, apie 4.30, prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato užpuolė iš klubo einančius nukentėjusiuosius. D. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės dingsties tyčia smogė D. Š. kumščiu į galvos sritį ir, pastarajam nukritus ant grindinio, spyrė į galvos sritį, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje ir dešinio antakio srityje, taip savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. M. R. minėtu laiku ir vietoje dėl menkavertės dingsties tyčia iš chuliganiškų paskatų smogė kumščiu nukentėjusiajam R. V. ne mažiau 2 kartų į galvos sritį, taip padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kaktoje, nosies nugarėlėje, dešinės pusės dantų vainikų nuskėlimais, nosikaulių lūžiu, padarytais kietu buku daiktu (daiktais).
Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą, vertina, kad kaltinamųjų veikos teisingai kvalifikuotos atitinkamai pagal BK 284 straipsnį (D. S.) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (M. R.). Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamieji atliko gatvėje, šalia klubo, prie kurio stovėjo apsaugos darbuotojai, įvykį galėjo matyti iš klubo einantys žmonės, t. y. minėta vieta priskirtina viešajai vietai, nes ten nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ir turėjo teisę lankytis kiti asmenys. Konfliktas kilo dėl menkavertės dingsties, nukentėjusiojo išsakyto įžeidimo D. S. atžvilgiu. Įvertinus surinktus įrodymus byloje akivaizdu, kad kaltinamasis D. S. viešoje vietoje sumušdamas jį įžeidusį D. Š., bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, nežymiai sutrikdant jo sveikatą, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo. Nukentėjusysis buvo sumuštas dėl menkavertės dingsties, ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtinas morales normas. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kitas nukentėjusysis R. V. (jis tą vakarą klube šventė savo gimtadienį ir D. S. įžeidžiamai nevadino), M. R. buvo sužalotas tik dėl to, kad buvo vienoje kompanijoje su D. Š. ir N. A.. Po sumušino D. S. R. V. pasakė, kad pastarasis gavo mušti dėl draugo veiksmų. Pats kaltinamasis M. R. nurodė, kad nukentėjusiųjų nepažinojo, jie jo neįžeidė, tačiau jis norėjo kad pasiaiškintų, kodėl taip pasakė apie D. S.. Tokia neadekvati kaltinamojo reakcija į nukentėjusiųjų veiksmus, kai dėl klube išsakyto įžeidžiančio žodžio naktį pasivejami ir netikėtai užpuolami iš klubo išėję asmenys, kurių kaltinamasis nepažinojo ir kurie jam asmeniškai nieko nepadarė, kai netikėtai smūgiuojama į galvos sritį, rodo, kad veikta dėl chuliganiškų paskatų. Veikos kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą lemia veiksmų atlikimo paskatos. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog tokiam nusikalstamam kaltinamojo poelgiui priežasčių nebuvo, smurtauta dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo ir toks jo elgesio motyvas atitinka chuliganiškų paskatų turinį, todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Teismas iš kaltinimo šalina vieną iš alternatyvių veikos padarymo būdų, t. y. kad D. S. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, tai darydamas be kita ko ir vandališkais veiksmais. Vandališkais veiksmais yra laikomas svetimo turto daužymas, ardymas padegimas ar kitoks niokojimas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad buvo tyčia daužomas, ardomas ar kitaip niokojamas turtas, todėl šis BK 284 straipsnio objektyviosios pusės alternatyvusis požymis (būdas) yra šalinamas iš kaltinimo, tai veikos kvalifikavimui pagal minėtą teisės normą įtakos neturi.
Kaltinamajame akte taip pat buvo nurodyta, kad M. R. dėl menkavertės dingsties tyčia iš chuliganiškų paskatų smogdamas kumščiu nukentėjusiajam R. V. ne mažiau 2 kartų į galvos sritį, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį be kita ko ir odos nubrozdinimu kairiame rieše, žaste, kairėje plaštakoje, šlaunyje. Kaltinamuoju aktu M. R. kaltinamas smūgių sudavimu nukentėjusiajam į galvos sritį. Nukentėjusysis nurodė, kad ranką ir koją jis susižalojo griūdamas (T. 1, b. l. 65). Įvertinus tai, minėti odos nubrozdinimai iš kaltinimo M. R. yra šalintini, tai jo veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nekeičia, nes nesunkus kūno sužalojimas jam nustatytas dėl veido sužalojimo, konkrečiai nosikaulių lūžio, padaryto kietu buku daiktu (daiktais).
Dėl bausmių skyrimo
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. R. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę (jis teistas taip pat už viešosios tvarkos pažeidimą, naują veiką padarė neužilgo po pirmojo po nuosprendžio priėmimo, dirbantis, nevedęs, baustas administracine tvarka), tyrimo metu negauta duomenų, kad galėtų sirgti psichinėmis ar priklausomybės ligomis ir priklausyti tokio pobūdžio gydymo įstaigų stebimųjų asmenų grupėms Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį.
Teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo M. R. klausimą, vertina aukščiau aptartas jo asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, tai, kad asmuo (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini), turi gyvenamąją vietą, po 2015-05-24 padarytos veikos daugiau nenusikalto, ir mano, kad yra pagrindas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti.
M. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Skirdamas bausmę kaltinamajam D. S. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę (neteistas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), daug kartų baustas administracine tvarka), tyrimo metu negauta duomenų, kad galėtų sirgti psichinėmis ar priklausomybės ligomis ir priklausyti tokio pobūdžio gydymo įstaigų stebimųjų asmenų grupėms Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 284 straipsnyje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, bausmės dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį, paskiriant D. S. BK 48 straipsnio 6 dalies 3 straipsnyje numatytą įpareigojimą bei įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.).
D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų
Dėl civilinio ieškovo VTL civilinio ieškinio
Teismui yra pateiktas 2015-11-09 VTL civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriame prašoma iš kaltinamojo priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 403,39 Eur dydžio žalą dėl nukentėjusiojo R. V. gydymo. Civilinis ieškinys išnagrinėtas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Iš pateikto VTL civilinio ieškinio matyti, kad R. V. sužalojimai, kuriuos jis patyrė dėl kaltinamojo M. R. neteisėtų veiksmų, buvo gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina 403,39 Eur. Ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir jų įkainius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistinas iš M. R., nes, kaip jau minėta, R. V. sužalojimų gydymo išlaidos yra jo nusikalstamų veiksmų pasekmė.
Dėl nukentėjusiojo R. V. civilinio ieškinio
Nukentėjusysis R. V. teismui pateikė 2018-05-03 civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo M. R. priteisti 617,64 Eur turtinės žalos atlyginimą; 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 302,5 atstovavimo išlaidų.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Nukentėjusysis R. V. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš nusikalstamą veiką padariusio asmens išlaidas už vaistų ir medicininių priemonių įsigijimą – 27,66 Eur; rentgenogramą – 5,21 Eur; ortopantogramą – 2,90 Eur; apmokėjimą už asmens medicininę apžiūrą ir specialisto išvados rengimą – 28,95 Eur; už mokamą palatą – 57,92 Eur; odontologo paslaugas – 75 Eur, sugadintą švarką – 250 Eur, marškinius – 40 Eur, kelnes – 130 Eur. Iš viso prašo priteisti 617,64 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis pateikė vaistų ir medicininių priemonių įsigijimą bei medicinos paslaugų atlikimą patvirtinančius mokėjimo dokumentus. Bylos įrodymai patvirtina (medicinos dokumentų išrašai ir kt.), kad nukentėjusiajam dėl sužalojimų teko lankytis gydymo ir kitose įstaigose, darytis tyrimus, vartoti vaistus. Minėtos išlaidos nukentėjusiajam priteistinos. R. V. prašo priteisti iš kaltinamojo M. R. 57,92 Eur, kuriuos sumokėjo už mokamą palatą VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Nukentėjusysis teisme paaiškino, kad tokią palatą užsisakė, nes jam tokia paslauga buvo pasiūlyta. Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų, kad nukentėjusiajam nebūtų suteikta nemokama palata, be to, neįrodyta, kad būtent mokama palata buvo būtina nukentėjusiojo sužalojimui gydyti, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje netenkinamas. Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti jam padarytą 420 Eur turtinę žalą, kurią sudaro nusikaltimo metu sugadintų rūbų vertė. Iš byloje esančių fotonuotraukų, darytų po įvykio, yra matyti, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sugadinti nukentėjusiojo rūbai (švarkas, marškiniai, džinsai). Šių daiktų vertę pagrindžiantys dokumentai nėra pateikti, tačiau, atsižvelgiant į protingumo principą, į tai, kad minėti rūbai jau buvo nukentėjusiojo nešioti, teismas minėtą sumą sumažina iki 250 Eur. Įvertinus tai, nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo tenkintina iš dalies, nukentėjusiajam R. V. iš M. R. priteisiant 389,72 Eur.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Būtent teismui suteikta pareiga nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.
Nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą įvertino 10 000 Eur, nurodė, kad dėl patirto nosies sužalojimo buvo nedarbingas nuo (duomenys neskelbtini), minėtu laikotarpiu negalėjo dirbti, turėjo reabilituotis. Jis dirba (duomenys neskelbtini), todėl turi atrodyti nepriekaištingai, o dėl kaltinamojo nusikaltimo padaryti sužalojimai veido srityje nekelia pasitikėjimo juo, kaip (duomenys neskelbtini), todėl jis turėjo sustabdyti savo profesinę veiklą. Vykimas į policiją ir gydymo įstaigas jam kėlė didelį stresą. Dėl patirtų sužalojimų jis kentė skausmą, teko gydytis sulaužytą nosį, tvarkytis nutrupėjusius dantis, nešioti ant veido įtvarą. Buvo sumažintos jo bendravimo galimybės. Sulūžusi nosis suaugo kreivai. Be papildomų plastinių operacijų nosies forma nesusitvarkys. Be to, chirurgai negarantuoja, kad tokios operacijos jam padėtų, todėl nusikaltimo padariniai liks visam gyvenimui. Nusikaltimas buvo padarytas taip, kad kilo grėsmė nukentėjusiojo gyvybei, iš karto po įvykio nusikaltėliai ir toliau jam grasino, teisme jo neatsiprašė. Savo patirtus išgyvenimus jis vertina 10 000 Eur.
Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, taip pat ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniais kaltinamojo M. R. veiksmais, R. V. buvo dėl menkavertės dingsties sumuštas viešoje vietoje, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimų patyrė fizinį skausmą dėl nosikaulių lūžio ir veido sumušimo, stresą, dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusysis teigia, kad kaltinamojo smurtinių veiksmų pasekmes jaučia iki šiol. Nors teisme jis nurodė, kad šiuo metu sumuštos vietos neskauda, tačiau teigė, kad jaučia apsunkintą kvėpavimą sloguodamas. Iš karto po nusikaltimo buvo sutrikdyta jo darbinė veikla, teko nešioti veido įtvarą, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės, kilo grėsmė jo, kaip (duomenys neskelbtini) reputacijai. Pažymėtina, kad nukentėjusysis apklaustas teisme be bendrųjų neturtinę žalą apibūdinančių aplinkybių, nenurodė specifinius nepatogumus atspindinčių aplinkybių, kurios leistų iš esmės nukrypti nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl sužalojimo yra pakitusi nosies forma, ji kreiva, iki šiol jaučia sužalojimo padarinius, tačiau iš VšĮ (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad po (duomenys neskelbtini). Nors ieškinyje teigiama, kad konsultuotasi su plastikos chirurgais dėl galimų operacijų, tačiau tokių duomenų teismui nepateikta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dalis R. V. civiliniame ieškinyje nurodytų argumentų (tai, kad tam tikrą laikotarpį buvo nedarbingas ir negavo pajamų) yra susiję su turtine žala, o negautų pajamų nukentėjusysis nurodė neprašąs priteisti. Nagrinėjamu klausimu svarbu pažymėti ir tai, kad siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą (M. R. dirba, nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi, jo pajamos nėra didelės). Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 1 500 eurų. Teismo vertinimu būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką šios kategorijos bylose. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų priteisiamos didesnės sumos (pvz., 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl kraujo išsiliejimo po akies jungine, nosies kaulų lūžimo, lengvo galvos smegenų sukrėtimo); panašaus dydžio sumos (pvz., 1 303,29 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl nosies kaulų lūžimo); mažesnės sumos (pvz., 1000 Eur neturtinė žala dėl nosies kaulų lūžimo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15-648/2017, 2K-377-222/2017, 2K-511-693/2015).
Dėl proceso išlaidų
BPK 106 straipsnyje numatyta, kad pripažinus asmenį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamoje byloje advokatas teismo procese nedalyvavo, jis tik paruošė civilinį ieškinį, todėl įvertinus nukentėjusiajam teiktas teisines paslaugas, nukentėjusiajam priteistiną turtinės ir neturtinės žalos dydį ir kaltinamojo M. R. finansinę padėtį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiojo prašymas tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo priteisiant 200 Eur atstovavimo išlaidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 301, 302, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
M. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti iš kaltinamojo M. R. 403,39 Eur turtinei žalai atlyginti.
Iš kaltinamojo M. R. nukentėjusiajam R. V. priteisti 389,72 Eur turtinei ir 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei 200 Eur proceso išlaidoms padengti.
D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 71 straipsniu, skirti jam poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.