Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. V. (toliau – pareiškėja), atstovaujamos advokato Valdo Andrijausko pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, notarei D. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto ir termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo notarė D. R. per nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėja L. V. (buvusi D), gimė (duomenys neskelbtini) J A. D. ir P. D. šeimoje. Šeimoje taip pat augo brolis R. D., gimęs (duomenys neskelbtini) , miręs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas Juozapas A. D. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš 1999 m. sausio 11 d. Klaipėdos miesto 4-jo notarų biuro sudaryto testamento matyti, kad pareiškėjos L. V. močiutė D. D. testamentu savo mirties atveju pareiškėjai paliko butą, su jame esančiais namų apyvokos daiktais. D. D. mirė (duomenys neskelbtini) Po močiutės D. D. mirties pareiškėja atsiradusį palikimą priėmė, 2011 m. rugsėjo 20 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. DR-782, daiktinės teisės į testamentu priimtą palikimą nuo 2011 m. spalio 3 d. įregistruotos L. V. vardu viešajame registre.

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, adresu(duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. spalio 3 d. registruotas pareiškėjos L. V. vardu.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad po pareiškėjos močiutės D. D. mirties (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimu Nr. 94-13700 buvo atkurta nuosavybės teisė į 108/546 dalis žemes sklypo, turinčio iš viso 5.4600 ha,

VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko duomenimis, daiktinės teisės į nurodytą nekilnojamojo daikto dalį viešajame registre registruotos tik D. D. vardu.

Iš byloje pateikto 2025 m. sausio 17 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo Nr. 845 matyti, kad po palikėjos D. D. mirties Klaipėdos miesto 13 -ajame notaro biure išduotas paveldėjimo teisės liudijimas L. V., t.y., palikėjos vaikaitei. Liudijime nurodoma, kad paveldimas turtas sudaro: (duomenys neskelbtini) .

Iš 2025 m. vasario 12 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad L. V. vardu nuosavybės teise įregistruota 9,91 ha žemes sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) bei D. D. vardu nuosavybės teise įregistruota 9,91 ha žemes sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) .

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2000 m. vasario 15 d. Klaipėdos miesto 3-jo notarų biure gautas pareiškėjos tėvo J A. D. brolio A. D. prašymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį po jo mamos D. D. (duomenys neskelbtini) mirties. Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 str. 1-3 dalys, 1964-07-07 redakcija). Kaip matyti, pareiškėjos dėdė A. D. nepraleido šešių mėnesių termino kreiptis į notarą palikimui priimti.

Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo matyti, kad A. D. mirė (duomenys neskelbtini) mirties vieta (duomenys neskelbtini) Rusija. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjos dėdė ir mirusios močiutės sūnus A. D. po savo mamos D. D. mirties palikimo de facto Lietuvoje nepriėmė, jam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Iki šios dienos taip pat nėra duomenų, jog kiti galimi A. D. įstatyminei įpėdiniai būtų pareiškę prašymą paveldėti jo vardu atsiradusį palikimą. Kitų įstatyminių įpėdinių taip pat nėra.

Pareiškėja negali kitokiu būdu gauti prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. D. mirties (duomenys neskelbtini) , atsirado palikimas: 9/91 dalys žemės sklypo, viso turinčio 5.4600 ha, unikalus (duomenys neskelbtini), įrodytas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškėja taip pat pareiškė reikalavimą atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po dėdės A. D., mirusio (duomenys neskelbtini) į 9/91 dalį žemės sklypo, unikalus(duomenys neskelbtini), priimti.

Pagal A. D. mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) dėl palikimo priėmimo į notarą privaloma buvo kreiptis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Pareiškėja nurodo, kad tik šiomis dienomis, tvarkantis paveldėjimo teisės į atsiradusią turto dalį – žemę, dokumentus notaro biure dėl atsiradusio palikimo priėmimo, paaiškėjo, kad pareiškėjai iš norimos paveldėti D. D. vardu įregistruotos žemės sklypo dalies, paveldėjimo teisės liudijimas išduotas tik į ½ žemės dalį dėl aukščiau byloje nustatytų aplinkybių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis nustato, jog palikimą priimti įpėdiniai privalo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Teismas, atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad po pareiškėjos močiutės D. D. mirties į Klaipėdos m. 13-ojo notarų biurą 2000 m. vasario 15 d. dėl palikimo priėmimo su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl privalomosios palikimo dalies kreipėsi A. D., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jam nebuvo išduotas, o paveldėjimo procedūra iki šiol neužbaigta.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pareiškėjos pareiškime nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad pareiškėja negalėjo laiku realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Taip pat byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėja praleido terminą palikimui, atsiradusiam po dėdės A. D. mirties, priimti dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, todėl jis atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 5.57 straipsnį atnaujinus terminą palikimui priimti, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti atnaujinamas trims mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsirado palikimas: (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Atnaujinti pareiškėjai L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po A. D., gim. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui: (duomenys neskelbtini) priimti, terminą pradedant skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji dėl palikimo priėmimo turi per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.